- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-12-03
- Bylos Nr.
- e1-3944-1034/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38514-2024-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- D. A.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Sandros Čaplikaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje D. A. (D. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
D. A. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti laikė automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), salone, po kilimėliu nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – 3-chlorometkatinono, kurios masė 0,134 g, iki kol 2024 m. spalio 2 d. apie 2.20 val. (duomenys neskelbtini), šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Šiais savo veiksmais D. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis D. A. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. spalio 2 d. apie 2.20 val. buvo automobilių stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), su savo drauge A. J., jam nuosavybės teise priklausančiame automobilyje „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kartu sėdėjo, bendravo. Prie jų privažiavo policijos pareigūnai, kurie liepė jiems išlipti iš automobilio, jie klausė, ar turi draudžiamų daiktų. Atsakė, kad neturi. Pareigūnai apžiūrėję automobilį, jo gale, iš dešinės pusės po kilimėliu, rado vieną maišelį su psichotropine medžiaga „kristalais“. Pareigūnų jo automobilyje rasti „kristalai“ priklauso jam. A. J. apie tai, kad jis turi su savimi „kristalų“, nežinojo, jų nematė. Psichotropinę medžiagą „kristalus“ įsigijo 2024 m. spalio 1 d. apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini), kažkur (duomenys neskelbtini) mikrorajone, jas įsigijo už 32 Eur, įsigijo būtent tą pareigūnų rastą pakelį. Jį kažkas pridėjo į programėlės „Telegram“ grupę (jos pavadinimo neatsimena). Ten buvo daug pasiūlymų įsigyti narkotinių medžiagų. Grupėje pats parašė, kad nori įsigyti „kristalų“. Kažkuris grupės dalyvis jam atrašė, kad turi ko jam reikia (kaip jis buvo užsivadinęs tikrai nepamena). Šis jam davė savo kriptovaliutos piniginės duomenis, kur jis turėjo pervesti jam pinigus. Jokių duomenų apie tą piniginę neišsisaugojo. Pervedus pinigus, šis davė jam koordinates, kur paliks narkotines medžiagas. Pagal koordinates jis nuvyko ir ten rado maišelį su „kristalais“. Narkotinių medžiagų tokiu būdu yra įgijęs savo vartojimui gal kokį 3 kartą. „Kristalus“ pirko pirmą kartą. Du kartus buvo įsigijęs savo vartojimui „žolės“. Nuolat jokių narkotinių medžiagų nevartoja, nėra nuo jų priklausomas. Dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi. Čia buvo kažkoks nesusipratimas, net nežino, kam jų įsigijo. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaip įtariamasis D. A. parodė, kad 2024 m. spalio 2 d. apie 2.20 val. buvo savo automobilyje „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), su savo drauge A. J. Jie sėdėjo, bendravo. Prie jų privažiavo policijos pareigūnai, kurie apžiūrėję jo automobilį, gale iš dešinės pusės, po kilimėliu, rado jam priklausantį vieną maišelį su psichotropine medžiaga – „kristalais“. Jo draugė A. J. apie tai, kad jis turi su savimi „kristalų“, nežinojo, jų nematė. Psichotropinę medžiagą buvo įgijęs savo vartojimui. Dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi. Sutiktų ikiteisminį tyrimą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, paskiriant jam baudą. Yra dirbantis ir tikrai galėtų ją apmokėti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas automobilis „BMW E90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad važiuojant (duomenys neskelbtini) po dešine puse įsukus šalia miškelio yra automobilių stovėjimo aikštelė adresu (duomenys neskelbtini), stovėjimo aikštelėje stovi juodos spalvos automobilis „BMW E90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atidarius automobilio priekines vairuotojo dureles automobilis netvarkingas, aplink mėtosi daug šiukšlių bei daiktų. Ant priekinės keleivio kėdės mėtosi „Fanta“ gėrimo butelis, kartu su bukletėliais ir permatomu, užsegamu maišeliu. Durelių kišenėje daug įvairių daiktų, šiukšlių. Atidarius galines dešinės pusės dureles po guminiu kilimėliu guli permatomas, užsegamas maišelis, kurio viduje matosi baltos spalvos kristalinė medžiaga, galimai narkotinės medžiagos. Maišelis su galimai narkotinėmis medžiagomis buvo paimtas ir supakuotas į voką Nr. 1. Ant galinių automobilio kėdžių mėtosi nedidelio dydžio krepšys su daiktais viduje. Automobilio bagažinėje didelė netvarka, aplink visą bagažinę daug įvairiausiu daiktų nuo automobilių reikmenų iki rūbų ir maisto. Daugiau su tyrimu susijusiu daiktų ar objektų nerasta, bei nepaimta. Įvykio vieta nefilmuojama vaizdo stebėjimo kameromis. Automobilis paimtas ir nuvežtas į Minsko pl. 21.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2024 m. spalio 2 d. dirbant apie 2.10 val., važiuojant (duomenys neskelbtini), pastebėtas automobilių stovėjimo aikštelėje stovintis įtartinas juodos spalvos automobilis „BMW E90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pasukus į stovėjimo aikštelę ir privažiavus prie automobilio pastebėta, kad jo visi langai aprasoję ir tai sukėlė įtarimų, kad jame yra neblaivūs asmenys. Priėjus prie automobilio, viduje salono gale sėdėjo du asmenys: A. J. bei D. A., kurie buvo pilnai išsirengę. Paprašius asmenų apsirengti ir išlipti iš transporto priemonės, pareigūnas pastebėjo, kad D. A. dėdamasis batus kažką pakišo po guminiu kojų kilimėliu ir paklausus ką jie čia veikia D. A. atsakė: „nieko sėdime“. Tai pareigūnams sukėlė įtarimų, kad asmenys kažką slepia automobilyje. Atliekant transporto priemonės apžiūrą po galiniu dešinės pusės keleivio guminiu kilimėliu buvo rastas permatomas užsegamas plastikinis maišelis, kurio viduje galimai kristalinės formos permatomi milteliai. Paklausus D. A., ar tai jo maišelis, šis prisipažino, kad tai jo permatomas maišelis su galimai narkotinėmis medžiagomis. Atlikus dalines apžiūras abiem asmenims, bei pilnai apieškojus automobilį, daugiau nieko nerasta. D. A. buvo sulaikytas, jo automobilis buvo išvežtas į Minsko pl. 21. Su asmeniu buvo nuvažiuota į jo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), ir atlikta buto krata, per kurią nieko nerasta. Tada su D. A. buvo nuvykta į (duomenys neskelbtini), kur buvo padarytas šlapimo tyrimas. Po tyrimų asmuo buvo pristatytas į AVPK OVS ir uždarytas į areštinę.
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada nustatyta, kad bespalvės kristalinės medžiagos iš bespalvio plastikinio uždaromo maišelio su žalios spalvos juostele, 2024 m. spalio 2 d. rastos automobilyje „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – 3-chlorometkatinonas (sinonimai – 3-CMC, klopedronas), kurio masė yra 0,134 g. Tirti pateiktose D. A. rankų nuoplovose narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada nustatyta, kad D. A. šlapime rasta metamfetamino, 3-chlorometkatinono (3-CMC).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
BK 259 straipsnio 2 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo D. A. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.
Kaltinamasis D. A. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. spalio 2 d. apie 2.20 val. buvo savo automobilyje „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), su savo drauge A. J. Jie sėdėjo, bendravo. Prie jų privažiavo policijos pareigūnai, kurie apžiūrėję jo automobilį, gale iš dešinės pusės, po kilimėliu, rado jam priklausantį vieną maišelį su psichotropine medžiaga – „kristalais“. Jo draugė A. J. apie tai, kad jis turi su savimi „kristalų“ nežinojo, jų nematė. Psichotropinę medžiagą buvo įgijęs savo vartojimui. Šios kaltinamojo nurodytos aplinkybės visiškai atitinka tarnybinį pranešimą, apžiūros protokolą, specialisto išvadas, bei kitus byloje esančius rašytinius įrodymus.
Byloje esančioje Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje nurodyta, kad, vadovaujantis I sąrašu „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams“, patvirtintu Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 bei 2023 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. V-1162, katinono darinių ir katinono bioizosterinių darinių grupė – bet kokie 2-amino-1-fenil-1-propanono, 2-amino-1-naftil-1-propanono ir 2-amino-1-(tiofen-2-il)-1-propanono dariniai (išskyrus bupropioną), turintys (arba neturintys) alkil-, alkoksi-, alkilen-, alkilendioksi-, haloalkil-, hidroksi- arba halogeno radikalų aromatiniame žiede; turintys (arba neturintys) alkil-, alkoksialkil- radikalus 3-ioje alifatinės grandinės padėtyje; turintys (arba neturintys) mono- arba di- pakeistą amino grupę alkilu, benzilu, cikloalkilu arba amino grupė įeina į ciklinę struktūrą, taip pat šių darinių druskos, eteriai arba esteriai, jei tokie galimi (sąrašas Nr. 1 „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į I sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“), yra psichotropinės medžiagos. 3-chlorometkatinonas (sinonimai – 3-CMC, klopedronas) yra (2-amino-1-fenil-propanono) darinys, turintis halogeno radikalą (cloro-) fenilo žiede ir mono- pakeistą amino grupę alkilu (metil-). Kiekybinio tyrimo metu nustatyta, kad kristalinės medžiagos sudėtyje yra 3-chlorometkatinonas (sinonimai – 3-CMC, klopedronas), kurio masė yra 0,134 g (83,8 %). Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, byloje nustatytos psichotropinės medžiagos – 3-chlorometkatinono (sinonimai – 3-CMC, klopedronas) kiekis, t. y. 0,134 g, neviršija nedidelio kiekio (0,2 g), todėl pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes D. A. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikalstama veika, numatyta BK 259 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išanalizavęs byloje esančius ir ištirtus įrodymus, šalina iš kaltinimo kaltinamajam D. A. inkriminuotą objektyvųjį veikos požymį, pastarajam proceso metu nepasitvirtinus. Pažymėtina, jog šioje baudžiamojoje byloje D. A. kaltinamas ir tuo, kad 2024 m. spalio 1 d. apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens neteisėtai neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti įgijo nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – 3-chlorometkatinono, kurios masė 0,134 g, kurią laikė automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), salone, po kilimėliu iki kol 2024 m. spalio 2 d. apie 2.20 val. (duomenys neskelbtini), šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Visų pirma, pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis (baudžiamasis įsakymas) negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Taigi, be kitų požymių inkriminuojant kaltininkui objektyvųjį požymį – įgijimą, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes, t. y. kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo psichotropines medžiagas.
Nagrinėjamu atveju D. A. pateiktas kaltinimas dėl anksčiau minėtos psichotropinės medžiagos įgijimo yra tiesiog preziumuojamas remiantis nustatytu psichotropinės medžiagos laikymo faktu bei kaltinamojo parodymais, kurie nėra patvirtinti jokiais objektyviais bylos duomenimis. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. A. nurodė, kad psichotropinę medžiagą „kristalus“ įsigijo 2024 m. spalio 1 d. apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini), kažkur (duomenys neskelbtini) mikrorajone, jas įsigijo už 32 Eur, įsigijo būtent tą pareigūnų rastą pakelį. Jį kažkas pridėjo į programėlės „Telegram“ grupę, ten buvo daug pasiūlymų įsigyti narkotinių medžiagų. Grupėje pats parašė, kad nori įsigyti „kristalų“. Kažkuris grupės dalyvis jam atrašė, kad turi ko jam reikia (kaip jis buvo užsivadinęs tikrai nepamena). Šis jam davė savo kriptovaliutos piniginės duomenis, kur jis turėjo pervesti jam pinigus. Jokių duomenų apie tą piniginę neišsisaugojo. Pervedus pinigus, šis davė jam koordinates, kur paliks narkotines medžiagas. Pagal koordinates jis nuvyko ir ten rado maišelį su „kristalais“. Taigi, iš kaltinamojo parodymų matyti, kad nepavyko nustatyti esminių psichotropinės medžiagos įsigijimo aplinkybių. Dėl šių priežasčių teismas šalina iš D. A. pateikto kaltinimo dalį dėl psichotropinės medžiagos įgijimo.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu D. A. pareiškė, kad pritaria tokiam prokurorės sprendimui, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau prašo leisti paskirtą baudą sumokėti per tris mėnesius.
IV. Bausmės skyrimas
BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai, laisvės apribojimas, bauda arba areštas.
BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis teismui nustato pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis baudžiamasis nusižengimas, susijęs su disponavimu psichotropinėmis medžiagomis). Be to, teismas atsižvelgia D. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį D. A. – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, administracine tvarka baustas, neteistas, dirbantis. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – baudą. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktą už baudžiamojo nusižengimo padarymą gali būti skiriama nuo 15 MGL iki 500 MGL dydžio bauda. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į anksčiau minėtus duomenis apibūdinančius kaltinamąjį bei padarytą nusikalstamą veiką, BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, paskyrus sankcijoje numatytą bausmę, jos dydį nustatant didesnį nei sankcijoje numatytas minimalus.
Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis D. A. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio tvarka nuo 2024 m. spalio 2 d. 2.30 val. iki 2024 m. spalio 2 d. 15.31 val. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką.
Kaltinamasis D. A. prašo leisti jam paskirtą baudą sumokėti per 3 mėnesius. Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį (dirbantis), skiriamos baudos dydį bei kitas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra per trumpas. Dėl šios priežasties, teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį.
V. Kiti klausimai
D. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas Nr. 1, kuriame yra du vokai, tuščias plastikinis uždaromas maišelis ir plastikinis konteineris su vatos tamponu bei po tyrimo likusi miltelių dalis, o būtent 0,135 g, supakuota į plastikinį uždaromą maišelį, perduoti saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
D. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 21 MGL (1 050 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. A. 14 MGL (700 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti D. A. laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. spalio 2 d. 2.30 val. iki 2024 m. spalio 2 d. 15.31 val. (1 dieną), kaip sumokėtą 2 MGL (100 Eur) dydžio baudą, ir D. A. skirti galutinę bausmę – 12 MGL (600 Eur) (šešių šimtų eurų) dydžio baudą.
Nustatyti D. A. 3 (trijų) mėnesių baudos sumokėjimo terminą.
D. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką Nr. 1, kuriame yra du vokai, tuščias plastikinis uždaromas maišelis ir plastikinis konteineris su vatos tamponu bei po tyrimo likusią miltelių dalį, o būtent 0,135 g, supakuotą į plastikinį uždaromą maišelį, perduotus saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.
1. Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, AB bankas Luminor (buvęs DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, AB bankas Luminor (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.