- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-14
- Bylos Nr.
- 1S-1717-478/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Jakubonienė
- Nuteistasis
- J. V.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo J. V. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2014 m. liepos 22 d. nutarimą Nr. 93-515 taikyti nuteistajam J. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. V. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2007-12-27 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 3 d., 22 str. 1 d., 199 str. 2 d., ir taikant BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų.
Bausmės pradžia – 2007-01-10, bausmės pabaiga – 2017-01-10.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 93-515 nutarta J. V. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p. ir nuteistąjį paleisti lygtinai, neatlikus 2 m. 5 mėn. 23 d. laisvės atėmimo bausmės (Komisijos posėdžio dienai).
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartimi Komisijos 2014 m. liepos 22 d. nutarimą Nr. 93-515 atsisakyta tvirtinti, motyvuojant tuo, kad nuteistąjį lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, kadangi išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis J. V. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su tokiu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu, nuteistasis J. V. skundu prašo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą - patvirtinti Komisijos nutarimą ir jo atžvilgiu pritaikyti lygtinį paleidimą.
Skunde nurodoma, kad teismas tinkamai nesprendė klausimo, ar įmanoma jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, nes tik subjektyviai įvertino jo elgesį bausmės atlikimo metu, taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir kitas aplinkybes, kurios turi turėti įtakos sprendimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo jo atžvilgiu tikslingumui, todėl padarė neteisingas išvadas.
Teismas lygtinio paleidimo netaikė iš esmės tik dėl to, kad jis atlieka bausmę už labai sunkaus nusikaltimo įvykdymą ir nepaaiškino tokio sprendimo pagrindo. Tuo teismas akivaizdžiai ignoruoja lygtinio paleidimo įstatyminę nuostatą, pagal kurią sunkaus nusikaltimo įvykdymas nėra priežastis netaikyti lygtinio paleidimo.
Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 3 d. nuostatą, kad nagrinėdami bylas teismai privalo klausyti tik įstatymo, nes nuteistajam nepalankų sprendimą argumentavo tuo, kad neatliktos bausmės dalis yra dar didelė, nors minimalus atliktos bausmės dalies dydis nustatytas įstatymu – BVK 157 str. 2 d., jame apibrėžtas ir asmenų ratas, kuriems taikomas lygtinis paleidimas. Teismo pozicija, kad įstatymo nuostatų taikymas nuteistojo atžvilgiu galimas tik jam atlikus daug didesnę bausmės dalį, nei nustato įstatymas, yra esminis įstatymo teisinės normos iškreipimas, pakeičiantis šios normos prasmę ir tuo pačiu pažeidžiantis Konstitucijos reikalavimą.
Teismas sprendimą grįsdamas tuo, kad bausmės atlikimo metu jis penkis kartus buvo baustas už režimo reikalavimų pažeidimus, visiškai nevertino, jog drausminės nuobaudos seniai išnykusios, be to, jos jau kartą realiai įtakojo Komisijos sprendimui netaikyti lygtinio paleidimo. Iš to galima daryti išvadą, jog teismas tokiu sprendimu siekia pastovaus baudimo už nusižengimus, kurių teisinis galiojimo laikas seniai išnykęs, taip pažeisdamas konstitucines nuostatas, draudžiančias bausti antrą kartą už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą. Be to, teismas visiškai neatsižvelgė, kad po nusižengimų buvo ne vieną kartą skatintas. Jis yra nusiteikęs pasimokyti iš praeities klaidų, atlikdamas bausmę mokosi, aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema, išlikę tvirti socialiniai ryšiai su artimaisiais, lygtinai paleistas bus priimtas dirbti į UAB „B.“ vadybininku. Akivaizdu, kad teismo aiškinimas yra tapatus antrakartinio baudimo nuostatai, nes jis teatsižvelgęs iš esmės į aplinkybę, kuri visiškai neturi jokios įtakos lygtiniam paleidimui.
Teismas neatsižvelgė, kad bausmės atlikimo metu stengiasi tinkamai koreguoti savo asmenybę ir elgesį, įvykdė Komisijos nutarimu skirtas nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas, renkasi socialines vertybes, paleistas lygtinai, turės kur gyventi ir dirbti – tinkamai integruotis į visuomenę, nes nėra jokio įstatyminio pagrindo, kad jo lygtinis paleidimas pažeistų visuomenės saugumo pusiausvyrą.
Teismo nutartis pažeidė BVK 1 str. 2 d., kurioje išdėstyta bausmių vykdymo įstatymų paskirtis, nes vadovavosi tik įstatymu nepagrįstais manymais ir visiškai nesiekia formuoti jo, kaip nuteistojo, požiūrių ir įgūdžių, padėsiančių tapti įstatymus gerbiančiu žmogumi.
Teismas turėtų atsižvelgti, kad jam jau buvo skirta itin griežta laisvės atėmimo bausmė ir nuosprendžiu buvo įgyvendintas teisingumo principas, todėl pakartotinai jo ir visuomenės intereso nebereikia ginti. Be to, prokuroras, kuris dalyvauja kaip visuomenės interesų gynėjas, neprieštaravo nuteistojo lygtiniam paleidimui. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad Komisiją sudaro visuomenės atstovai, kurie neprieštaravo jo lygtiniam paleidimui. Todėl neaišku, kodėl, teismo nuomone, pritaikius jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, bus pažeista visuomenės saugumo pusiausvyra. Akivaizdu, kad teismas visiškai nevertino nuteistojo asmenybės, elgesio bausmės atlikimo metu, taikytų socialinės reabilitacijos priemonių, kitų svarbių aplinkybių.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į J. V. skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo J. V. skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 8 str. 1 d. nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Taigi, priešingai nei įsitikinęs nuteistasis, įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Pabrėžtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 str. 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, kad nuteistasis atliktų tokią bausmės dalį, jog būtų įgyvendintas teisingumo principas, priima sprendimą, todėl ir skunde pabrėžtas prokuroro išreikštas pritarimas lygtinio paleidimo taikymui yra tik rekomendacinio pobūdžio, išreiškiantis jo poziciją, tačiau nėra imperatyvus įpareigojimas teismui priimti nuteistajam palankų sprendimą. Nors nuteistasis didelę reikšmę teikia Komisijos balsavimo rezultatams, tačiau vienas komisijos narys taip pat pasisakė prieš lygtinio paleidimo taikymą, taigi Komisija, priimdama sprendimą, taip pat nebuvo vieninga ir buvo abejojančių probacijos sėkme.
Svarstant lygtinio paleidimo klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į probacijos, bet ir į bausmės tikslus bei visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Nuosprendžiu skirdamas 10 metų laisvės atėmimo bausmę, teismas sprendė, jog tik tokios trukmės suvaržymai gali užtikrinti bausmės tikslus, tikintis, kad laisvės atėmimo bausmė bus atlikta visa, be sutrumpinimų ar sąlygų sušvelninimo. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino tai, jog bausmę J. V. atlieka už sunkų ir labai sunkų nusikaltimus, todėl šiuo metu jo atžvilgiu taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.
Sprendžiant iš bylos medžiagos, J. V. yra atlikęs didesnę nei būtinąją bausmės dalį, kada galimas lygtinio paleidimo klausimo svarstymas, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, todėl formalusis pagrindas svarstyti lygtinio paleidimo taikymo galimybę buvo. Tačiau pirmosios instancijos teismas, netvirtindamas Komisijos nutarimo, teisingai įvertino, jog vien formaliųjų pagrindų nepakanka. Lygtinio paleidimo taikymui ypatingą reikšmę turi materialųjį pagrindą sudarančios aplinkybės, kurios ir parodo, ar atlikta bausmės dalis jau yra pakankama. Ir šių materialiųjų pagrindų vertinimas negali būti siejamas su pakartotiniu asmens nubaudimu.
Sutiktina su nuteistuoju, kad yra jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, kurias įvertino ir apylinkės teismas, tai: kad jis mokėsi, vykdo socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio riziką mažinančias priemones, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra žemas – 23 balai, jis kuria socialius ateities planus, turi konkrečių darbinių planų, septynis kartus skatintas ir kitos aplinkybės. Be abejonės, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės yra labai svarbios, parodo, jog nuteistojo elgesys yra koreguojamas teigiama linkme, tačiau bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, o teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai vyksta tik paskutiniuoju metu, todėl nesudaro visiško pagrindo išvadai, kad jis jau patyrė pakankamus realios laisvės suvaržymus ir galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad J. V. elgesys dar tik trumpą bausmės laiką yra tinkamas, bausmės atlikimo metu jis padarė net aštuonis vidaus tvarkos taisyklių režimo reikalavimų pažeidimus, penkis kartus baustas nuobaudomis, ir, nors nuobaudos jau yra negaliojančios, tačiau paskutinė nuobauda panaikinta tik 2014-04-30. Būtent į tai ir atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas. Lygtinis paleidimas yra išimtis iš bendrosios taisyklės, kad nuteistasis privalo atlikti visą nuosprendžiu paskirtą bausmę, todėl taikytinas tik išskirtinais atvejais, kaip paskatinimas, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Šiems tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę. Šiuo atveju, J. V. net nesielgia taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, taigi nėra jokio pagrindo taikyti įstatymo numatytą išimtį – sušvelninti bausmės atlikimo sąlygas. Pastebėtina, kad nuteistasis ilgą laiką nedirbo ir tik po to, kai 2013-12-19 Komisija netenkino jo prašymo dėl lygtinio paleidimo taikymo, kreipėsi raštu (2014-02-27) į pataisos namų administraciją dėl įdarbinimo, tačiau dėl darbo stokos įdarbintas nebuvo. Nuteistasis palaiko ir kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliąsias tradicijas, nuteistųjų bendrijoje stengiasi išlaikyti jo lūkesčius atitinkantį statusą. Šios aplinkybės pažymėtos kaip kriminogeniniai veiksniai socialinio tyrimo išvadoje. Prie tokių veiksnių priskirtas mąstymas ir elgesys, nes nuteistasis ne visada pasirenka tinkamas elgesio strategijas bei apgalvoja visų savo veiksmų pasekmes, yra linkęs greitai veikti, pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe. Psichologinės tarnybos išvadose pažymėta ir netinkamų elgesio strategijų naudojimas siekiant materialinės naudos, ankstesnis gyvenimo stilius ir draugai. Taigi, nors nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip žema, tačiau vis dar išlieka šią riziką didinantys veiksniai, kurie pagrįstai verčia abejoti sėkmingos probacijos galimybėmis, jog nuteistąjį įmanoma taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.
Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nors nuteistasis J. V. jau atliko didesnę bausmės dalį, nei numatyta BVK 157 str. 2 d. 2 p., aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad probacija gali būti sėkminga, kad nuteistasis turės pakankamai valios bei motyvacijos laikytis ir sąžiningai vykdyti jam skirtus draudimus bei įpareigojimus, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nors yra nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, tačiau padaryti sunkūs nusikaltimai, jų pobūdis, pavojingumo laipsnis, paskirtos ir neatliktos bausmės balansas, nuteistojo asmenybė, jį charakterizuojanti medžiaga, elgesys bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai šiuo metu dar nesudaro pagrindo spręsti, jog J. V. jau atliko tokią bausmės dalį, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir tuo nebūtų pažeistas teisingumo principas, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netvirtino Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutarė:
nuteistojo J. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.