- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-28
- Bylos Nr.
- e2-72-799/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01141-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Butanavičiūtė
- Ieškovas
- V. T.
- Atsakovas
- mažosios bendrijos „A.“
- Trečiasis asmuo
- G. B.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. T. ieškinį atsakovei mažajai bendrijai (toliau – MB) „A.“ dėl pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo, sumokėtų lėšų už automobilį ir nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. T. ieškiniu prašo nutraukti 2021 m. liepos 24 d. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp pardavėjos MB „A.“ ir pirkėjo V. T. dėl automobilio FORD S-MAX, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo; priteisti iš atsakovės MB „A.“ V. T. naudai už automobilį sumokėtus 3200 Eur, 432,81 Eur patirtus nuostolius, 5 procentinių metines palūkanas nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti iš atsakovės MB „A.“ ieškovo V. T. naudai visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodo, kad 2021 m. liepos 24 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties (toliau - Sutartis) pagrindu ieškovas iš atsakovės MB „A.“ nusipirko automobilį FORD S-MAX, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėjo 3200 Eur. Tą pačią dieną automobilį įregistravo VĮ „Regitra“ savo vardu. Automobilį pirkimui susirado pagal skelbimą, kuriame buvo nurodyti kontaktiniai telefonų numeriai. Automobilio paieškose ir pirkime dalyvavo ir jo sutuoktinė G. T.. Turėjo du pardavėjo telefono numerius: vadybininko T. (pavardės nežino) telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir MB „A.“ pagrindinio nario R. D. telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį apžiūrėjo 2021 m. liepos 16 d. ir susitarė, kad pirks. Tą dieną sumokėjo 200 Eur rankpinigius. Tuo metu automobiliui dar nebuvo atlikta techninė apžiūra. Kai 2021 m. liepos 24 d. atvyko pirkti automobilio, atsakovės atstovai pateikė dvi automobilio techninės apžiūros rezultatų ataskaitas ir patikino, kad automobilis yra labai geros būklės, gedimų nėra, spidometras rodo teisingus nuvažiuotus kilometrus. Automobilį vizualiai apžiūrėjo, užvedė variklį, trūkumų ir gedimų nepastebėjo. Pildant Sutartį nebuvo kalbos apie jokius pastebėtus automobilio defektus ar gedimus ir apie jokius gedimus ar defektus Sutartyje nebuvo įrašyta. Tik po to, kai automobilis sugedo, atidžiai perskaitęs visą Sutarties tekstą pastebėjo, kad iš Sutarties aiškiai matyti, kad automobilio trūkumai užpildyti blanke kompiuteriu, Sutarties pasirašymo metu jie nebuvo aptariami ir pildomi. 2021 m. liepos 24 d. šeštadienį, įsigytu automobiliu grįžtant iš Kretingos į namus užsidegė variklio lemputė rodanti variklio gedimą, dingo variklio trauka, užgeso automobilio variklis. Bandant užvesti pasigirdo variklio šalutinis garsas (kaukimas), todėl buvo akivaizdu, kad atsirado variklio gedimas. Iki namų parvažiavo žema pavara ir nusprendė, kad automobiliu važiuoti daugiau nebegalima, kad labiau nebūtų pakenkta varikliui. Su sutuoktine susitarė pirmiausia kreiptis į pardavėją. Tą pačią ir 2021 m. liepos 26 d. pirmadienį paskambino telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) vadybininkui T. ir pasakė, kad šeštadienį grįžtant į namus atsirado variklio gedimas. Tomas pasakė, kad automobilį pasiims atgal ir grąžins pinigus. Sekančią dieną, t. y. 2021 m. liepos 27 d., skambino vadovui R. D. telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Pasakė, kad pinigų negrąžins ir automobilio atgal neims, liepė atvairuoti automobilį, kad jį suremontuotų. Ieškovas prašė, kad pardavėjas grąžintų pinigus. Atsakovės vadovas R. D. nurodė, kad pinigų negrąžins ir automobilio atgal nepriims. Ieškovas 2021 m. liepos 29 d. pasisamdė iš IĮ Jomamotors traliuką ir automobilį FORD S-MAX nuvežė į Klaipėdą FORD automobilių servisą UAB „Inchcape Motors“, kur atliktas automobilio defektavimas. Rasta daug įvairių kitų gedimų ir trūkumų. Automobilis apskritai neeksploatuotinas. 2021 m. liepos 29 d. išsiuntė atsakovei rašytinę pretenziją, kad pageidauja atsiradusią problemą išspręsti gera valia, t. y. nutraukia sutartį, grąžina atsakovei automobilį ir prašo grąžinti sumokėtą 3200 Eur sumą bei atlyginti susidariusius nuostolius, tačiau atsakovė į pretenziją neatsakė.
Ieškovas V. T. ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė juos tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės MB „A.“ vadovas R. D. su ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad įmonė automobilį įsigijo iš trečiojo asmens G. B. Automobilis buvo atvairuotas į aikštelę adresu (duomenys neskelbtini), pardavimui. Kadangi stovėjo ilgą laiką neparduotas, G. B. pasiūlius, įmonė nupirko už 1500 Eur nors skelbime buvo nurodyta 3250 Eur kaina. G. B. informavo apie automobilio vandens pompos gedimą. Klientams susidomėjus automobiliu, jie buvo informuoti apie vandens pompos gedimus, tačiau prižadėjo pašalinti gedimus, atlikti techninę apžiūrą. T. sekančią dieną kreipėsi dėl automobilio gedimo ir prašė grąžinti pinigus, atsisakydami pristatyti automobilį į jų įmonę. Paskambinus G. B. buvo pasakyta, kad dar iškilo papildomai problemos dėl automobilio ir jis jį apgavo. T. R. apžiūrėjo automobilį ir pildant sutartį jis tiesiogiai bendravo su G. B.. Iškilusias problemas dėl automobilio gedimų sprendė su G. T.. G. T. siūlė grąžinti automobilį jiems, bet buvo pasiūlyta jį suremontuoti. Jis pats jaučiasi apgautas, nes nežinojo paslėptų automobilio gedimų. Klientams pasakė, kad automobilis ne naujas ir kompiuteriu pažymėti galimi gedimai, pašalinių garsų daugiau nebuvo. Pinigai už automobilį atsakovui ir jo sutuoktinei nebuvo grąžinti, nes klientas nesutiko, kad jį suremontuotų. G. B. dėl automobilio pardavimo tarėsi su T. R..
Trečiasis asmuo G. B. su ieškinio reikalavimais sutiko. Paaiškino, kad automobilis Lietuvoje neeksploatuotas, nupirkęs tokios pat būklės jį pardavė. Patys pirkėjai nustatė, kad tai vandens pompos defektas. Jis nurodė, jog sklinda garsas iš variklio skyriaus, kai atvairavo į aikštelę jie nustatė, kad tai vandens pompos defektas. Automobilio pirkimo - pardavimo sutartyje nenurodė automobilio defektų. Sąlygos skelbime buvo aptartos tik dėl kainos. Atsakovė MB „A.“ nusipirko automobilį iš jo, vėliau nežino ką su juo darė, bet jam jokių pretenzijų nereiškė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
Iš ieškovo, jo atstovių, atsakovės vadovo ir jo atstovo paaiškinimų, trečiojo asmens, liudytojo T. R. parodymų, rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad trečiasis asmuo G. B. automobilį FORD S-MAX, į atsakovei priklausančią automobilių pardavimo aikštelę Kretingos mieste pardavimui atvairavo 2021 m. balandžio mėnesį. 2021-04-21 atsakovės atstovas apie parduodamą automobilį patalpino skelbimą www.autoplius.lt ir nurodė savo įmonės kontaktinius duomenis. Iš skelbimo matyti, kad Kretingoje parduodamas automobilis „Ford S-MAX“, 2006-05 laidos, be defektų, rida 212 452 km, pardavimo kaina 3250 Eur. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad automobilio kainą nurodė trečiasis asmuo G. B. Nors skelbime nurodoma, kad automobilis be defektų, tačiau tiek trečiasis asmuo, tiek ir atsakovės atstovas R. D. patvirtino, kad trečiajam asmeniui žodžiu nurodžius esant automobilio variklio defektams, atsakovės darbuotojai pasakė, kad tai tik vandens pompos gedimas. Detaliau automobilis nebuvo apžiūrimas ir kokie variklio gedimai, nebuvo nustatinėjama. Nors paskelbimo apie automobilio pardavimą metu buvo žinoma apie automobilio variklio defektą, tačiau skelbime buvo pateikta žinomai neteisinga informacija apie automobilio techninę būklę. Kurį laiką neatsiradus automobilio pirkėjui, atsakovės atstovas R. D. 2021-05-12 automobilį FORD S-MAX, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), nupirko iš G. B. už 1500 Eur. Trečiasis asmuo nurodė, kad nepaisant to, kad skelbime nurodyta 3250 Eur automobilio kaina, bet atsakovei automobilį pardavė už 1500 Eur, nes automobilis turėjo variklio defektų. Tokios automobilio pirkimo sąlygos ir kaina atsakovę tenkino. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyti trūkumai: stabdžių sistemos, vairo mechanizmo ir pakabos elementų, apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų, vairuotojų ir keleivių saugos sistemų, dujų išmetimo sistemos. Taip pat sutartyje patvirtino, kad kiti automobilio trūkumai, nenurodyti privalomajame duomenų sąraše, pirkėjui yra atskleisti, jam žinomi ir abiejų šalių yra aptarti. Tai, kad buvo trečiojo asmens G. B. atsakovės atstovas R. D. ir liudytojas T. R. informuoti apie variklio defektą, kuris nebuvo konkretizuotas, neneigė byloje ir atsakovės atstovas R. D.. R. D., žinodamas apie variklio defektus, 2021-05-12 Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytus automobilio trūkumus, www.autoplius.lt skelbime jokių duomenų nekoregavo ir skelbime toliau tvirtino, kad automobilis be defektų. www.autoplius.lt automobilio skelbimu susidomėjęs ieškovas su sutuoktine nuvyko apžiūrėti automobilio FORD S-MAX, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovo ir atsakovės atstovo teigimu, apžiūrint automobilį pasigirdus kažkokiems garsams iš variklio, ieškovas buvo informuotas apie automobilio vandens pompos gedimą ir buvo sutarta, kad atsakovė pakeis vandens pompą ir dirželį. Ieškovo teigimu automobilio kitų defektų apžiūrint nebuvo pastebėta, todėl buvo sutarta dėl automobilio pirkimo už 3200 Eur ir 2021-07-16 pasirašyta rankpinigių sutartis, iš kurios matyti, kad ieškovas už perkamą automobilį FORD S-MAX, sumokėjo pardavėjui MB „A.“ 200 Eur rankpinigių. Iki 2021-07-24 atsakovė automobilyje pakeitė vandens pompą ir dirželį. 2021-07-19 atlikus automobilio FORD S-MAX, techninę apžiūrą automobilis pripažintas neatitinkančiu techninių reikalavimų. Nustatyti trūkumai: nepateikti reikalingi dokumentai, nesureguliuoti priekiniai ir galiniai rūko žibintai, neveikia garsinis įspėjimo signalas. 2021-07-23 atlikus automobilio FORD S-MAX, techninę apžiūrą automobilis pripažintas atitinkančiu techninius reikalavimus.
2021-07-24 09,15 val. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovas iš atsakovės MB „A.“ nusipirko už 3200 Eur automobilį FORD S-MAX, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties matyti, jog yra nurodyti visi Motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje privalomi nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus: transporto priemonės gamybinė markė, transporto priemonės komercinis pavadinimas bei identifikavimo numeris, rida, taip pat nurodyta, jog yra galiojanti transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra, nurodyti privalomi duomenys apie transporto priemonės trūkumus, tačiau nenurodyti kiti transporto priemonės trūkumai, nors ir nurodyta, kad pirkėjui trūkumai atskleisti, jam žinomi ir jie abiejų sutarties šalių yra aptarti. Tačiau ieškovas neigia, kad buvo automobilio pirkimo – pardavimo metu aptarti kokie nors automobilio trūkumai ir teigia, kad kompiuteriu pažymėtas trūkumų grafas pastebėjo tik vėliau, o pirkimo metu jokie automobilio trūkumai nebuvo nurodyti. Perkant automobilį jis buvo patikintas, kad automobilio techninė būklė gera, nes buvęs trūkumas – vandens pompa ir dirželis, pakeisti. Ieškovės atstovas R. D. patvirtino, kad grafoje „transporto priemonės trūkumai“ visos grafos buvo pažymėtos kompiuteriu tik dėl tos priežasties, kad automobilis parduodamas ne naujas, todėl gali būti susidėvėję bet kurios detalės. Variklio defektai, išskyrus pakeistą vandens pompą, nebuvo nurodyti, nes nebuvo žinomi. Ieškovas pats atskirai netikrino įsigyjamo automobilio, nes tam neturi jokių techninių žinių, kad įvertinti automobilio techninę būklę, todėl pasitikėjo atsakovės atstovo suteikta informacija. Ieškovas automobilį vizualiai apžiūrėjo, užvedė variklį, trūkumų ir gedimų nepastebėjo. 2021-07-24 įsigijęs automobilį, iš karto automobilį įregistravo VĮ „Regitra“ savo vardu.
2021-07-24 ieškovui važiuojant namo iš Kretingos link Šilutės, atsirado keisti garsai variklyje ir automobilis užgeso. Pavykus užvesti automobilį žema pavara parvažiavo namo ir apie sugedusį automobilį informavo telefonu atsakovės atstovą. Iš pradžių buvo žadama atsiimti automobilį ir grąžinti už automobilį sumokėtus pinigus, tačiau po poros dienų atsakovės pozicija pasikeitė ir sutiko atvairavus automobilį, jį taisyti. Automobiliu važiuoti buvo neįmanoma, o atsakovės atstovas nesiūlė pats pasiimti remontuoti automobilį. Atsižvelgiant į atsakovės atstovų elgesį ieškovas nepasitikėjo atsakove, todėl 2021-07-29 nuvežė automobilį FORD S-MAX į Klaipėdą FORD automobilių servisą UAB „Inchcape Motors“. Autoservise patikrinus automobilį surašytas defektavimo aktas. Atliekant defektavimą nustatyta, kad dega „Čiak“ lemputė, užvedus variklį girdisi pašaliniai garsai, po variklio dangčiu. Nustatyta, kad variklis buvo ardytas, nėra išmetimo kolektoriaus, kai kurių varžtų, hermetizuoti variklio karteris ir dangtis, rasti aušinimo skysčio nubėgimai prie vandens pompos, rastas alyvos nutekėjimas iš po variklio apačios ir kiti gedimai ir trūkumai. Paaiškėjus automobilio gedimams ir trūkumams, dėl kurių ieškovas naudoti automobilio pagal paskirtį negalėjo, 2021-07-29 išsiuntė pretenziją MB „A.“ vadovui R. D., kurioje nurodė automobilio defektiniame akte nustatytus automobilio trūkumus ir pasiūlė ginčą spręsti taikiai, tai yra grąžinti jam sumokėtus pinigus, o jis grąžins automobilį. Į pretenziją nebuvo atsakyta.
Byloje ginčas kilo dėl automobilio defektų (nuslėptų ar buvusių trūkumų) tarp šalių sudarytos sutarties sudarymo momentu (2021-07-24). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.333 straipsnio 1 dalis nustato, jog pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo; to paties straipsnio 2 dalis nustato, jog įstatymai ar sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo.
Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, apie kokius automobilio trūkumus atsakovei buvo žinoma parduodant automobilį ieškovui ir kokią reikšmę esami automobilio trūkumai galėjo turėti automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymui. Atsakovės vadovas nurodė, kad 2021-05-12 automobilį FORD S-MAX įsigijo iš trečiojo asmens G. B. už 1500 Eur. Tai patvirtina byloje pateikta 2021-05-12 transporto priemonės prikimo-pardavimo sutartis tarp atsakovės MB „A.“ ir G. B.. G. B. informavo jį, kad automobilyje sugedusi vandens pompa, dėl kitokių gedimų jo neinformavo ir parduodant automobilį ieškovui jis nieko nežinojo, tačiau teismo vertinimu tokią atsakovės poziciją paneigia byloje surinkti ir analizuojami duomenys.
Iš byloje pateikto automobilių skelbimų portalo www.autoplius.lt patalpinto ginčo automobilio skelbimo matyti, kad automobilis FORD S-MAX, gamybos metai 2006-05, patalpinant skelbimą 2021-04-21 įkainuotas 3250 Eur, todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovė automobilių pardavimo komercine veikla besiverčiantis juridinis asmuo turėjo ir galėjo numanyti, kad beveik perpus pigiau, t. y. už 1500 Eur, nei skelbime nurodyta kaina įsigytas automobilis, gali neturėti jokių trūkumų išskyrus vieną – vandens pompos gedimą. Kad automobilio techninė būklė nebuvo pakankamai tvarkinga patvirtino ir trečiasis asmuo G. B., kuris paaiškino, kad parduodant automobilį atsakovei nurodė, jog sklinda garsas iš variklio skyriaus, kai atvairavo į aikštelę patys pirkėjai, t. y. atsakovės darbuotojai nustatė, kad tai vandens pompos defektas. Liudytojas T. R., dirbantis MB ‚A.“, šią aplinkybę patvirtino ir nurodė, kad aikštelėje automobilis buvo paliktas pardavimui, vėliau nupirktas už 1500-1600 Eur. Nežino, kodėl už tokią kainą atsakovei G. B. pardavė automobilį, kaina tenkino ir jį nupirko. Automobilis buvo apžiūrėtas ir aptartas vandens pompos defektas, kiti dalykai buvo geros būklės. Iš 2021-08-11 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, jog tyrimo metu apklausiamas G. B. patvirtino, jog įsigijo automobilį Ford S-MAX iš UAB „S.“ su variklio defektu ir kadangi pats neturėjo laiko variklio meistro paieškoms nuvairavo automobilį į Kretingos automobilių pardavimo aikštelę ir informavo aikštelės savininką, kad automobilis su variklio defektu. Iš aptartų aplinkybių teismas prieina išvados, kad atsakovės atstovas R. D., perkant automobilį iš trečiojo asmens G. B. buvo informuotas apie automobilio variklio defektą, bet defektas nebuvo įvardintas. Išvadą dėl vandens pompos gedimo padarė atsakovės darbuotojai automobilio detaliau nepatikrinę ir neįsitikinę jo technine būkle. Nepaisant to ir toliau www.autoplius.lt skelbime buvo tvirtinama, kad automobilis be defektų.
Ieškovas nurodė, kad apie vandens pompos gedimą žinojo prieš rankpinigių davimą. Ieškovo sutuoktinė, ieškovo atstovė G. T. nurodė, kad apžiūrint automobilį iš jo sklido pašaliniai garsai ir jiems buvo pasakyta, kad tai dėl vandens pompos. Ieškovas ir atsakovė sutarė, kad atsakovė sutvarkys vandens pompą, pakeis dirželį ir atliks automobilio techninę apžiūrą. Aptartos sąlygos buvo įvykdytos, t. y. aptarti automobilio gedimai pašalinti ir atlikta techninė apžiūra, tačiau kaip žinoma iš toliau besiklosčiusių aplinkybių, 2021 m. liepos 24 d., ieškovui įsigytu automobiliu grįžtant iš Kretingos į namus užsidegė variklio lemputė, rodanti variklio gedimą ir dingo variklio trauka, užgeso automobilio variklis. Bandant užvesti pasigirdo variklio šalutinis garsas (kaukimas). Nors teismas įvertina aplinkybę, kad ieškovas pirko jau naudotą, 15 metų senumo automobilį, kurio techninė būklė pagal susidėvėjimo specifikaciją neprivalėjo būti tobulos būklės ir galėjo savaime atsirasti tam tikri defektai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad automobilio gedimas atsirado nepraėjus nei vienai dienai nuo jo pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo, teismui nekyla abejonių, kad automobilio trūkumai egzistavo automobilio pardavimo metu.
Šią faktinę aplinkybę pagrindžia ir rašytiniai byloje esantys dokumentai. Iš 2021 m. liepos 29 d. defektavimo dokumentų matyti, kad automobilio nuvažiavimo rida daug didesnė nei buvo nurodyta faktiškai, variklis ką tik nekokybiškai rekonstruotas (prieš pardavimą), t. y. šlifuotas, atjungti davikliai, kad nerodytų gedimų, pavarų dėžė, sankaba neatitinka techninio stovio, vairo kolonėlė ir jos traukės ištrūkusios ir avarinės būklės, išpjautas katalizatorius. Defektavimo metu nustatyti automobilio gedimai ir trūkumai patvirtina, kad automobilio gedimas atsirado ne po automobilio pardavimo ieškovui.
Atsakovės atsiliepime išsakytos abejonės dėl šių nustatytų defektų, kadangi automobiliui prieš pat pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymą atlikta privaloma techninė apžiūra, po kurios šiai transporto priemonei nebuvo nustatyti trūkumai ir jai buvo leista dalyvauti eisme, todėl atsakovės nuomone, jeigu trūkumai, užfiksuoti defektacijos akte būtų buvę automobilio pirkimo-pardavimo metu, jie būtinai būtų buvę užfiksuoti automobilio techninės apžiūros metu ir jai nebūtų leista dalyvauti eisme.
Iš byloje esančios rašytinės medžiagos matyti, kad automobilis ne iš pirmo karto atliekant techninę apžiūrą pripažintas tinkamu dalyvauti eisme. Tai patvirtina faktą, kad automobilis ieškovui jau apžiūrint automobilį nebuvo tinkamas eksploatavimui. Iš 2021-07-19 privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad automobilis Ford S-MAX neatitiko techninių reikalavimų. Iš 2021-07-23 privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad automobilis Ford S-MAX atitiko techninius reikalavimus ir galimai pirminės apžiūros metu automobiliui nustatyti trūkumai buvo pašalinti, tačiau teismas pažymi, kad privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros tikslas – įvertinti transporto priemonių techninę būklę vadovaujantis nustatyta tvarka patvirtintais Techniniais motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimais, siekiant užtikrinti, kad jas būtų saugu naudoti viešajame eisme ir kad jos atitiktų eismo saugumo ir aplinkos apsaugos reikalavimus, numato LR susiekimo ministro 2008-10-24 įsakymu Nr. 3-406 patvirtintos Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo 2 punktas. Aprašo 21.5. punktas numato, kad privalomosios apžiūros metu yra tikrinama ar transporto priemonės techninė būklė, konstrukcija, sistemų, agregatų ir mazgų veikimas ir efektyvumas atitinka Techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus, gamintojo ir kitų teisės aktų reikalavimus.
Taigi, techninės apžiūros metu nėra tikrinamos visos automobilio dalys bei mechanizmai. UAB „Inchcape Motors“ nustatyti trūkumai nebuvo techninės apžiūros objektas, todėl dėl jų techninės apžiūros metu nebuvo ir neturėjo būti pasisakyta. Tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad trūkumai neegzistuoja. Nustatyti automobilio gedimai jų laiku nepašalinus trukdo saugiai eksploatuoti automobilį. Visuma nustatytų byloje aplinkybių leidžia pripažinti visiškai pagrįstą ieškovo nurodytą aplinkybę, kad UAB „Inchcape Motors“ nustatyti automobilio gedimai bei trūkumai egzistavo automobilio pardavimo metu 2021-07-24, kuriuos atsakovė privalėjo, tačiau neatskleidė pirkėjai. Nors atsakovė tiksliai nurodo, kad pačioje sutartyje yra aiškiai nurodyta, kad parduodama transporto priemonė turi stabdžių sistemos, vairo mechanizmo ir pakabos elementų, apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų vairuotojo ir keleivių saugos sistemų bei dujų sistemos išmetimo trūkumų, tačiau prie šių trūkumų nenurodytas galimas variklio defektas, kas yra svarbiausia nagrinėjamoje byloje. Be to, nors sutartyje ir yra įrašyta, kad „apie įvykius pardavėjas informacijos neturi. Kiti automobilio trūkumai, nenurodyti privalomajame duomenų sąraše, pirkėjui yra atskleisti, jam žinomi ir jie abiejų sutarties šalių yra aptarti.“, tačiau tai nereiškia, kad šis formalus teiginys nagrinėjamu atveju gali panaikinti atsakovės atsakomybę dėl netinkamos kokybės daikto pardavimo. Juolab, kad byloje aptartų aplinkybių kontekste matyti, kad atsakovės darbuotojai turėdami specifines ir technines žinias transporto inžinerijos srityje apie variklio gedimą žinojo ar bent jau galėjo numanyti, tačiau to sutartyje neaptarė.
Teismas daro prielaidą, kad atsakovė galbūt ir negalėjo žinoti absoliučiai visų automobilio defektų, tačiau perkant automobilį vertinamas esminis dalykas – tai yra automobilio variklis. Apie automobilio variklio defektą atsakovė buvo informuota įsigydama automobilį, be to, apie galimą gedimą jau išdavė ir išoriniai veiksniai, t. y. garsas iš variklio skyriaus atsakovei įsigyjant automobilį dar iš trečiojo asmens G. B.. Tolesnių veiksmų seka tik parodo atsakovės atsainų požiūrį į automobilio remontą nusipirkus pusę rinkos kainos siekiantį automobilį ir nepašalinus jos gedimų ir trūkumų, kad automobilis būtų galimas tinkamai eksploatacijai.
CK 6.333 straipsnio nuostatos įpareigoja pardavėją perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įstatymas ar sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktas atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas ketino jį naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo.
Pardavėjas neatsako už daiktų trūkumus, jeigu įrodo, kad jie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl jo netinkamo naudojimosi daiktu arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (CK 6.327 straipsnio 4 dalis, 6.333 straipsnio 3 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t.y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad vien konstatuoti faktą, kad automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra ir automobilis pripažintas tinkamu eksploatuoti, nepakanka. Turi būti svarstoma ar yra pagrindas byloje taikyti CK 6.327 straipsnį (pvz. LAT nutartis Nr. 3K-3-159/2003).
CK 6.327 straipsnio 1 dalis numato, kad parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų - įprastus reikalavimus. Pardavėjas neatsako pagal šio straipsnio 1 dalies reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Pardavėjas pagal sutartį ir šį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėjo vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis). Pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris atsiranda po šio straipsnio 3 dalies nurodyto momento ir kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės pažeidimo pasekmė, įskaitant garantiją, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų paskirtį ar specialiai nurodytą paskirtį, arba išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimą (CK 6.327 straipsnio 4 dalis).
Vartojimo pirkimo - pardavimo sutarties atveju, be bendrųjų prekės atitikties nuostatų, nustatytų CK 6.327 straipsnyje, 6.333 straipsnio 1 dalyje, įstatyme yra įtvirtinti papildomi reikalavimai, kuriuos turi atitikti sutarties dalykas (CK 6.363 straipsnis). Vartojimo sutarčių atveju pardavėjas visais atvejais garantuoja daikto kokybę pagal įstatymą.
CK. 6.4311 straipsnis numato, kad sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį joje pardavėjas privalo nurodyti pirkėjui ridos duomenis, visus eismo, ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas buvo motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Nustatytų aplinkybių ir ištirtų įrodymų visuma leidžia pripažinti, kad automobilis pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu neatitiko kokybės reikalavimų, kokie buvo deklaruojami automobilio pardavimo skelbime bei nurodžius netikrą automobilio ridą, kurių pirkėjas – ieškovas, protingai tikėjosi įgydamas ir naudodamas automobilį pagal įprastinę jo paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).
Sprendžiant dėl ieškovo, kaip pirkėjo, atidumo ir rūpestingumo, teismas atsižvelgia į aplinkybę, kad ieškovas bei su ja kartu automobilio pirkime dalyvavusi sutuoktinė neturi specialių techninių žinių. Nors ieškovui žinant apie tam tikrus automobilio trūkumus ir sutarus, kad iki jo atvykimo, pašalins automobilio aptartus gedimus, ieškovas nepareikalavo atlikti automobilio patikrinimo autoservise, tačiau atsakovės atstovai patikino, kad automobilis labai geros būklės, iš ko ieškovas suprato, kad parduodamas automobilis veikia be trukdžių ir yra parengtas eksploatacijai.
Sprendžiant dėl nustatytų automobilio trūkumų pobūdžio teismas atsižvelgia į tai, kad nustatyti tokių automobilio mechanizmų kaip – nekokybiškai rekonstruoto variklio (prieš pardavimą), t. y. šlifuoto, atjungtais davikliais, kad nerodytų gedimų, pavarų dėžės, sankabos neatitinkančios techninio stovio, vairo kolonėlės ir jos traukių būklės (ištrūkusios ir avarinės būklės), išpjauto katalizatorius, dėl ko mechanizmai turi būti remontuojami ar keičiami naujais, neturint techninių žinių negalima pastebėti ir nustatyti. Minėti automobilio mechanizmų trūkumai vertintini kaip paslėpti automobilio trūkumai, kurių ieškovas neprivalėjo pastebėti bei už kuriuos jų neatskleidusi yra atsakinga pardavėja, kurios pareiga garantuoti perduodamo daikto tinkamumą teismų praktikoje pripažįstama kaip didesnė palyginti su pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai. Ir nors ieškovui ir jo sutuoktinei sukėlė abejonių sklindantis garsas iš variklio skyriaus apžiūrint automobilį, tačiau jiems buvo nurodytas visai kitas gedimas (vandens pompos), kuris turėjo būti pašalintas ir kuris matomai buvo tik dalinai susijęs su automobilio negalimumu eksploatuoti – variklio defektu.
Įvertinus nustatytus automobilio trūkumus konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju tai yra esminis sutarties pažeidimas CK 6.217 straipsnio prasme, suteikiantis teisę reikalauti ieškovui nutraukti sutartį (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nors atsakovė nesutikdama su sutarties nutraukimu motyvuoja tuo, kad sutinka automobilį remontuoti, tačiau pažymėtina, kad vadovaujantis teismų praktika, specialiu pirkėjo, nusipirkusio netinkamos kokybės daiktą, teisių gynimo būdu, įtvirtintu CK 6.334 straipsnyje, pirkėjas turi teisę naudotis savo pasirinkimu (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-569/2010, 3K-3-100/2011). Iš anksčiau aptartų duomenų teismas prieina išvados, kad ieškovo reikalavimas nutraukti 2021-07-24 Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį pagrįstas, todėl tenkintinas.
Nors ieškovas ieškinio reikalavime nesuformulavo restitucijos taikymo tarp šalių, pažymėtina, kad pripažinęs ginčijamus sandorius negaliojančiais, teismas turėtų pasisakyti dėl restitucijos taikymo ir CK 1.80 straipsnio numatytų pasekmių. Aiškindamas ir taikydamas restituciją reglamentuojančias CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas. Jos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad šalys, gavusios turtą vykdydamos nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant status quo ante (padėtis, buvusi prieš) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011).
Teismas, pripažindamas sandorį negaliojančiu, privalo ex officio išspręsti restitucijos klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2008; 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2010; kt.). Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.241 straipsnis). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 straipsnis) ir įvertinti, ar nėra pagrindo jį pakeisti (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).
CK 6.146 straipsnyje nustatyta, kad restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad nagrinėjamu atveju nėra kliūčių restituciją tarp šalių įgyvendinti natūra, todėl taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. viena negaliojančio sandorio šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visą, ką yra gavusi pagal sandorį. Atsižvelgiant į nustatytą, automobilis Ford S-MAX, indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), priteistinas atsakovės MB „A.“ nuosavybėn, įpareigojant atsakovę MB „A.“ per 20 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos automobilį savo lėšomis atsiimti iš ieškovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovui priteistina iš atsakovės už automobilį sumokėta pinigų suma 3200 Eur (CK 6.222 straipsnis, 6.363 straipsnio 8 dalis).
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 432,81 Eur patirtų nuostolių, remdamasis CK 6.363 straipsnio 9 dalimi (pirkėjas visais atvejais turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimą). Pažymėtina, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Civilinė atsakomybė taikoma, kai nustatomos visos jai atsirasti reikalingos sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir žala (CK 6.249 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju, ieškovas tikėdamasis, kad galės tinkamai naudotis įsigytu daiktu, t. y. automobiliu, 2021 m. liepos 24 d. jį įregistravo savo vardu VĮ „Regitra“. Tai patvirtina byloje pateikta automobilio FORD S-MAX registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, iš kurios matyti, kad automobilio FORD S-MAX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra ieškovas V. T.. Iš viso ieškovas VĮ „Regitra“ patyrė 144,41 Eur išlaidas - už automobilio registravimą 12,45 Eur, už TP sutikrinimą 15,35 Eur, už VNŽ išdavimą 7,20 Eur, TP registracijos mokestis 105,21 Eur, už deklaracijos pildymą 4,20 Eur. Tai patvirtina į bylą patektos 2021-07-24 mokėjimo kvitų kopijos (140,21 Eur ir 4,20 Eur).
Automobiliui sugedus, ieškovui susisiekus tiek su atsakovės vadybininku Tomu, tiek su jos vadovu R. D. susitarimo dėl už automobilį sumokėtų pinigų ieškovui grąžinimo pasiekti nepavyko. Atsakovės vadovas siūlė automobilį suremontuoti, tačiau tikėtina, kad ieškovas jau nebenorėjo tęsti bendradarbiavimo ir turėjo visišką teisę reikalauti grąžinti sumokėtus pinigus. Siekiant nustatyti automobilio techninę būklę, automobilį reikėjo nugabenti į tinkamą bendrovę, todėl ieškovas už automobilio transportavimą į Klaipėdos miestą defektavimui atlikti IĮ „Jomamotors“ 2021 m. liepos 29 d. sumokėjo 210 Eur; už automobilio defektavimo atlikimą 2021 m. liepos 29 d. UAB „Inchape Motors“ sumokėjo 78,40 Eur. Tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – 2021-07-29 PVM sąskaitos faktūros Nr. 481722367 kopija, 2021-07-29 mokėjimo kvito kopija, 2021-07-29 pinigų priėmimo kvito kopija.
Taigi ieškovas patyrė išlaidas dėl atsakovės veiksmų – pardavus ieškovei netinkamos kokybės automobilį ir neatskleidus jo trūkumų. Automobilio eksploatacija negalima nepašalinus jo trūkumų, automobiliu savo eiga patikrai nuvykti nebuvo įmanoma. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovės patirtos ir pagrįstos įrodymais išlaidos yra būtinos, susijusios su atsakovės MB „A.“ neteisėtais veiksmais sutartiniuose automobilio pirkimo-pardavimo santykiuose, protingo dydžio, todėl yra pagrindas jas priteisti iš atsakovės. Viso iš atsakovės priteistina 432,81 Eur ieškovei nuostolių atlyginimo forma.
Kadangi prievolė yra piniginio pobūdžio, todėl ieškovo reikalavimu iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už visą priteistą 3632,81 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovės priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė turėjo 1382 Eur bylinėjimosi išlaidų (82 Eur žyminio mokesčio ir 1300 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti). Kadangi ieškinys tenkintinas, todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos visos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 1382 Eur (CPK 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintos „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nuostatos). Atsakovei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (nauja redakcija nuo 2020-01-23 (TAR, 2020, Nr. 2020-00970) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Nutraukti 2021 m. liepos 24 d. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp pardavėjos MB „A.“, į. k. (duomenys neskelbtini), ir pirkėjo V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl automobilio FORD S-MAX, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo.
Priteisti automobilį FORD S-MAX, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei MB „A.“, į. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise, įpareigojant atsakovę per 20 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos automobilį savo lėšomis atsiimti iš ieškovo V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini).
Priteisti ieškovui V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 3200 Eur (tris tūkstančius du šimtus eurų) sumokėtus už automobilį, 432,81 Eur (keturis šimtus trisdešimt du eurus 81 ct) patirtų nuostolių bei 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2021 m. rugpjūčio 30 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1382 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės MB „A.“, į. k. (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.