Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjo nuomone, tarnybinė nuobauda jam paskirta nepagristai, tarnybinis patikrinimas atliktas šališkai. Nesutinka su Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos (toliau – Imuniteto valdyba) 2013-11-22 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 5-16-IS-11 „Dėl Alytaus apskr. VPK Varėnos r. PK pareigūnų veiksmų“ (toliau – Išvada) nustatytomis aplinkybėmis ir jas neigia.

Nurodė, kad tarnybiniu automobiliu „Renault Fluence“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir tarnybinis automobilis), į tarnybos vietą ir atgal vykdavo vadovaudamasis Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus apskr. VPK) viršininko 2013-03-05 įsakymu Nr. 52-V-97, kuriuo jam, tuomet ėjusiam Alytaus apskr. VPK Varėnos rajono policijos komisariato (toliau – Varėnos r. PK) viršininko pareigas, kaip ir kitiems pareigūnams L. L., V. B. ir V. L., buvo leidžiama darbo dienomis vykti į tarnybos vietą maršrutu Alytus (Ulonų g. 14K)–Varėna (M. K. Čiurlionio g. 53) ir atgal, neviršijant tarnybiniam automobiliui nustatyto mėnesio ridos limito. Pažymėjo, kad minėtame įsakyme nurodyta automobilio saugojimo vieta (Ulonų g. 14K, Alytuje) rodo, jog iš Alytaus į Varėną atvykusi tarnybinė transporto priemonė privalo grįžti į Alytų, todėl neteisingais laiko Išvados teiginius, kad išvyka iš Alytaus į Varėną laikytina vienu reisu, o grįžimas iš Varėnos į Alytų – kitu.

Pareiškėjas, remdamasis Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 52 straipsnio 3 dalimi, paaiškino, kad pareigūnų vykimas į tarnybos vietą yra viena iš socialinių garantijų, kuri jam buvo suteikta patenkinus jo ir kitų pareigūnų prašymus. Pareiškėjo nuomone, tarnybinio tyrimo metu buvo pažeistas teisingumo principas, nes, įstaigai suteikus socialinę garantiją, naudotis ja ar ne, sprendžia patys pareigūnai. Pareiškėjui ir L. L. naudojantis minėta socialine garantija, buvo skirta tarnybinė nuobauda dėl to, kad jie vyko tarnybiniu automobiliu, tačiau vienų pareigūnų nenoras naudotis suteiktomis socialinėmis garantijomis negali būti vertinamas kaip kitų pareigūnų, kurie tomis garantijomis naudojasi, tarnybinis nusižengimas.

Taip pat pareiškėjas nesutiko, kad, bendraudamas su A. N., nebuvo pakankamai pagarbus. Būtent A. N. nepagarbiai kalbėjo, isteriškai šaukė, grasino, nenorėjo vykdyti teisėtų policijos pareigūno reikalavimų. Tyrimo metu išimtinai remtasi A. N. teiginiais ir visiškai ignoruoti policijos pareigūnų A. J. ir S. D. paaiškinimai. Pareiškėjo balso tembras yra toks, kad pašaliniams asmenims gali atrodyti, jog jis barasi, tačiau jį žinantiems, tai yra įprastas balso tembras. Nederamų žodžių A. N. atžvilgiu nevartojo, neaiškino, kad gali būti atimta teisė vairuoti transporto priemonę, o paaiškino, kaip apie galimą nuobaudą už padarytą pažeidimą, o apie tai, kad vairuotojui gali būti užlaužtos rankos, visai nekalbėjo.

Pažymėjo, kad Išvadoje nenurodyta, kodėl kritiškai vertintini A. J. ir S. D. parodymai, kurie, būdami įvykio vietoje, negirdėjo, jog pareiškėjas būtų nederamai bendravęs su motorolerio vairuotoju. Akcentavo, kad policijos pareigūnai vien dėl savo einamų pareigų nėra laikomi šališkais, suinteresuotais asmenimis, kurių parodymais neturėtų būti tikima. Tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta jokių priežasčių, dėl kurių policijos pareigūnų pateiktą informaciją reikėtų laikyti niekine. Be to, nėra jokių duomenų, kad A. J. ir S. D. siektų pakenkti A. N. ir sąmoningai duotų jam nepalankius parodymus. Nei A. J., nei S. D. anksčiau A. N. nepažinojo ir jokie ryšiai jų nesiejo.

Pareiškėjo nuomone, 2013-08-20 bendraudamas telefonu su „Lietuvos ryto“ televizijos žurnalistu, A. N. pavadindamas „melagiu“, „isteriku“ ir „neprotingu žmogumi“, nepadarė teisės pažeidimo ir policijos, kaip institucijos, prestižo nepažemino, nes pasakė tiesą, o tiesos sakymas negali būti laikomas šmeižimu, asmens žeminimu ar įžeidimu, kadangi visi pasakyti žodžiai yra vartotini ir apibūdinantys asmenį pagal jo savybes. Pavadindamas A. N. melagiu, negalėjo jo įžeisti, nes pastarasis nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą ir skųsdamas pareiškėją melavo, o pavadindamas isteriku, norėjo apibūdinti jo elgesį su policijos pareigūnais, t. y. nuolatinį šaukimą, nesusivaldymą, nenorą išklausyti kito, pertraukinėjimą, konflikto provokavimas rodė jo isterišką elgesį. Pareiškėjo nuomone, teisingiau ji būtų pavadinti „nesivaldančiu rėksniu“, tačiau buitinėje kalboje ir dzūkų tarmėje šie žodžiai laikytini sinonimais.

Pavadindamas A. N. „neprotingu žmogumi“ norėjo apibūdinti jo padarytos veikos pavojingumą, t. y. A. N. poelgius vertino kaip neprotingus ir norėjo jį apibūdinti kaip neišmintingą. Pabrėžė, kad jo nevadino „kvailiu“, „psichiškai nesveiku“, nes tokie apibūdinimai galėtų būti vertintini kaip įžeidimas.

Taip pat pareiškėjas nesutiko su Išvados teiginiais, kad nemandagiai, užgauliai ir įžeidžiai atsiliepė apie Varėnos rajono apylinkės teismą. Jo įsitikinimu, teismas neįvertino visų bylos aplinkybių ir priėmė neteisingą sprendimą, tokiam sprendimui priimti galėjo turėti įtakos ir tendencingas įvykio pateikimas per žiniasklaidos priemones.

Pareiškėjas, sakydamas „Varėna yra Varėna“, nenorėdamas nieko įžeisti, o tik apibūdino situaciją bylą nagrinėjant teisme, kai teisėjas pasakė, kad A. N. gerai pažįsta ir jo nereikia papildomai pristatyti. Pareiškėjas tai suprato kaip išankstinį teisėjo nusistatymą, nes A. N. iki susitikimo kelyje visiškai nepažinojo. Atkreipė dėmesį, kad, nesutikdamas su nutarimu A. N. administracinio teisės pažeidimo byloje, Varėnos r. PK jį apskundė Kauno apygardos teismui, tačiau Alytaus apskr. VPK skundą atšaukė, todėl skundas liko nenagrinėtas. Taip buvo užkirstas kelias apeliaciniam bylos procesui, todėl pareiškėjas, kaip tuometinis Varėnos r. PK viršininkas, abejoja tokio apylinkės teismo sprendimo pagrįstumu.

Statuto 26 straipsnis nustato tarnybines nuobaudas ir jų skyrimo tvarką. Biuro viršininkas A. M., vadovaudamasis Išvada, kurioje siūloma pavesti jam skirti G. M. tarnybinę nuobaudą už Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 ir 5 p. pažeidimą, 2013-12-05 įsakymu Nr. 38-TE-449 Biuro Specialiųjų užduočių 3-iosios valdybos 4-ojo skyriaus viršininkui G. M. skyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Ginčas byloje kilo dėl Biuro viršininko 2013-12-05 įsakymo Nr. 38-TE-449 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo G. M.“, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis rašytiniais bylos duomenimis, nustatyta, kad Alytaus apskr. VPK Valdymo organizavimo skyriaus vyresnioji specialistė V. K. 2013-07-12 tarnybiniame pranešime nurodė, jog 2013-07-11 „Lietuvos ryto“ televizija parodė reportažą apie galimai netinkamus Varėnos r. PK pareigūnų G. M., S. D. ir A. J. veiksmus stabdant transporto priemonę ir įforminant KET pažeidimą. Tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas 2013-07-15 (Priedas, l. 2).

Alytaus apskr. VPK 2013-07-24 raštu Imuniteto valdybai iš anksto suderinęs persiuntė tarnybinio patikrinimo medžiagą dėl galimai neteisėtų Varėnos r. PK pareigūnų, taip pat ir pareiškėjo veiksmų. Policijos generalinio komisaro pavaduotojo pavedimu Imuniteto valdyboje nuo 2013-08-01 tęstas Alytaus apskr. VPK pradėtas tyrimas. Imuniteto valdybos viršininkas 2013-08-06 rezoliucija A. S. pavedė pradėti atlikti tarnybinį patikrinimą (Priedas, l. 1).

Imuniteto valdyba tarnybinio tyrimo metu surinko medžiagą, kuria remdamasi surašė Išvadą.

Imuniteto valdyba 2013-08-06 raštu kreipėsi į Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyrių su prašymu pateikti medžiagą dėl pranešimo apie 2013-05-17 įvykį (Priedas, l. 53). Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyrius 2013-08-07 pranešė, kad 2013-05-17 jo informacinėje sistemoje 10:27:13 buvo užfiksuotas pranešimas iš telefono numerio 8 615 94348, ir pateikė pokalbio garso įrašą (Priedas, l. 54). Imuniteto valdybos viršininkas 2013-08-07 Policijos departamento Viešosios policijos valdybai pateikė prašymą pateikti 2013-05-17 tarp 10 ir 12 val. Alytaus apskr. VPK naudojamo radijo ryšio pokalbių įrašo kopiją (Priedas, l. 55), ši prašomus duomenis pateikė (Priedas, l. 56).

A. N. 2013-08-14 Imuniteto valdybai pateikė paaiškinimą dėl 2013-05-17 įvykio (Priedas, l. 59).

Varėnos r. PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patrulis V. K. 2013-05-17 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 55P-2593478-13 dėl to, kad A. N., vairuodamas motociklą, prieš pradėdamas važiuoti ir keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio ta pačia kryptimi važiuojančiam automobiliui, priversdamas jį staiga stabdyti, sankryžoje suko į dešinę iš kairiojo važiuojamosios dalies krašto (Priedas, l. 27–28).

Varėnos r. PK pareigūnė M. K. 2013-05-21 9.00 val. priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 55N-2602155-13 ir už ATPK 124-2 straipsnio 1 dalies pažeidimą A. N. paskyrė 600 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams (Priedas, l. 29).

G. M. 2013-09-05 pateikė paaiškinimą, kuriame detaliai išdėstė aplinkybes dėl 2013-05-17 įvykio. Nurodė, kad 2013-05-17 apie 10.20 val. kartu su S. D. ir A. J. tarnybiniu automobiliu iš policijos komisariato kiemo išvyko į įvykio vietą, kur kelyje (duomenys neskelbtini), manoma, buvo dingusi mergina. Vairavo tarnybinį automobilį, šalia jo sėdėjo S. D., gale A. J.. Įvažiavus į Senąją Varėną ir važiuojant Vytauto g., ties parduotuve „Aibė“ prieš jo vairuojamą automobilį netikėtai iš parduotuvės aikštelės išvažiavo motoroleris, dėl kurio turėjo stabdyti automobilį ir pasukti prie dešiniojo kelkraščio. Motorolerio vairuotoją perspėjo garso signalu. Motoroleris, toliau važiuodamas link A. R. g., įsuko į ją iš vidurinės skiriamosios kelio juostos ir dėl to vėl turėjo pristabdyti. Matydamas, kad šis vairuotojas padarė kelis KET pažeidimus nedideliame kelio ruože, nusprendė jį sudrausminti. Privažiavę prie motorolerio ((duomenys neskelbtini)) dar kartą automobilio garso signalu perspėjo šį vairuotoją. Šis sustojo, tuomet jis pro dešinės pusės priekinį automobilio langą paklausė: „Brolau, kaip tu vairuoji (važiuoji)“. Jis atsakė: „O ką?“, ir, kiek pamena, necenzūriniais žodžiais pasiuntęs po velnių nuvažiavo tolyn. Nusprendė dar kartą pasivyti motorolerio vairuotoją ir jį sustabdyti. Važiuodamas (duomenys neskelbtini) automobiliu motorolerio nebandė prispausti prie kelkraščio, tačiau toje vietoje kelias siaurėjo iš dešinės pusės ir motorolerio vairuotojas tiesiog neturėjo kur važiuoti, nes jam baigėsi kelias. Sustojo (duomenys neskelbtini) ties mokykla, prieš tiltelį per upelį, iš karto išlipo iš automobilio, priėjęs prie motorolerio vairuotojo, parodė tarnybinį pažymėjimą, prisistatė ir paprašė pateikti dokumentus. Vairuotojas atsisakė vykdyti prašymą, motyvuodamas, kad jis be uniformos. Matydamas, kad vairuotojas neketina vykdyti teisėtų nurodymų, iš motorolerio užvedimo spynelės ištraukė užvedimo raktelius. Motorolerio vairuotojas dėl to labai pasipiktino, paskambino telefonu 112 ir pranešė, kad neva jį užpuolė. Tai darė kelis kartus. Tuo metu pasakė A. J., kad iškviestų patrulių ekipažą. Baigus vairuotojui kalbėti telefonu, dar kartą prie jo priėjo ir pasakė, kad už teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą jis nukentės. Kažkokių griežtesnių veiksmų imtis nenorėjo, nes viskas vyko prie mokyklos ir jau buvo priėję keletas mokinių. Motorolerio vairuotojas jo paklausė: „Tai ką, man atimsi teises?“ Nenorėdamas toliau veltis į ginčą, atsakė, kad jei reikės, ir atims, ir atsitraukė nuo motorolerio vairuotojo. Į šio įvykio vietą atvyko budėtojas V. R. ir apylinkės inspektorius Bimbiris. Budėtojui padavė motorolerio užvedimo raktelius ir pasakė, kad vyriškis sustabdytas dėl kelių avarinių situacijų sukėlimo. Taip pat pasakė, kad tarnybinius pranešimus surašys grįžę iš nusikaltimo vietos. Su motorolerio vairuotoju visą laiką bendravo tinkamai ir visi jo veiksmai buvo teisėti.

Pareiškėjas paaiškinime paaiškino ir tai, kad 2013-08-20 bendravo su žurnalistu (pavardės neprisimena), berods, prisistačiusiu „Lietuvos ryto“ televizijos reporteriu. Pokalbio metu pasakė, kad motorolerio vairuotojas (A. N.) yra melagis, ir galbūt nerasdamas kito žodžio taip pat jį pavadino isteriku bei neprotingu žmogumi. Šį žmogų pavadino melagiu, nes jis teisme sakė netiesą apie KET pažeidimo aplinkybes. Isteriku pavadino, nes 2013-05-17 įvykio vietoje labai garsiai rėkė ir neadekvačiai reagavo į įvykio aplinkybes. Galbūt tiksliau būtų buvę jį pavadinti rėksniu. Neprotingu žmogumi A. N. pavadino, nes jis, kaip eismo dalyvis (vairuotojas), neparodė pagarbos kitam eismo dalyviui (vairuotojui), neatsiprašė už padarytus KET pažeidimus, o priešingai – pareigūnus apkaltino neteisėtais veiksmais. Pareigūnai, t. y. jis, A. J. ir S. D., jokio šališkumo ar išankstinio nusistatymo prieš A. N. neturėjo. Anksčiau jokių reikalų su juo nė vienas neturėjo. Jo nepažinojo. Komentuodamas Varėnos r. apylinkės teismo sprendimą norėjo tik atkreipti žurnalisto dėmesį į tai, ką teisėjas per teismo posėdį pasakė, t. y. kad A. N. gerai pažįsta ir jo nereikia papildomai pristatyti. G. M. tai suprato kaip išankstinį nusistatymą. Be to, dar prieš teismui priimant sprendimą, posėdyje peržiūrint KET pažeidimo bylos vaizdo įrašą, teisėjas keletą kartų pakartojo, kad nemato KET pažeidimo (Priedas, l. 94–95).

Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis tyrėjas 2013-09-13 elektroniniu paštu kreipėsi į Alytaus apskr. VPK Č. M. ir S. S., prašydamas pateikti duomenis dėl tarnybinio automobilio naudojimo (Priedas, l. 45).

Alytaus apskr. VPK Vidaus tyrimų grupės vyriausioji tyrėja S. S. Alytaus apskr. VPK viršininkui Č. M. pranešė, kad iš Imuniteto valdybos gavo pavedimą nustatyti aplinkybes, susijusias su tarnybinio automobilio naudojimo efektyvumu. Kadangi pavedimo vykdymo metu nustatė, kad tarnybiniu automobiliu naudojasi du pareigūnai, įsakymas dėl leidimo vykti į tarnybą naikintinas (Priedas, l. 169).

Alytaus apskr. VPK viršininkas 2013-09-23 įsakymu Nr. 52-V-367 pripažino netekusiu galios Alytaus apskr. VPK viršininko 2013-03-05 įsakymą Nr. 52-V-97 „Dėl Alytaus aps. VPK Varėnos r. PK pareigūnų vykimo į tarnybos vietą tarnybiniu transportu“ (Priedas, l. 170).

Alytaus apskr. VPK 2013-09-26 raštu pranešė Imuniteto valdybai, kad tarnybinį automobilį suteikta teisė vairuoti pareiškėjui, S. D., A. J. ir V. M.. Nurodė, kad Alytaus apskr. VPK viršininko 2013-03-05 įsakymu Nr. 52-V-97 darbo dienomis šiuo tarnybiniu automobiliu leista vykti maršrutu (duomenys neskelbtini) ir atgal Varėnos r. PK viršininkui G. M., Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vadui L. L., Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjams V. B. ir V. L., neviršijant tarnybiniam automobiliui nustatyto mėnesio ridos limito. Pareigūnams vykti į tarnybos vietą tarnybiniu automobiliu leista, kai vidutinis per mėnesį vienu reisu vežamų kelionės maršrutu pareigūnų skaičius sudaro ne mažiau kaip 75 procentus kelionei skiriamos transporto priemonės sėdimų vietų skaičiaus. Tarnybinio automobilio saugojimo vieta nustatyta (duomenys neskelbtini). Pavedimo vykdymo metu nustatė, kad minėtu tarnybiniu automobiliu į tarnybos vietą ir iš jos faktiškai vyksta tik du pareigūnai. Esant tokiai situacijai, nustačius, kad vidutinis per mėnesį vienu reisu vežamų kelionės maršrutu pareigūnų skaičius sudaro mažiau kaip 75 procentus kelionei skiriamos transporto priemonės sėdimų vietų skaičiaus, Alytaus apskr. VPK viršininko įsakymas Nr. 52-V-97 panaikintas. Pažymėjo, kad Alytaus apskr. VPK netoleruojama situacija, kai tarnybiniu automobiliu išskirtinai naudojasi tik vienas ar du pareigūnai. Visiems Alytaus aps. VPK struktūrinių padalinių vadovams nurodyta darbą organizuoti taip, kad tarnybiniai automobiliai būtų eksploatuojami racionaliai ir tik tarnybinėms funkcijoms vykdyti, Varėnos r. PK viršininkas taip pat informuotas, kad būtų imtasi priemonių, jog tarnybiniu automobiliu būtų suteikta teisė pagal poreikį naudoti ir kitiems Varėnos r. PK pareigūnams (Priedas, l. 116–117).

Imuniteto valdyba 2013-09-26 pranešimu G. M. informavo, kad policijos generalinio komisaro pavaduotojo pavedimu atliekamas tarnybinis patikrinimas, nes yra duomenų, kad G. M. padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. tarnybinio patikrinimo metu dėl jo veiksmų 2013-05-17 stabdant ir bendraujant su A. N., taip pat nustatyta, kad G. M. neteisėtai naudojosi tarnybiniu automobiliu, vykdamas į tarnybos vietą maršrutu (duomenys neskelbtini), ir atgal darbo dienomis laikotarpiu nuo 2013-03-05 iki 2013-09-20, kadangi šiuo automobiliu vyko dviese su pareigūnu L. L.. Nurodė, kad Alytaus apskr. VPK viršininkas, priimdamas sprendimą (2013-03-05 įsakymas Nr. 52-V-97) leisti šiuo automobiliu iš Alytaus vykti į tarnybos vietą, nustatė, kad pareiškėjas gali vykti į tarnybos vietą tarnybiniu automobiliu, kai vidutinis per mėnesį vienu reisu vežamų kelionės maršrutu pareigūnų skaičius sudaro ne mažiau kaip 75 procentus kelionei skiriamos transporto priemonės sėdimų vietų skaičiaus. Kadangi tarnybiniame automobilyje yra 5 sėdimos vietos, todėl nepažeidžiant nustatytos tvarkos kiekvieną kartą minėtu automobiliu turėjo vykti ne mažiau kaip 4 pareigūnai. Tokiais veiksmais G. M. nesilaikė Alytaus apskr. VPK viršininko 2013-03-05 įsakymu Nr. 52-V-97 nustatytos tvarkos ir pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p. bei Varėnos r. PK viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto Alytaus apskr. VPK 2008-08-18 įsakymu Nr. 52-18-V-100, nauja redakcija 2009-11-03 įsakymu Nr. 52-V-257, 7.26 punkto reikalavimus. Prašė iki 2013-10-03 pateikti paaiškinimą dėl galimo padaryto tarnybinio nusižengimo (Priedas, l. 172). G. M. su pranešimu supažindintas 2013-11-14 (Priedas, l. 183).

Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis tyrėjas A. S. 2013-11-22 surašė Išvadą, kurioje, įvertinęs tarnybinio patikrinimo medžiagą, konstatavo, kad G. M. padarė tarnybinį nusižengimą ir jam skirtina tarnybinė nuobauda, t. y. jis (1) laikotarpiu nuo 2013-03-05 iki 2013-09-23 neteisėtai naudojosi tarnybiniu automobiliu vykti į tarnybos vietą, (2) 2013-05-17 stabdydamas A. N. teisės aktuose nenustatytu būdu, neveikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, (3) 2013-05-17 įvykio vietoje bendraudamas su A. N. nebuvo pagarbus, nesugebėjo išlikti santūrus ir taktiškas ir (4) 2013-08-20 viešai nemandagiai, užgauliai ir įžeidžiai atsiliepė apie A. N. ir Varėnos r. apylinkės teismą. Išvadoje siūlė tarnybinį patikrinimą baigti, pavesti Biuro viršininkui A. M. skirti G. M. tarnybinę nuobaudą už Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų pažeidimą (Priedas, l. 190–200).

Imuniteto valdyba 2013-11-29 pagal kompetenciją išsiuntė Išvadą vykdyti laikinai einančiam Biuro viršininko pareigas E. Š. (Priedas, l. 201).

Biuro viršininkas (laikinai einantis viršininko pareigas E. Š.) 2013-12-05 priėmė Įsakymą, vadovaudamasis Statuto 26 straipsniu ir Išvada, kuriuo vyresniajam komisarui G. M., Biuro Specialiųjų užduočių 3-iosios valdybos 4-ojo skyriaus viršininkui, skyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą (b. l. 7).

Pareiškėjas nesutinka su jam inkriminuotais pažeidimais ir prašo paskirtą tarnybinę nuobaudą panaikinti.

Pirmiausiai vertintina, ar atliekant tarnybinį tyrimą ir skiriant pareiškėjui tarnybinę nuobaudą nebuvo procedūrinių pažeidimų.

Tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu turėjo būti atliktas laikantis vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – Tvarka) ir Statuto reikalavimų.

Statuto 26 straipsnio 8 dalies 1 punkte nustatyta, kad „tarnybinis patikrinimas, gavus oficialią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą, pradedamas, o pradėtas tarnybinis patikrinimas tęsiamas ir sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas, kai pareigūnas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinis patikrinimas, perkeliamas į pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. Šiuo atveju asmuo, pradėjęs tarnybinį patikrinimą, motyvuotą tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje konstatuojama, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, ir siūloma jam skirti tarnybinę nuobaudą, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka perduoda valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, į kurią perkeltas pareigūnas, vadovui, valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai ir pareigūnui, kuris pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą. Sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo priima valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, į kurią pareigūnas perkeltas, vadovas, atsižvelgdamas į šio straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus“.

Dėl to, kad pareiškėjas nuo 2013-11-15 buvo paskirtas į Biuro Specialiųjų užduočių 3-iosios valdybos 4-ojo skyriaus viršininko pareigas, tarnybinę nuobaudą turėjo teisę skirti Biuro viršininkas.

V. K. 2013-07-12 tarnybiniame pranešime pranešė apie 2013-07-11 parodytą reportažą per televiziją ir Alytaus apskr. VPK 2013-07-24 persiuntė medžiagą Imuniteto valdybai, remdamasi Imuniteto valdybos nuostatų 12.1.1 punktu.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-07-20 įsakymu Nr. 5-V-679 patvirtintų Imuniteto valdybos nuostatų 12.1.1 punkte nustatyta, kad Vidaus tyrimų skyrius vykdo tarnybinių nusižengimų tyrimus, be kita ko, ir dėl teritorinių įstaigų viršininkų. Išvadoje konstatuota, kad tarnybinis tyrimas atliktas dėl pareiškėjo veiksmų, kai jis ėjo Varėnos r. PK viršininko pareigas. Taigi, Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyrius, o šiuo atveju jo tyrėjas A. S., kuriam 2013-08-06 buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą, buvo kompetentingas atlikti Alytaus apskr. VPK pradėtą tarnybinį tyrimą.

Tvarkos 19 punkte nustatyta, kad tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų, neįskaitant laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos arba atostogavo.

Išvadoje nustatyta ir surinkti duomenys patvirtina, kad G. M. nuo 2013-07-01 iki 2013-08-16 atostogavo (Priedas, l. 10–13), nuo 2013-08-20 iki 2013-09-11 ir nuo 2013-10-01 iki 2013-11-13 sirgo (Priedas, l. 206–217), todėl šio pareigūno atžvilgiu tarnybinio patikrinimo atlikimo pabaigos terminas pagrįstai nustatytas 2013-11-21.

Pagal Tvarkos 32 punktą tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Tarnybinio nusižengimo išaiškėjimo diena laikoma vadovo, turinčio teisę skirti tarnybinę nuobaudą, išvados patvirtinimo diena, o išvadą patvirtinus neįgaliotam skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – tokios išvados gavimo diena.

Išvada surašyta 2013-11-22, patvirtinta 2013-11-26 (Priedas l. 190), nuobauda skirta 2013-12-05, taigi, nepažeidus nuobaudos skyrimo termino.

Vertintina, ar pagrįstai Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyrius konstatavo, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. laikotarpiu nuo 2013-03-05 iki 2013-09-23 neteisėtai naudojosi tarnybiniu automobiliu vykti į tarnybos vietą; 2013-05-17 stabdydamas A. N. teisės aktuose nenustatytu būdu, neveikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, 2013-05-17 įvykio vietoje bendraudamas su A. N. nebuvo pagarbus, nesugebėjo išlikti santūrus ir taktiškas ir 2013-08-20 viešai nemandagiai, užgauliai ir įžeidžiai atsiliepė apie A. N. ir Varėnos r. apylinkės teismą.

Tarnybinis nusižengimas – tai Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu (Statuto 2 str. 6 d.). Pagal Statuto 26 straipsnio 1 dalį, tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tarnybinis nusižengimas yra tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių (Tvarkos 3 punktas).

Pažymėtina, kad tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-12-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012, 2013-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-577/2013 ir kt.).

Statuto 52 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareigūnai gali būti vežami į tarnybos vietą tarnybiniu transportu. Vežimo tvarką ir sąlygas nustato vidaus reikalų ministras ar jo įgalioti vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai. Pareigūnų vežimo taisyklių 3.3 punkte nustatyta, kad įstaigos vadovas per penkias darbo dienas nuo prašymo pateikimo dienos priima įsakymą dėl pareigūnų vežimo į tarnybos vietą tarnybiniu transportu, kuriame nurodo vežamus pareigūnus (vardą, pavardę, pareigas), kelionės maršrutą, tvarkaraštį, kelionei skiriamas transporto priemones ir vairuotojus, arba pareigūnui pateikia raštišką motyvuotą atsakymą, kuriame nurodo atsisakymo vežti į tarnybos vietą tarnybiniu transportu priežastis.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad Alytaus apskr. VPK viršininko 2013-03-05 įsakymo Nr. 52-V-97 1 punktu pareiškėjui ir pareigūnams L. L., V. B. ir V. L., tenkinus jo 2013-02-28 prašymą (Priedas, l. 131), leista darbo dienomis tarnybiniu automobiliu vykti maršrutu (duomenys neskelbtini) ir atgal. To paties įsakymo 2.1 punkte nustatyta, kad minėto įsakymo 1 punkte nurodytiems pareigūnams leista vykti į tarnybos vietą tarnybiniu automobiliu, kai vidutinis per mėnesį vienu reisu vežamų kelionės maršrutu pareigūnų skaičius sudaro ne mažiau kaip 75 proc. kelionei skiriamos transporto priemonės sėdimų vietų skaičiaus. Šio įsakymo 2.2 punkte nustatyta, kad tarnybinio automobilio saugojimo vieta yra (duomenys neskelbtini). Pagal minėto įsakymo 3 punktą, Alytaus apskr. VPK Finansų skyriaus ir Logistikos skyriaus darbuotojams pavesta pagal kompetenciją kontroliuoti šio įsakymo vykdymą (Priedas, l. 134).

Imuniteto valdyba atliko detalų tyrimą, surinko medžiagą, susijusią su tarnybinio automobilio naudojimu (Priedas, l. 115–171), ir nustatė, kad pareiškėjas tarnybiniu automobiliu 92 kartus vyko dviese su L. L., o V. L. ir V. B. tarnybiniu automobiliu vyko tik 3 kartus. Pareiškėjas neginčijo Išvadoje šių nustatytų aplinkybių. Be to, V. L. (Priedas, l. 157–158) ir V. B. (Priedas, l. 159–160) paaiškinimuose nurodė, kad jie tarnybiniu automobiliu vyko tik keletą kartų, nes dėl tyrėjų pareigybės specifikos nenaudinga buvo vykti į tarnybą su priskirtu tarnybiniu automobiliu, todėl vykdavo nuosavu transportu ir jiems kompensuodavo kelionės išlaidas.

Išvadoje nustatyta, kad pareiškėjas ir L. L. neteisėtai naudojasi tarnybiniu automobiliu, vykdami iš Alytaus į tarnybos vietą Varėnoje ir atgal. Imuniteto valdyba, remdamasi žodyne pateiktu reiso aiškinimu, teigė, kad reisas – tai transporto priemonės maršrutas, kelias į vieną galą.

Pažymėtina, kad Pareigūnų vežimo taisyklių 3.3 punktas nustato, kad įsakyme, kuriuo pareigūnams leista vykti į tarnybą, turi būti nurodytas kelionės maršrutas, bet ne reisas. Alytaus apskr. viršininko 2013-03-05 įsakymo 1 punkte buvo nurodytas maršrutas, t. y. (duomenys neskelbtini) ir atgal, suteikė pareiškėjui tarnybiniu automobiliu teisę vykti būtent tokiu maršrutu. Be to, ir minėto įsakymo 2.2 punkte nurodyta tarnybinio automobilio saugojimo vieta (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad automobilis turi būti saugomas būtent Alytuje. Minėtame įsakyme jokių kitų tarnybinio automobilio saugojimo vietų nebuvo nustatyta.

Pareiškėjas teigia, kad nesureglamentuota, kaip elgtis tuo atveju, jei tarnybiniu automobiliu vyksta ne visi keturi pareigūnai, o tik du.

Tik nuo 2013-09-23, kai buvo pripažintas netekusiu galios Alytaus apskr. VPK viršininko 2013-03-05 įsakymas Nr. 52-V-97, pareiškėjui buvo panaikinta suteikta teisė vykti į tarnybą tarnybiniu automobiliu. Byloje nėra duomenų, kad po šio įsakymo priėmimo pareiškėjas būtų juo naudojęsis.

Nustatytų aplinkybių visuma rodo, kad nepagrįstai pareiškėjui inkriminuotas pažeidimas dėl to, jog jis laikotarpiu nuo 2013-03-05 iki 2013-09-23 neteisėtai naudojosi tarnybiniu automobiliu vykti į tarnybos vietą, todėl šis pažeidimas šalintinas iš Išvadoje pareiškėjui inkriminuotų tarnybinių pažeidimų ir konstatuotina, kad nėra nustatyta, jog pareiškėjas pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., nukreipiančio į Alytaus apskr. VPK 2013-03-05 įsakymo Nr. 52-V-97 2 punktą, ir kad šiais veiksmais padarė materialinę žalą.

Kaip minėta, tarnybinis tyrimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas 2013-07-15 pagal Alytaus apskr. VPK Valdymo organizavimo skyriaus vyresniosios specialistės V. K. 2013-07-12 tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, t. y. dėl to, kad „Lietuvos ryto“ televizija 2013-07-11 parodė reportažą apie galimai netinkamus Alytaus apskr. VPK Varėnos r. PK pareigūnų G. M., S. D. ir A. J. veiksmus, stabdant transporto priemonę ir įforminant KET pažeidimą (Priedas, l. 2).

Išvadoje konstatuota, kad G. M. 2013-08-20, nesilaikydamas Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 8 p. įtvirtinto pavyzdingumo principo, taip pat Etikos kodekso 4.13 punkto reikalavimų, pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 5 p.

Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, be kita ko, statutiniams valstybės tarnautojams taikomas šio įstatymo 15 straipsnis.

Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 5 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas privalo laikytis Valstybės tarnybos įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių.

Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 8 punkte įtvirtintas pavyzdingumo principas nustato, kad „valstybės tarnautojas privalo deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti, būti nepriekaištingos reputacijos, tolerantiškas, pagarbus ir tvarkingas.“

Pareigūnų etikos kodekso 4.13 punktas nustato, kad policijos pareigūnas tarnybinėje veikloje, be kita ko, su asmenimis turi bendrauti mandagiai ir dalykiškai, visose situacijose išlikti santūrus ir taktiškas. Pagal Pareigūnų etikos kodekso 15 punktą, laikytis šio kodekso reikalavimų – kiekvieno policijos pareigūno pareiga ir garbės reikalas, o jų pažeidimas smerkiamas ir užtraukia moralinę bei kompetentingų pareigūnų sprendimu tarnybinę atsakomybę.

Imuniteto valdyba, įvertinusi tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad negali daryti vienareikšmiškos išvados, jog, pareigūnų vertinimu, A. N., darydamas tariamus KET pažeidimus, kėlė realų ir akivaizdų pavojų. Sutiktina su Išvadoje tarnybinio patikrinimo metu surinktų duomenų analize, kad G. M. 2013-05-17 buvo įmanoma tariamą KET pažeidėją patikrinti kitomis priemonėmis, galimai ir padedant budėtojui ir patruliams. Pareiškėjas neįrodė, kad būtent tik jis susidariusioje situacijoje galėjo pašalinti iškilusį pavojų. Sutiktina ir su Imuniteto valdybos išvada, kad padaryta žala, t. y. įvykio aprašymas žiniasklaidoje neigiamu aspektu, policijos įvaizdžio sumenkinimas bei A. N. pasipiktinimas pareigūnų veiksmais negali būti vertintinas kaip ne toks reikšmingas kaip išvengtoji žala, kurią, pareiškėjo nuomone, kėlė A. N.. Pareiškėjas A. N. elgesį vertino kaip KET pažeidimą pavojingai vairuojant motorolerį, tačiau įsiteisėjusiame nutarime administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta ir konstatuota, kad jo veiksmuose nebuvo pavojingo vairavimo požymių. Esant įsiteisėjusiam nutarimui, pareiškėjo teiginiai dėl A. N. pavojingo vairavimo laikytini tik jo subjektyviu situacijos vertinimu, bet neįrodo A. N. padaryto administracinio teisės pažeidimo.

Pareiškėjas neigia, kad, bendraudamas su A. N., nebuvo pagarbus, nesugebėjo išlikti santūrus ir taktiškas. Be to, teigė, kad tyrimas atliktas šališkai, remtasi tik A. N. parodymais, ignoruojant pareigūnų parodymus.

A. N. rašytiniai paaiškinimai (Priedas, l. 30–31, 59, 73–74), Varėnos rajono apylinkės teismo posėdyje duoti paaiškinimai (Priedas, l. 108–110) rodo, kad jis įvykio aplinkybes aiškino vienodai, nuosekliai, prieštaravimų Imuniteto valdyba nenustatė. Šiuo atveju Imuniteto valdyba neturėjo pagrindo netikėti jo paaiškinimais. Nors su pareiškėju vyko pareigūnai A. J. ir S. D., tačiau jie tarnybiniuose pranešimuose (Priedas, l. 32, 33) nenurodė, kokius žodžius pareiškėjas vartojo ir ką sakė A. N., o tik aprašė situaciją kelyje. S. D. 2013-08-14 tarnybiniame pranešime nurodė, kad jis asmeniškai šio įvykio nematė, su A. N. nebendravo, jokių nurodymų jam nedavė. Be to, nurodė, kad, kiek pamena, kai G. M. bendravo su A. N., jis asmeniškai iš G. M. jokių keiksmažodžių A. N. atžvilgiu negirdėjo, daugiau pokalbio detalių neprisiminė (Priedas, l. 67). Taigi, tokie S. D. parodymai rodo, kad jis asmeniškai negirdėjo, kokius žodžius, kokiu tonu ir kaip pasakė pareiškėjas A. N.. A. J. 2013-09-25 tarnybiniame pranešime nurodė, kad su A. N. bendravo G. M.. Jam pasirodė, kad bendraujama buvo griežtai, bet korektiškai. Jis nelabai klausėsi ir gilinosi į pokalbio esmę, nes G. M. jam nurodė apie įvykį pranešti budėtojui. Jis paėjęs kelis žingsnius į šoną telefonu susisiekė su tą dieną budėjusiu budėtoju V. R. ir perdavė viršininko nurodymą. Su A. N. nebendravo, su juo bendravo G. M.. Negalėjo atpasakoti pokalbio tarp G. M. ir A. N. detalių, nes neįsidėmėjo (Priedas, l. 104–105). Taigi, ir A. J. negalėjo konkrečiai nurodyti pokalbio detalių, nes pokalbio neįsidėmėjo. Tiesiogiai bendravo tik G. M. su A. N. ir abu skirtingai vertino įvykio aplinkybes. Nors pareiškėjas teigė, kad A. N. pažeidė KET ir jo elgesys kelyje buvo pavojingas, tai nesudarė pagrindo išreikšti asmeninių neigiamų emocijų A. N. atžvilgiu. Pareiškėjas, būdamas Varėnos r. PK viršininku, privalėjo net ir konfliktinėje situacijoje išlikti pagarbus, santūrus ir taktiškas. Imuniteto valdyba negalėjo remdamasi A. J. ir S. D. parodymais konstatuoti, kad pareiškėjas su A. N. bendravo pagarbiai, buvo santūrus ir taktiškas, nes, jų teigimu, nė vienas iš jų asmeniškai pokalbio negirdėjo.

Pareiškėjas neigė, kad bendraudamas su žurnalistu nepagarbiai atsiliepė apie A. N. bei Varėnos rajono apylinkės teismą. Pareiškėjas iš esmės neginčijo jo ir „Lietuvos ryto“ žurnalisto pokalbio turinio, tik teigė, kad netinkamai yra vertinti jo pasakyti žodžiai A. N. bei Varėnos rajono apylinkės teismo atžvilgiu. Be to, teigė, kad jis duodamas interviu neperžengė teisėtos saviraiškos ribų.

Tarnybinio patikrinimo metu gautas ir įvertintas G. M. ir žurnalisto pokalbio garso įrašas, paties G. M. duotas paaiškinimas rodo, kad 2013-08-20 G. M., kaip policijos atstovas, komentuodamas teismo sprendimą, t. y. viešai išsakydamas Varėnos r. PK nuomonę, pavadino A. N. „melagiu, isteriku ir neprotingu žmogumi“. Pareiškėjo išsakyti žodžiai rodo, kad jis nebuvo dalykiškas ir nesugebėjo kilusios konfliktinės situacijos paaiškinti taip, kad nekiltų abejonių dėl išsakytų žodžių tinkamumo ir neatsispindėtų neigiama pareiškėjo nuostata, vertinant A. N. veiksmus.

Nors iš esmės pareiškėjas apie teismą nepasakė itin nepagarbių žodžių, bet iš jo pasisakymo visumos galima manyti, kad abejojo teismo šališkumu. Tokia išsakyta pozicija, jam einant Varėnos r. PK viršininko pareigas, nesuderinama su bendrosiomis teisinės demokratijos nuostatomis, formuojant nuomonę apie teismus ir jų darbą. Pareiškėjas turėjo suvokti, kad toks jo pasisakymas visuomenėje nėra profesionalus ir dalykiškas. Sutiktina su Imuniteto valdybos išvada, kad G. M. tokiais žodžiais neigiamai, užgauliai ir įžeidžiai apibūdino ir teismą. Pareiškėjas etikos principų turi laikytis ne tik tiesiogiai vykdydamas savo pareigas, bet ir atstovaudamas teisėsaugos institucijai. Pareiškėjas viešojoje erdvėje turėjo vengti tokio elgesio, kuris galėtų suformuoti neigiamą visuomenės ar atskirų jos narių nuomonę apie valstybės tarnybą ir jos elementus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą bei draudimas persekioti už kritiką yra žmogaus laisvės, kurias garantuoja Konstitucijos 25 str. 1 d. ir 33 str. 2 d. Konstitucijoje yra ne tik įtvirtintos šios laisvės, bet ir apibrėžtos šių laisvių ribos. Konstitucijos 28 str. nustatyta, kad, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtinti tokie principai kaip lojalumas, padorumas, pavyzdingumas, kurie riboja valstybės tarnautojo laisves – reikšti savo įsitikinimus ir kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, t. y. valstybės tarnautojas, reikšdamas savo įsitikinimus ir kritikuodamas valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, turi nepažeisti minėtų principų (pvz., 2008-01-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-851-08).

Įvertinus tarnybinio patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei G. M. pasisakymo turinį, pripažintina, kad G. M., būdamas statutinis valstybės tarnautojas, kalbėdamas su žurnalistu, suprato, kad atstovauja policijos komisariatui ir išsako ne savo, kaip privataus asmens, poziciją, todėl turėjo įvertinti ir suprasti, jog šio pokalbio įrašas bus paskelbtas viešai, t. y. parodytas per televiziją. Pareiškėjas nedalykiškai atsiliepė apie Varėnos r. apylinkės teismą ir nemandagiai, užgauliai ir įžeidžiai atsiliepė apie A. N. ir taip peržengė teisėtos saviraiškos laisvės ribas. Sutiktina su Imuniteto valdybos išvada, kad toks netinkamas nuomonės reiškimas galėjo turėti įtakos neigiamam kitų asmenų požiūriui į valstybės tarnybą, įžeisti tiek A. N., tiek Varėnos r. apylinkės teismą.