Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Apklaustas teisme kaltinamasis G. S. kaltu prisipažino ir parodė, jog 2012 m. gegužės mėnesį, tikslios datos neprisimena, nusipirko automobilį „Volvo S60“, juo pavažinėjo apie mėnesį laiko ir po to jį su nukentėjusiuoju J. M. išsimainė į automobilį „Volvo S80“. Prie automobilio „Volvo S60“ buvo dveji užvedimo rakteliai, o J. M. atidavė tik vienus automobilio raktelius. Tos pačios dienos vakare su V. Z. nuvažiavo į Jonavą pagal adresą, kuris buvo nurodytas automobilio pirkimo dokumentuose. Turėtu rakteliu užsivedė automobilį ir juo grįžo į (duomenys neskelbtini) kaime esančią V. Z. sodybą ir ten jį pastatė. Automobilyje buvusius daiktus išmetė. Po to abu ieškojo, į kurį automobilių laužyną priduoti automobilį, bet parduodant automobilį jis pats nedalyvavo, V. Z. pats vienas automobilį pridavė į laužyną. Jis taip pat turėjo automobilį VW Passat, kurį su A. B. iškeitė į automobilį Mercedes Benz Elegance. Automobilyje buvo įmontuota GPS sekimo įranga, sekė abu su V. Z.. Maždaug po savaitės laiko, V. Z. nuvežė į Šiaulius, V. Z. turėtu užvedimo rakteliu automobilį užvedė ir jį parvairavo į Plungę, kur tiksliai pastatė automobilį, jis nežino. Kiek žino po to V. Z. automobilį grąžino savininkui, nes jam kažkas paskambino ir pasakė, kad tą automobilį reikia grąžinti. Taip pat buvo nusipirkęs automobilį VW Passat, juo pasivažinėjo apie dvi savaites, po to įdėjo skelbimą, kad ketina jį parduoti. Automobilį pardavė V. Z.. Tą pačią naktį pagal automobilio sekimo įrangą atvažiavo į Kelmės rajoną, kur V. Z. turėtu užvedimo rakteliu užvedė automobilį ir juo išvažiavo. Kur V. Z. jį pastatė, tiksliai neatsimena, po to automobilis buvo priduotas į S. J. automobilių laužyną. V. Z. buvo nusipirkęs automobilį „Peugeot 407“, kurį laiką juo pavažinėjęs nutarė automobilį parduoti. Jis taip pat turėjo pasigaminęs ir antruosius automobilio raktelius, taip pat į tą automobilį buvo įdėta GPS sekimo įranga. Kažkurią naktį jis V. Z. nuvežė į Klaipėdos r., esantį (duomenys neskelbtini) kaimą, paleido kažkokioje gatvelėje ir pats išvažiavo. Kur V. Z. parvarė pavogtą automobilį jis nežino, tik kitą dieną jį nuvarė į Šiaulių rajone esantį automobilių laužyną ir ten jis jį pridavė. Dėl visų nusikalstamų veikų labai gailisi, nukentėjusiesiems turtinę žalą atlygino, dėl neturtinės žalos dydžio palieka spręsti teismui.

Apklaustas teisme kaltinamasis G. M. kaltu prisipažino ir parodė, jog tikslios datos neatsimena, Kaune, pagal internetinį skelbimą, nusipirko automobilį VW Passat. Iš karto į automobilį įsidėjo GPS sekimo įrangą, pasidarė dokumentų kopiją ir antruosius automobilio raktelius. Tuo automobiliu pasivažinėjo apie porą mėnesių ir jį nusprendė parduoti. Jam paskambino nukentėjusysis D. G., jie susitarė dėl automobilio pardavimo. Susitiko kelyje Šiauliai-Palanga, ties Telšiais, ten nukentėjusiajam automobilį pardavė. Grįžęs namo pastebėjo, kad namuose yra likę antri automobilio užvedimo rakteliai, dokumentų kopija ir sugalvojo tą automobilį pavogti. Visą planą papasakojo V. Z.. Pagal sekimo įrangą nustatė, kur tas automobilis yra. V. Z. sutiko dalyvauti vagystėje. Jis naktį jį atvežė į Šiaulius. Jis užsivedė automobilį ir jį parvairavo. Automobilį pastatė Kepyklos g. esančioje automobilių aikštelėje, po dienos ar dviejų surado kam jį parduoti. Automobilį pridavė į automobilių laužyną, pinigus pasidalino. Labai gailisi padaręs nusikaltimą, nukentėjusiajam žalą atlygino, atsiprašė, su nukentėjusiuoju susitaikė.

Be pačių kaltinamųjų V. Z., G. S. ir G. M. visiško prisipažinimo jų kaltė įrodoma ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Nukentėjusiojo J. M. automobilio vagystė

Nukentėjusysis J. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012 m. gegužės 19 d. laikotarpyje tarp 2 val. ir 7 val. iš (duomenys neskelbtini), buvo pavogtas jam priklausantis automobilis „Volvo S60“, Didžiosios Britanijos valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), raudonos spalvos, 2003 metų gamybos. Automobilį įsigijo radęs skelbimą internetiniame tinklapyje. Su automobilio pardavėju bendravo elektroniniu paštu. Su pardavėju buvo sutarta automobilį keisti į jo turėtą automobilį „Volvo S80“. 2012 m. gegužės 18 d. nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur turėjo įvykti automobilio mainai. Su automobiliu namo grįžo 2012 m. gegužės 19 d. apie 2 val., o ryte apie 7 val. pamatė, kad automobilis pavogtas. Automobilyje liko daiktai: du automobiliniai šaldytuvai po 250 litų, viso už 500 litų, pūkinė striukė, kurios vertė 200 litų, akiniai nuo saulės už 300 litų ir automobilinė navigacija, kurios vertė 200 litų. Automobilio vertė 10500 litų. Pirminėje apklausoje buvo nurodęs, kad automobilio vertė 9500 litų, tačiau nebuvo paminėjęs apie tai, kad už tai, jog paliktų automobilio ratus primokėjo 1000 litų. Dėl įvykio patyrė ir moralinę žalą, kadangi turėjo labai daug reikalų po automobilio vagystės ir neplanuotų išlaidų, nes pats gyvena Danijoje. Moralinę žalą įvertino 3000 litų. Automobilio daiktadėžėje buvo paliktos įvairių dainų kompaktinės plokštelės. Ant kompaktinių plokštelių buvo rankraštiniai užrašai. Civilinį ieškinį reiškia 10700 litų turtinei žalai ir 3000 litų moralinei žalai (1 t., 21-22, 48-49 b. l.).

Liudytojas A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012 m. gegužės 20 d. jam paskambino nepažįstamas vyriškis, kuris pasiūlė pirkti anglišką automobilį „Volvo S60“, 2002 gamybos bei už jį norėjo 5500 litų. Sekančią dieną automobilis buvo atvarytas į supirktuvę, esančią (duomenys neskelbtini) rajone. Automobilį atvarė du jaunuoliai. Vaikinai pateikė automobilio registracijos dokumentus bei užvedimo raktelius. Automobilį sutiko pirkti už 5000 litų. Pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo pildoma, kadangi neturėjo asmens dokumentų. O vėliau vaikinams neprisiskambino. Dėl automobilio pardavimo dalimis patalpino skelbimą į internetinį tinklapį „Autoplius“ bei vėliau jį išpardavė per tris mėnesius (1 t., 80-81 b. l.).

Iš 2013 m. gegužės 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) namo, Jonavoje (1 t., 18-20 b. l.).

Iš 2012 m. birželio 18 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilio „Volvo S60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (Didžiosios Britanijos) užvedimo raktelis (1 t., 27-28 b. l.).

Iš 2013 m. gegužės 22 d. daiktų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis J. M. atpažino kompaktinę plokštelę, kuri buvo jo pagrobtajame automobilyje ir kuri buvo rasta įtariamojo V. Z. parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., 52-55 b. l.).

Iš 2012 m. gruodžio 6 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas A. S. atpažino V. Z., kaip automobilį „Volvo S60“ jam pardavusį asmenį (1 t., 82-83 b. l.).

Iš 2012 m. spalio 1 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato vyr. tyrėjo J. P. tarnybinio pranešimo matyti, kad asmuo, pardavęs automobilį „Volvo S60“ į ardymo aikštelę, paliko telefono numerį, kurio SIM kortelė buvo įdėta į telefoną, kuriuo naudojosi ir B. Z. (1 t., 101 b. l.).

Iš 2013 m. gegužės 14 d. įtariamojo V. Z. parodymų patikrinimo įvykio vietoje protokolo matyti, kad V. Z. nurodė vietą, iš kur buvo pavogtas automobilis „Volvo S60“, taip pat vietą, kur jis buvo paslėptas po vagystės, toje vietoje rastos kompaktinės plokštelės iš pagrobtojo automobilio Volvo S60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (Didžiosios Britanijos) (4 t., 97-110 b. l.).

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamųjų V. Z. ir G. S. kaltė įrodyta.

Kaltinamieji V. Z. ir G. S. pavogė svetimą turtą – nukentėjusiajam J. M. priklausantį automobilį su jame buvusiais daiktais, todėl jų padaryta veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Byloje nukentėjusysis J. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10700 litų turtinės žalos bei 3000 litų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 50 b. l.). Nukentėjusiajam J. M. padarytą turtinę 10700 Lt žalą atlygino kaltinamieji V. Z. ir G. S. (7 t., 118,120 b. l.). Nukentėjusysis J. M. dėl automobilio vagystės patyrė emocinį sukrėtimą, nepatogumus, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatomis jam turi būti atlyginta neturtinė žala, tačiau prašomos atlyginti neturtinės žalos dydis, atsižvelgiant į padarytos žalos dydį, nusikalstamos veikos pasekmes, kaltinamųjų turtinę padėtį, yra aiškiai per didelis, todėl priteistina suma mažintina iki 500 Lt.

Nukentėjusiojo A. B. automobilio vagystė

Nukentėjusysis A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad laikotarpyje nuo 2012-10-04 24.00 val. iki 2012-10-05 10.00 val., iš ketvirtadienio į penktadienį, iš (duomenys neskelbtini), pagrobtas jam priklausantis automobilis Mercedes Benz C220 CD I ELEGANCE, Didžiosios Britanijos valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, 2001 metų gamybos, 9000 litų vertės, kuriame buvo dujinis revolveris BLOWF F9, 300 litų vertės, viso padaryta žala 9300 litų. Po automobilio pagrobimo intensyviai ieškojo pagrobto automobilio, važinėdamas po Šiaulių miestą ir po apylinkes. Vieną dieną su draugu važiavo į Palangą. Bevažiuojant prie miško pakelės aikštelėje pastebėjo automobilį, kuris iš tolo buvo labai panašus į pavogtąjį. Priėję pamatė, kad tai tikrai jo automobilis. Buvo praviri langai, užvedimo spynelėje įkištas raktelis. Įsėdus į automobilį ir pabandžius jį užvesti, automobilis užsivedė. Jį nuvarė į degalinę, užgesino variklį ir daugiau jo nebeužvedė. Todėl jį pastūmė tolyn ir paliko degalinės aikštelėje. Toliau į Palangą nebevažiavo, draugas parvežė atgal į Šiaulius. Smulkių daiktų dėtuvėje neberado revolverio. Daugiau niekas iš automobilio nedingo, nepastebėjo ir apgadinimų. Kaip automobilio užvedimo spynelėje atsirado analogiškas raktas, atsakyti negalėjo, nes mainų metu gavo tik vieną jo raktą. Šį automobilį jis buvo iškeitęs Kryžkalnio autobusų stotyje sančioje automobilių stovėjimo aikštelėje į savo turėtą VW Passat automobilį. Tą automobilį buvo atvarę du vaikinai, kurie jam atidavė vieną raktelį bei automobilio dokumentus. Jokios pirkimo-pardavimo sutarties nepildė. Nusipirkęs automobilį juo važinėjo apie savaitę, kol jį pavogė. Civilinį ieškinį byloje reiškia 300 litų sumai dėl negrąžinto dujinio revolverio vertės atlyginimo (1 t., 155-157, 160-161, 173-175 b. l.).

Liudytojas A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012 metų rudenį jam paskambino draugas A. ir paprašė, kad kartu važiuotų iki Kryžkalnio, nes nori išmainyti „VW Passat“ angliško varianto automobilį į automobilį „Mercedes Benz“, taip pat angliško varianto. A. automobilį vairavo jo draugas T. Su A. važiuodami gurkšnojo alų, todėl T. ir vairavo automobilį. Kokiomis aplinkybėmis A. automobilį „Mercedes Benz“ susirado nežino, nes apie tai nekalbėjo. Nuvažiavus į Kryžkalnį, prie autobusų stoties, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, susitiko su dviem vaikinais, kurie atvarė automobilį „Mercedes Benz“. Ar tuomet, kai atvyko į sutartą vietą jie jau buvo, ar dar jų laukė pasakyti negali. Vaikinai buvo jauni, pamena, kad kalbėjo žemaitiškai. Automobiliai buvo sumainyti ir derybos tuo baigėsi (1 t., 187-188 b. l.).

Liudytojas A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra gyvenęs pas A. B.. Galėjo būti spalio mėnuo, kai A. nusipirko automobilį „Mercedes Benz“. Kokiomis aplinkybėmis jis automobilį nusipirko, nežino. Grįžęs pamatė, kad jis važinėja „Mercedes“ automobiliu. Praėjus kiek laiko sužinojo, kad minėtą automobilį pavogė, įvykis buvo užregistruotas policijoje. Paskui A. jo paprašė, kad pavežtų iki Telšių, nes važiuojant su savo pažįstamu, gal į Klaipėdą, rado stovintį savo automobilį, kurį reikėjo pasiimti. Nuvežė jį į Telšius, apžiūrėjo automobilį, ar automobilis buvo su užvedimo rakteliais nepastebėjo, kiek pamena A. užvedimo raktelį turėjo pats. Paskui A. iškvietė policiją, o jis išvažiavo namo (1 t., 191-192 b. l.).

Iš 2012 m. spalio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta - aikštelė, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., 154-156 b. l.).

Iš 2012 m. spalio 9 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas ir aprašytas automobilio „Mercedes Benz C220 CD I ELEGANCE“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (Didžiosios Britanijos) užvedimo raktelis (I t., 162 b. l.).

Iš 2012 m. spalio 8 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas ir aprašytas automobilis „Mercedes Benz C220 CD I ELEGANCE“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., 164-167 b. l.).

Iš 2012 m. gruodžio 20 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos biuro Antrojo skyriaus viršininko N. P. pranešimo matyti, kad skelbimas apie automobilio „Mercedes Benz“ pardavimą įdėtas iš IP adreso, registruoto S. S. vardu (2 t., 18 b. l.).

Iš 2013 m. kovo 16 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus tyrėjo A. J. tarnybinio pranešimo, matyti, kad buvo atlikta telefoninių pokalbių išklotinių analizė, iš kurios matyti, kad G. S. naudota judriojo ryšio telefono SIM kortelė, kurios numeris +(duomenys neskelbtini), buvo aktyvuota laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 3 d. iki 2013 m. spalio 5 d. ir matyti, kad šis abonentas 2012 m. spalio 5 d. 1.11 val. atvyko iš Plungės į Šiaulių miestą, o vėliau, tą pačią naktį grįžo iš Šiaulių miesto į Plungę (2 t., 24 b. l.).

Iš 2013 m. balandžio 26 d. įtariamojo V. Z. parodymų patikrinimo įvykio vietoje protokolo matyti, kad V. Z. nurodė vietą, iš kur buvo pagrobtas automobilis „Mercedes Benz C220 CD I ELEGANCE“ (4 t., 89-94 b. l.).

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamųjų V. Z. ir G. S. kaltė įrodyta.

Nukentėjusiojo M. R. automobilio vagystė

Nukentėjusysis M. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2012 m. spalio 12 d. laikotarpyje nuo 1 val. iki 9 val., iš (duomenys neskelbtini) buvo pagrobtas jam priklausantis automobilis VW Passat, pagamintas 2001 metais, 4350 litų vertės, automobilyje buvo rudos spalvos odinė piniginė 100 litų vertės, kurioje buvo 200 litų, M. R. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas, 50 litų vertės, asmens tapatybės kortelė, 30 litų vertės, įvairios nuolaidų kortelės bei automobilio registracijos dokumentai, viso padaryta žala už 4730 litų. Automobilis buvo pirktas pagal skelbimą internetiniame tinklapyje Telšiuose iš dviejų jaunuolių. Grįžęs automobilį su savo pinigine bei automobilio registracijos dokumentais paliko kieme, o ryte pamatė, kad jo automobilio nebėra (2 t., 60, 63-64 b. l.)

Liudytojas S. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad maždaug 2012 metų žiemą, į namus adresu (duomenys neskelbtini), atvažiavo iš matymo žinomas V. Z. ir pasiūlė pirkti automobilį “VW Passat”, angliško modelio. Sutartu laiku vaikinas atvyko su dar vienu vaikinu, automobiliu Opel Astra. Automobilį „VW Passat” apžiūrėjus, jis tiko ir nusprendė pirkti. Prieš perkant automobilį jo pardavėjas pateikė automobilio registracijos dokumentų kopiją. Automobilio spynelės buvo tvarkingos, todėl minties, kad automobilis gali būti vogtas, nekilo (2 t., 114-115 b. l.).

Iš 2012 m. spalio 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta – namo kiemas, (duomenys neskelbtini). (2 t., 57-59 b. l.).

Iš 2013 m. sausio 29 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus rašto Nr. 86-67-S-731 matyti, kad skelbimas apie automobilio „Volkswagen Passat“ pardavimą įdėtas iš IP adreso, registruoto S. S. vardu (2 t., 79 b. l.).

Iš 2013 m. balandžio 29 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas S. J. atpažino V. Z. ir G. S., kaip asmenis, iš kurių nusipirko automobilį VW Passat (2 t., 117-122 b. l.).

Iš 2013 m. gegužės 14 d. įtariamojo V. Z. parodymų patikrinimo įvykio vietoje protokolo matyti, kad V. Z. nurodė vietą, iš kur buvo pagrobtas automobilis “VW Passat” Kelmės rajone (4 t., 97-110 b. l.).

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamųjų V. Z. ir G. S. kaltė įrodyta.

Nukentėjusysis M. R. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį 4730 litų sumai dėl automobilio vertės ir išlaidų, patirtų dėl naujų dokumentų – asmens tapatybės kortelės, vairuotojo pažymėjimo įsigijimo ir nuolaidų kortelių įsigijimo (2 t., 65 b. l.). Teisme nukentėjusysis M. R. pateikė patikslintą ieškinį dėl 330 Lt turtinės žalos, kurią sudaro kelionės išlaidos važiuojant pirkti automobilio iš Kelmės į Telšius 60 Lt, išlaidos naujai pirktam automobiliui kurui grįžimui į Kelmės rajoną – 50 Lt, kelionės išlaidos vykstant du kartus iš Kelmės rajono į Šiaulius išsiimant naują vairuotojo pažymėjimą – 120 Lt, kelionės išlaidos vykstant 3 kartus iš Kelmės rajono į Kelmės rajono PK procesinių veiksmų atlikimui - 100 Lt, iš viso 330 Lt, atlyginimo ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (7 t., 127 b. l.). Kaltinamieji V. Z. ir G. S. nukentėjusiajam M. R. atlygino 4730 Lt turtinę žalą (7 t., 117, 121 b. l.). Teismas laiko, jog patikslintas ieškinys dėl 330 Lt turtinės žalos atlyginimo nepagrįstas, kadangi išlaidos, patirtos vykstant pirkti naujo automobilio ir juo grįžtant nėra susiję su vagyste, be to, išlaidos nepatvirtintos jokiais dokumentais, todėl šioje dalyje nukentėjusiojo civilinis ieškinys netenkintinas. Nukentėjusysis M. R. patikslintu ieškiniu prašė priteisti 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, nes po 2012-10-12 jis patyrė didžiulį stresą ir moralinę traumą, dėl ko buvo pakenkta ir jo neturtiniams interesams, atsirado nervinė įtampa, patyrė dvasinį sukrėtimą, ir emocinę depresiją, pablogėjo sveikata, sutriko miegas, patyrė nepatogumus dėl apriboto judėjimo ir bendravimo galimybių. Nukentėjusiojo patikslintame civiliniame ieškinyje nurodyti tik deklaratyvūs teiginiai, kurie nepatvirtinti jokiais įrodymais. Tačiau teismas pripažįsta, jog dėl automobilio vagystės nukentėjusysis patyrė stresą, nepatogumus, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatomis jam turi būti atlyginta neturtinė žala, bet civilinis ieškinys atsižvelgiant į pagrobtojo turto vertę, į nusikalstamos veikos pasekmes, į kaltinamųjų turtinę padėtį, yra aiškiai per didelis, todėl priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 500 Lt.

Nukentėjusiojo A. P. automobilio vagystė

Nukentėjusysis A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012 m. spalio pradžioje interneto tinklalapyje www.autogidas.lt rado skelbimą apie parduodamą automobilį „Peugeot 407“, angliškas valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), raudonos spalvos, pagamintas 2004 metais, su 2 litro darbinio tūrio dyzeliniu varikliu. Šis skelbimas sudomino, pardavėjui pradžioje nusiuntė SMS žinutę, domėdamasis ar tvarkingi parduodamo automobilio dokumentai. Skelbimo autorius atrašydamas SMS žinutę patvirtino, kad visi reikiami automobilio dokumentai yra, nurodė, kad automobilis tvarkingas, kad galima jį tikrinti automobilių remonto dirbtuvėse. Kadangi parduodamas automobilis sudomino, paklausė jo apie galimybę susitikti ir apžiūrėti šią transporto priemonę. Pardavėjui paaiškinus, kad gyvena Gargžduose, šis pasiūlė, jog galima susitikti aikštelėje, esančioje prie automagistralės Vilnius-Kaunas-Klaipėda arba „Statoil“ degalinėje, esančioje Klaipėdos mieste prie „Baltijos“ žiedo. Su pardavėju buvo sutarta susitikti kitą dieną, t. y. 2012-10-03 apie 19.00 val., „Statoil“ degalinėje, Klaipėdoje. 2012-10-03 apie 19.00 val., kartu su mama D. P., jos vairuojamu automobiliu „Nissan Almera“ nuvažiavo į sutartą vietą Klaipėdos mieste. Automobilį „Peugeot 407“ jis pastatė degalinės aikštelėje, esančioje rytinėje teritorijos dalyje. Apžiūrėjęs automobilį nusprendė jį įsigyti, nes jo techninė būklė tenkino. Todėl išsiėmė dalį pinigų ir kartu su pardavėju, nuvažiavo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), nes ten turėjo likusią sumą. Būnant minėtame bute užbaigė šį pirkimo-pardavimo sandorį, t.y. sumokėjo pardavėjui 6600 litų, o šis perdavė automobilio užvedimo raktelį ir angliškus automobilio dokumentus. Automobilio pardavėjas nesiūlė sudaryti rašytinės pirkimo-pardavimo sutarties ir pasakė, kad su pateiktais dokumentais galės šį automobilį priregistruoti VĮ „Regitroje“. Įtarimą sukėlė tai, kad automobilio registracijos liudijime buvo vietos padengtos baltu korektoriumi. Paklausus pardavėjo apie tai, jis paaiškino, kad tose vietose, kur užteptas korektorius, reikia įrašyti duomenis asmens, kuris nori priregistruoti automobilį, ir pateikus šį dokumentą VĮ „Regitroje“ automobilis bus priregistruotas. Pardavėjo paaiškinimas buvo įtikinamas, todėl juo patikėjo ir įsigijo automobilį tik pagal žodinį susitarimą. Maždaug po 1,5 savaitės šį automobilį nuvarė į Tauragės miestą pas nepažįstamą asmenį, su kuriuo buvo sutarta dėl automobilio vairo mechanizmo perdėjimo iš dešinės pusės į kairę. Šį asmenį surado pagal skelbimą internete. Atlikus vairo mechanizmo perdėjimo procedūrą, šį automobilį parsivarė į senelių sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), kur automobilis stovėjo iki vagystės. 2012-10-25 apie 20.30 val., automobilį „Peugeot 407“ pastatė sodyboje esančioje pašiūrėje, kuri neuždaroma durimis ir nerakinama. Automobilį paliko užrakintomis durimis. 2012-10-26 apie 9.30 val. pastebėjo, kad minėtoje pašiūrėje nebėra automobilio „Peugeot 407“. Naktį buvo šiek tiek pasnigę, tad matėsi automobilio vėžės, vedančios iš pašiūrės link pagrindinio kelio. Žmogaus ar kito automobilio pėdsakų prie pašiūrės nesimatė, stiklo duženų ar kitų objektų, kurie galėjo likti nuo įsibrovimo į automobilį nebuvo. Todėl mano, kad asmuo pavogęs šį automobilį turėjo nuo jo raktą, nes kitu atveju būtų sudėtinga jį pagrobti. Vagystę galimai galėjo padaryti automobilio pardavėjas, kuris galėjo turėti antrą automobilio raktą. Po to, kai 2012 m. spalio 26 d. aptiko, kad buvo pagrobtas automobilis, pats savo jėgomis pradėjo ieškoti šio automobilio, o taip pat paprašė savo draugo D. S., kad jis taip pat padėtų ieškoti pagrobtojo automobilio. D. S. peržiūrėdamas įvairius interneto tinklalapius, interneto tinklalapyje www.autopliusas.lt 2012 m. lapkričio 30 d. rado skelbimą apie parduodamą automobilį „Peugeot 407“, kuriame buvo ir šio automobilio nuotrauka. Pagal nuotrauką šis parduodamas automobilis jam pasirodė labai panašus į pagrobtąjį automobilį. 2012 m. lapkričio 30 d. su D. S. išvažiavo link Kuršėnų miesto į automobilį parduodančią įmonę. Apie 15 val. jiems nuvykus į minėtos bendrovės teritoriją pamatė minėtą automobilį. Nustatė, kad tai tikrai yra pavogtasis automobilis. D. S. perdavė šio automobilio „Peugeot 407“ pardavėjui 200 litų ir pastarasis ant UAB „(duomenys neskelbtini)“ reklaminės popierinės kortelės uždėjo savo antspaudą su pareigomis ir vardu bei pavarde ir parašu, t.y. „Vadybininkas M. K.“, o taip pat ant šios kortelės atliko savo ranka rankraštinius įrašus: „Palikti rankpinigiai už Peugeot 407 200 LT“. Taip pat D. S. susitarė su asmeniu, kuris pardavinėjo automobilį, kad atvyks pasiimti automobilio ateinantį pirmadienį. Apžiūrėjus automobilį nustatė, kad jam buvo sugadinta viena stabilizatoriaus traukė, kaina 40 litų, sugadinti priekinės automobilio pakabos abu šarnyrai, kurių bendra vertė 500 litų, automobilio parvežimas iš Drąsučių kaimo, Šiaulių rajono, kainavo 400 litų, iš automobilio bako buvo išnaudota 20 litrų dyzelino, bendra vertė 100 litų, dėl pagrobto automobilio padaryta bendra 1040 litų žala (2 t., 34-135, 137-140, 153-155, 171-172, 186-187 b. l.).

Liudytojas D. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012 m. spalio 26 d. draugas A. P. pranešė, kad buvo pagrobtas jam priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (angliškas), kurį jis buvo neseniai nusipirkęs. Buvo matęs šį automobilį ir kartu su A. P. juo važiavo. A. P. paprašė, kad jam taip pat padėtų ieškoti pagrobtojo automobilio. 2012 m. lapkričio 30 d. peržiūrėdamas įvairius interneto tinklalapius, interneto tinklalapyje www.autopliusas.lt rado skelbimą apie parduodamą automobilį (duomenys neskelbtini) kuriame buvo ir šio automobilio nuotrauka. Pagal nuotrauką šis parduodamas automobilis pasirodė labai panašus į A. P. automobilį (duomenys neskelbtini) kuris buvo pagrobtas, kadangi buvo raudonos spalvos, tokio paties modelio. Tą pačią 2012 m. lapkričio 30 d. su A. P. sėdo į jo senelio automobilį ir išvažiavo link Kuršėnų miesto, o pakeliui telefonu paskambino minėtame internetiniame skelbime nurodytu telefono numeriu, pasiteiravo ar dar neparduotas šis automobilis, o sužinojęs, kad neparduotas, pasakė, jog atvyks apžiūrėti šio parduodamo automobilio. Atvykus prie parduodamo automobilio nuėjo vienas, priėjęs prie šio automobilio jį apžiūrėjo ir ant priekinio lango stiklo kairėje pusėje apatinėje dalyje pamatė užrašytą automobilio identifikavimo numerį, kuris atitiko su A. P. užrašytu jo automobilio identifikavimo numeriu. Apžiūrėjęs šį automobilį vyriškiams pasakė, kad nori pirkti jį. Susitarė su asmeniu, kuris pardavinėjo automobilį, kad atvyks pasiimti automobilio 2012-12-03 (2 t., 196-198 b. l.).

Liudytojas M. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) vadybininku. Tiksliai negali prisiminti, tačiau 2012 m. spalio 28-29 dienomis jam į mobilųjį telefoną paskambino vaikinas, kuris klausė, ar superka automobilius. Tai patvirtinus, pastarasis pasakė, jog turi automobilį „Peugeot 407“, kuriam perdėjo vairą iš dešinės į kairę, tačiau neturi dokumentų, kurie leistų minėtą automobilį priregistruoti Lietuvos Respublikoje. Pasakė, jog turi tik eksportavimui tinkamą dokumentą (V 379). Jis pasakė, jog tinka, automobilis bus skirtas ardymui arba perpardavimui. Sutarė, kad automobilį pirks už 6000 litų. Apžiūrėjo automobilį, užvedė variklį, vedėsi, sutikrino jo pateiktą automobilio dokumentą su kėbulo numeriu, esančiu po priekiniu stiklu. Pildant pirkimo-pardavimo sutartį paprašė pateikti asmens dokumentą, nuo kurio galėtų surašyti duomenis į pirkimo-pardavimo sutartį. Asmuo pateikė asmens tapatybės kortelę, iš kurios ir sužinojo, kad jis G. S.. Sudarius pirkimo-pardavimo sutartį Gytis išėjo, ar jis išėjo pėsčiomis, ar jį kažkas pasiėmė nežino, nematė (2 t., 199-200 b. l.).

Iš 2012 m. spalio 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo kiemas (2 t., 126-129 b. l.).

Iš 2012 m. gruodžio 6 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas M. K. atpažino G. S., kaip asmenį, kuris pristatė automobilį į automobilių laužyną „(duomenys neskelbtini)”(3 t., 1-4 b. l.).

Iš 2013 m. gegužės 14 d. įtariamojo V. Z. parodymų patikrinimo įvykio vietoje protokolo matyti, kad V. Z. nurodė vietą, iš kur buvo pagrobtas automobilis “Peugeot 407” (4 t., 97-110 b. l.).

Nukentėjusiojo D. G. automobilio vagystė

Liudytojas M. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad G. M. mokosi toje pačioje mokymo įstaigoje kaip ir jis. Paaiškino, kad maždaug spalio 14-ą dieną, į bendrabučio kambarį, Klaipėdoje, atėjo G. M. ir paprašė leisti pasinaudoti kompiuteriu, nes jis norėjo įdėti skelbimą į internetinį tinklapį dėl automobilio pardavimo. Jis sakė, kad turi VW Passat automobilį, kurį nori parduoti. Nieko blogo neįtardamas leido G. M. pasinaudoti kompiuteriu. Po šio įvykio su Giedriumi dar bendravo, tačiau jis apie automobilio pardavimą nieko nekalbėjo (4 t., 3-4 b. l.).

Iš 2012 m. spalio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti prie (duomenys neskelbtini) (3 t., 27-30 b. l.).

Iš 2012 m. gruodžio 28 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas A. G. atpažino V. Z., kaip asmenį, iš kurio nusipirko automobilį „VW Passat“(3 t., 79-83 b. l.).