- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-03
- Bylos Nr.
- 1S-918-458/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arvydas Daugėla
- Pareiškėjas
- T. D.
- Advokatai
- Marius Kairys
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arvydas Daugėla, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo T. D. atstovo advokato padėjėjo M. Kairio skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas T. D. kreipėsi į Palangos miesto PK su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 2 d. dėl sukčiavimo V. B. atžvilgiu. Prašyme nurodė, kad 2013 m. rugsėjo 5 d., laikotarpiui nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d., sudarė patalpų, esančių( duomenys neskelbtini), Palangoje, (dabartinis adresas, (duomenys neskelbtini) Palanga) nuomos sutartį su V. B., pagal sutartį šiam pervedęs pavedimu per banką 22000 Lt avanso, likusius 10 000 Lt avanso sumokėjęs grynaisiais pinigais. 2013 m. lapkričio mėnesį iš antstolio V. Drungilo sužinojo, kad minėtam nekilnojamajam turtui uždėtas areštas, apribota disponavimo teisė, nors prieš sudarant patalpų nuomos sutartį V. B. pareiškėjo apie tai neinformavo. Suėjus nuomos termino pradžiai V. Drungilas patalpų nuomai neperdavė, be to, sužinojo, kad patalpos V. B. nepriklauso, šių patalpų savininkė E. Pronskienė. Taigi V. B., žinodamas, kad negalės vykdyti pasirašytos patalpų nuomos sutarties, patalpas, nepriklausančias jam, išnuomojo pareiškėjui T. D., žinodamas, kad jos bus perimtos kreditorių, sudarė nuomos sutartį ir apgaulės būdu gavo 35 000 Lt avansą, tuo padarydamas pareiškėjui didelę žalą. V. B., neturėdamas teisės išnuomoti ne jam priklausantį turtą, sudarė patalpų nuomos sutartį, pagal ją apgaulės būdu gavo 35 000 Lt, kurių iki šiol negrąžino, t. y. sukčiavo.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato vyresnioji tyrėja R. Petrauskienė 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl T. D. ir V. B. veiksmų, nes tarp ginčo šalių yra kilę civiliniai teisiniai santykiai.
Pareiškėjo T. D. advokato padėjėjas M. Kairys šį nutarimą apskundė Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūrai.
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuroras R. Galdikas išnagrinėjęs T. D. atstovo advokato padėjėjo Mariaus Kairio skundą dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu atmetė pareiškėjo skundą. Nutarime prokuroras nurodė, kad atsižvelgiant į konflikto esmę, ginčas kilo dėl nuomos sutarties pažeidimo, veikoje nėra nusikalstamos veikos požymių, o yra kilę civiliniai santykiai tarp nuomininko T. D. ir nuomotojo V. B., todėl pažeisti interesai pirmiausia turėtų būti ginami civilinio proceso tvarka.
Pareiškėjo T. D. atstovas advokato padėjėjas M. Kairys 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimą apskundė Palangos miesto apylinkės teismui.
Palangos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja išnagrinėjusi T. D. atstovo advokato padėjėjo M. Kairio skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo panaikinimo, 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartimi skundo netenkino.
Šalies argumentai
Pareiškėjo T. D. atstovas prašo panaikinti 2014m. rugsėjo 26 d. Palangos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį ir pradėti ikiteisminį tyrimą.
Skunde T. D. atstovas nurodo, kad sutinka su apylinkės teisėjos nuomone, kad baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 182 str. už sukčiavimą kyla asmeniui, kuris apgaule įgyja svetimą turtą ar išvengia turtinės prievolės, tačiau nesutinka su teismo pateikta išvada, kad tarp pareiškėjo T. D. ir V. B. kilęs ginčas dėl 2013m. rugsėjo 5 d. nuomos sutarties pažeidimo yra civiliniai santykiai, o ne baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 182 str.
T. D. atstovas mano, kad padaryti tokias išvadas, jog pareiškime nurodytos aplinkybės nesudaro nusikaltimo sudėties požymių, neištyrus visų aplinkybių ir jų neįvertinus, neapklausus visų pareiškime nurodytų liudytojų, yra mažų mažiausiai neteisinga ir nesąžininga prisidengiant civiliniais santykiais. Skunde T. D. atstovas nurodo, kad nesvarbu, jog kažkada sutartis buvo sudaryta sąžiningai, reikia vertinti šio konkretaus atvejo aplinkybes, kaip ši sutartis buvo sudaryta, ar buvo pavartota apgaulė ar ne. Skunde atstovas teigia, kad kiekvienas atvejis unikalus ir yra skirtingas, todėl reikia jį tirti, o ne stengtis „nurašyti“ į civilinius santykius, galbūt atliekant ikiteisminį tyrimą ir surinkti duomenys leis padaryti išvadą, jog tai yra civiliniai santykiai, bet bus smulkiai išsiaiškintos aplinkybės ir atliktas tyrimas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Palangos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos padarytos išvados yra pagrįstos ir teisingos, abejoti jomis nėra jokio pagrindo.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Klaipėdos apygardos teismas teigia, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato vyresnioji tyrėja 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu pagrįstai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Prokuroras taip pat nutarime visiškai pagrįstai nurodė, kad ginčai, kylantys dėl sutartinės civilinės atsakomybės, nagrinėtini civilinio, o ne baudžiamojo proceso tvarka.
Aukštesnysis teismas pažymi, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, galbūt vertinamas kaip nusikalstamos veikos padarymas. Apygardos teismas taip pat kaip ir Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė yra įsitikinęs, kad pareiškėjų galimybės apginti savo teises civilinio proceso tvarka nėra apsunkintos.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką baudžiamųjų įstatymų draudimų ir sankcijų turi būti imamasi tik tada, kai tai yra neišvengiama, t. y. neįmanoma kitomis teisinėmis ir socialinėmis priemonėmis apginti pažeidžiamų gėrių. Baudžiamosios teisės priemonės yra ultima ratio (kraštutinės priemonės). Nagrinėjamu atveju baudžiamosios atsakomybės taikymas nėra adekvati ir proporcinga priemonė, nes tikslas gali būti pasiektas švelnesnėmis priemonėmis. Nei Baudžiamajame kodekse numatytos bausmės, bei Baudžiamojo proceso kodekse numatytos procesinės prievartos priemonės pagal savo pobūdį negali atkurti pažeistų teisių.
Apygardos teismas negali nesutikti su apylinkės teismo argumentais, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę, todėl kiekvieną kartą, kai reikia nuspręsti, ar pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis. Apygardos teismas pritaria apylinkės teismo pozicijai, kad abi konfliktuojančios pusės savo teises gali apginti pasinaudojusios civilinės teisės bei proceso normomis.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas pasisakė ir išdėstė konkrečius motyvus, kad tokio pobūdžio ginčas, kuomet viena iš sutarties šalių nevykdo sutarties įsipareigojimų, nėra baudžiamosios teisenos objektas ir negali būti pagrindas pradėti baudžiamąjį persekiojimą, todėl visiškai pritaria 2014m. rugsėjo 26 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimui ir mano, jog jis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.
Dėl visų išvardytų motyvų yra pagrindas pareiškėjo T. D. atstovo advokato padėjėjo M. Kairio skundą atmesti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo T. D. atstovo advokato padėjėjo Mariaus Kairio skundą atmesti ir palikti galioti 2014 m. rugsėjo 26 d. Palangos miesto apylinkės teismo nutartį.
Nutartis neskundžiama.