Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Olego Šibkovo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nuosprendžio, kuriuo Š. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 22 str. 1 d. 180 str. 2 d. – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 75 str. 1, 2 d., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones: 1) gydytis priklausomybės ligas (kai nuteistasis sutinka); 2) pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; 3) neišeiti iš namų nuo 22 valandos iki 6 valandos, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 4) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Taip pat Š. V. išteisintas pagal BK 187 str. 2 d., neįrodžius visų nusikaltimo sudėties požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Š. V. nuteistas pagal BK 22 str. 1 d. 180 str. 2 d. už tai, kad 2015-09-26, apie 14 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įėjęs į nukentėjusios R. C. namus ir iš vidaus kabliu užkabinęs lauko duris, kambaryje R. C. paprašė paskolinti 5 eurus, tačiau nukentėjusiajai atsisakius skolinti pinigus, jis iš kelnių kišenės išsitraukė peilį ir agresyviai sušuko „duok penkis eurus“, ko pasėkoje išsigandusi nukentėjusioji bandė pabėgti iš kambario, tačiau jis užstojo duris, bet R. C. jį nustūmė ir išbėgo į prieangį, kuriame jai atkabinant durų kablį, jis priėjo prie jos ir užsimojęs peiliu pareikalavo penkių eurų, tokiais veiksmais pasikėsino apiplėšti R. C., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nukentėjusioji pasipriešino – į šoną nustūmė jo ranką, kurioje laikė į ją nukreiptą peilį, ir pabėgo iš namų.

Be to, jis buvo kaltinamas pagal BK 187 str. 2 d. tuo, kad visuotinai pavojingu būdu – padegant – sunaikino svetimą turtą, o būtent: 2015-03-13, apie 16 val., (duomenys neskelbtini) r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,75 promilės girtumas), tyčia, pro duris patekęs į T. V. ūkinį pastatą, numetęs cigaretės nuorūką, padegė pastate buvusį šieną ir sukėlė gaisrą, dėl ko sudegė ūkinis pastatas bendros 250 eurų vertės, taip visuotinai pavojingu būdu – sudegindamas, sunaikino nukentėjusiajai T. V. priklausantį turtą, padarydamas 250 eurų dydžio turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį, kuriuo Š. V. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 187 str. 2 d. 1 metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 22 str. 1 d. 180 str. 2 d. paskirti 1 metus 2 mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., bausmes iš dalies sudėti ir paskirti galutinę bausmę - 1 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo. Taikyti BK 75 str. ir bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigoti pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje per 3 mėnesius, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Skunde prokuroras teigia, kad teismas neteisingai pateikė Š. V. parodymus tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu 2015-04-20 apklausus jį įtariamuoju. Teisme Š. V. neprisiminė aplinkybių dėl padegto tvarto. Pagarsinus jo parodymus, duotus 2015-04-20 ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino, kad šie parodymai teisingi, kad nuėjęs į tvartą ten rūkė ir galėjo būti taip, kad numetė cigaretės nuorūką į šieną, kuris buvo tvarte, tvarte nuorūką numetė neišsivaizduoja dėl ko, nepagalvojo, kad pastatas gali užsidegti nuo cigaretės nuorūkos. Tai paneigia teismo pateiktą išvadą, kad S. V. nuėjęs į tvartą ten užmigo ir prabudęs pamatė tvarte pilna dūmų. 2015-04-20 duoti T. V. parodymai patvirtina kaltinamojo grasinimą padegti pastatus, „susipykęs su jos sūnumi Š. V. išėjo iš namų, sakė, kad „padegs tvartą arba namus“, bet ji rimtai į anūko kalbas nereagavo, nes jis buvo neblaivus. Skunde teigiama, kad Š. V. nuo pat pradžių veikė apibrėžta tyčia, išeidamas pasakė „kad padegs tvartą arba namus“ ką jis ir padarė, numetęs cigaretės nuorūką į šieną ir padegė tvartą. Tvarte elektros nebuvo, savaiminis užsidegimas atmestinas. 2015-10-08 pateikta Š. V. charakteristika, kurioje nurodyta, kad Š. sunkaus būdo, piktnaudžiauja alkoholiu, išgėręs agresyvus ir neprognozuojamas, jis nemotyvuotas keisti gyvenimo būdo, pripažįsta, kad visos problemos kyla tuomet, kai vartoja alkoholį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, atsisakė reikalavimo griežtinti pagal BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. paskirtą bausmę, kadangi apeliaciniame skunde toks reikalavimas nemotyvuotas. Nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria Š. V. išteisintas pagal BK 187 str. 2 d. (neįrodžius visų nusikaltimo sudėties požymių) naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas nuosprendis (BPK 329 str. 2 p).

Apylinkės teismas nuosprendžio dalyje dėl kaltinimo pagal BK 187 str. 2 d. konstatavo, jog nuosprendis negali būti priimtas remiamas prielaidomis, o nekaltumo prezumpcijos principas pareigą įrodyti asmens kaltę nustato valstybiniam kaltinimui, bet ne teismui, kuris tik vertina įrodymus. Todėl šios bylos nagrinėjimo metu apylinkės teismas padarė išvadą, kad šioje dalyje nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

BPK 20 straipsnyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada ir pan.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nuosprendžio dalyje dėl BK 187 str. 2 d. numatytos veikos, padarė nepagrįstą išvadą dėl to, jog Š. V. nepadarė šios veikos. Ši išvada neatitinka bylos aplinkybių, ji padaryta išnagrinėtus įrodymus įvertinus pažeidžiant BPK 20 str. 5 dalies reikalavimus, kadangi įrodymai įvertinti selektyviai, neatsižvelgiant į įrodymų ir nustatytų bylos aplinkybių visumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismo išvados yra nepagrįstos ir neatitinka bylos aplinkybių, todėl apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kuria Š. V. išteisintas pagal BK 187 str. 2 d., naikinama ir šioje dalyje priimtinas naujas – apkaltinamasis – nuosprendis BPK 329 str. 2 punkte numatytais pagrindais (BPK 326 str. 4 d.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nustatė, jog Š. V. visuotinai pavojingu būdu – padegant – sunaikino svetimą turtą, o būtent: 2015-03-13, apie 16 val., (duomenys neskelbtini) r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,75 promilės girtumas), tyčia, pro duris patekęs į T. V. ūkinį pastatą, numetęs cigaretės nuorūką, padegė pastate buvusį šieną ir sukėlė gaisrą, dėl ko sudegė ūkinis pastatas bendros 250 eurų vertės, taip visuotinai pavojingu būdu – sudegindamas, sunaikino nukentėjusiajai T. V. priklausantį turtą, padarydamas 250 eurų dydžio turtinę žalą.

Kaltinamasis Š. V., apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, jog gaisro dieną močiutės T. V. namuose su dėde J. V. vartojo alkoholinius gėrimus. Kilo konfliktas su dėde dėl to, kad dėdė nupirko cigarečių, bet negrąžino grąžos. Iš namų išėjo girtas, buvo prisidegęs cigaretę. Nuėjo miegoti į ūkinį pastatą, kurio antrame aukšte buvo truputis šiaudų ir/ar šieno. Užmigo su cigarete. Tiksliai nepamena kaip toliau viskas vyko, nesiorientavo kur buvo, namie ar kieme. Buvo labai girtas. Jis pabudo nuo dūmų, o pastatas smarkiai degė. Jis buvo pastato viduje. Kai iš jo išbėgo, pastatas jau degė atvira liepsna, aplinkui buvo susirinkę žmonės, kurie buvo iškvietę ugniagesius. Su dėde ūkinį pastatą atstatė.

N. T. V., apklausiama pirmosios instancijos teisme parodė, jog ūkinis pastatas sudegė 2015 m. kovo mėnesį. Tą dieną jos anūkas Š. V. jos namuose su jos sūnumi J. V. vartojo alkoholinius gėrimus. Nežino kaip tarp jų konfliktas prasidėjo, negirdėjo, kad jie būtų baręsi, gal kažką vienas kitam pasakė. Vėliau matė kaip anūkas išėjo į ūkinį pastatą, prieš tai pasakęs jai, kad eina atsigulti. Mano, kad jis galėjo užmigti tame pastate, nes ten jis ir anksčiau buvo miegojęs. Kai po vienos valandos išėjo į kiemą, pamatė atvira liepsna degantį pastatą. Šarūnas buvo to ūkinio pastato viduje. Labai išsigando, manė, kad jis sudegė. Pradėjo šaukti anūką ir po kiek laiko jis išėjo iš pastato be megztuko, buvo kaip nesavas. Tuo metu prie pastato jau buvo žmonių, kaimynų vaikas buvo paskambinęs į gaisrinę. Ūkinis pastatas buvo senas ir tuščias, jo vertę vertina 200 eurų. Š. savo pinigais su J. V. viską atstatė. Š. V. jos atsiprašė ir pilnai atlygino žalą.

Liudytojas J. V., apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, jog su sūnėnu Š. V. namuose gėrė alkoholinius gėrimus. Vėliau susikivirčijo su sūnėnu dėl smulkmenos, gal dėl vieno euro ar daugiau. Po to nuėjo į savo kambarį ir atsigulęs užmigo. Prieš tai Š. sakė, kad irgi eis miegoti ir per jo kambarį nuėjo į savąjį. Prabudus girdėjosi triukšmas, buvo atvažiavusi gaisrinė. Kai išėjo į kiemą, ūkinis pastatas degė atvira liepsna.

Iš nukentėjusiosios T. V. liudytojo apklausos protokolo matyti, kad 2015-03-13, apie 16 val. pamatė, jog atvira liepsna dega jos sodyboje esančio ir jai priklausančio tvarto stogas. Iš karto suprato, kad tvartą padegti galėjo anūkas Š. V., kuris prieš įvykį susipyko su jos sūnumi J. V. dėl pinigų ir išeidamas iš namų pasakė, kad padegs tvartą arba namus, bet rimtai į jo kalbas nereagavo, nes tą dieną anūkas buvo neblaivus. Prie degančio tvarto subėgo kaimynai, jie iškvietė ugniagesius, kurie užgesino gaisrą, tačiau sudegė stogas, apdegė sienos, todėl tvartą nugriovė, nes neapsimokėjo jo remontuoti. Tvartą vertina 250 eurų.

Iš liudytojo J. V. apklausos protokolo matyti, kad kartu su motina T. V. ir sūnėnu Š. V. gyvena (duomenys neskelbtini). 2015-03-16, apie 16 val. motina jam pasakė, kad dega tvartas. Išbėgęs iš namo į lauką pamatė atvira liepsna degantį tvartą. Netrukus atvykę gaisrininkai užgesino gaisrą, bet sudegė tvarto stogas, apdegė sienos, liko tik griuvėsiai. Įtaria, kad tvartą padegė Š. V..

Iš 2015-03-13 įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), netoli mūrinio namo ir mūrinės lauko virtuvės matosi sudegęs medinis pastatas.

Iš 2015-03-13 akto dėl kilusio gaisro matyti, kad ūkinis pastatas yra 4,5X13 m, medžio rąstų, perdengimas ir stogo konstrukcijos medinės, stogo danga iš šiferio lapų. Gaisro metu sudegė pastato stogas, perdegė perdengimas, išdegė pastato vidus. Labiausiai tikėtina gaisro priežastis - padegimas.

Iš 2015-03-13 tikrinimo alkotesteriu rezultatų šaknelės matyti, kad 2015-03-13, 17 val. 08 min. Š. V. buvo nustatytas 1.75 prom. girtumas.

Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka teismas konstatuoja, jog Š. V. pagrįstai inkriminuojamas svetimo turto sugadinimas visuotinai pavojingu būdu, o byloje esančių įrodymų pakanka Š. V. kaltei pagrįsti. Nagrinėjant bylą apylinkės teisme Š. V. nurodė, kad po konflikto su dėde jis išėjo iš namų girtas ir nuėjo miegoti į ūkinį pastatą, kurio antrame aukšte buvo truputis šiaudų ar šieno, jis užmigo su cigarete ir tiksliai neprisimena kaip toliau viskas vyko. Tačiau jis patvirtino savo ikiteisminio tyrimo duotus parodymus, iš kurių matyti, kad nuėjęs į tvartą ten rūkė ir galėjo būti taip, kad numetė cigaretės nuorūką į šieną, kuris buvo tvarte. Šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus Š. V. parodymus patvirtina nukentėjusiosios T. V. ikiteisminio tyrimo metu 2015-04-20 duoti parodymai, kad susipykęs su jos sūnumi Š. V. išėjo iš namų, sakė, kad padegs tvartą arba namus, bet ji rimtai į anūko kalbas nereagavo, nes jis buvo neblaivus. Be to, tvarte elektros nebuvo, todėl savaiminio užsidegimo versija atmetama, juo labiau, kad iš 2015-03-13 akto dėl kilusio gaisro matyti, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis – padegimas. Aukščiau nurodyti įrodymai ir rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad Š. V. tyčia, realizuodamas savo nukentėjusiajai T. V. išsakytą grasinimą padegti tvartą arba namą, tvarte numetęs neužgesintą cigaretės nuorūką į šieną, padegė tvartą. Tai kartu paneigia apylinkės teismo išvadą, kad Š. V. nuėjęs į tvartą ten užmigo ir prabudęs pamatė tvarte pilna dūmų. Jeigu, kaip teisme teigė Š. V., jis būtų užmigęs su cigarete, jis būtų užtroškęs dūmais, kadangi, kaip nurodė kaltinamasis – atsibudo nuo dūmų, o tvartas degė atvira liepsna.

Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad Š. V., šioje byloje nustatytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 str. 2 d., t. y. veikdamas tiesiogine tyčia, visuotinai pavojingu būdu – padegant – sugadino svetimą turtą. Šių aplinkybių aplinkės teismas tinkamai neįvertino, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, kuriuo Š. V. nuteistinas ir pagal BK 187 str. 2 d.

Parenkant Š. V. bausmę už BK 187 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą atsižvelgiama į tai, kad šis jo padarytas nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, Š. V. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka ir turi tris galiojančias nuobaudas, niekur nedirba ir neturi nuolatinio pajamų šaltinio. Iš 2015-10-08 pateiktos Š. V. charakteristikos matyti, kad jis yra sunkaus būdo, piktnaudžiauja alkoholiu, išgėręs agresyvus ir neprognozuojamas, jis nemotyvuotas keisti gyvenimo būdo, pripažįsta, kad visos problemos kyla tuomet, kai vartoja alkoholį. Šį nusikaltimą Š. V. įvykdė būdamas nepilnamečiu, todėl skiriant bausmę taikytini nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis pašalino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.), t. y. kaip nurodė nukentėjusioji, atstatė sudegintą tvartą. Atsakomybę sunkina tai, jog nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šio nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Skiriant Š. V. bausmę taip pat atsižvelgtina ir į tai, jog nukentėjusioji jam atleido ir jokių pretenzijų neturi. Todėl Š. V. už šio nusikaltimo padarymą skirtina ženkliai mažesnė nei sankcijos už tokį nusikaltimą laisvės atėmimo bausmės vidurkis – vieneri metai laisvės atėmimo.

Nors prokuroras apeliaciniame skunde prašė skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d. 180 str. 2 d. paskirtą bausmę paskirti 1 metus 2 mėnesius laisvės atėmimo, t. y. šią bausmę sugriežtinti, tačiau tokio savo reikalavimo skunde nemotyvavo. Todėl toks skundo reikalavimas atmetamas ir vertinama, kad prokuroro skundas tenkinamas iš dalies. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., bausmės pagal BK 187 str. 2 d. ir 22 str. 1 d. 180 str. 2 d. subendrintinos dalinio sudėjimo būdu ir skirtina galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 str., atidėtinas 2 metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones.

Dėl proceso išlaidų

Byloje gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus raštas, jog antrinės teisinės pagalbos, išlaidas sudaro 23,16 Eur (t. 2, 35 b. l.). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 3, 4 d., 329 str. 2 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

prokuroro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nuosprendžio dalį, kuria Š. V. išteisintas pagal BK 187 str. 2 d., panaikinti ir priimti šioje dalyje naują nuosprendį, kuriuo Š. V. pripažinti kaltu pagal BK 187 str. 2 d. ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., bausmes, paskirtas pagal BK 187 str. 2 d. ir 22 str. 1 d. 180 str. 2 d. subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.

Likusios nuosprendžio dalies nekeisti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.