Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. N. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.

Iš santuokos, gimimo liudijimų matyti, kad S. N. buvo susituokęs su E. L.-N., kuri (duomenys neskelbtini) mirė. Įrašai nekilnojamojo turto registre patvirtina, kad sutuoktinę E. N. pergyvenęs S. N. po jos mirties paveldėjo jai priklausančią dalį 3,7100 ha miškų ūkio paskirties žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). S. N. mirė (duomenys neskelbtini). Iš pareiškėjos paaiškinimų, liudytojų parodymų, gimimo ir mirties liudijimų matyti, kad S. ir E. N. šeimoje buvo dvi dukros – pareiškėja M. N. ir V. N., kuri (duomenys neskelbtini) mirė. Iš 2019 m. gegužės 31 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad dalis 3,7100 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), iki šiol yra registruota mirusiojo S. N. vardu. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad nei testamentiniai, nei įstatyminiai įpėdiniai į notarą dėl palikėjo S. N. turto paveldėjimo nesikreipė. Gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad S. N. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini), pareiškėja M. N. gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo deklaravusi tuo pačiu adresu.

Teisme apklaustos liudytojos N. S. ir A. C. parodė, kad pareiškėja M. N. visą laiką gyveno su tėvais, ji vienintelė S. N. įpėdinė, nes kita S. N. dukra, V. N., kuri neturėjo vaikų, yra mirusi. Visas S. N. turtas atiteko vienintelei jo dukrai M. N., kuri po savo tėvo mirties rūpinosi, prižiūrėjo ir tvarkė tėvui priklausantį mišką, kiti bendrasavininkiai buvo įsitikinę, kad M. N. yra susitvarkiusi paveldėjimo dokumentus, su ja visus klausimus derindavo kaip su teisėta žemės sklypo dalies savininke.

Paveldėjimo teisiniams santykiams taikomas palikimo atsiradimo momentu galiojęs teisinis reglamentavimas. E. L. palikimo atsiradimo metu galiojo 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK). Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalies nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Paveldint pagal įstatymą, pirmos eilės įpėdiniai yra palikėjo vaikai (CK 5.11 straipsnio 1dalies 1 punktas).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, kad jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011).

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad pareiškėja M. N. po savo tėvo S. N. mirties priėmė jo palikimą aktyviais veiksmais – naudodamasi visais tėvo asmeniniais, namų apyvokos daiktais, prižiūrėdama, tvarkydama miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalį, t. y. su paveldimu turtu elgdamasi kaip savininkė ir palikimą priimdama faktiškai pradėdama jį valdyti. Įstatyminės įpėdinės aktyviais veiksmais išreikštai valiai niekas neprieštaravo, kitų įstatyminių įpėdinių neatsirado. Esant tokioms aplinkybėms, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po S. N. mirties jo palikimą priėmė įstatyminė įpėdinė M. N..

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos ypatingos teisenos bylose neatlyginamos. Pareiškėja nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei yra atleista, jai suteikta antrinė teisinė pagalba, 100 procentu atleidžiant ją nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas), todėl valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje, iš pareiškėjos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad po S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.