Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

išnagrinėjusi L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. P. 2016 m. liepos 21 d., tiksliai nenustatytą valandą nuo 7.00 val. iki 10.34 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę - automobilį „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas atbulas neįsitikino, kad tai saugu, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė stovėjusį automobilį „Audi A5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei jį apgadino.

L. P. savo kaltės nepripažino ir teisme paaiškino, kad jis 8 val. jau buvo odos dispanseryje, 9 val. buvo pas gydytoją kabinete, tokiu laiku automobiliu nevažiavo. Turi tai patvirtinantį dokumentą bei dokumentą iš Sodros. Iš kiemo išvyko apie 7 val., nes reikia važiuoti per visą miestą. Automobilį laiko (duomenys neskelbtini) namo kieme. Vairuoja automobilį „Audi 80“. Važiavo atbulas. Šalia stovėjo automobilis „Audi A5“, bet buvo tarpas apie 50-60 cm. Vyko vienas. Kito automobilio garsinės signalizacijos negirdėjo, jokio garso iš vis nebuvo. Jo automobilis jau seniau buvo apgadintas. Vieną rytą rado įlenktas ir nubrėžtas dešinės pusės dureles, bet čia ne liepos 21 dieną, tai pastebėjo mėnesiu anksčiau. Kai grįžo iš odos dispanserio, automobilį pastatė į tą pačią vietą, nuėjo namo, tuomet pas jį atvyko policija. Pasakė, kad padarė avariją. Jei būtų padaręs avariją, pats būtų kvietęs pareigūnus. Jie jam surašė protokolą, atėmė teises. Norėjo advokato, bet pajamos per didelės. Nukentėjusiosios automobilį matė, apgadinimų nežiūrėjo. Po to matė apgadinimus, nugramdyta ten prie arkos. Jei būtų padaręs avariją, būtų žymės ant jo automobilio, bet dažų likučių nebuvo. Jei būtų sukėlęs eismo įvykį, būtų pats iškvietęs policiją. Tikslo šalintis iš įvykio vietos nebuvo. Be automobilio negali, labai serga, turi invalidumą, yra visai nedarbingas.

Nukentėjusioji I. T. teisme parodė, kad nežymiai nukentėjo, bet esmė ta, kad jos automobilis jau apgadintas. Pagal nuotraukas matosi, kad apgadinta nedaug, bet apgadinta. Į policiją kreipėsi todėl, kad tai jau antras kartas. Pernai tas pats asmuo irgi apgadino jų automobilį, vyras kreipėsi į pareigūnus, bet norėjo susitarti su kaimynu, iš gailesčio bandė kalbėtis, bet į kalbas asmuo nesileido. Asmuo iš namų išvyko ne 7 val. Jis galėjo į ligoninę važiuoti autobusu, o ne automobiliu. Ji matė patį įvykį. Miega atvertu langu. Kai L. P. užveda savo automobilį, visi tą girdi. Pažiūrėjo pro langą, matė, kaip jis važiavo net netiesindamas automobilio, grybštelėjo ir nuvažiavo. Išsukdamas iš kiemo atsitrenkė į bortą, ant borto buvo padangų žymės. Nusileido apžiūrėti automobilio, priekis buvo apgadintas. Jos automobilyje yra tik gamyklinė signalizacija, nėra sumontuota garsinė signalizacija. Atsitrenkimo garso negirdėjo. Asmuo galėjo nesuprasti nubrėžęs kitą automobilį, nes yra senyvo amžiaus. Nėra įlenkta, tik nubraukta. Kaimyno automobilis kelia didelį garsą, galėjo negirdėti kontakto. Policijos pareigūnų sulaukė. Nežino, ar apgadinimų aukščiai sutapo. Kaimynas lietėsi su durelėmis, kurios buvo įlenktos ir yra išsikišimas. Savo automobilio neremontavo, laukė teismo. Kainuos 250-300 Eur. Automobilis registruotas jos vyro vardu. Ji dalyvauja teisme, nes matė patį įvykį. L. P. išvyko 8.30 – 9.00 val. Apgadino jau antrą kartą. Automobiliu iš karto iš ligoninės negrįžo. Su pareigūnais susitarė, kad, jei pamatys grįžusį kaimyną, juos informuos. Apie 15 val. kaimynas grįžo, ji pranešė pareigūnams. Jis pastatė automobilį toje pačioje vietoje. Praėjo laiko kol apsirengė. Skambino bendruoju pagalbos telefonu 112. Po 10 min. jai perskambino iš Šiaulių policijos ir pasakė, kad lauktų namie, nes pareigūnai yra eismo įvykyje.

Liudytoja D. P. teisme parodė, kad gavo iškvietimą apie eismo įvykį, jog kaltininkas pasišalino. Nuvykus į vietą, moteris paaiškino, kad apgadino kaimynas. Atėjo moteris ir vyriškis, jie matė, kaip buvo apgadintas automobilis, sakė, kad asmuo važiavo per bortus, tai jau ne pirmas kartas, kai apgadino ir pasišalino. Po kiek laiko kaltininkas grįžo, moteris jiems pranešė, nuvyko ir apklausė vairuotoją, matavo aukščius. „Audi 80“ buvo apgadintas keliose vietose, galėjo apgadinti su dešine puse, su „moldingais“ ar sparnu. Nepamena, ar aukščiai sutapo. Nukentėjusiosios automobilis buvo apgadintas matomai. Atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę, asmuo galėjo nesuprasti, kad apgadino. Nepamena, kada L. P. grįžo į kiemą, galbūt laikas pažymėtas tarnybiniame pranešime. Kai pranešė apie įvykį, iš karto atvyko į vietą. Kito automobilio kieme nebuvo. Nežino, kelintą valandą atvyko. Kieme galėjo būti 10.34 val. Po gauto pranešimo atvyko gal per 20 min.

Liudytojas S. V. teisme parodė, kad buvo gautas iškvietimas, jog pasišalino iš įvykio vietos. Nuvykę pastebėjo automobilį „Audi“ angliškais numeriais. Moteris paaiškino, kad matė, kaip kaimynas automobiliu „Audi 80“ kliudė jos automobilį. Pamatavo aukščius, apklausė nukentėjusiąją. Po kiek laiko apklausė kaltininką. Nukentėjusiosios automobilis nebuvo žymiai apgadintas. Asmuo galėjo nesuprasti apgadinęs, nes būna daug niuansų, galėjo nejusti dėl senatvės. Normalios reakcijos žmogus turėjo pajusti. Matavo aukščius. Automobiliai turi būti toje pačioje vietoje, greta vienas kito, kad sulyginti aukščius. Dėl asmens sveikatos būklės to nepadarė. Nukentėjusioji iš karto nurodė automobilio valstybinius numerius, nurodė, kad tai ne pirmas kartas. Nepamena, kada asmuo grįžo į kiemą. Sureagavo gal greitai, nes per valandą privalo atvykti į vietą.

Liudytoja S. P. teisme parodė, kad yra L. P. pažįstama. Nieko nežino apie šį įvykį. Prašė L. P. nuvežti ją į kapines, pamatė, kad įlenktos durelės. Jis nežinojo, iš kur tas įlenkimas. Tai buvo liepos mėnesio pradžioje. Apie liepos 21 d. įvykius nieko nežino, nebuvo, nematė.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė dėl LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo be nukentėjusiosios, liudytojų parodymų įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, Šiaulių apskrities VPK pareigūnų tarnybiniais pranešimais, transporto priemonių techninės apžiūros aktais, L. P. paaiškinimu, I. T. paaiškinimais, fotonuotraukomis, išrašu apie asmeniui registruotus administracinės teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, informacija apie profilaktinius sveikatos tyrimus.

ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 str.). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto. Iš byloje esančių duomenų konstatuotina, kad buvo apgadintas nukentėjusiosios I. T. automobilis „Audi A5“, valstybinis numeris Y. N. L. P. neigė sukėlęs eismo įvykį, aiškino, kad matė šalia stovėjusį automobilį „Audi A5“, tačiau išvažiuodamas jo nekliudė, teismas tokią administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens poziciją vertina kaip gynybinę, kurią paneigia kiti bylos duomenys. Nukentėjusioji tiek teisme, tiek tyrimo metu nurodė, jog pati matė eismo įvykį, teigė, kad kai L. P. užveda automobilį, būna didėlis garsas, todėl pažiūrėjusi pro langą matė, kaip asmuo išvažiavo net netiesindamas vairo, nusileido pažiūrėti, pamatė apgadintą savo automobilio priekį, todėl kvietė pareigūnus. Į įvykio vietą atvykę pareigūnai teisme patvirtino, jog ant nukentėjusiosios automobilio apgadinimai buvo matomi. Dar daugiau, vos atvykus policijos pareigūnams, nukentėjusioji iš karto nurodė automobilio valstybinius numerius, kas parodo, jog ji tikrai matė eismo įvykį. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad atvykę pareigūnai išmatavo ant abiejų automobilių esančių apgadinimų aukštį, o liudytoja apklausta D. P. teigė, jog „Audi 80“ kitą automobilį galėjo apgadinti su dešinės pusės „moldingu“ (liet. puošybine juostele) ar sparnu. Esanti įrodymų visuma neginčijamai leidžia teigti, kad L. P., vairuodamas automobilį „Audi 80“, apgadino kitą automobilį – „Audi A5“, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Nagrinėjant bylą teisme L. P. ginčijo pažeidimo padarymo laiką ir teigė, kad iš kiemo išvyko apie 7 val., nes 8 val. buvo odos dispanseryje, o 9 val. buvo pas gydytoją. Taip pat teismui pateikė informacijos apie profilaktinius sveikatos patikrinimus išrašą, iš kurio matyti, kad L. P. 2016-07-21 8.00 val. lankėsi pas gydytoją. Dar daugiau, byloje yra rašytinis L. P. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, jog iš kiemo išvyko apie 8.30 val. Nukentėjusioji nurodė, jog įvykis vyko apie 9.00 val., o Šiaulių apskrities VPK vyriausiosios patrulės tarnybiniame pranešime nurodyta, jog pranešimą apie įvykį iš Šiaulių AVPK OVS jie gavo 10.34 val. Tokios aplinkybės rodo, jog esant nenustatytam tiksliam įvykio laikui, kaltinime nurodytas laikas yra tikslintinas, nurodant, kad eismo įvykis įvyko tiksliai nenustatytą valandą nuo 7.00 val. iki 10.34 val.

L. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pažeidimą padarė būdamas vyresnis nei 65 metų amžiaus bei nedarbingas (LR ATPK 31 str. 1 d. 10 p.), sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl atsižvelgus į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į asmenybę, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nuobaudos tikslai (LR ATPK 20 str.) bus pasiekti jam paskyrus sankcijoje numatytą nuobaudą, lygią baudos minimumui.

Be to, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresnysis specialistas 2016-07-27 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad L. P. 2016 m. liepos 21 d. 9.00 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas transporto priemonę - automobilį „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas atbulas neįsitikinęs, kad tai saugu, nepalikęs saugaus tarpo iš šono ir kliudęs stovėjusį automobilį „Audi A5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei jį apgadinęs, po eismo įvykio iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET reikalavimus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir kt.). Taigi, administracinei atsakomybei pagal LR ATPK 130 straipsnį atsirasti, būtina tyčia, kuri apima tiek tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tiek tyčią išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Be to, kadangi administracinis teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 130 straipsnyje, gali būti padaromas tik tyčia, tai šio teisės pažeidimo sudėčiai konstatuoti būtina nustatyti tiek kaltininko motyvą, tiek tikslą, kurie yra būtini tyčinio teisės pažeidimo subjektyvieji požymiai (LAT nutartis 2013 m. kovo 26 d. administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.

L. P., aiškindamas įvykio aplinkybes, teisme nurodė, kad smūgio nepajuto, nesuvokė, kad sukėlė eismo įvykį. Nukentėjusioji I. T. teismui taip pat tvirtino, kad atsitrenkimo garso negirdėjo, asmuo galėjo nesuprasti nubrėžęs kitą automobilį, nes yra senyvo amžiaus, be to, nebuvo įlenkta, o tik nubraukta, nuo kontakto neįsijungė ir automobilio signalizacija. Liudytoja D. P. nurodė, kad atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę, asmuo galėjo nesuprasti, kad apgadino kitą automobilį. Liudytojas S. V. teisme taip pat parodė, kad nukentėjusiosios automobilis nebuvo žymiai apgadintas, asmuo galėjo nesuprasti apgadinęs, galėjo nejusti dėl senatvės.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog ant automobilių esantys apgadinimai yra nežymūs. Vertinant apgadinimų dydį, jų pobūdį, galima daryti išvadą, kad kontaktas tarp automobilių buvo nedidelis, kas rodo, kad L. P. galėjo sąžiningai klysti dėl įvykio aplinkybių, nesuprasti atsitrenkęs į kitą automobilį. Kaip teigė nukentėjusioji, jos automobilis buvo nubrauktas. Liudytojais apklausti policijos pareigūnai taip pat patvirtino, kad apgadinimai nežymūs, asmuo galėjo ir nejusti. Apgadinimus patvirtina ir prie bylos DVD-R laikmenoje esančios automobilių fotonuotraukos. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, jog L. P. pažeidimą padarė būdamas 73 metų amžiaus, kas tik patvirtina, jog asmuo galėjo sąžiningai klysti dėl įvykio aplinkybių.

Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes, į padarytos žalos mažareikšmiškumą, L. P. motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos nebuvimą, nes L. P. vairuota transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga, jis pats turėjo vairuotojo pažymėjimą. Tokios aplinkybės tik patvirtina, kad L. P. sąžiningai galėjo klysti dėl įvykio aplinkybių, o apgadinęs automobilį, neturėjo tyčios sąmoningai pasišalinti iš įvykio vietos, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas L. P. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, nutraukia, remiantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 281 str., 286-288 str., 291-293 str., teisėja

Rezoliucinė dalis

nutaria:

L. P. už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį skirti administracinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.

L. P. atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.