Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. nutarimo, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d. ir nubaustas 2000 (dviejų tūkstančių) litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. nubaustas už tai, kad jis 2013 m. gegužės 25 d. apie 5 val. 10 min., Viršuliškių g. 10, Vilniuje, vairavo automobilį Peugeot, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1.56 promilės girtumas. Tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. Š. prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir dėl to labai gailisi. Administracinį teisės pažeidimą padarė dėl savo beviltiškos padėties, kadangi 2013 m. gegužės 20 d. VŠĮ Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių klinikose po komplikuoto gimdymo jo žmona R. Š., pagimdė sūnų N. Š.. Pažymi, kad vaiko gyvybei grėsmės nebuvo, tačiau žmonos gyvybei kilo pavojus, dėl ko jai ilgą laiką teko gydytis ligoninėje, jai buvo atliekamos sudėtingos operacijos.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog alkoholio kiekio matuoklio „Dragon Alcotest 6810“ naudojimo instrukcijoje nurodyta, kad patikra gali būti atlikta praėjus 15 min. po alkoholio vartojimo ir šioje byloje privalo būti taikoma 1,7 procento paklaida bei būtina atsižvelgti į tai, kad papildomai per mėnesį matuoklis netenka 0,6 procentų savo jautrumo, t.y. paklaida yra didesnė nei administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta 1,7 procento paklaida, kas turi įtakos jo veikos kvalifikavimui ir dėl to yra abejotina, ar jis gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 str. 4 d.

Apeliantas supranta, kad jo padarytas pažeidimas, t.y. transporto priemonės vairavimas būnant neblaivaus yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų transporto srityje, todėl vien simbolinės nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinės nuobaudos keliamų tikslų, tačiau jo nurodytoji situacija gali būti pripažinta ypatinga aplinkybe, galinčia lemti švelnesnės, nei įstatyme numatyta, baudos taikymą. Todėl nepaskyrus teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo bausmės, bus pasiekti nuobaudos keliami tikslai.

Institucija pabrėžia, kad A. Š. padarė šiurkštų teisės pažeidimą, sukeliantį grėsmę žmonių gyvybei ir sveikatai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 126 str. 4 d. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, <....> užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, darytina išvada, kad apylinkės teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog A. Š. 2013 m. gegužės 25 d. apie 5 val. 10 min., Viršuliškių g. 10, Vilniuje, vairavo automobilį Peugeot, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1.56 promilės girtumas.

Nors apeliantas savo skunde nurodo, jog administracinį teisės pažeidimą jis padarė dėl sunkios šeimyninės padėties, kadangi jo žmona po gimdymo tuo metu labai sunkiai sirgo, tačiau pažymėtina, kad tai neatitinka būtinojo reikalingumo sąlygų (ATPK 17 str.), nes pažeidėjui nebuvo būtina į gydymo įstaigą važiuoti savo automobiliu, jeigu jis tuo metu buvo išgėręs alkoholio, tokiais atvejais galima pasinaudoti taksi ar kitų asmenų suteiktomis paslaugomis.

Apeliantas savo skunde nurodo apie tai, jog patikra gali būti atlikta praėjus 15 min. po alkoholio vartojimo ir šioje byloje privalo būti taikoma 1,7 procento paklaida bei būtina atsižvelgti į tai, kad papildomai per mėnesį matuoklis netenka 0,6 procentų savo jautrumo, pažeidėjas abejoja ar tai buvo tinkamai policijos pareigūnų bei pirmosios instancijos teismo įvertinta. Pažymėtina, kad byloje yra alkotesterio 6810 Nr. ARAA-0128 patikros sertifikatas Nr.1236592, kuriame nurodyta, jog alkotesteris, kuriuo buvo patikrintas nubaustojo girtumas yra tinkamas naudoti, o patikros sertifikatas galioja iki 2013 m. rugsėjo 24 d. (b.l.7), byloje nėra duomenų, jog patikrinimas buvo įvykdytas iš karto po alkoholio vartojimo kaip teigia nubaustasis, todėl nėra pagrindo netikėti jo parodymais. Be to, pažymėtina, kad nubaustasis iš karto po įvykio su administraciniu teisės pažeidimu sutiko (b.l.3), tačiau tik sužinojus apie galimą administracinės nuobaudos dydį iškėlė naują įvykio versiją, kuri šiuo konkrečiu atveju vertintina kaip galimas siekis išvengti administracinės atsakomybės. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pažeidėjas po alkoholio kiekio patikros galėjo kreiptis į medikus jo alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti, jeigu suabejojo alkotesterio matuoklio rodmenimis.

Apelianto teigimu, jo atžvilgiu turėtų būti pritaikytos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. Pagal Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais

atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartys: Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007).

Patikrinus byloje esančią medžiagą aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą, taikant ATPK 30¹ str., švelninti apeliantui paskirtą papildomą nuobaudą, byloje nėra. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis turi šeimą, du mažamečius vaikus, kad jis privalo žmoną bei naujagimį vežioti į gydymo įstaigas šiuo atveju reikšmingos tik parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytus pažeidimus ribose. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimo padarymu. Sankcijose numatytos nuobaudos paskyrimas neprieštarauja bendriems teisingumo ir protingumo kriterijams. Patenkinus apeliacinį skundą ir sušvelninus nuobaudą, nebūtų pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Vadovaujantis išdėstytais argumentais bei atsižvelgus į visas nubaustojo atsakomybę apsprendžiančias aplinkybes laikytina, jog pažeidėjui skirta administracinė nuobauda buvo individualizuota tinkamai. Pagrindų tenkinti A. Š. apeliacinio skundo nenustatyta, todėl jis netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą

A. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.