- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-06-16
- Bylos Nr.
- 2-130-237/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00034-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kregždienė
- Ieškovas
- G. M.
- Atsakovas
- UAB „Skorgenes“
- Advokatai
- Daiva Jurevičienė, Agnė Gulbinaitė
Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Danutė Kregždienė, sekretoriaujant Vidai Macevičieni, dalyvaujant ieškovui G. M., jo atstovei advokatei Daivai Jurevičienei,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. M. pareikštą ieškinį atsakovui UAB „Skorgenes“ dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, darbo užmokesčio, atleidimo datos perkėlimo, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas G. M. prašo panaikinti UAB „Skorgenes“ direktoriaus įsakymus dėl drausminių nuobaudų skyrimo: 2010-12-23 įsakymą Nr. 10/28 dėl papeikimo, 2010-12-23 įsakymą Nr. 10/29 dėl papeikimo,2010-11-26 įsakymą Nr. 10-17 dėl papeikimo, 2010-11-10 įsakymą Nr. 10/13, dėl papeikimo,2010-10-29 įsakymą Nr. 10/11 dėl pastabos, 2010-10-21 įsakymą Nr. 10/10 dėl papeikimo,priteisti neišmokėto darbo užmokesčio skirtumą sumoje 46251,16 Lt (išmokėtinas), neišmokėtą išeitinės kompensacijos dalį - 14175,92 Lt , neišmokėtą dalį už nepanaudotas atostogas - 8699,63 Lt , vidutinį darbo užmokestį sumoje 1590,94 lt, viso 70717,65 Lt, bei įpareigoti atsakovą sumokėti visus privalomus, su darbo užmokesčio mokėjimu susijusius mokesčius valstybei, perkelti jo atleidimo iš darbo datą iš 2011-03-24 į 2011-03-30, bei priteisti vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojamą proporcingai nuo nesumokėtos sumos, už visą laikotarpį iki pilno atsiskaitymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas G. M. paaiškino, kad jis dirbo pas atsakovą logistikos vadovu. Jam buvo nustatytas darbo sutartimi darbo užmokestis trijų mėnesių bandomajam laikotarpiui, po to jis buvo padidintas, taip buvo susitarta priimant jį į darbą. Apie priedus, premijas ar bonusus nebuvo kalbama. Jis pradėjo gauti didesnį atlyginimą, kuris vėliau dar buvo padidintas. Jo gaunamas atlyginimas, išduodami įmonės dokumentai, pažymos, atitiko susitarimą ir nepasirašyta darbo sutartis dėl atlyginimo padidinimo nekėlė jokio įtarimo, atlyginimas nekito beveik keturis metus. 2010-01-08 laikinai direktoriaus pareigas einantis T. K. padavė generalinio direktoriaus įsakymą prašydamas jį pasirašyti, jam buvo paaiškinta, kad kuriama nauja apmokėjimo sistema, jis tikėjosi, jog be jo sutikimo ir parašo po įsakymu, negali sumažinti atlyginimo, įsakymo nepasirašė. Atlyginimas jam buvo sumažintas nuo 2010 metų vasario mėnesio, apie tai jis sužinojo vėliau, balandžio mėnesį, nes atlyginimų išmokėjimas vėluodavo. Jis ne vieną kartą raštu ir žodžiu kreipėsi į įmonės direktorių, kad nesutinka su sumažintu atlyginimu ir prašė jam išmokėti susidariusią skolą dėl sumažinto atlyginimo, tačiau atlyginimas jam buvo tik dar kartą sumažintas, generalinis direktorius išsakė nuomonę, kad jeigu jis nesutinka su atlyginimu turi išeiti iš įmonės, išgirdo kaltinimus, kad blogai dirba, viską stabdo, mažai dirba. 2010 m. lapkričio mėnesį jis gavo įspėjimą, kad dėl struktūrinių pertvarkymų jo darbo sutartis po keturių mėnesių bus nutraukta. Jis šiuo metu yra atleistas, ir jau dirba kitoje įmonėje, atleidimo neskundė, tačiau jam dėl to, kad buvo neteisingai sumažintas atlyginimas, turi būti jis priteistas, neteisingai suskaičiuotos ir galutinio atsiskaitymo sumos, jos turi būti didesnės nei yra išmokėtos. Jis mano, kad sumažinus atlyginimą buvo tikimasi, jog jis savo noru išeis iš darbo, nes taip buvo elgiamasi ir su kitais darbuotojais. Jam buvo sumažintas atlyginimas, o ne priedai, nes darbo sutartyje nurodytas 2976 Lt atlyginimas buvo bandomojo laikotarpio atlyginimas, o vėliau atlyginimas buvo didinamas. Ir tai įrodo jo pateikta 2003-09-15 d. direktoriaus įsakymo kopija, buhalterės ranka įrašytas įrašas darbdavio darbo sutartyje apie atlyginimo pakeitimą 2006 m., banko išrašai, atsiskaitymo lapeliai, kuriuose yra įrašai, jog tai atlyginimas, premija, bet nėra jokio įrašo, kad tai priedas. Jo manymu, priedų sistema įvesta 2010-01-08, tai įrodo šis įsakymas, tokio įsakymo egzistavimą patvirtina mokėtas atlyginimas, elektroninis laiškas, įrašai suvestiniuose lapeliuose, telefoninis pokalbis su generaliniu direktoriumi, kada kalbama apie priemokų įvedimą. Atsakovas pateikė įsakymų registravimo žurnalą, suvestinius atsiskaitymo lapelius ir kitus dokumentus nuo 2005m liepos 30d, tai yra, nuo tada kai įmonės generaliniu direktoriumi tapo R. S., jo manymu, dėl to, kad kad R. S. gali pasirašyti kokius reikia dokumentus už praeitus metus. Įmonės pateikti įsakymai dėl priedų jam kelia abejones ir dėl to, kad dalis jų yra surašyti šeštadieniais, sekmadieniais ir švenčių dienomis. Įmonės pateiktas įsakymu registravimo žurnalas taip pat pradėtas sekmadienį. Per trumpą laiką jo gauti 30 įmonės raštų pasiaiškinti ir šešios nuobaudos parodo įmonės tikslą daryti psichologinį spaudimą, kad jis paliktų įmonę ir nereikėtų mokėti išeitinės kompensacijos. Jis dėl darbo užmokesčio nesikreipė į darbo ginčų komisiją sužinojęs apie sumažinimą, nes vyko derybos, manė, kad išsispęs geruoju, o padavus prašymą darbo ginčų komisijai šiais metais, darbo ginčų komisija atsisakė svarstyti klausimą nurodydama, jog jis praleido terminą kreiptis.
Jis nesutinka nei su viena jam skirta drausmine nuobauda, nurodo, jog drausminės nuobaudos jam skirtos net neišsiaiškinus visų aplinkybių, nekreipiant dėmesio į jo pasiaiškinimus, tendencingai, nes jis septynis metus dirbo įmonėje, jokių pretenzijų jam nebuvo. Jis pateikė pasiaiškinimus ir darbo ginčų komisijai, bet ši drausminių nuobaudų nepanaikino, mano, kad tai buvo padaryta nenorint konfliktuoti su vadovybe. Nuobaudų skyrimas, jo nuomone, buvo psichologinis spaudimas jam. Nei vieno pažeidimo jis nedarė tyčia, ne nuo jo vieno priklauso visų užduočių atlikimas. Jo kaltės tikrai nebuvo.
Jis atleidimo iš darbo neginčijo, tačiau sirgo įspėjimo laikotarpiu, todėl prašo perkelti jo atleidimo iš darbo datą ir sumokėti vidutinį atlyginimą.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovė advokatė D. J. paaiškino, kad nėra objektyvių dokumentų, įrodančių jog nuobaudos G. M. paskirtos pagrįstai. Skirdamas papeikimą 2010-12-23 įsakymu Nr.10/28 atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad buvo galimybė tinkamas pirštines įsigyti kitoje įmonėje,dėl 2010-12-23 įsakymu Nr.10/29 skirtos nuobaudos už ataskaitos nepateikimą ieškovas pateikė rašytinius įrodymus jog neveikė dalis programos, kuria turėjo pasinaudoti atlikdamas užduotį, o atsakovas to nepaneigė. Dėl 2010-11-26 įsakymu Nr.10/17 skirto papeikimo, kad polirolis pirktas ne pas tuos tiekėjus nuobauda nepagrįsta, nes nepateikti dokumentiniai įrodymai apie kainas ir jų skirtumus. Dėl 2010-11-10 įsakymu Nr.10/13 papeikimo už pavėlavimą į darbą - iš penkių į darbą vėlavusių darbuotojų nuobauda paskirta tik vienam G. M.. Dėl 2010-10-29 įsakymu Nr.10/11 skirtos pastabos dėl variklių pristatymo laiko, G. M. pateikė objektyvius paaiškinimus, atsakovas nepateikė įrodymų jog nuobauda skirta pagrįstai. Atsižvelgiant į nuobaudų įsakymų numeraciją matyti, jog nuobaudos skiriamos išskirtinai G. M.. prieš skiriant nuobaudas darbdavys turėjo išsiaiškinti ar G. M. atliko pareigas netinkamai, ar buvo jo kaltė. Dėl darbo užmokesčio matyti iš G. M. banko sąskaitos išrašo , kad jo darbo užmokestis didėjo. Darbo kodekso 120str. numato, jog didėjant darbo užmokesčiui, darbuotojui pranešti nebūtina, o užmokesčiui mažinti būtinas darbuotojo raštiškas sutikimas. Tai, kad įsakymai dėl priedų buvo priiminėjami ne darbo dienomis, įsakymų registravimo žurnalas taip pat pradėtas sekmadienį, kelia abejones dėl įrodymų. Darbdavio ir ieškovo pateiktos darbo sutartys skiriasi vienu įrašu. Kad ieškovui iki 2010m. sausio mėnesio buvo mokamas virš 7000 Lt mėnesinis atlyginimas matyti iš banko sąskaitos išrašų ir suvestinių atsiskaitymo lapelių. Atsiskaitymo lapeliuose nebuvo atžymų apie priedus, ieškovas gaudavo fiksuotą darbo užmokestį. Dėl atsakovo teiginio, neva buhalterė neturėjo teisės daryti įrašo darbo sutartyje – buhalterė aktyviai dalyvavo visoje įmonės veikloje. G. M. paaiškinimais, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu įrodoma, kad tarp ieškovo ir generalinio direktoriaus vyko pokalbiai dėl priedų. Darbdavys nepateikė įrodymų kokiais pagrindais vadovaujantis buvo mokami priedai, nepateikė dokumentinių įrodymų už ką jie buvo mokami, jog G. M. buvo supažindintas su priedų mokėjimo sistema.
Atsiliepimas
Atsakovo UAB „Skorgenes“ atstovė Agnė Gulbinaitė ieškinio nepripažino ir prašė jį atmesti. Ji paaiškino, kad yra paleistas terminas keturių nuobaudų ginčijimui: 2010-11-26 skirto papeikimo dėl polirolio pirkimo, 2010-11-10 papeikimo dėl pavėlavimo į darbą, 2010-10-29 skirtos pastabos dėl variklių pirkimo ir 2010-10-21 skirto papeikimo dėl vykimo į parduotuves. Ieškovas dalyvavo darbo ginčų komisijos posėdyje, yra jo parašas, jis žinojo sprendimą ir galėjo apskųsti iki 2011-01-07, jis į teismą kreipėsi praleidęs terminą 2011-01-08, termino atnaujinti neprašo, todėl šioje dalyje ieškinio prašo taikyti senaties terminą ir ieškinį atmesti, nes termino praleidimas yra atskiras pagrindas ieškiniui atmesti.
Ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda dėl užsakytų netinkamo dydžio pirštinių, dėl ko sustojo padalinio darbas. Pažeidimo padarymą įrodo šio padalinio meistro G. Š. tarnybinis pranešimas, G. M. buvo informuotas apie netinkamas pirštines. Ieškovas teigia jog dėl pirštinių kreipėsi į du tiekėjus ir jie neturėjo tinkamo dydžio pirštinių, tuomet turėjo kreipties į daugiau tiekėjų. Atsakovas paprašė ieškovą pasiaiškinti dėl šio įvykio, gavęs pasiaiškinimą įvertino ir paskyrė nuobaudą.
Dėl nuobaudos už nurodytu laiku neįvykdyto įsakymo pateikti prekių likučius, ieškovas nurodė, jog užduoties neatliko, kadangi neveikia programa. Apskaitą aptarnaujanti įmonė nurodė, jog programa veikia, jog ieškovas galėjo atlikti užduotį. Ieškovas remiasi Z. Ž. elektroniniu laišku, jos pranešimu, tačiau ši įmonė atsakovo neaptarnauja, todėl pašalinio asmens paaiškinimu remtis nėra pagrindo, aptarnaujanti įmonė nurodė priešingai. Drausminės nuobaudos jam buvo paskirtos teisėtai.
Atsakovas ieškovui mokėjo darbo užmokestį, koks buvo sulygtas darbo sutartyje. Esant gerai įmonės finansinei padėčiai, įmonė mokėjo priedus, finansinei padėčiai pablogėjus, priedų nemokėjo. Darbo sutartyje nurodytas 2976 Lt mėnesinis darbo užmokestis. Prie darbo sutartyje buhalterės ranka įrašyto pakeitimo dėl atlyginimo nėra parašų,buhalterė paaiškino, jog įrašą padarė G. M. prašant, o G. M. turėjo pateikti direktoriui pasirašyti,pakeitimas nepasirašytas. Ieškovas remiasi 2005m. buvusios direktorės įsakymu, bet ant jo nėra antspaudo, jis neregistruotas, įmonėje,todėl tai nėra tinkamas įrodymas. Ieškovas remiasi 2010-01-08 įsakymu, kuriuo, neva, buvo sumažintas darbo užmokestis, įsakymas nepasirašytas generalinio direktoriaus, pagal jį nepadaryti pakeitimai darbo sutartyje, išimtas iš elektroninio pašto, tai galėjo būti tik projektas, jis neturi juridinės galios. Patikrinus buhalterės kompiuterį, tokio įsakymo nerasta. Aplinkybes, jog ieškovui buvo skiriami priedai, įrodo įsakymai, įsakymų registravimo žurnalas, suvestiniai atsiskaitymo lapeliai. Dėl suvestiniuose atsiskaitymo lapeliuose nurodytos ieškovo algos yra išsiaiškinta, kad suvestinio atsiskaitymo lapelio 154 eilutėje „pagrindinis atlyginimas“ gali būti rašomas visas priskaičiuotas išmokėti atlyginimas, įskaitant priedus, premijas ir t.t. Buhalterės P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad spausdindama suvestinį atsiskaitymo lapelį G. M. ji padarė klaidą ir nurodė ne tokį ieškovo atlyginimą. Ieškovo reikalavimas perkelti atleidimo iš darbo datą iš 2011-03-24 į 2011-03-30 nepagrįstas, jis netinkamai aiškina DK 130str. 4 d., nes jam išduotos nedarbingumo pažymos laikas buvo pasibaigęs iki nurodytos įspėjime jo atleidimo dienos. Dėl darbo užmokesčio sumažinimo G. M. kreipėsi į darbo ginčų komisiją praleidęs 3 mėnesių terminą, todėl jo prašymas neišnagrinėtas. Premijų skyrimo tvarkos įmonėje nebuvo, premijos buvo skiriamos darbdavio iniciatyva, atsižvelgiant į darbuotojų veiklos rezultatus ir finansinę padėtį, darbdavys jas skirdavo savo nuožiūra. Tai, kad įsakymai buvo priiminėjami nedarbo dienomis, to nedraudžia įstatymai. G. M. atlyginimas buvo nurodytas jo darbo sutartyje, priedai skiriami darbdavio nuožiūra, todėl nebuvo su kuo jį supažindinti, lokalinio akto nebuvo. Negalima vadovautis faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, nes nėra datos kada vyko pokalbis, pašnekovas neinformuotas jog pokalbis įrašomas, negalima spręsti, kad pokalbis vyko su generaliniu direktoriumi. Ankstesni įsakymai ir jų registravimo žurnalai neišlikę, teismui pateikė kas buvo įmonėje.
Nustatyta, kad G. M. nuo 2003-06-18 iki 2011-03-24 d. dirbo UAB „Skorgenes“ logistikos vadovu. Su juo sudarytoje 2003-03-24 d. darbo sutartyje ( 3t., b.l. 83) nurodyta, jog bus mokamas 2976 litų dydžio mėnesinis atlyginimas. Iš įspėjimo (1 t., b.l. 32) matyti, kad 2010-11-24 G. M. buvo įteiktas įspėjimas apie atleidimą iš darbo darbdavio iniciatyva, įspėjimo terminas –keturi mėnesiai. Darbo sutartis su G. M. nutraukta 2011-03-24, pagal DK 129 str., išmokant G. M. 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir atleidimo iš darbo dieną su juo atsiskaityta pervedant į jo banko sąskaitą 16657,70 Lt, t.y. sumokant priskaitytus 2299, 64 Lt pagrindinio atlyginimo, 12224,77 Lt išeitinės išmokos ir 7431,45 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas, atskaičius mokesčius. ( 4 t., b.l. 2,3). G. M. neginčija atleidimo iš darbo teisėtumo, tačiau ginčija jam išmokėtą galutinį atsiskaitymą tuo pagrindu, jog darbdavys vienašališkai pakeitęs darbo apmokėjimą nuo 2010 metų sausio mėnesio jam nepagrįstai mokėjo mažesnį atlyginimą, todėl susidarė skola dėl priklausančio gauti ir gauto atlyginimo, bei atitinkamai turėtų būti perskaičiuotas ir jam išmokėtas galutinis atsiskaitymas nuo didesnio atlyginimo. Iš pateiktų UAB „Skorgenes“ direktoriaus įsakymų dėl priedų ( 4t.,b.l. 5-113) matyti, kad G. M. 2006 m. sausio ir vasario mėnesį buvo mokamas 2343 Lt priedas, nuo 2006 m. kovo mėnesio iki 2010 m. sausio mėnesio atskirais kiekvienam mėnesiui įsakymais buvo nustatytas ir mokamas 4670-4673 Lt dydžio priedas, nuo 2010 m. vasario mėnesio iki gegužės mėnesio – 1186 Lt dydžio priedas, nuo gegužės mėnesio iki atleidimo, priedas nebuvo mokamas. DK 186 str. nustato, kad darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį, darbo užmokestis apima pagrindinį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą. DK 188 str. 2 d. nustato, kad konkreti mėnesinė alga yra nustatoma darbo sutartyje. Iš byloje esančių darbdavio ir darbuotojų darbo sutarčių matyti, kad nustatytas mėnesinis atlyginimas darbo sutartyse yra 2976 Lt, darbo sutartys įstatymų nustatyta tvarka nebuvo pakeistos . DK 120 str. numato sąlygas, kada darbdavys gali keisti be darbuotojo raštiško sutikimo darbo apmokėjimo sąlygas, iš šios normos matyti, kad jis tik negali mažinti darbo užmokesčio be darbuotojo raštiško sutikimo. Nėra nustatyta, kad darbdavys būtų sumažinęs darbo sutartyje jų sulygtą darbo užmokestį G. M.. Mokėti priedus, kaip tai darė darbdavys, įstatymas nedraudžia, nors tokių priedų mokėjimas ir nebuvo aptartas darbo sutartyje. Tačiau nesant sulygto darbo sutartyje priedų mokėjimo ir darbdaviui nustojus juos mokėti, darbuotojas neįgyja teisės reikalauti juos mokėti toliau. Keičiant darbo sutarties sąlygas,pakeitimai turi būti įforminami abiejuose sutarties egzemplioriuose. (DK 120 str. 4 d.) negalima laikyti šiuo atveju, kad darbo apmokėjimo sąlygos buvo pakeistos, esant 2006-04-06 d. įrašui darbdavio sutarties egzemplioriuje, kad keičiamas atlyginimas, nes šis įrašas nepasirašytas darbo sutarties šalių, nėra įregistruotas darbo sutarčių registracijos žurnale, atsakovas įrodinėja, jog įrašas padarytas G. M. prašant ir darbdavys nesutiko keisti apmokėjimo sąlygas, nes pakeitimo nepasirašė ir šios aplinkybės nepaneigtos. Negalima laikyti rašytiniu įrodymu ir G. M. pateiktą 2003-09-15 d. įsakymą Nr. 03-97-P (2t,b.l.18), kad jam nustatomas 5320 lt dydžio atlyginimas, nes įsakymas nėra patvirtintas įmonės antspaudu, įmonė, atsakovo teigimu, jo neturi, jo pagrindu taip pat nėra padaryta darbo sutarties pakeitimų, teismas negali patikrinti šio įsakymo atsiradimo aplinkybių. Šias jo įrodinėjamas aplinkybes paneigia direktoriaus įsakymai dėl mokamų priedų, įsakymai nėra nuginčyti, yra galiojantys ir tinkami rašytiniai įrodymai. Neįrodo, kad buvo pakeistos darbo apmokėjimo sąlygos , nustatant didesnį atlyginimą G. M. ir atsiskaitymo lapeliai, kuriuose skirtingai iššifruojamas jo gaunamas atlyginimas – darbdavio pateiktuose lapeliuose, visuose skiltyje, kur nurodomas atlyginimas pagal darbo sutartį, toks ir nurodomas, G. M. keliuose jo prašymu išduotuose lapeliuose yra nuodyta kitaip, tačiau, kaip minėta, teismas vadovaujasi tinkamais rašytiniais įrodymais – darbo sutartimi ir direktoriaus įsakymais dėl priedų. Teismas negali vadovautis ir G. M. pateiktu 2010-01-08 įsakymu, kuris jo teigimu, nustatė priedų sistemą, o anksčiau to nebuvo (2t.,b.l. 21), nes šis įsakymas taip pat neturi jokios juridinės galios, nes jis nepasirašytas, nepatvirtintas įmonės antspaudu, neregistruotas.
G. M. apie tai, kad jam mokamas , jo teigimu, neteisėtai sumažintas atlyginimas, žinojo, rašė prašymus raštu, derėjosi su darbdaviu ir žodžiu, tai įrodo jo pateikti raštai, tai paaiškino ir jis pats teismo posėdžio metu, kad balandžio mėnesį jis jau tikrai žinojo, jog jam pervedamas nuo sausio mėnesio mažesnis atlyginimas ir darbdavys nesutinka jo pakeisti, bet jis atlyginimo sumažinimo klausimu į darbo ginčų komisiją nesikreipė ir aiškiai praleido terminą šiam darbo ginčui spręsti. Jis į teismą pareikšdamas ieškinį kreipėsi 2011-01-08, o į darbo ginčų komisiją – 2011-02-28 (3t.,b.l.1) . DK 295 str. nenumato tokio pobūdžio darbo ginčo nagrinėjimo teisme be darbo ginčų komisijos, kuri yra privalomas pirminis organas, nagrinėjantis tokio pobūdžio darbo ginčus (DK 289 str.). DK 296 str. numato, jog darbuotojas kreiptis į darbo ginčų komisiją gali per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo, ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. G. M. nei kreipdamasis į darbo ginčų komisiją, nei į teismą neprašė šio termino atnaujinti, terminas pasibaigė jam būnant darbiniuose santykiuose su darbdaviu, šį įstatymo nustatytą terminą praleido žymiai. Procedūriniams terminams (DK 29 str.) taikomos CPK nuostatos, pagal CPK 75 str., pasibaigus įstatymo nustatytam terminui veiksmams atlikti, išnyksta ir teisė juos atlikti. Nėra numatyta jokios kitos šios darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos, G. M. nepasinaudojo išankstine įstatymo numatyta darbo ginčų nagrinėjimo tvarka šiam ginčui spręsti, todėl jis negali remtis neišspręstu ginču įrodinėdamas aplinkybes, jog darbdavys jam nesumokėjo viso darbo užmokesčio ir išmokų jį atleidžiant iš darbo. Jo ieškinys šioje dalyje atmestinas, G. M. reikalavimai , jo nurodytu pagrindu, priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio skirtumą, dalį kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir dalį išeitinės išmokos, nepagrįsti.
G. M. prašo perkelti jo atleidimo iš darbo datą iš 2011-03-24 į 2011-03-30, nurodydamas jog įspėjimo apie atleidimą iš darbo metu jis sirgo, todėl sirgimo laikui atleidimo data jam turi būti perkelta išmokant už tą laiką vidutinį darbo užmokestį. Įspėjimas apie atleidimą iš darbo G. M. įteiktas 2010-11-24 (1 t., b.l. 32), jis atleistas iš darbo 2011-03-24 , iš pateiktų pažymų (3t.,b.l.47) matyti, kad G. M. sirgo 2010 m. lapkričio mėn. 8-9 d., 11-12 d., sausio mėn. 5-7 d., 8-10 d. Jo ieškinys šioje dalyje nepagrįstas. DK 131 str. yra numatyti darbo sutarties nutraukimo apribojimai ir draudžiama atleisti iš darbo darbuotoją jo laikino nedarbingumo laikotarpiu. G. M. atleidimo iš darbo metu nesirgo, todėl įspėjimo terminas jam negali būti pratęstas (DK 130 str. 4 d.) ir nėra pagrindo nukelti jo atleidimo iš darbo datą, bei mokėti vidutinį darbo užmokestį už perkėlimo laiką. Nustačius, jog G. M. reikalavimai dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais priteisimo, yra nepagrįsti, nepagrįstas kartu ir reikalavimas priteisti vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojamą proporcingai nuo nesumokėtos sumos, už visą laikotarpį iki pilno atsiskaitymo dienos.
G. M. prašo panaikinti UAB „Skorgenes" direktoriaus įsakymais jam skirtas drausmines nuobaudas- 2010-12-23 įsakymu Nr. 10/28 skirtą papeikimą, 2010-12-23 įsakymu Nr. 10/29 –papeikimą, 2010-11-26 įsakymu Nr. 10-17 papeikimą, 2010-11-10 įsakymu Nr. 10/13 - papeikimą, 2010-10-29 įsakymu Nr. 10/11pastabą, 2010-10-21 įsakymu Nr. 10/10 papeikimą.
Iš G. M. 2010-11-30 prašymo ( 2 t. b.l. 9) matyti, kad jis prašo sudaryti darbo ginčų komisiją ir panaikinti jam skirtas 2010-10-21 įsakymu Nr. 10/10, 2010-10-29 įsakymu Nr. 10/11, 2010-11-10 įsakymu Nr. 10/13, 2010-11-26 įsakymu Nr. 10/17, drausmines nuobaudas. Iš darbo ginčų komisijos sprendimo nuorašo pagal darbo ginčų komisijos posėdžio protokolą, bei pranešimą G. M. ( 2 t., b.l. 14-17) matyti, kad jo prašymas panaikinti drausmines nuobaudas nepatenkintas, 2011-01-07 d. posėdyje G. M. dalyvavo, yra pasirašęs protokole, sprendimo nuorašas jam įteiktas pasirašytinai 2010-12-08 d. 10.15 val. Darbo ginčų komisija jam skirtų drausminių nuobaudų nepanaikino. G. M. dėl šių nuobaudų panaikinimo ieškinį Raseinių rajono apylinkės teismui išsiuntė paštu ir iš ieškinio siuntimo voko ( 1 t., b.l. 14) matyti, kad ieškinys išsiųstas 2011-01-08 iš Kauno, gautas 2011-01-10 Raseinių m. ir teisme. DK 293 str. 1 d. numato vieno mėnesio terminą skųsti darbo ginčų komisijos sprendimui . G. M. praleido įstatymo nustatytą terminą skųsti 2010-12-07 darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. PER-10/02-N-10 bei ginčyti jam paskirtas drausmines nuobaudas, paskirtas 2010 m. spalio-lapkričio mėnesiais. DK 26 str. 2 d. yra nustatyta, kad mėnesiais skaičiuojami terminai baigiasi atitinkamą mėnesio dieną. Mėnesiais skaičiuojamas terminas baigiasi tą pačią dieną po nustatyto mėnesių skaičiaus, šiuo atveju terminas skųsti 2010-12-07 darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. PER-10/02-N-10 ir ginčyti nepanaikintas drausmines nuobaudas ieškovui prasidėjo 2010-12-07 ir baigėsi 2011-01-07, o ieškovas ieškinį išsiuntė teismui 2011-01-08, t.y. jau praleidęs LR DK 293 str. 1 d. įtvirtintą vieno mėnesio terminą. Jis šio termino atnaujinti neprašė, svarbių priežasčių dėl kurių praleido įstatymu nustatytą terminą, nenurodė. DK 293 str. 1 d. nustatytas terminas yra prilyginamas ieškinio senaties terminui ( DK 27 str.), ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo teisme dienos yra pagrindas ieškinį atmesti. ( CK 131 str. 1 d.) Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, ieškinys šioje dalyje atmestinas.
Iš UAB „Skorgenes“ generalinio direktoriaus įsakymo Nr. 10/28, priimto 2010-12-23, ( 1t., b.l. 33) matyti , kad G. M. už netinkamą ir nerūpestingą darbo pareigų vykdymą, kadangi jis, būdamas atsakingas už prekių užsakymą ir jų pristatymą laiku, užsakė netinkamo dydžio gumines pirštines darbuotojams ir nepasirūpino, kad per mažos pirštinės būtų laiku pakeistos, dėl ko buvo sustabdytas stiklo ir plastiko padalinio darbas, nes darbuotojai negalėjo dirbti be darbo priemonių, paskirtas papeikimas , vadovaujantis DK 228 str.,234 str., 237 str. 1 d.,2 p. Iš įsakymo Nr. 10/29, priimto 2010-12-23 , ( 1t., b.l. 38) matyti, kad už tai, kad G. M. nevykdė 2010-12-15 direktoriaus įsakymo Nr. 10/26 , jam skirtas papeikimas. Iš G. M. 2010-12-27 prašymo matyti ( 1 t., b.l. 56), kad jis prašo sudaryti darbo ginčų komisiją ir panaikinti jam skirtas 2010-12-23 įsakymu Nr. 10/29 ir 2010-12-23 įsakymu 10/28 , drausmines nuobaudas, iš pranešimo G. M. ( 1 t., b.l. 55), matyti, kad 2011-01-03 d. įvyks jo prašymu sudarytos darbo ginčų komisijos posėdis, iš darbo ginčų komisijos sprendimo nuorašo ( 2t.,b.l. 86) matyti, kad dalyvaujant G. M., išnagrinėjo jo prašymą dėl šių drausminių nuobaudų ir šių nuobaudų nepanaikino. G. M. prašo teismo jas panaikinti, nurodo, jog drausminės nuobaudos jam skirtos nepagrįstai, tendencingai, neatsižvelgiant į jo paaiškinimus ir aplinkybes, bei jo kaltę.
DK 227 str. numato, kad darbuotojams, pažeidusiems darbo drausmę gali būti taikomos drausminio poveikio priemonės. Darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Skiriant drausmines nuobaudas, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. ( DK 238 str. ) G. M. dirbo pas atsakovą logistikos vadovu, jis pats paaiškino teisme, kad vienintelis buvo atakingas įmonėje už tiekimą. Ieškovui netinkamai vykdant šias pareigas buvo užsakytos netinkamo dydžio pirštinės, buvo sustabdytas stiklo ir plastiko padalinio darbas. Kad šis jo nusižengimas turėjo darbdaviui pasekmių, įrodo rašytiniai įrodymai, kad buvo užsakytos netinkamo dydžio pirštinės, neneigia ir ieškovas. Nėra pateikta priežasčių, kas sutrukdė ieškovui tinkamai vykdyti darbo pareigas – užsakyti tinkamas pirštines. Jis savo paaiškinime nurodo, jog yra ir kitų asmenų kaltės – dėl netinkamo apmokėjimo ar pan., tačiau toks aiškinimas nepašalina jo atsakomybės ir pareigos tinkamai atlikti savo pareigas.
Ieškovui kita nuobauda yra paskirta už direktoriaus 2010-12-15d. įsakymo, kuriuo G. M. buvo įpareigotas parengti ataskaitą, kurioje būtų užfiksuoti tikslūs prekių likučiai 2010 m. gruodžio 9 d. UAB „Skorgenes" sandėlyje, esančiame Žemaičių g. 30, Kaunas. Įsakyme buvo nurodyta, kad ataskaitą reikia pateikti iki 2010 m. gruodžio 16 d. 10.00 val. Ieškovas generalinio direktoriaus įsakymo neįvykdė, aiškindamas tuo, jog neveikia dėl gedimo apskaitos programa. Darbdavys prieš skirdamas drausminę nuobaudą, ištyrė aplinkybes -kreipėsi į apskaitos programą aptarnaujančią įmonę UAB „Informaciniai sprendimai", buvo patikrinta programa ir nustatyta, kad visi vartotojai pagal savo priėjimo lygius ir funkcijas gali dirbti su Visma Business programine įranga( 2t.,b.l. 61-62), todėl G. M. galėjo laiku įvykdyti jam pavestą užduotį, tačiau to nepadarė, kitų priežasčių, kurios būtų sutrukdę įvykdyti gautą užduotį nėra nustatyta. DK 228 str. numato darbuotojų pareigas, tame tarpe, numatyta ir pareiga darbuotojui laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio nurodymus. G. M. neįvykdė direktoriaus įsakymu pavestos užduoties, todėl jam pagrįstai buvo skirta drausminė nuobauda. G. M. paaiškinimai , kad programa trukdė jam atlikti užduotį nėra pagrįsta tinkamais įrodymais. G. M. padarė drausmės pažeidimus, jam šios drausminės nuobaudos paskirtos teisėtai, paskirtos laikantis drausminėms nuobaudoms skirti nustatytos tvarkos, nėra per griežtos, teismas naikinti jas neturi pagrindo. ( DK 242 str.) Ieškinys netenkintinas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 265 str., 269 str., 270 str., 410-418 str., teismas,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
G. M. ieškinį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.