Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Vaclovas Iždonas Baudžiamoji byla Nr. 1A-101-116/2010

2010 m. balandžio 28 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo R. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams.

R. R. įpareigotas bausmės vykdymo atidėjimo metu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5MGL (650 Lt) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R. nuteistas už tai, kad pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 9, 14, 19, 133, 134 ir 136.1 punktų reikalavimus, 2009 m. rugpjūčio 12 d. apie 22.23 val., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, Radviliškio rajone, kelyje Sidariai-Žostarčiai 2 km 550 m, vairavo automobilį „Toyota Hiace“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas apie 80 km/h greičiu, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų asmenų saugumui, nepasirinko tinkamo ir saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę, matomumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio keleiviui O. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešiniojo raktikaulio skersinio lūžio jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau kaip 10 dienų.

R. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. dėl 2009 m. rugpjūčio 12 d. padaryto kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 metams;

taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str., ir bausmės vykdymą R. R. atidėti 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo metu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams.

Kitą apylinkės teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, nuosprendžio aprašomojoje dalyje nenurodydamas R. R. skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – paskyrimo motyvų ir neargumentuodamas sprendimo, dėl ko netaiko nuteistajam kitos rūšies baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 305 str. l d. 4 p. reikalavimus. Pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos BK 68 str., teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Be to, ypatingas dėmesys poveikio priemonių parinkimui turi būti skiriamas taikant Lietuvos Respublikos BK 75 str. įtvirtintą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutą.

Prokurorės manymu, apylinkės teismas, skirdamas R. R. bausmę, neįvertino to, kad pastarasis turi prievolę atlyginti neturtinę žalą nukentėjusiajam O. M.. Teigia, jog vertinant dviejų baudžiamojo poveikių priemonių – įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir uždraudimo naudotis specialia teise – skyrimą, prioritetas turėjo būti skiriamas uždraudimui naudotis specialia teise, nes nusikalstama veika padaryta naudojantis šia teise. Prašo atkreipti dėmesį į tai, kad baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui bei pašalinti sąlygas padaryti nusikalstamą veiką. Teigia, jog atsižvelgiant į tai, kad įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą paskirtis yra materialinė pagalba nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų, teismo paskirta tokios rūšies baudžiamojo poveikio priemonė yra neproporcinga R. R. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir nėra pakankama siekiant apriboti pastarajam galimybę daryti nusikalstamas veikas, jį nubaudžiant bei vykdant prevencinę veiklą, kad R. R. ir kiti asmenys nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Mano, kad R. R. apylinkės teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė nepadės pasiekti Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytų bausmės tikslų.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą tenkinti.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašė prokuratūros skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai R. R. veiką perkvalifikavo iš Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. į BK 281 str. 1 d. ir jam paskyrė teisingą bausmę.

Dėl nuteistojo R. R. veikos kvalifikavimo

Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos.

Kaltininkas laikomas apsvaigusiu nuo alkoholio, kai alkoholio kiekio koncentracija jo kraujyje yra 0,4 promilės ir daugiau (BK 281 str. 8 d.). Apsvaigimas nuo alkoholio paprastai nustatomas medicininės apžiūros metu vadovaujantis galiojančiais teisės aktais: Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika ir Bendros asmens būklės įvertinimo metodika, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237/2009). Teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, kurioje asmuo kaltinamas pažeidęs kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, turi įvertinti, ar nustatant kaltininko apsvaigimą buvo tinkamai taikomos minėtų teisės aktų nuostatos. Neblaivumo nustatymo taisyklėse imperatyviai nurodyta, kad kai vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, jam turi būti atliekama medicininė apžiūra. Sudėtingesni klausimai nustatant kaltininko apsvaigimą nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų iškyla tada, kai po eismo įvykio dėl įvairių priežasčių kaltininkui neatliekama medicininė apžiūra. Dažniausiai taip atsitinka tada, kai kaltininkas pasišalina iš įvykio vietos. Teismų praktikoje asmens apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų gali būti nustatomas ir kitais duomenimis, pvz.. liudytojų, tiesiogiai bendravusių su kaltininku iki eismo įvykio, parodymais (2009-03-24 Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (Baudžiamojo kodekso 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose).

Iš nuteistojo R. R. parodymų matyti, kad jis ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nuosekliai teigė automobilį vairavęs nebūdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir neneigė padaręs eismo įvykį. Taip pat nurodė, kad po įvykio, ryte, su O. M. jis gėrė alų (b. l. 56, 73-76, 80-83). Teisiamajame posėdyje R. R. parodė, kad 2009 m. rugpjūčio 12 d. jis pas G. K., gyvenantį (duomenys neskelbtini) kaime, atvažiavo dviračiu, girtas nebuvo. G. K. paprašius partempti sugedusį automobilį, jis sutiko vairuoti mašiną, nors vairuotojo pažymėjimo ir neturi. Kartu su juo važiavo ir O. M.. Jo vairuojamą automobilį posūkyje sumėčius, automobilis atsitrenkė į medį. Policijos pareigūnams apie eismo įvykį nepranešė, nes to nenorėjo V. K. (b. l. 125-126).

Nukentėjusysis O. M. teisme parodė, kad 2009 m. rugpjūčio 12 d. gėrė alkoholinius gėrimus kartu su savo žentu G. K.. Pamena, kad pas juos dviračiu atvažiavo R. R., tačiau ar pastarasis kartu su jais gėrė, nepamena, kadangi pats buvo girtas ir ne viską prisimena. Taip pat pamena, kad įsėdęs į automobilį jis užmigo, o atsibudo įvykus avarijai. Pamatė, kad automobilis, kurį vairavo R. R., yra atsitrenkęs į medį. Įvykio metu jam lūžo dešinysis raktikaulis, buvo atlikta operacija (b.l. 126). Nukentėjusysis patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur taip pat buvo nurodęs, jog 2009 m. rugpjūčio 12 d. vakare automobilį vairavo R. R. (b. l. 31-32) ir paaiškino, kad dėl girtumo neprisimena, ar tąkart R. R. gėrė alkoholį kartu su juo ir jo žentu G. K.. Liudytojas N. K. teisme nurodė, kad savo darbuotojui G. K. vykimui į darbą buvo patikėjęs automobilį „Toyota“. 2009 m. rugpjūčio 13 d. ryte, apie 8 val., jam paskambinęs G. K. pasakė, kad automobilis yra sudaužytas ir paliktas miške, sakė, kad automobiliu važiavo R. R. ir O. M.. Nuvykęs pas G. K. jis pamatė, kad G. K. ir O. M. yra pagiringi, o R. R. nebuvo pagiringas. O. M. buvo sužalotas, R. R. buvo ištinusi lūpa (b. l. 126-127).

Nors iš liudytojo G. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, matyti, kad pastarasis nurodė, jog jam su savo uošviu O. M. geriant namuose alų, pas juos blaivus dviračiu atvažiavęs R. R. taip pat išgėrė dvi stiklines alaus (b. l. 39-40), tačiau kitų šią aplinkybę patvirtinančių duomenų, taip pat duomenų, jog R. R. įvykio metu automobilį vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jokie kiti bylos duomenys nepatvirtina. Taigi, byloje esantys ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai neginčijamai patvirtina faktą, kad R. R. vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta (b. l. 19) O. M. sveikata. Tačiau ištirti įrodymai nepatvirtina R. R. kaltės vairavus automobilį būnant apsvaigusiam nuo alkoholio. Siekiant išsiaiškinti bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas ir buvo apklaustas ekspertas R. Obrikis, kuris paaiškino, kad yra metodika, pagal kurią galima nustatyti, kiek organizme yra alkoholio, tačiau tam reikalingi duomenys: kokius ir kokio stiprumo alkoholinius gėrimus asmuo gėrė bei kokį jų kiekį išgėrė, alkoholinių gėrimų vartojimo laikas, aplinkos temperatūra ir kt. (b. l. 165-166).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8. punkte išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta pašalinti abejonių, abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai.

Kadangi nuteistasis neigia vartojęs alkoholį, o nukentėjusiojo O. M. ir G. K. parodymų, kad R. R. kartu su jais gėrė alaus, pastarojo neblaivumui patvirtinti nepakanka, kolegija mano, jog apylinkės teismas minėtų parodymų pagrįstai nepripažino pakankamais įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais, kad kaltinamasis vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Išnaudojus visas galimybes nustatyti byloje tiesą, daroma išvada, kad, nesant įrodymų, patvirtinančių, jog įvykio metu R. R. buvo neblaivus, šios abejonės turi būti vertinamos pastarojo naudai.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai perkvalifikavo R. R. veiką iš Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. į 281 str. 1 d. Tenkinti prokuratūros skundą ir kvalifikuoti nuteistojo veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. nėra teisinio pagrindo.

Dėl nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės

Pagal Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d., teismas, atidėdamas bausmės vykdymą, paskiria nuteistajam baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus. Baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti BK 41 str. 2 d. nurodytą bausmės paskirtį.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 68 str. 1 d., teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, atidėdamas nuteistajam R. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, paskyrė jam baudžiamojo poveikio priemonę - 5MGL (650 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kadangi bylos duomenys liudija, jog įvykio metu nuteistasis neturėjo (b. l. 51) ir šiuo metu neturi vairuotojo pažymėjimo, nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai R. R. nepaskyrė baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, nėra pagrindo tenkinti prokurorės skundą ir skirti nuteistajam BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.,

nutaria:

atmesti Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą