Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2016-02-12 · Civilinė byla Nr. 2-304-452/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-02-12
Bylos Nr.
2-304-452/2016
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-08519-2015-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Svirplienė
Pareiškėjas
J. K.
Suinteresuotas asmuo
V. V. K., A. J., Valstybinei mokesčių inspekcijai
Civilinė byla Nr. 2-304-452/2016Teisminio proceso Nr. 2-08-3-08519-2015-4
Procesinio dokumento kategorija:(S)34.2; 113.1;116.1; 128.2.PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 12 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Svirplienė,sekretoriaujant Jurgitai Rudokienei,

dalyvaujant pareiškėjai J. K., jos atstovui advokatui Č. P., nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims V. V. K., A. J., Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo pagal pareiškėjos J. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. V. K., A. J., Valstybinei mokesčių inspekcijai, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo tėvo V. K., mirties 1996-04-30, priėmė palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti. Pareiškėja pareiškime nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad kartu su tėvu gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), jį slaugė r prižiūrėjo iki mirties. Šiam mirus, pasiliko gyventi tėvų bute, iki šiol naudojasi jame esamais baldais ir kitais daiktais, moka komunalinius mokesčius. Motina ir jos sesuo dėl paveldimo turto jokių pretenzijų neturi, todėl ir dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į notarą nesikreipė, manydama, kad tokiu būdu turtą paveldėjo. Šiuo metu nori susitvarkyti paveldėjimą, gauti paveldėjimo teisės liudijimą, todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

Pareiškėjo atstovas advokatas Č. P. prašė pareiškimą tenkinti ir nustatyti pareiškėjos parašomą juridinį faktą.

Suinteresuoti asmenys teismo posėdyje nedalyvavo, jiems apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai, prašymų atidėti teismo posėdį negauta. Valstybinė mokesčių inspekcija prieštaravimo dėl prašomo juridinio fakto nustatymo nepareiškė, prašė bylą nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant. V. V. K. atsiliepime nurodė, kad sutinka su pareiškimu ir prašo jį tenkinti bei bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. A. J. atsiliepime nurodė, kad pareiškėja rūpinosi tėčiu ir po jo mirties ne tik tvarko turtą, moka mokesčius už butą, bet ir prižiūri motiną. Pareiškimas tenkintinas.

CK 5.50 straipsnis reglamentuoja palikimo priėmimo sąlygas, kai mirus palikėjui įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių ir pareigų perėjimo universalumas reiškia, kad įpėdiniui pereina visos palikėjui priklausiusios teisės ir pareigos, nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis apie jas žinojo, ar ne. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, norėdamas įgyti palikimą įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas ir ši valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais bei terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad J. K. ir A. J. yra 1994 m. balandžio 30 d. mirusio V. K. dukros (5, 7, 9, 14, 15 b.l.). Gyventojų registro tarnybos išduotoje pažymoje nurodyta, kad V. K. mirė santuokoje, jo sutuoktinė V. V. K. (8, 9 b.l.). Paskutinė pareiškėjos tėvo deklaruota gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini). Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis mirusiojo vardu registruotas (duomenys neskelbtini) esantis butas, kuriame šiuo metu pagal pateiktus įrodymus ir gyvena pareiškėja kartu su savo motina Vlade V. K.. Panevėžio miesto 3-ojo notarų biuro notarės išduota pažyma patvirtina, kad mirus V. K., dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla neužvesta (12 b.l.). Testamentų registre po V. K. mirties nėra registruotas palikimo priėmimo faktas (21 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą juo rūpintis kaip savo turtu. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, jį prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir sudaryti palikimo apyrašą arba kai įpėdinis kreipiasi į teismą, kad šis paskirtų palikimo administratorių.

Pareiškėja paaiškino ir suinteresuotas asmuo patvirtino, kad tėvas iki mirties gyveno kartu su pareiškėja. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai – mokėjimų kvitai – patvirtinantys mokamus komunalinius mokesčius už paslaugas, tiekiamas (duomenys neskelbtini) (16-19 b.l.). Šie įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos gyvenimas tėvui priklausančiame bute iki tėvo mirties bei tolesnis gyvenimas tame bute, rūpinimasis jo priežiūra, reiškia faktinį valdymą po palikėjo mirties. Atsižvelgdamas į šalies paaiškinimą, rašytinius įrodymus, esančius byloje, į turto, sudarančio palikimą, pobūdį, teismas nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybe ir laiko jas įrodytomis, kad pareiškėja savo aktyviais veiksmais išreikė valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir pradėjo paveldimą turtą valdyti kaip savo. Teismas vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais konstatuoja, kad byloje esančių įrodymų pagrindu yra pakankamas pagrindas nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja per tris mėnesius atliko veiksmus, kurie patvirtina palikimo priėmimo nuosavybėn faktą, todėl pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 str. 2 d., 5.51 str., CPK 185 str.).

Kadangi teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.), šis juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu. Iš pareiškėjos priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tėvo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 1996 m. balandžio 30 d., mirties, priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti.

Priteisti iš J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,32 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Teisėja Virginija Svirplienė