Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vaido Vasiliausko ir Arūno Paštuolio,

sekretoriaujant Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Laurinavičiūtei, nuteistojo M. T. gynėjui advokatui Ramūnui Gudašiui, nuteistojo A. K. gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus ir M. T. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2025 m. balandžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje (veika perkvalifikuota iš BK 182 straipsnio 2 dalies) ir nuteistas 1 metų laisvės atėmimo bausme;

BK 300 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, paskiriant subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalių pagrindu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskiriant galutinę 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos, bausmę paskiriant atlikti pataisos įstaigoje.

Nustatyta, kad po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo A. K. turi nedelsiant atlikti 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3, 4 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 8 punktais, likusios bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu A. K. įpareigotas: 1) pradėti dirbti arba tęsti darbą; 2) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; 3) neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

M. T. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

BK 182 straipsnio 1 dalyje (veika perkvalifikuota iš BK 182 straipsnio 2 dalies) ir nuteistas 1 metų laisvės apribojimo bausme;

BK 24 straipsnio 6 dalyje, BK 182 straipsnio 1 dalyje (veika perkvalifikuota iš BK 182 straipsnio 2 dalies) ir nuteistas 1 metų laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, M. T. paskiriant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, BK 65 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (toliau – ir Alytaus apylinkės teismas) 2022 m. gegužės 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 90 (devyniasdešimt) parų arešto ir 34 MGL (1 700 Eur) baudos bausmę.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo arešto bausmės atlikimo pradžios arba nuo faktinio M. T. sulaikymo momento.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į M. T. paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. birželio 10 d. 18.40 val. iki 2020 m. birželio 12 d. 10.20 val.

Skundžiamu nuosprendžiu D. Ž. nuteista pagal BK 182 straipsnio 1 dalyje (veika perkvalifikuota iš BK 182 straipsnio 2 dalies), o K. N. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalyje (veika perkvalifikuota iš BK 182 straipsnio 2 dalies) bei pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, tačiau dėl šių asmenų apeliaciniai skundai nepaduoti.

Civilinio ieškovo „Bigbank“ AS filialo civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir civiliniam ieškovui solidariai:

iš nuteistųjų K. N. ir M. T. priteistas 15 000 Eur turtinės žalos atlyginimas;

iš nuteistųjų K. N., D. Ž., A. K. priteistas 15 000 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. K. nuteistas už tai, kad jis veikdamas bendrininkų grupėje su D. Ž. bei padedant M. T. apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: turėdamas išankstinį tikslą negrąžinti paimtus kreditus, pasiūlė M. T. surasti žmonių, kurie sutiktų paimti kreditus su netikrais dokumentais, patvirtinančiais apie tariamą darbą užsienyje. M. T. nusikalstamos veikos vykdymui suradus D. Ž., ją įkalbėjus kartu vykdyti nusikalstamą veiką ir apie tai pranešus A. K., A. K. 2019 m. kovo 13 d. 12.31 val. tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis D. Ž. vardu interneto svetainėje www.bigbank.lt užpildė paraišką 15 000 Eur kreditui iš (duomenys neskelbtini) filialo gauti bei melagingai pagrįsdamas jos mokumą nusiuntė netikrus dokumentus, o būtent D. Ž. vardu su (duomenys neskelbtini) 2017 m. kovo 7 d. sudarytą darbo sutartį ir (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus su duomenimis apie tariamai užsienyje gaunamas pajamas, taip įmonę „Bigbank“ suklaidindamas dėl D. Ž. mokumo, ketinimo bei galimybės grąžinti kreditą. Pateiktų dokumentų pagrindu (duomenys neskelbtini) sutikus suteikti D. Ž. kreditą, tęsiant nusikalstamos veikos vykdymą, A. K. jo vairuojamu automobiliu kartu su M. T. D. Ž. atvežė į AB (duomenys neskelbtini) skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), kur pastarojo A. K. nurodymu pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Šios sutarties pagrindu (duomenys neskelbtini) filialas į D. Ž. AB (duomenys neskelbtini) banke esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 15 000 Eur sumą, kurie buvo išgryninti banko skyriuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir pasidalinti. Nei A. K., nei D. Ž. neatlikus kredito mokėjimo įmokų ir negrąžinus pasiimto kredito, A. K. apgaule savo ir D. Ž. naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – 15 000 Eur.

2. Be to, jis nuteistas už tai, kad 2019 metais, bet ne vėliau kaip iki 2019 m. kovo 13 d. 12.31 val., tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis pagamino netikrus dokumentus: D. Ž. vardu su (duomenys neskelbtini) 2017 m. kovo 7 d. tariamai sudarytą darbo sutartį ir tariamai D. Ž. priklausančios (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus.

3. M. T. nuteistas už tai, kad padėjo bendrininkų grupėje veikiantiems D. Ž. ir A. K. apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, o būtent: A. K. jam pasiūlius surasti žmonių, kurie sutiktų paimti kreditus su netikrais dokumentais, patvirtinančiais apie tariamą darbą užsienyje, jis surado D. Ž. ir įtikino ją kreditą paimti, iš anksto žinodamas, kad kredito niekas grąžinti neketina. D. Ž. sutikus, jis 2019 m. kovo 13 d. padėjo A. K. ir D. Ž. (duomenys neskelbtini) filialui nusiųsti tikrovės neatitinkančius dokumentus: tariamą D. Ž. vardu su (duomenys neskelbtini) 2017 m. kovo 7 d. sudarytą darbo sutartį ir tariamus (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus su duomenimis apie tariamai užsienyje gaunamas pajamas. Suklaidinus (duomenys neskelbtini) filialą ir šiai įmonei sutikus D. Ž. suteikti kreditą, jis kartu su A. K. ir D. Ž., A. K. vairuojama transporto priemone nuvežę D. Ž. į AB (duomenys neskelbtini) skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), kur D. Ž. A. K. nurodymu pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties pagrindu į D. Ž. banko sąskaitą pervedus 15 000 Eur sumą, M. T. kartu su A. K. ir D. Ž. nuvyko į AB (duomenys neskelbtini) bankas padalinius, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). A. K. ir D. Ž. šiuos pinigus išsigryninus, nesumokėjus mokėjimo įmokų ir negrąžinus paimto kredito, M. T. padėjo A. K. ir D. Ž. apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą – 15 000 Eur sumą.

4. Be to M. T. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su K. N. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent pasiūlė K. N. pasinaudojant netikrais duomenimis paimti šio vardu kreditą, iš anksto žinodamas, kad kredito niekas grąžinti neketina. K. N. sutikus, kartu su nenustatytu asmeniu 2019 m. balandžio 8 d. 14.39 val. nuvežė K. N. į AB (duomenys neskelbtini) skyrių, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kur K. N. jų nurodymu užpildė (duomenys neskelbtini) filialo paraišką 15 000 Eur kreditui gauti ir pateikė melagingus bei netikrus dokumentus: K. N. vardu su įmone (duomenys neskelbtini) 2018 m. sausio 15 d. sudarytą darbo sutartį ir (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus tokiu būdu suklaidinant (duomenys neskelbtini) filialą dėl K. N. mokumo ir galimybės grąžinti kreditą. K. N. pasirašius vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir šios sutarties pagrindu (duomenys neskelbtini) filialą į K. N. asmeninę sąskaitą pervedus 15 000 Eur sumą, M. T. kartu su K. N. ir nenustatytu bendrininku šiuos pinigus išsigrynino (duomenys neskelbtini) padaliniuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir pasidalino tarpusavyje. Po pinigų pasidalinimo neatlikus vartojimo kredito įmokų ir negrąžinus vartojimo kredito, tokiu būdu M. T. savo, K. N. ir nenustatyto bendrininko naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – 15 000 Eur sumą.

5. Kauno apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu, įvertinęs baudžiamojoje byloje pateiktus įrodymus, konstatavo, kad baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai rašytinių įrodymų įrodyti nuteistųjų kaltę padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Kadangi nuteistųjų įgytas turtas neviršijo 400 MGL dydžio, Kauno apylinkės teismas sprendė, jog nuteistųjų nusikalstamos veikos turi būti perkvalifikuotos iš BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 182 straipsnio 1 dalį.

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

6. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. K. gynėjas advokatas Danius Svirinavičius prašo tenkinti vieną iš dviejų alternatyvių reikalavimų: 1) konstatuoti, kad baudžiamąją bylą A. K. atžvilgiu išnagrinėjo šališkas teismas, ko pasėkoje prašoma panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 28 d. nuosprendį dalyje dėl A. K. pripažinimo kaltu padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir šioje dalyje perduoti bylą iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismui; 2) arba panaikinti Kauno apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria A. K. pripažintas kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir jį išteisinti, atmetant civilinį ieškinį dalyje dėl 15 000 Eur turtinės žalos atlyginimo.

7. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas advokatas Danius Svirinavičius Kauno apylinkės teismo teisėjos šališkumą įrodinėja tuo, kad teisėja, pažeisdama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 112 straipsnio 1 dalies nuostatas civilinio ieškovo ieškinį priėmė nagrinėti praėjus daugiau kaip 3 metams nuo bylos iškėlimo Kauno apylinkės teisme, tokio savo sprendimo visiškai nemotyvuojant, o taip pat visiškai nepasisakė kuo remiantis A. K. pripažino kaltu padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Gynėjo įsitikinimu, šių dviejų aplinkybių pakanka įrodyti, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališka teisėja, dėl ko skundžiamas nuosprendis turi būti panaikintas ir baudžiamoji byla turi būti iš naujo grąžinta nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

8. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 305 straipsnio reikalavimus, visiškai neargumentuojant, kokiais įrodymais rėmėsi pripažindamas asmenį kaltu padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir kokius įrodymus atmetė kaip nepagrįstus. Gynėjo įsitikinimu, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl kaltinamųjų (nuteistųjų) teisiamojo posėdžio metu išsakytų argumentų, neargumentavo, dėl kokios priežasties šiais argumentais nesivadovauja arba juos atmeta. Kadangi apylinkės teismas neįgyvendino savo pareigos tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, gynėjui nelieka nieko daugiau, kaip tik spėlioti kokiais motyvais remiantis, jo ginamasis buvo pripažintas kaltu.

9. Argumentuojama, kad net jeigu A. K. buvo pripažintas kaltu vadovaujantis vien tik kitų nuteistųjų duotais parodymais, jie negali būti laikomi pakankamais, kad būtų įrodyta jo ginamojo kaltė. Pabrėžiama, jog kitų nuteistųjų (M. T. ir D. Ž.) parodymai yra padriki, besikeičiantys ir neįrodo, jog A. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kadangi šių asmenų parodymai tik įrodo, jog A. K. nieko nežinodamas pavėžėjo D. Ž. ir M. T. iki Lietuvos pašto skyriaus bei iki (duomenys neskelbtini) banko padalinių, tačiau byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kurie įrodytų, jog A. K. buvo prisidėjęs prie (duomenys neskelbtini) filialo apgavystės. Gynėjo įsitikinimu, M. T. ir D. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duodami parodymus šmeižė A. K., bandė jam suversti visą kaltę, tokiais veiksmais melagingai bandant įrodyti savo nekaltumą.

10. Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neargumentuodamas savo nuosprendžio ir A. K. kaltę įrodinėdamas vien tik abejonėmis, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje numatytą nekaltumo prezumpciją ir BPK 44 straipsnio 6 dalyje numatytą įpareigojimą visas abejones traktuoti kaltinamojo naudai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, o taip pat vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-510/2012, Nr. 2K-476/2013, Nr. 2K-446/2013, Nr. 2K-429/2013), A. K. turi būti išteisintas jam nepadarius inkriminuojamos nusikalstamos veikos.

11. Skunde taip pat pažymima, kad pirmosios instancijos teismas skiriant bausmę visiškai neatsižvelgė į tai, kad BK 180 straipsnio 1 dalies ir BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijos numato alternatyvias bausmės rūšis bei į tai, jog A. K. turi pastovią darbo vietą, turi šeimą, augina ir išlaiko du nepilnamečius vaikus, pati nusikalstama veika buvo įvykdyta prieš daugelį metų. Gynėjo įsitikinimu, išvardintos aplinkybės nesudaro pagrindo A. K. skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą.

12. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. T. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 28 d. nuosprendžio dalį, kuria jam buvo paskirta 90 parų arešto bausmė ir palikti galioti 2025 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimo bausmę.

13. Skunde nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad Kauno apylinkės teismas visiškai nemotyvavo savo sprendimo subendrinti paskirtą bausmę su Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, todėl nėra aiškūs tokio sprendimo priėmimo motyvai. Nuteistojo įsitikinimu, Alytaus apylinkės teismo paskirtos arešto bausmės vykdymas buvo atidėtas vieneriems metams, šios bausmės atidėjimo vykdymas buvo pradėtas 2022 m. gegužės 27 d. ir pasibaigė 2023 m. gegužės 27 d. Kadangi skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienai Alytaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė yra įvykdyta, todėl Kauno apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo paskirtą bausmę bendrinti su minėtu baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausme.

14. Taip pat nuteistojo įsitikinimu, Kauno apylinkės teismas bendrindamas abi bausmes pažeidė BK 65 straipsnyje nurodytas bausmių bendrinimo taisykles, kadangi Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 27 d. baudžiamuoju įsakymu jam buvo paskirta 60 parų arešto bausmė, tačiau po subendrinimo Kauno apylinkės teismas jam paskyrė 90 parų arešto bausmę. Apelianto nuomone, toks bausmių bendrinimas pažeidžia BK 65 straipsnio nuostatas ir turi būti panaikintas.

15. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje visiškai nemotyvavo savo pasirinkto bausmių bendrinimo būdo. Pabrėžiama, jog nenurodžius šių aplinkybių, apeliantas negali suprasti kokiu pagrindu buvo bendrinamos jo bausmės, o tai, nuteistojo įsitikinimu, sudaro pagrindą naikinti subendrintas bausmes ir palikti pradinę bausmę – laisvės apribojimą.

16. Atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikta.

Nuteistųjų A. K. ir M. T. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

17. Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji neginčija jų kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau nesutinka su jiems paskirtomis bausmėmis, jų dydžiais ir ginčija bausmių skyrimo bei jų bendrinimo motyvus.

Dėl A. K. skundo

18. Apeliacinio skundo argumentai dėl tariamo teismo šališkumo nelaikytini pagrįstais. Baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija į tai, kad byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstino nusistatymo prieš proceso dalyvius. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje, 58, 59 straipsniuose įtvirtintas nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-45-303/2018, Nr. 2K-269-303/2020). Nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia nuomonė gali būti laikoma objektyviai pagrįsta, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-214 976/2017, Nr. 2K-45-303/2018, Nr. 2K-269-303/2020).

19. Nuteistojo gynėjas savo teiginį, kad teismas buvo šališkas iš esmės grindžia tuo, kad žemesnysis teismas priėmė civilinį ieškinį prasidėjus įrodymų tyrimui, praėjus daugiau kaip 3 metams nuo bylos ikiteisminio tyrimo pradžios, tačiau su šiuo skundo argumentu sutikti pagrindo nėra. Atkreiptinas dėmesys, jog bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys buvo gautas 2020 m. birželio 22 d. Ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) pripažintas civiliniu ieškovu, o prasidėjus įrodymų tyrimui, t. y. 2024 m. gruodžio 31 d. buvo teikiamas tik ieškinio tikslinimas.

20. Taigi, bylos duomenys patvirtina, jog civilinis ieškinys šioje baudžiamojoje byloje buvo pateiktas iki įrodymų tyrimo pradžios, laikantis BPK 113 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Vėliau pateiktas ieškinio patikslinimas nėra laikytinas nauju ieškiniu – jis susijęs su jau anksčiau pareikštu reikalavimu ir yra skirtas ieškinio pagrįstumui bei tikslumui užtikrinti. Patikslintu civiliniu ieškiniu ieškinio pagrindas keičiamas nebuvo, buvo tik konkretizuojamas žalos dydis, remiantis naujai gautais duomenimis. Teikiant patikslintą civilinį ieškinį proceso šalių teisės nėra pažeidžiamos. Praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kuomet civilinis ieškinys yra pateikiamas ikiteisminio tyrimo pradžioje, civiliniam ieškovui ar nukentėjusiajam dar nežinant, kurie asmenys bus pripažinti įtariamaisiais ir traukiami baudžiamojon atsakomybėn, todėl vėliau pateiktas ieškinio patikslinimas kaltinamųjų teisių nepažeidžia. Pažymėtina ir tai, jog civilinis ieškinys, esminės reikšmės įrodinėjant asmens kaltę neturi, kadangi jis yra skirtas atsiradusios žalos kompensavimui, tačiau nėra ir negali būti laikomas kaltės įrodymu.

21. Vertinant pareikštus teiginius dėl nuosprendžio aprašomosios dalies neatitikimo baudžiamojo proceso nuostatoms, pažymėtina, kad reikalavimai nuosprendžio turiniui, įtvirtinti BPK 304–307 straipsniuose, nėra pažeisti. Teismas pakankamai aiškiai nurodė, kokiomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir įrodymais grindžiamas kaltinimas, visi įrodymai išdėstyti nuosprendžio aprašomojoje dalyje, todėl su skundo teiginiais, jog aprašomoji dalis surašyta netinkamai, nemotyvuota nuteistojo kaltė, nepagrįstai remtasi vien tik liudytojų parodymais – apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

22. Iš bylos medžiagos ir skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmos instancijos teismas, nustatydamas įrodytomis pripažintas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, rėmėsi ne vien tik kaltinamųjų parodymais, tačiau ir kitais bylos duomenimis, kurie pagrįstai pripažinti įrodymais ir kurie išdėstyti nuosprendžio aprašomojoje dalyje.

23. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog D. Ž. ir M. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra padriki, besikeičiantys, šmeižiantys A. K., bandant jam suversti kaltę ir melagingai bandant įrodyti savo nekaltumą.

24. Pažymėtina, jog tiek M.T., tiek D. Ž. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės neginčijo, davė parodymus, kuriuose pripažino visus savo atliktus veiksmus, patvirtino ir patikslino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose (2019 m. spalio 7 d.), D. Ž. nurodė, jog vartojant alkoholinius gėrimus pas draugę Deimantę, į svečius užėjo M. T. bei asmuo, kurio vardas, D. Ž. manymu, buvo Tomas, kuris ir pasiūlė jai paimti kreditą jos vardu. Ji su pasiūlymu sutiko ir pateikė savo asmens dokumentus Tomui, kuris užpildęs kažkokias formas davė jai pasirašyti, o sekančią dieną jie važiavo į Kauną. Į kokią įstaigą važiavo – pasakyti negalėjo, tačiau ten įstaigos darbuotojai pildė dokumentus, ant kurių D. Ž. pasirašinėjo, kol Tomas visą laiką stovėjo šalia, kalbėjo su darbuotojais, pristatinėjo D. Ž. kaip jo mamą, už ją kalbėjo su darbuotojais.

25. 2019 m. gruodžio 4 d. parodymuose D. Ž. papildė, jog atvykus į kitą miestą, kartu su ja ir M. T. atvykęs asmuo nuvedė ją į institucijos vidų ir ten bendravo su darbuotojais. Šios apklausos metu D. Ž. nurodė, jog bus supainiojusi vardus, kadangi anksčiau galvojo, jog Tomas yra M. T. vardas, tačiau vėliau sužinojo, jog nei M. T., nei su juo atvykęs vyras nėra vardu Tomas. D. Ž. apklausoje akcentavo, jog M. T. atliko tik tarpininko vaidmenį ir tik pasiūlė paimti kreditą, o visus kitus veiksmus atliko nepažįstamas vyras.

26. M. T. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. birželio 11 d., patvirtino, jog pažinojo A. K. ir jo paklaustas, pasiūlė D. Ž. paimti paskolą jos vardu. Apie paskolos grąžinimą nieko su A. K. šnekėję nebuvo, vėliau atvykęs A. K. pasiūlė D. Ž. 3000 atlygį. M. T. patvirtino, jog jis, A. K. bei D. Ž. važiavo į Kauną, į banką, į kurį M. T. nėjo, ėjo tik A. K. ir D. Ž.. Taip pat nurodė, jog tą dieną paskolos paimti nepavyko, kadangi trūko dokumentų, todėl A. K. ir D. Ž. susitarė, jog važiuos į banką rytoj. Nuo tada M. T. susitikęs su D. Ž. nebuvo, tačiau iš D. Ž. draugės Deimantės sužinojo, jog paskola buvo paimta.

27. Taigi, aptartuose parodymuose visiškai aiškiai ir nuosekliai išdėstyta pagrindinė įvykių eiga, parodymai vieni kitiems neprieštarauja, vieni kitus papildo, o esantys nežymūs netikslumai nedaro esminės įtakos parodymų patikimumui. Visi šie duomenys leido pirmosios instancijos teismui juos vertinti kaip vientisą iš tarpusavyje susijusių ir vienas kitą papildančių įrodymų grandinę, kas atitinka BPK reikalavimus bei teismų suformuotą įrodinėjimo standartą.

28. Nesiremti D. Ž. parodymais pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo, kadangi jie patvirtinti kitais objektyviais bylos duomenimis, o būtent, jog asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu tiek M. T., tiek D. Ž. atpažino A. K., kaip asmenį, kuris kreipėsi į M. T., kad surastų žmones dėl paskolų ir kartu su D. Ž. važiavo į banką (3 t., b. l. 180–184).

29. Iš (duomenys neskelbtini) banko pateikto vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, jog 2019-03-14 10.02 val. prie banko darbuotojos stalo prieina moteris, panaši į D. Ž. ir vyras, vilkintis tamsios spalvos striuke ant kurios kairėje pusėje ties krūtine yra kažkoks ženklas, striukė su gobtuvu, vyras mūvi galimai sportines kelnes, kurių šone yra išilginė juoda juosta, per petį persijuosęs tamsios spalvos rankinę. Vyras panašus į A. K.. Abu asmenys prisėda prie banko darbuotojos stalo, moteris paduoda galimai eilės kvitą banko darbuotojai, kalbasi su vyru, banko darbuotojai išėjus vyras ir moteris lieka sėdėti prie stalo, kalbasi tarpusavyje. Sugrįžusi banko darbuotoja kalbasi su vyru, vėl dirba kompiuteriu, vyras su moterimi kalbasi tarpusavyje. Moteris pasirašo banko darbuotojos paduotą dokumentą. Banko darbuotoja ant stalo padeda galimai pluoštą piniginių kupiūrų, kurias 10.17 val. moteris paima ir laikydama rankose išeina, kartu su ja išeina ir vyras (duomenys neskelbtini).

30. Taigi šis įrašas patvirtina, jog su D. Ž. banke buvo būtent A. K. patvirtina ir Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad 2019-03-14 dienos vaizdo įraše (duomenys neskelbtini) užfiksuotas asmuo dėvi tokią pačią arba panašią striukę, kaip ir striukė, paimta iš A. K. (duomenys neskelbtini) bei 2021-08-11 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad labai didelė tikimybė, kad pateiktame tiriamajame vaizdo įraše bei lyginamosiose A. K. nuotraukose yra užfiksuotas vienas ir tas pats asmuo (duomenys neskelbtini).

31. Šie duomenys patvirtina nuteistųjų D. Ž. ir M. T. parodymus ir kategoriškai paneigia nuteistojo teiginius bei apeliacinio skundo argumentus, jog su paskolos ėmimu jis jokio ryšio neturėjo, o D. Ž. jis tik pavežė iki banko. Aptartais duomenimis nustatyta, jog būtent A. K. dalyvavo kartu su D. Ž. pastarajai išgryninant paskolos pinigus. Duomenų, kad D. Ž. būtų turėjusi kitą galimybę (būtų ėmusi daugiau paskolų, ar pinigų būtų turėjusi savo banko sąskaitoje) iš banko pasiimti įraše matomą pinigų kiekį – nėra, todėl A. K. dalyvavimas pinigų išgryninime suteikia pagrindą spręsti, jog jis tiesiogiai susijęs su paskolos D. Ž. vardu paėmimu.

32. Taigi, pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino tiek atskirai, tiek kaip visumą, neteikdamas nė vienam iš jų išskirtinės reikšmės. Skundžiamame nuosprendyje, nors ir nepakankamai išanalizuoti įrodymai, pagrindžiantys A. K. kaltę, tačiau teismo padarytos išvados yra pagrįstos byloje surinktų įrodymų aprašymu. Pirmos instancijos teismas nuosprendį pagrindė ne prielaidomis, kaip teigiama nuteistojo A. K. gynėjo apeliaciniame skunde, o byloje esančių įrodymų visumos pagrindu nustatytomis aplinkybėmis. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir priimti A. K. išteisinantį nuosprendį, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Taip pat nėra pagrindo nuosprendžio surašymo trūkumus laikyti teismo šališkumu.

33. Skunde taip pat nurodoma, jog buvo pažeista nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta BPK 44 straipsnio 6 dalyje bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, tačiau ir su šiuo teiginiu kolegija nesutinka. Kaip jau buvo minėta, pirmos instancijos teismas sprendimą dėl kaltės grindė ne prielaidomis ar subjektyviais vertinimais, bet byloje surinktais ir teisiškai leistinais įrodymais, gautais laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

Dėl A. K. paskirtos bausmės

34. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas visiškai be pagrindo už nusikalstamas veikas A. K. paskyrė su laisvės atėmimu susijusias bausmes, kadangi abiejų straipsnių sankcijose be laisvės atėmimo bausmės numatytos ir alternatyvios bausmės.

35. Su šiuo skundo argumentu sutikti pagrindo nėra. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. K. veikas, už kurias nuteistas šioje byloje, padarė būdamas teistas ir neatlikęs 2018 m. vasario 28 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės. Be to, jis po šioje byloje nagrinėjamų veikų padarymo vėl nusikalto, už ką 2022 m. balandžio 1 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir bausmės vykdymas atidėtas, tačiau 2022 m. gruodžio 15 d. nutartimi vykdymo atidėjimas panaikintas ir jis pasiųstas atlikti arešto bausmės. Ir nors nuosprendžio priėmimo dieną jis bausmes jau buvo atlikęs, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti, jog bausmės tikslai A. K. gali būti pasiekti skiriant su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, kam pritaria ir teisėjų kolegija.

36. Taip pat pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrindamas su Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirdamas subendrintą bausmę – baudžiamojo kodekso nuostatų nepažeidė.

37. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BPK 75 straipsnio nuostatas, nepagrįstai paskirdamas dalinį bausmės vykdymo atidėjimą ir nurodydamas, kad A. K. nedelsiant turi atlikti trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį. Pagal BK 75 straipsnio 4 dalį, kai skiriamas dalinis bausmės vykdymo atidėjimas, nedelsiant atliktinos bausmės dalis negali būti trumpesnė nei 6 (šeši) mėnesiai, todėl sprendimas skirti trumpesnį nei minimalų terminą yra akivaizdžiai prieštaraujantis įstatymui. Taip pat BK 75 straipsnio 3 dalis numato, kad dalinis bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik tais atvejais, kai nuteistajam už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus paskirta daugiau kaip 4 (ketveri) metai laisvės atėmimo. Nagrinėjamu atveju kaltinamajam A. K. paskirta bausmė nesiekia ketverių metų (paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams ir keturiems mėnesiams), todėl iš viso negalėjo būti sprendžiamas klausimas dėl dalinio bausmės vykdymo atidėjimo.

38. Įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nuteistajam turi būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas ir atsižvelgiant į tai, kad prokuroras apeliacine tvarka šio sprendimo neskundė, apeliacinės instancijos teismas negali bloginti nuteistojo padėties, todėl sprendžia, jog šiuo atveju gali būti taikomas tik visiškas bausmės vykdymo atidėjimas, atidedant A. K. paskirtą bausmę pirmosios instancijos teismo nustatytam laikotarpiui, todėl šioje dalyje nuosprendis A. K. keistinas.

Dėl M. T. paskirtos bausmės

39. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. T. neskundžia nei paskirtos bausmės rūšies, nei jos trukmės, tik nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 27 d. baudžiamuoju įsakymu.

40. Teisėjų kolegija pritaria šiems M. T. apeliacinio skundo argumentams ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 27 d. priimtu baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. Kaip matyti iš 2022 m. gegužės 27 d. baudžiamojo įsakymo, juo M. T. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas 60 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis ši bausmė subendrinta su 2021 m. liepos 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta 60 parų areštas ir 34 MGL dydžio bauda, arešto vykdymas BK 75 straipsnio 1 dalies pagrindu atidėtas 1 metams.

41. Iš LITEKO duomenų matyti, jog M. T. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas pasibaigė 2023 m. gegužės 27 d., todėl skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną paskirtos bausmės vykdyti nebuvo jokio įstatyminio pagrindo. M. T. yra sumokėjęs ir ankstesniu baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę. Taigi, jo arešto bausmės vykdyti nėra pagrindo, o baudos bausmė yra įvykdyta, todėl kolegija spendžia, jog skundžiamu nuosprendžiu bausmės subendrintos nepagrįstai, todėl šis bausmių bendrinimas naikintinas ir paliktina skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė.

42. Kadangi, panaikinus bausmių subendrinimą, lieka nepakeista M. T. paskirta laisvės apribojimo bausmė, tikslintinas bausmės įskaitymas į paskirtą bausmę, nurodant, jog, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis į M. T. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. birželio 10 d. 18.40 val. iki 2020 m. birželio 12 d. 10.20 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti

43. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo pateikta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2025-06-16 gavo advokato Ramūno Gudašiaus prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, teikiant antrinę teisinę pagalbą M. T. pagal 2025-06-11 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymoje nurodyta, kad M. T. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 304,17 Eur.

44. Kadangi antrinė teisinė pagalba M. T. buvo teikta vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu, apmokant 100 proc. išlaidų, pažymoje nurodyta teisinės pagalbos išlaidų suma iš M. T. nepriteisiama.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nuteistųjų A. K. ir M. T. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2025 m. balandžio 18 d. nuosprendį pakeisti:

A. K. 2025 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, atidėti 2 (dvejiems) metams.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuriuo M. T. 2025 m. balandžio 18 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsniu subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2022 m. gegužės 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta 90 parų areštas ir 34 MGL bauda.

Patikslinti, jog į M. T. paskirtos bausmės – laisvės apribojimo laiką, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. birželio 10 d. 18.40 val. iki 2020 m. birželio 12 d. 10.20 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

Likusią Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2025 m. balandžio 18 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.