Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Teisėja J. Grigonienė Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.24.

2007 m. liepos 12 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007 04 19 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 270 str. 1 d. (LR BK 2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) – 35 MGL (4375 Lt) bauda, nustatant ją sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. nuteistas už tai, kad pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles ir dėl to atsirado sunkių padarinių aplinkai:

2004 m., laikotarpiu iki gruodžio 21 dienos, A. G. (duomenys neskelbtini), jam privačios nuosavybės teise priklausančiose miško valdose (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)), 9 kvartale, 6 ir 8 sklypuose savavališkai neplynai iškirto, ištempė ir išvežė 29 ąžuolus, kurių tūris 55,862 m3, bei sklype, kurio kadastrinis numeris , (duomenys neskelbtini) kvartale 12, sklypuose 16, 22, savavališkai neplynai iškirto, ištempė ir išvežė 58 ąžuolus, kurių tūris 95,228 m3. Tuo jis pažeidė LR aplinkos apsaugos įstatymo 9 str. („fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius“); 14 str. 1 p. („savo lėšomis įvertinti ūkinės veiklos galimą poveikį aplinkai“); 2 p. („racionaliai ir taupiai naudoti gamtos išteklius, nepažeisti aplinkos apsaugos reikalavimų“); 3p. („įgyvendinti priemones, naikinančias arba mažinančias neigiamą poveikį aplinkai“); 4 p. („paaiškėjus, kad aplinkai gresia pavojus, imtis priemonių, kad būtų jo išvengta, o atsiradus žalingiems padariniams, neatidėliotinai juos pašalinti ir informuoti atitinkamus aplinkos apsaugos pareigūnus bei institucijas“); LR miškų įstatymo 9 str. 1 d. („miškai turi būti tvarkomi pagal nepertraukiamo naudojimo principą, kad mediena bei kiti miško ištekliai būtų nuolat tiekiami ir būtų išlaikyta metinė ar periodinė pusiausvyra tarp medienos prieaugio ir jos naudojimo masto“); 2 d. („miško valdytojai, savininkai ir naudotojai privalo mišką naudoti tokiais būdais, kurie padėtų mažinti neigiamą poveikį aplinkai, racionaliai ūkininkauti miške, palaikyti dirvožemio našumą, saugoti biologinę įvairovę“); 5 d. („miško savininkai privalo laikytis šio įstatymo, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų bei kitų teisės aktų, taip pat privalomų vykdyti miškotvarkos projekto dalių-pagrindinių kirtimų dešimtmečio normos, miško atkūrimo bei aplinkosaugos reikalavimų“); 6 d. („draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai toks leidimas reikalingas“), LR Vyriausybės nutarimu patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 8 p. („miškas tvarkomas, naudojamas ir atkuriamas pagal miškotvarkos projektus“), LR aplinkos apsaugos ministro 1999 03 05 įsakymą Nr. 73 patvirtintų Pagrindinių miško kirtimo taisyklių 2 p. („vykdant pagrindinius kirtimus, turi būti sudarytos sąlygos racionaliam, pastoviam ir daugiatiksliam miško išteklių naudojimui, miško aplinkosauginių ir rekreacinių funkcijų užtikrinimui bei biologinės įvairovės išsaugojimui ir gausinimui, našių ir atsparių tikslinių miško medynų atkūrimui nustatytu laiku“); 3 p. (III ir IV grupių miškuose pagrindiniai kirtimai vykdomi kertant ne jaunesnius nei nustatyta šių taisyklių lentelėje, taip pat blogos būklės, pažeistus pusamžius ir bręstančius medynus“). Dėl šių A. G. veiksmų padaryta 4552,95 Lt materialinė žala gamtai, be to, pakito miško ekosistema, kurios dirbtinai atkurti neįmanoma ir dėl to atsirado sunkių padarinių aplinkai - pasikeitė apšvietimas, dėl to nyksta žolinės augmenijos rūšys, plinta menkaverčių minkštųjų lapuočių atžalos ir varpinės žolės; pažeistas natūralus kraštovaizdis bei jo estetinės vertybės; pažeistas ekosistemos stabilumas ir palankios jos formavimosi sąlygos; atsirado reali grėsmė medžiams, augantiems aplink kirtavietę bei likusiems joje per stiprų vėją, būti išvartytiems arba išlaužytiems; pasikeitė dirvožemio vandens režimas, vyksta dirvožemio erozija.

Apylinkės teismas A. G. kaltę dėl neteisėto miško kirtimo grindė liudytojų S. K. , R. B. parodymais, kuriais buvo nustatyta, jog A. G. iškirto ne sergančius, o sveikus ąžuolus, byloje dalyvavusių miškotvarkos specialistų paaiškinimais apie tai, jog iškirtus ąžuolus buvo padaryta didelė žala gamtai ( pažeistas unikalus kraštovaizdis bei jo estetinės vertybės,, sunaikinta visa ąžuolyno ekosistema, kurios dirbtiniu būdu neįmanoma atkurti, vietoj iškirstų ąžuolų pradėjo vešėti menkavertė augmenija. Apylinkės teismas nuosprendyje nurodė, jog BK 270 str. 1 d. numatyti sunkūs padariniai aplinkai yra vertinamasis nusikaltimo sudėties požymis, jis privalo būti nustatytas ne matematiškai, o kompleksiškai vertinant visus padarinius, kuriuos aplinkai sukėlė nuosprendyje nurodytų pažeistų teisės aktų nesilaikymas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal LR BPK 187 str. byloje turėjo būti nustatyta įvykio vieta, proceso metu tai nebuvo padaryta. Atsakomybės už padarytą veiką klausimas galėjo būti sprendžiamas tik administracine tvarka pagal LR ATPK 62 str.

Nuteistasis savo skunde teigia, kad teismo nuosprendyje esantis teiginys „Tuo pažeidęs teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles ir dėl to atsirado sunkių padarinių aplinkai“ suformuluotas vien suinteresuoto jo apkalta liudytojo – pareigūno R. B. - teiginiais ir prielaidomis, nepagrįstomis įrodymais. A. G. nesutinka su nuosprendžio motyvais, kuriuose nurodyta, kad dėl jo veiksmų padaryta 4552,95 Lt materialinė žala gamtai, pakito miško ekosistema, kurios dirbtinai atkurti nebeįmanoma, pasikeitė miško apšvietimas, dėl to nyksta žolinės augmenijos rūšys, plinta menkaverčių lapuočių atžalos ir varpinės žolės, pažeistas natūralus kraštovaizdis bei jo estetinės savybės, pažeistas ekosistemos stabilumas, atsirado reali grėsmė medžiams, augantiems aplink kirtavietę bei likusiems joje per stiprų vėją, būti išvartytiems arba išlaužytiems, pasikeitė dirvožemio vandens režimas, vyksta dirvožemio erozija. Nuteistasis nurodo, kad teismo posėdyje advokatui A. Devėnui paprašius paaiškinti šias aplinkybes, liudytojas pareigūnas S. K. negalėjo jų paaiškinti.

Nuteistasis apeliaciniame skunde pažymi, kad dirbtinai įmanoma atkurti bet kokį miško plotą, sodinant medžių daigus. Taip pat, jog nukirtus nudžiūvusius senus ąžuolus ir pasikeitus apšvietimui kirtimo vietose buvo išugdytas pomiškis, tai yra susidarė sąlygos augti likusiems jaunesniems medžiams. Skunde teigiama, kad tai ne nacionalinis miško parkas ar miško draustinis, o privatus 4 kategorijos ūkinis miškas.

Miško savininkams atsakomybė pagal 273 str. 1 d., atsiranda esant daugiau nei vieno ha plyno miško kirtimui neturint leidimo kirtimui. Nesant vieno ha miško kirtimo be leidimo, atsakomybės miško savininkams klausimas buvo sprendžiamas pagal LR ATPK 62 str. Jis teismo posėdyje paaiškino, kad 1996-2000 m. jam buvo išduoti leidimai pagrindiniams kirtimams, į kuriuos buvo įtraukti ir ąžuolai, dėl kurių kirtimo buvo nuteistas. Tuo metu ąžuolų nekirto, nes neturėjo kur jų realizuoti. Apie 2003 m. (ne 2003 m. gruodį), pastebėjęs, kad minėti ąžuolai, sergantys ąžuoliniu grybeliu, visiškai baigė džiūti, apie tai pranešė girininko pavaduotojai, kuri nusiuntė jį pas privačių miškų inspektorių S. K. .

Nuteistasis pažymi, kad S. K. išdavė neužpildytus medienos gabenimo lapus komplektu su leidimu sanitariniam-sausuolių kirtimui, be to, miškotvarkos projekte, kuris yra tiesioginis leidimas kirtimui, nurodyta, kad sanitariniai kirtimai jo miško valdoje privalomi (už jų nevykdymą miško savininkui yra atsakomybė pagal LR ATPK 77 str.). Kadangi savo traktoriaus rąstų traukimui neturėjo ir ąžuolų kirsti nemokėjo, sanitarinių - sausuolių ąžuolų atrinkimą, nukirtimą ir ištempimą patikėjo šalia jo miško valdos gyvenančiam Klaipėdos r. PK policijos inspektoriui A. P. . Tas pats Klaipėdos r. PK policijos inspektorius atliko ikiteisminį tyrimą dėl ąžuolų kirtimo. Pagalbiniams darbams atsiveždavo liudytoją A. P. , vieną dieną talkoje taip pat dalyvavo liudytojas R. N. .

Toliau apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytojas pareigūnas S. K. nenurodė įvykio datos, tai yra ąžuolų kirtimo, tačiau parodė, kad apie 2004 m. gruodžio mėn. su Klaipėdos RAAD Šilutės agentūros inspektoriumi R. B. atvykę į A. G. privačios nuosavybės teise priklausančią miško valdą, aptiko neplynai iškirstus, ištemptus ir išvežtus ąžuolus, kas įrodo, kad žala aplinkai nustatyta ir ąžuolų tūris apskaičiuotas nematant pačių ąžuolų. Taip pat apeliantas teigia, kad ąžuolai džiūsta nuo viršūnės ir nebuvo galimybės nustatyti, kad ąžuolai buvo sveiki, ir tokie parodymai galėjo būti vertinami tik kaip prielaida. Be to, S. K. parodė, kad patikrinimo metu buvo rasta ir anksčiau nukirstų galbūt sirgusių ąžuolų kelmų, tai įrodo, kad ąžuolai šiame miško plote sirgo. S. K. parodymuose klaidingai nurodyta, kad kirtimas valdoje (duomenys neskelbtini) įvykdytas apsauginės miškų kategorijos-3 kategorijos miške, nes šis miško plotas priklauso 4 kategorijos miškui, be to, S. K. parodymuose nenurodytas teiginys - „atsirado sunkūs padariniai aplinkai“.

Panašiai parodė ir pareigūnas - liudytojas R. B. , jog aptiko iškirstus, ištemptus ir išvežtus ąžuolus. Jis patvirtino, kad žalą aplinkai nustatė ir nukirstų ąžuolų tūrį apskaičiavo, nematęs pačių ąžuolų, be to, į nuteistojo klausimą, kada buvo kirsti ąžuolai, atsakė, kad 2004 m. gruodžio mėn. nuteistasis iškirtęs ir išvežęs 87 ąžuolus, sudarančius 151,090 m3 medienos, tačiau tai prieštarauja prie bylos pridėtuose dokumentuose-užpildytuose medienos gabenimo lapuose- nurodytoms datoms ir medienos tūriui. Į nuteistojo klausimą, kodėl nepažymėjo nukirstų ąžuolų kelmų žalą nustačiusio pareigūno įspaudu (kas yra privaloma), neatsakė. Liudytoja A. J., dirbanti Klaipėdos r. PK tyrėja, parodė, kad liudytojas A. P. (kurio parodymai paskelbti teismo posėdyje, jis buvo apklaustas iki ikiteisminio tyrimo 2005 11 30 nutraukimo, 2006 02 23 atnaujinus ikiteisminį tyrimą jis apklaustas nebuvo) neverčiamas ir neįtakojamas davė parodymus, tačiau šie jo parodymai priešingi jo pareiškimo prokuratūrai turiniui.

Liudytojas R. N. nepatvirtino savo duotų parodymų pas Klaipėdos r. PK tyrėją A. J., ir pareiškė, kad apklausos protokole esantys parodymai, kurių jis pasirašant detaliai neskaitęs, papildyti ir iškraipyti, o teisingos aplinkybės nurodytos pareiškime prokuratūrai.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytojas A. P. parodė, jog ištraukė 10-20 m3 ąžuolo rąstų su pažeista, atšokusia žieve bei sausuolių (tai patvirtina nuteistojo nurodytas aplinkybes), tačiau išsigynė, kad kirto ąžuolus, nes dirba Klaipėdos r. PK policijos inspektoriumi ir norėjo, kad teismo posėdžio metu nuteistasis A. G. nutylėtų šį faktą.

Skunde nuteistasis pažymi, kad dėl liudytojo D. A. duotų parodymų teismo posėdyje pateikė pastabas teismo posėdžio protokolui, kadangi liudytojas teisme buvo parodęs, jog kraudamas ąžuolo rąstus į turimą miškovežį pastebėjęs, kad ąžuolo rąstų būta visokių, ir sanitarinių, be to, paaiškino, kad ąžuolo rąstai gali būti sanitariniai ne tik kai yra be žievės, bet ir kai yra su žieve. Taip pat patvirtino, kad ąžuolo rąstų galėjo būti apie 20 m3, tai nepatvirtina teisėjos nuosprendyje konstatuotų aplinkybių.

Toliau apeliantas skunde teigia, kad įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą atsiranda išvada, kad jo kaltė ne tik visiškai neįrodyta, bet ir nebuvo padaryta jokia nusikalstama veika ir žalos aplinkai. Nurodo, kad jis nebuvo užkluptas kertant sveiką ąžuolą, nes kirtęs ąžuolus prisipažino A. P., nors iš tikrųjų nudžiūvusius ąžuolus kirto A. P. , A. P. tik prikabinėjo ąžuolo rąstus traukimui prie traktoriaus. Taip pat nurodo, kad nebuvo užkluptas tempiant sveiką ąžuolą, nes ištempęs ąžuolus prisipažino A. P. . Liudytojai nepatvirtino fakto, kad nuteistasis A. G. iškirto ir ištempė 87 ąžuolus, sudarančius 151,09 m3 2004 m., laikotarpiu iki gruodžio 21 d., priešingai, liudytojai A. P. ir D. A. buvo parodę, jog buvę apie 20 m3 ąžuolo rąstų, nebuvo pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nebuvo iškirsta daugiau nei vienas ha miško be leidimo, nebuvo požymių, kvalifikuojamų pagal LR BK 273 str. 1 d., tik pagal kurį yra pradedamas ikiteisminis tyrimas miško savininkui (Klaipėdos r. PK pranešimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą A. G. . Liudytojai nepatvirtino, kad atsirado sunkių padarinių aplinkai. Neįrodyta materialinė žala aplinkai. Toliau A. G. pažymi, kad 4552,95 Lt sumą į Aplinkos apsaugos departamento sąskaitą pervedė ne jis, o jo draugė (b. l. 88, t. 3). Po neteisėto Klaipėdos r. PK tyrėjos A. Jocienės skirto A. G. sulaikymo 2006 09 25 48 val. metu, nepažeidus dviejų kardomųjų priemonių, nes abu su drauge buvo įspėti, kad nepervedus nustatytos sumos už nustatytą žalą aplinkai kardomoji priemonė gali būti pakeista į suėmimą (b. l. 87, t. 2) ir pažymi, kad toks faktas negalėjo teisėjos nuosprendyje būti motyvuojamas kaip netiesioginis A. G. kaltės pripažinimas.

Apeliaciniame skunde toliau teigiama, kad A. G. pripažintas kaltu, nuosprendyje motyvuojant, kad „atsirado sunkių padarinių aplinkai“, bet jokių įrodymų konkrečioje situacijoje, kad nukertant 87 ąžuolus jam nuosavybės teise priklausančiame 45,4 ha miško plote pagal planą-schemą (b.l. 31,33, t. 1), apie 20 ha miško plote, buvo padaryti sunkūs padariniai aplinkai, nebuvo pateikta. Be to, teisėjos nuosprendis priimtas klaidingais duomenimis, nurodant, kad 87 nukirsti ąžuolai sudarė 151,090 m3 medienos. Iš to išeitų, kad vienas ąžuolas sudarė 1,8 m3 medienos, tačiau nuteistasis pateikė įrodymus, kad ąžuolai jo mišriame miške buvo mažaūgiai, vidutiniškai sudarantys 0,5 m3 ąžuolo medienos, tai įrodo leidimas miškui kirsti (b. l. 64, t. 3), fotonuotraukos (b. l. 89, t. 2), pareigūnų pridėtos fotonuotraukos, dėl ko atsiranda išvada, kad jis yra nuteistas remiantis duomenimis, priešingais elementariausioms miškininkystės žinioms.

Nesuprantama, kaip galėjo atsirasti sunkių padarinių aplinkai, kai veiksmas vyko jo nuosavybės teise priklausančioje miško žemės teritorijoje, nes pagal LR BK 270 str. 1 d. nusikalstama veika kvalifikuojama, kai į aplinką išsilieja įvairūs teršalai, naftos produktai padarydami žalą aplinkai, ne nusikalstamą veiką padariusio asmens nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje.

Toliau apeliaciniame skunde dėstoma, kad teismas pritarė apylinkės prokuratūros prokurorui V. Ruškiui, tačiau nesivadovavo tiek nuteistojo, tiek jo gynėjo A. Devėno nuomone, todėl neteisingai kvalifikavo veiką pagal LR BK 270 str. 1 d. Miško savininkams numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 273 str. 1 d. esant daugiau nei vieno ha miško kirtimo be leidimo kirtimui, nesant vieno ha miško kirtimo be leidimo, kai toks leidimas reikalingas, jo atsakomybės klausimas galėjo būti sprendžiamas pagal ATPK 62 str. Tai pripažino ir konstatavo prokuroras V. Ruškys savo 2005 11 30 nutarime (b. l. 182, t.1) nutraukti ikiteisminį tyrimą jam ir perduoti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui spręsti dėl nuteistojo atsakomybės pagal ATPK 62 str., tačiau apie nutrauktą ikiteisminį tyrimą jam pranešta nebuvo.

Nuteistasis A. G. nurodo, kad l. e. Klaipėdos r. apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas einantis D.Lengvinas 2006 02 23 nutarimu (b. l. 12, t. 1) panaikino prokuroro V.Ruškio 2005 11 30 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir ikiteisminį tyrimą atnaujino, remiantis Klaipėdos aplinkos apsaugos departamento direktoriaus K.Šiliausko skundo 2006 02 10 pagrindu (b. l. 184, t.1) suformuluotais teiginiais ir prielaidomis, kurie nepagrįsti įrodymais. Tačiau apie atnaujintą ikiteisminį tyrimą jam pranešta nebuvo.

2006 09 22 Klaipėdos r. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja E. Kazlauskienė, išnagrinėjusi tris jo skundus viename teismo posėdyje (b. l. 25, t. 1), atmetė jo skundą dėl pernelyg ilgo ikiteisminio tyrimo, kuriuo buvo prašoma nutraukti ikiteisminį tyrimą, panaikino Klaipėdos r. apylinkės prokuratūros prokuroro N. Šiaulio 2006 08 10 nutarimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikino 2006 02 23 laikinai einančio vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas D. Lengvino nutarimą panaikinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Prokuroras V. Ruškys faktą, kad panaikintas prokuroro N. Šiaulio 2006 08 10 nutarimas, pripažino, ir periodiškai registruotis Klaipėdos m. 1-ajame PK nebereikėjo, tačiau dėl prokuroro D.Lengvino 2006 02 23 nutarimo atnaujinti ikiteisminį tyrimą panaikinimo fakto nepagrįstai nepripažino.

Toliau apeliaciniame skunde yra pažymėta, jog nuteistasis šias gynybos aplinkybės išdėstė teismo posėdyje baigiamosiose kalbose, pareikšdamas, kad teismo posėdžiuose išnagrinėtas jau nutrauktas ikiteisminis tyrimas ir šios gynybos aplinkybės teisėjos nuosprendyje turėjo būti konstatuotos.

Nurodo, kad vienašališkai buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kurios nepadarė ir kurios nebuvo, taip pat siekiant pateisinti esminius ikiteisminio tyrimo procesinius pažeidimus jam. Pažymi, kad tai neteisinga aplinkybių kvalifikacija, įvardija neteisėtus Klaipėdos r. PK tyrėjo A. Skuodo tris atvesdinimus, prieš tai neįteikus šaukimo ir be nutarimo atvesdinimui, Klaipėdos r. PK tyrėjos A. Jocienės neteisėtą sulaikymą jį 48 val., nepažeidus dviejų kardomųjų priemonių. Mano, kad buvo iškraipomi parodymai apklausos protokoluose, perkalbinėjami liudytojai Klaipėdos r. PK, kuriame buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, kadangi bijota, kad potencialus įtariamasis galėjo būti liudytojas A. P. , kuris dirba šiame PK policijos inspektoriumi, nors jokios nusikalstamos veikos nebuvo padaryta.

2006 12 05 Klaipėdos r. apylinkės teismo teisėja J.Grigonienė kartu su nutartimi, kad nėra kliūčių bylą nagrinėti teisme pagal LR BK 270 str. 1 d., jam pranešė, kad turi teisę gintis pats arba su pasirinktu gynėju, arba valstybės skirtu gynėju, tačiau atvykus į teismo posėdį be gynėjo, įpareigojo jį atsivesti gynėją, kadangi A. G. turi registruotą psichikos sutrikimo ligą, dėl to teisminis bylos nagrinėjimas gerokai užsitęsė.

Toliau apeliaciniame skunde teigiama, kad jis iš esmės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu, remiantis vieno šališko nuteistajam liudytojo R. B. teiginiais, kad atsirado sunkių padarinių aplinkai. Šie suformuluoti teiginiai ir prielaidos yra nepagrįstos įrodymais, R. B. šališkumas A. G. pasireiškė dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu tiek raštiškai, tiek žodiniu pagrindu, tiek teismo posėdžiuose pranešė, kad šis pareigūnas pranešdamas apie nustatytą žalą A. G. miško plotuose, galbūt nuslėpė ypatingai stambaus masto neteisėtus kirtimus gretimose, su nuteistojo miško valda besiribojančiuose ir netoliese esančiuose miško plotuose.

Skunde taip pat pažymima, kad dėl ikiteisminio tyrimo metu susiklosčiusių aplinkybių pusvelčiui turėjo parduoti 45 ha žemės sklypą. Teigia, kad įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą nukirsti ąžuolai buvo sergantys-sausuoliai, kad jo miške rasta sergančių ąžuolų kelmų, tai pripažino žalą nustatę aplinkosaugos pareigūnai, dėl ko jokios žalos gamtai padaryta nebuvo, be to, teismo nuosprendis priimtas remiantis klaidingais duomenimis dėl ąžuolų kirtimo datos ir kiekio (tūrio).

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai aplinkai ir žmonių sveikatai yra numatyti Baudžiamojo kodekso 38 skyriuje. Bylos duomenimis yra nustatyta, kad A. G. neturėdamas leidimo iškirto 151, 09 m3 medienos. Atsakomybė už neteisėtą savo miško iškirtimą numatyta BK 273 straipsnyje. BK 270 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už teisės aktų nustatytų aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimą. Šioje situacijoje susiduriame su normų konkurencijos problema. Normų konkurencija yra toks atvejis, kai padarytas vienas nusikaltimas ar nusižengimas, tačiau jis atitinka požymius, nurodytus ne viename, o keliuose Baudžiamojo kodekso straipsniuose. Aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimas gali pasireikšti įvairiais veiksmais ( pavyzdžiui, kai į aplinką yra išliejami įvairūs teršalai, cheminės medžiagos, naftos produktai, daromas žalingas poveikis vandeniui, orui ir pan.). Savaime suprantama, neteisėtai kertant mišką, bet kokiu atveju taip pat daromas žalingas poveikis gamtai. Tai ir buvo nustatyta baudžiamojoje byloje. Tačiau BK 273 str. numatyta veika yra žymiai detaliau reglamentuota, nei veika, kuri yra numatyta BK 270 str. Tai pasireiškia tuo, kad BK 273 str. numato specialų nusikaltimo dalyką - mišką, be to, miškas būtinai turi būti kertamas, turi būti iškirstas tik savas, tai yra nuosavybės teise valdomas miškas, pabrėžtina ir tai, jog BK 273 str. numatytos sudėties subjektas yra specialus - juo gali būti tik miško savininkas. Taigi BK 270 str. numatyta norma yra bendroji, o BK 273 str. norma yra specialioji. Baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje yra priimta, jog tuo atveju, jeigu konkuruoja bendroji ir specialioji teisės normos, turi būti taikoma specialioji teisės norma. Antai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1997 m. birželio 13 d. nutarime Nr.8 yra pasakyta, kad tada, kai nusikalstamą veiką numato dvi baudžiamojo įstatymo normos - viena bendroji, o kita specialioji, tai esant tų nusikaltimų padarymo idealiajai sutapčiai ( kaip ir šiuo atveju), taikomos ne abi, o tik specialioji tą veiką numatanti norma.

BK 273 str. yra numatyta, kad baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tada, jeigu iškertama daugiau negu vienas hektaras miško ploto. Byloje nesurinkta duomenų, jog būtent didesnis nei vieno hektaro plotas buvo iškirstas. Be to, miškas buvo kertamas ne plynai ( b.l.62, t.1), o pasirenkant atskirus ąžuolus. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, A. G. gali kilti ne baudžiamoji, o tik administracinė atsakomybė pagal ATPK 62¹ str. 3 d. už savavališką miško kirtimą privačiuose miškuose. Pažymėtina, jog apylinkės teismas nagrinėdamas administracinę bylą ir spręsdamas klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų nuostolį ( šiuo atveju tai būtų nuostolis gamtai), nepriklausomai nuo nuostolio dydžio ( ATPK 37 str.).

Kadangi A. G. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 270 str. 1 d., požymių, apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis. Dėl šios priežasties kolegija neanalizuoja kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų (dėl įrodymų vertinimo, ikiteisminio tyrimo eigos ir kt.).Tai gali turėti reikšmės nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., 329 str. 1 p.,

nusprendžia:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 19 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

A. G. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 270 str. 1 d., požymių.