Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo teikimą dėl nuteistojo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2004 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 149 str. 1 d., 129 str. 2 d. 2, 6, 9 p. 63 str. 5 d. prijungiant 2004- 03-29 Vilniaus apygardos teismo 2001-05-01 nutartį ir Utenos rajono apylinkės teismo 2003-06-08 nutartį. Galutinė bausmė - laisvės atėmimas iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime. Nuosprendis įsiteisėjo 2004-09-16.

Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2003 m. lapkričio 7 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Lukiškių tardymo - izoliatoriaus kalėjimo administracijos teikimas dėl nuteistojo V. S. perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus.

Teikime nurodoma, kad nuteistasis bendraujant su įstaigos administracijos atstovais stengiasi būti mandagus ir linksmas. Dažniausiai būna neimpulsyvus, konfliktų vengiantis asmuo. Sugebantis prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų. Iškylančias problemas stengiasi spręsti kreipdamasis į administracijos atstovus. Santykiai su kitais nuteistaisiais normalūs. Nuteistasis pripažįsta, kad nusikalstamo pasaulio subkultūra egzistuoja, bet jos netoleruoja. Socialiniai ryšiai nutrūkę, kadangi augo vaikų namuose. Buityje nuteistasis ne visada tvarkingas. Laisvalaikiu daug dėmesio skiria pramoginių laidų žiūrėjimui, domisi kompiuteriais, dalyvauja Lietuvos „Carito“ organizuojamuose užsiėmimuose „Eik į savo kambarėlį“, mišiose, grupiniuose užsiėmimuose, kultūriniuose renginiuose. Noriai žaidžia stalo tenisą, krepšinį. Nuteistajam bausmės atlikimo laikotarpiu buvo skirtos 3 nuobaudos: 2013-02-01 į sporto salę nešėsi draudžiamus daiktus - papeikimas; 2013-08-06 dienotvarkės pažeidimas (miegui skirtu laiku žiūrėjo televizorių) - papeikimas; 2014-11-28 dienotvarkės pažeidimas (ne miegui skirtu metu miegojo lovoje užsiklojęs antklode) - papeikimas. Šiuo metu nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi, bausmės atlikimo laikotarpiu 2 kartus paskatintas. Buhalterinės apskaitos skyriaus duomenimis nuteistasis turi ieškinių už 102,98 Eur. Atsiskaitymai nėra vykdomi, kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 739 straipsnį pinigai yra priskiriami sumoms, iš kurių išieškoti negalima. Apsaugos ir priežiūros skyriaus duomenimis nuteistasis V. S. nėra įtrauktas į nuteistųjų, linkusių pabėgti ar užpulti įskaitas, taip pat nėra įtrauktas į asmenų, kurių priežiūra yra sustiprinta, sąrašą. Psichologinės tarnybos duomenimis, atsižvelgiant į išskirtus kriminogeninius poreikius, šiuo metu smurtinio elgesio rizika yra aukšta. Tačiau, nors ir nuteistojo mąstymas ribotas, tolimesnis resocializacijos procesas galimas. Nuteistojo elgesys gali būti disciplinuotas ugdant jo socialinius įgūdžius, sulaukus paramos ir teigiamo pastiprinimo. Mažiau struktūruotoje aplinkoje, nevaldant V. S. kriminogeninių poreikių, didesnė didelio streso tikimybė, kas savo ruožtu gali neigiamai įtakoti bendrą nuteistojo smurtinio elgesio riziką.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į Lukiškių TI-K teikimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 165 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka kalėjimuose. Pirmuosius dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikę nuteistieji, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu bei saugumo reikalavimus ir kai yra kalėjimo administracijos teikimas, apylinkės teismo nutartimi gali būti perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą.

Nuteistasis V. S. kalėjime yra atlikęs daugiau kaip 10 metų jam skirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės. V. S. bausmę atlieka paprastoje grupėje. Galiojančių nuobaudų neturi. Tokiu būdu, nuteistojo situacija atitinka įstatymų leidėjo numatytas formaliąsias sąlygas dėl nuteistojo perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus - jis yra atlikęs daugiau nei 10 metų paskirtos bausmės, kalėjimo administracija pretenzijų dėl nuteistojo elgesio neturi ir teikia pasiūlymą dėl nuteistojo perkėlimo į pataisos namus.

Sprendžiant klausimą dėl asmens perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus teismas vertina ne tik formalias sąlygas, kurios yra pagrindas svarstyti klausimą dėl asmens perkėlimo į švelnesnio režimo pataisos įstaigą, bet taip pat ir nuteistojo asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, jo elgesį bausmės atlikimo kalėjime metu, į tai, ar pakeitus bausmės atlikimo sąlygas bus pasiekti nuteistajam paskirtos bausmės tikslai, tinkamai įgyvendinamas teisingumo principas. Pažymėtina, kad pagal bausmių vykdymo kodekso 65 straipsnio nuostatas teismas turi teisę, bet ne pareigą pirmuosius dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikusį nuteistąjį perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą.

Iš teismui pateiktos Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo Socialinės reabilitacijos skyriaus parengtos V. S. charakteristikos matyti, jog nuteistojo elgesys atliekant bausmę vertinamas iš esmės teigiamai – jis noriai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei priemonėse, individualiuose teminiuose pokalbiuose, teigiamai reaguoja į šias priemones, tik 3 nuobaudos už gan smulkius vidinės tvarkos pažeidimus visu bausmės atlikimo laikotarpiu taip pat liudija, jog jis geba laikytis režimo reikalavimų, galiojančių nuobaudų nėra, ypatingai neigiamų būdo savybių nestebima.

Nuteistojo perkėlimas bausmę atlikti į pataisos namus, t. y. švelnesnėmis sąlygomis, iš esmės yra nuteistojo paskatinimo priemonė, kuri turėtų padėti siekti bausmės tikslų. Tačiau iš paties V. S. pozicijos teikimo atžvilgiu matyti, jog jis nesutinka atlikti tolesnę bausmę kitomis apgyvendinimo sąlygomis, nei jam šiuo metu yra užtikrinamos kalėjime, nurodė nemokantis bendrauti su kitais nuteistaisiais, dėl to kyla konfliktai. Nors nuteistojo pozicija dėl jo perkėlimo į pataisos namus nėra privaloma įkalinimo vietos administracijai ar teismui ir pati savaime nėra laikoma lemiamu veiksniu sprendimo priėmimui, tačiau paskatinimo priemonė, kurios nepageidauja nuteistasis, neturi prasmės ir nepadėtų siekti bausmės tikslų.

Be to, BVK įpareigoja teismą sprendžiant nuteistojo perkėlimo klausimą įvertinti ir saugumo reikalavimus. Šiuo aspektu labai svarbus psichologinis V. S. asmenybės įvertinimas, susijęs su jo galimybėmis sėkmingai adaptuotis naujo režimo sąlygomis. Pagal BVK 165 straipsnio 4 dalies nuostatas tik kalėjimuose laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantys nuteistieji laikomi kamerose po vieną, o jų sutikimu – po du. Pataisos namuose šie nuteistieji tiesiog laikomi atskirai arba izoliuoti nuo kitų nuteistųjų. Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo psichologinės tarnybos 2018-11-29 išvadoje Nr. 55-31 (asmens b. l. 178) be kita ko nurodyta, kad V. S. gali būti lengvai išprovokuojamas, nemokantis valdyti emocinių reakcijų, nustatyta aukšta smurtinio elgesio rizika. Pažymima, kad mažiau struktūruotoje aplinkoje (kaip minėta, pataisos namuose jam tektų bausmę atlikti būtent tokioje aplinkoje) didesnė didelio streso tikimybė, kad gali neigiamai įtakoti bendrą nuteistojo smurtinio elgesio riziką (kuri ir taip jau yra aukšta). Įvertinęs tai, teismas daro išvadą, kad V. S. perkėlimas į pataisos namus šiuo metu neatitinka saugumo reikalavimų, ir niekaip nepadeda siekti bausmės tikslų (sulaikyti asmenis nuo nusikaltimų padarymo, nubausti juos, atimti galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti tokius asmenis taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo teikimas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 165 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu teismas

nutaria:

netenkinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo teikimo dėl V. S. perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus tolesniam bausmės atlikimui.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.