- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-28
- Bylos Nr.
- 2YT-9874-1171/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05407-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Brazinskienė
- Pareiškėjas
- O. B., I. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė „Turto bankas“
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Brazinskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų O. B. ir I. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai O. B. ir I. B. per atstovą kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų tėvas I. B. po savo sutuoktinės G. B. mirties priėmė palikimą, pradėjus faktiškai valdyti G. B. priklausančią ½ dalį gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini).
Pareiškime nurodo, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų motina G. B., motinos sutuoktinis I. B. mirė (duomenys neskelbtini). I. B. po sutuoktinės G. B. mirties nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti nuo pat palikimo atsiradimo dienos. Mirus sutuoktinei I. B. liko gyventi iki pat mirties name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). I. B. toliau naudojosi ir rūpinosi abiem sutuoktiniams priklausančiu namu, name esančiu turtu, mokėjo už teikiamas paslaugas (elektrą, vandenį ir kt.). Visu po palikėjos G. B. mirties likusiu turtu I. B. naudojosi kaip savu. Valdydamas palikėjos G. B. paliktą nekilnojamojo turto dalį kaip jam priklausančią, I. B. įgyvendino nuosavybės teises į paveldėtą turtą, atsiradusį po sutuoktinės mirties.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nagrinėti teismo nuožiūra. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą G. B. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nagrinėti teismo nuožiūra. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą G. B. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 123 straipsnyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų tėvas I. B. po savo sutuoktinės G. B. mirties priėmė palikimą, pradėjus faktiškai valdyti G. B. priklausančią ½ dalį gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK. Nagrinėjamu atveju palikimas atsirado 1991 m. (duomenys neskelbtini), t. y. iki CK įsigaliojimo, todėl sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo vadovautinasi 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) normomis.
Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius).
Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK), įsigaliojusio nuo 2001 m. liepos 1 d., patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio nuostatą, CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Dėl to teismai, spręsdami dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo, turi vadovautis 2000 m. CK normomis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2002 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-744/2002; 2003 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-705/2003; 2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2005, 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2005, kt.).
Preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Analogiška nuostata buvo ir tuometinio Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) (21 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).
Pareiškime nurodyti argumentai ir pareiškimo priedai patvirtina, kad G. B., mirusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su I. B., mirusiu (duomenys neskelbtini). Santuokos metu G. B. ir I. B. susilaukė sūnaus O. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukters I. B., gim. (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, jog 1973 m. spalio 18 d., t. y. santuokos metu, pareiškėjų motina su sutuoktiniu mainų sutarties pagrindu įsigijo namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nors I. B. 1973 m. spalio 18 d. įregistravo daiktines teises į minėtą namą, tačiau suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant, pripažintina, kad G. B., mirusiai (duomenys neskelbtini), ir I. B., mirusiam (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis priklausė nekilnojamasis turtas – namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjų teigimu, jų tėvas I. B. kartu su sutuoktine G. B. gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini), iki pat savo sutuoktinės mirties ((duomenys neskelbtini)), o sutuoktinei mirus ir toliau liko gyventi šiame name bei gyveno jame iki pat savo mirties ((duomenys neskelbtini)). Iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių ir byloje esančių rašytinių įrodymų (AB „Lietuvos paštas“ 2008 m. birželio 28 d., 2008 m. liepos 30 d., pinigų priėmimo kvitai, kurie patvirtina, jog I. B. mokėjo mokesčius už namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad pareiškėjų tėvas po savo sutuoktinės G. B. mirties rūpinosi turtu, t. y. namu, esančiu (duomenys neskelbtini), valdė jį kaip savo, tvarkė ir prižiūrėjo namą, mokėjo komunalinius mokesčius. Remiantis bylos duomenimis, po G. B. mirties per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą nebuvo kreiptasi, paveldėjimo byla neužvesta. Testamento registre nėra įregistruotų duomenų apie testatoriaus sudarytus testamentus.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstytą, po G. B. mirties I. B. per 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą išreiškė savo valią priimti savo sutuoktinės G. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. pareiškėjų tėvas atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad jis palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jų tėvas I. B. po sutuoktinės G. B. mirties priėmė palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės G. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirties – (duomenys neskelbtini), faktiniais veiksmais priėmė jos palikimą, t. y. jai priklausančią ½ dalį namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą.
Juridinis faktas pareiškėjams O. B. ir I. B. nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.