Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Joanai Kardokienei, ieškovei A. N. ir jos atstovui advokatui Kazimierui Juknai, vie­šame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą dėl išlaikymo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo pagal ieškovės A. N. ieškinį atsakovui L. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko nors jam buvo pranešta apie jo datą, laiką ir vietą (b. l. 29), ieškinio nuorašą jis yra gavęs ir ieškovės reikalavimus žino (b. l. 18), bylos nagrinėjimo atidėti neprašė, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Ieškinys ten­kintinas.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad atsakovas negyvena kartu su savo dukra B. N. ir jos motina, neišlaiko savo nepilnametės dukters ir nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. su ja nebendrauja, todėl nepilnametei B. N. išlaikyti iš atsakovo priteistina po 150 eurų kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, nustatytina vaiko gyvenamoji vieta su motina, nustatytina atskirai gyvenančio atsakovo bendravimo su dukra tvarka.

Šios teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais ir motyvais.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko po­rei­kiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Civilinio kodekso (toliau CK) 3.192 str.).

Gimimo liudijimas patvirtina, kad B. N. yra ieškovės ir at­sa­kovo nepilnametė dukra (b. l. 7), todėl atsakovas turi pareigą ją išlaikyti. Pareigos išlaikyti savo vaiką negalima nei atsisakyti, nei nuo jos atleisti. Todėl esant reikalavimui priteisti vaikui išlaikymą, ir nustačius, kad tėvai ar vienas iš jų nevykdo tokios pareigos, toks reikalavimas negali būti nepatenkinamas. Tokiose bylose būtina nustatyti ne tėvų pareigą išlaikyti vaiką, o tik vaikui reikalingą ir jam priteistiną išlaikymo dydį.

Vaikų išlaikymo bylose suformuotoje teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14, 18 ir kiti straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 3K-3-620/2005).

Teismų praktikoje analogiškose bylose vadovaujamasi nuostata, kad priteisiant nepilnamečiui vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti orientacinis būtino išlaikymo dydžio kriterijus yra minimali mėnesio alga, kuri šiuo metu yra 325 eurai. Tai reiškia, kad tėvų pareigoms išlaikyti vaikus esant lygioms, vienam iš tėvų kreipiantis į teismą paprastai iš kito tėvo priteisiama suma neturėtų būti mažesnė kaip 162,50 eurų. Šiuo atveju ieškovė prašo mažesnės sumos ir reikalauja priteisti išlaikymo po 150 eurų per mėnesį, todėl toks išlaikymo dydis tikrai nėra per didelis ir negali būti vertinamas kaip neadekvatus vaiko poreikiams ir atsakovo turtinei padėčiai. Pažymėtina, kad ieškovė iš atsakovo prašo priteisti mažiau nei pusę teismų praktikoje įtvirtinto orientacinio būtino išlaikymo dydžio, kurį turėtų teikti vienas iš tėvų, o atsakovas šioje byloje nepareiškė jokių prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimų, nepateikė jokių įrodymų, kad jis negalėtų teikti prašomo išlaikymo savo vaikui. Priešingai, ieškovė pateikė paties atsakovo dar 2013-08-11 pasirašytą jų taikos sutartį dėl dukters išlaikymo, pagal kurią atsakovas įsipareigojo mokėti dukrai išlaikyti po 400 litų (b. l. 10), ir savo banko sąskaitos išrašus, patvirtinančius, kad šį susitarimą atsakovas vykdė ir dukrą išlaikė iki 2015-07-07 mokėdamas po 1 000 Norvegijos kronų (b. l. 11-12). Šie duomenys patvirtina, kad pasirašydamas taikos sutartį atsakovas 2013-08-11 pripažino, jog 400 Lt, kas atitinka 115,85 EUR, dukros poreikiams iš jo yra reikalingi. Todėl atsižvelgiant į tai, kad nuo 2013-08-11 iki šios dienos minimali mėnesio alga, kuri yra orientacinis minimalus dydis nustatant vaiko poreikius, žymiai išaugo, ieškovės reikalaujama 150 EUR suma dukrai išlaikyti dėl pasikeitusio pragyvenimo lygio iš esmės atitinka ir šalių taikos sutarties sąlygas. Be to, ieškovės pateikti duomenis apie ankstesnį tėvų susitarimą ir išlaikymo teikimą dukrai taip pat patvirtina, kad atsakovas iš tiesų dirba užsienyje, gauna pajamas ir turi galimybę išlaikyti savo dukrą. Pabrėžtina ir tai, kad nustatant priteistiną išlaikymo vaikui dydį turi būti vertinamos ne tik šalių gaunamos ar negaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jos ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas reikalingas išlaikymas vaikams (Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-303/2008). Šiuo atveju svarbu yra tai, kad atsakovas yra jauno amžiaus, nėra jokių duomenų, kad jo sveikata būtų bloga, kad jis būtų visiškai ar iš dalies nedarbingas, todėl net ir neturėjimas su darbo santykiais susijusių pajamų tam tikru laikotarpiu savaime nėra ir negalėtų būti ta aplinkybė, kuria atsakovas galėtų pateisinti savo pareigos išlaikyti vaiką nevykdymą, nes galimybę dirbti jis turi.

Pagal VSDFV Sodros duomenis šiuo metu Lietuvoje nedirba tiek ieškovė, tiek atsakovas (b. l. 22, 33-34), abu neturi jokio registruotino turto (b. l. 22, 23, 35-36, 37), todėl jų turtinė padėtis šiuo aspektu yra vienoda. Tai reiškia, kad ieškovės reikalavimas atsakovui lygiomis dalimis prisidėti prie vaiko išlaikymo yra visiškai pagrįstas. Be to, atsakovas turi galimybę dirbti užsienyje, o atsakovei tenka pareiga auginti ir rūpintis jų mažamete dukra, todėl jos galimybės dirbti užsienyje yra žymiai mažesnės.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes iš atsakovo priteistinas ieškovės prašomas išlaikymas jų dukrai, nes jis visiškai atitinka vaiko poreikių ir atsakovo turtinės padėties proporcingumo principą ir teismų praktikoje priteisiamą išlaikymo vaikams dydį panašiose bylose.

Išlaikymas priteistinas nuo ieškinio padavimo teismui dienos (CK 3.200 str.).

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai (CPK 282 str.).

Byloje nustatyta, kad tėvams pradėjus gyventi atskirai šalių dukra visą laiką gyveno tik su motina, atsakovas nereiškia jokių reikalavimų nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo, Lazdijų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje nurodoma, kad vaiko gyvenimo sąlygos pas motiną yra tinkamos ir gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiks vaiko interesus, o tėvas tam neprieštarauja. Todėl nepilnametės B. N. gyvenamoji vieta nustatytina su motina.

Kadangi ieškovė nurodo, jog atsakovas išlaikymą dukrai mokėti nustojo dėl jų nesutarimų atsakovui bendraujant su dukra, tai jos reikalavimas nustatyti atsakovo ir dukros bendravimo tvarką yra pagrįstas. Teisinio apibrėžtumo ir aiškumo buvimas vaikui bendraujant su atskirai gyvenančiu tėvu atitinka vaiko interesus, nes ieškovė nurodė, kad jų dukra emociškai išgyvena dėl neapibrėžtos padėties bendraujant su tėvu. Pažymėtina, kad ir Lazdijų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje nurodoma, jog vaikas tėvą vadina melagiu, nes šis pažadėjęs pasiimti dukrą savo pažadų neįvykdo. Todėl aiški ir visiems žinoma atsakovo ir dukters bendravimo tvarka bus naudinga vaikui. Pažymėtina, kad ieškovė nurodo leisianti atsakovui ir dažniau bendrauti su dukra, jeigu ši norės, todėl teismo sprendimu nustatoma atsakovo bendravimo su dukra tvarka neapriboja atsakovo teisės bendrauti su ja dažniau, neapriboja teisės ateityje prašyti nustatyti kitokią bendravimo tvarką, jeigu tam iškiltų poreikis ir šalys dėl to nesutartų gražiuoju.

Visiškai tenkinant ieškinį bylinėjimosi išlaidos valstybei išieškotinos iš atsakovo (Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 96 str. 1 p.), o ieškovei iš atsakovo priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.).

Iš atsakovo valstybei išieškotinas žyminis mokestis už išlaikymo priteisimą, kuris sudaro 54 EUR (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p. (150 Eur x 12 mėn. x 3 %)). Be to, iš atsakovo išieškotinos ir 3,34 EUR dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Viso iš atsakovo valstybei išieškotina 57,34 EUR (54 EUR + 3,34 EUR) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovei iš ieškovo priteistinas jos sumokėtas 41 EUR žyminis mokestis už neturtinius reikalavimus (b. l. 2).

Ieškovė taip prašo priteisti ir 150 EUR už advokato pagalbą atstovaujant ją teisme ir pateikė rašytinį prašymą bei pinigų priėmimo kvitą, kuriame nurodyta, kad 150 EUR advokatui sumokėta už atstovavimą. Tačiau teismo posėdis, kuriame ieškovę atstovavo advokatas, truko tik 39 minutes, todėl vadovaujantis 2004-04-02 Teisingumo ministro įsakymu Nr. R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau Rekomendacijos) 9 punktu, šį laiką suapvalinus iki vienos valandos, ir pritaikius maksimalaus priteistino dydžio koeficientą, numatytą Rekomendacijų 7 punkte ir 8.19 punkte, ieškovei priteistina tik 71,39 EUR numatyta maksimali galima priteisti suma už vieną atstovavimo teisme valandą (CPK 98 str. 2 d.). Viso ieškovei iš atsakovo priteistina 112, 39 EUR (41 EUR + 71,39 EUR) bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso ko­dekso 259 str., 262 str. 2 d., 268 str., 285 str. ir 286 str. teisėjas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai B. N., a. k. (duomenys neskelbtini) po 150 EUR (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

Išlaikymą išieškoti vaiko motinai A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo ieškinio padavimo dienos, - 2015 m. spalio 12 d., ir pavesti jai šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

Kas mėnesį mokamomis perio­di­nėmis išmo­ko­mis priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Nustatyti nepilnametės B. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina A. N., a. k. (duomenys neskelbtini)

1) tėvas L. V. pasiima dukterį į savo gyvenamąją vietą pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį 10 valandą ir grąžina dukterį į jos gyvenamąją vietą iki 20 valandos, nepakenkiant dukters normaliam poilsio režimui;

2) tėvas L. V. iš vakaro telefonu informuoja motiną A. N. apie būsimą dukters pasiėmimą.

Priteisti iš atsakovo L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 112, 39 EUR (vieną šimtą dvylika eurų 39 centus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei A. N., a. k. (duomenys neskelbtini)

Išieškoti iš atsakovo L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 57,34 EUR (penkiasdešimt septynis eurus 34 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąs­kaitą Nr. LT247300010112394300, „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660. Jas galima sumokėti bet ku­ria­­me banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ termina­le.

Dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas ape­lia­cinis skundas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.