- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-08
- Bylos Nr.
- I-939-171/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Irena Paulauskienė, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- UAB „Tez Tour“
- Atsakovas
- Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai
- Trečiasis asmuo
- R. Ž.
- Advokatai
- Akvilė Grikienytė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokato padėjėjai Akvilei Grikienytei, atsakovės atstovėms Gerdai Safranavičiūtei ir Eglei Pažėraitei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Tez Tour“ skundą atsakovei Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (toliau – Tarnyba) dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo R. Ž. (R. Ž.).
Aprašomoji dalis
nustatė
Šalies argumentai
pareiškėja teismui pateikė skundą (b. l. 3–6), kuriame prašo panaikinti Tarnybos 2008-12-10 nutarimą Nr. 10-339.
Skunde nurodė, kad Tarnybos nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes prieštarauja turizmo paslaugų teikimo veiklą reglamentuojančioms teisės normoms ir prievolių teisei. Tarnybos išvada, kad egzistuojant vartotojo nurodytoms aplinkybėms buvo sudarytos netinkamos apgyvendinimo sąlygos, todėl nebuvo patenkinti vartotojo nakvynės poreikiai, yra negrįsta jokiomis įrodinėjimo priemonėmis.
Pareiškėja skunde paaiškino, kad atvykimo dieną poilsiautojai apgyvendinami viešbučio administracijos nuožiūra parinktuose laisvuose užsakyto tipo numeriuose. Tiek kataloge, tiek kelionių organizatoriaus internetiniame puslapyje www.teztour.lt vartotojui buvo suteikta informacija, kad viešbutyje organizuojami pramoginiai renginiai, tačiau jų organizavimo laikas išimtinai priklauso nuo viešbučio administracijos. Pareiškėja pažymėjo, kad kataloge ir nurodytame internetiniame puslapyje taip pat pateikta informacija, kad viešbutis yra nedidelis, šešių aukštų, 78 numeriai, todėl priešingai, nei nurodo Tarnyba, vartotojo nusiskundimus vertinant per vidutinio vartotojo prizmę, šis, būdamas gerai informuotas, apdairus ir atidus vartotojas, turėjo žinoti apie tokių pramoginių renginių keliamą triukšmą. Pareiškėja taip pat nurodė, kad jokių pretenzijų dėl viešbutyje keliamo triukšmo iš kitų turistų, poilsiavusių viešbutyje „Mehtap“, nebuvo gauta.
Pareiškėja pažymėjo, kad atsakovė neteisingai taikė ir aiškino civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normas taikymą. Tarnyba padarė išvadą, kad vartotojo reikalavimas atlyginti patirtą turtinę žalą yra pagrįstas, ir nustatė 15 proc. dydžio nuo kelionės paros kainos, skaičiuojamą už tris kelionės paras, kompensaciją. Pareiškėja paaiškino, kad ji turizmo paslaugų teikimo sutartyje Nr. 144081 įsipareigojo suteikti vartotojui vežimo, apgyvendinimo (įskaitant maitinimą) bei kelionių organizatoriaus atstovo paslaugas ir šiuos įsipareigojimus įvykdė. O vartotojo pretenzijoje, kuria remiantis buvo pradėtas tyrimas, ginčijamas ne apgyvendinimo paslaugos nesuteikimas, bet apgyvendinimo paslaugos kokybė, ir keliamas turtinės žalos atlyginimo reikalavimas. Patirta žala nėra grindžiama jokiomis teisėtomis įrodinėjimo priemonėmis. Nagrinėjamu atveju vartotojas patirtų nuostolių dydžio neįrodė, o Tarnyba nutarime rekomendavo grąžinti vartotojui 209,64 Lt neturėdama jokių teisėtų įrodinėjimo priemonių. Analogiška pozicija, pasak pareiškėjos, yra įtvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės taikymo ir aiškinimo praktikoje, tokios pozicijos laikosi ir Valstybinis turizmo departamentas, pateikęs išvadą 2008-11-24 rašte Nr. SD-1157 Tarnybai. Pareiškėja taip pat nurodė, kad Tarnyba nepagrįstai rekomenduoja skaičiuoti kompensaciją nuo visos kelionės kainos.
Atsiliepimas
Atsakovė su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 37–41) nurodė, kad įstatymų leidėjas vartotojo, kaip specifinio teisinių santykių subjekto, teisėms ir teisėtiems interesams apsaugoti yra įtvirtinęs papildomą šių teisių apsaugos mechanizmą. Pažymėjo, kad vartotojas įsigyja turizmo paslaugų rinkinį, o ne atskiras paslaugas. Turizmo paslaugų teikimo sutartyje yra nurodoma bendra turizmo paslaugų rinkinio kaina, neišskiriant kiekvienos paslaugos kainos atskirai.
Atsakovė atkreipė dėmesį, kad įvertinus asmens veiksmus konkrečioje situacijoje pagal apdairaus, racionalaus, protingo asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną, teigtina, kad vykdamas į poilsinę kelionę vartotojas galėjo pagrįstai tikėtis, kad kelionės organizatorius teiks kokybiškas sutartyje sulygtas paslaugas – apgyvendinimą, maitinimą, vežimą ir pan. Atsakovė pažymėjo, kad nors vartotojas buvo informuotas apie viešbutyje vyksiančius pramoginius renginius, tačiau pagrįstai galėjo tikėtis, kad jam nusprendus minėtuose renginiuose nesilankyti, naktį jam bus užtikrintas poilsis.
Atsiliepimas
Atsakovė taip pat nurodė, kad Valstybinio turizmo departamento direktoriaus 2003-03-26 įsakymu Nr. 18-V patvirtintų turizmo paslaugų teikimo sutarties standartinių sąlygų 9.2 punkte ir sutarties 6.2 punkte turistams nustatyta pareiga atitinkama tvarka pareikšti kelionės organizatoriui pretenzijas dėl netinkamo sutarties vykdymo. Sutartyje nurodyta pretenzijų sprendimo tvarka yra paremta šalių bendradarbiavimo pareiga ir yra privaloma abiem sutarties šalims. Atsakovė pažymėjo, kad vartotojas pateikė pretenziją, laikydamasis pretenzijų pateikimo kelionės organizatoriui tvarkos, tačiau kelionės organizatorius nepateikė įrodymų, kad buvo suteikta visokeriopa pagalba ir parama siekiant išspręsti iškilusią problemą.
Atsakovė nurodė, kad Tarnybos komisija padarė išvadą, kad kelionės organizatorius nevykdė sutarties atsižvelgdamas į vartotojo protingus lūkesčius, kurių pagal sutarties ir teikiamų paslaugų pobūdį pastarasis galėjo turėti, be to, per kelionę vartotojui vietoje pateikus pretenziją, kelionės organizatorius nesiėmė jokių veiksmų spręsti iškilusių nesusipratimų, todėl vartotojo reikalavimas atlyginti patirtą turtinę žalą yra pagrįstas.
Atsakovė pažymėjo, kad vadovaujantis LR CK 6.747 straipsnio 2 dalies ir Turizmo įstatymo 2 straipsnio 10 dalies nuostatomis, organizuota turistinė kelionė – tai iš anksto už bendrą kainą parengtas arba siūlomas įsigyti turizmo paslaugų rinkinys, kurį sudaro ne mažiau kaip dvi turizmo paslaugos, todėl darytina išvada, kad vartotojas įsigijo turizmo paslaugų rinkinį, o ne atskiras paslaugas, ir R. Ž. kompensacinė suma už netinkamai suteiktą apgyvendinimo paslaugą yra apskaičiuojama nuo bendros kelionės kainos – 3 261 Lt.
Trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 31–32) nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad Tarnyba priėmė išvadą dėl triukšmo viešbutyje negrįsdama jokiomis įrodinėjimo priemonėmis ir vadovaudamasi išimtinai vartotojo paaiškinimais. R. Ž. paaiškino, kad Tarnybai buvo pateiktos viešbučio „Mehtap“ restorane vykusio vieno pramoginio renginio nuotraukos, taip pat buvo pateikta restorano, kuriame tuo metu buvo daug lankytojų, nuotrauka, padaryta iš kambario balkono, kuris yra virš scenos. Taip pat buvo pateiktos dieną darytos nuotraukos, kuriose matyti garso kolonėlės. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad jam buvo suteikta informacija apie viešbutyje organizuojamus renginius, tačiau mano, kad tokia informacija nereiškia, kad jis buvo perspėtas dėl triukšmo. Taip pat nurodė, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, kad nesulaukė skundų iš kitų turistų.
Motyvuojamoji dalis
Byla nutrauktina.
Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas nustatė, kad 2008-08-12 tarp R. Ž. ir pareiškėjos buvo sudaryta turizmo paslaugų teikimo sutartis Nr. 144081 (b. l. 47) dėl 2008-08-17–2008-08-24 kelionės į Turkiją, Dalamaną. 2008-10-09 trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė Tarnybos Vilniaus apskrities skyriui prašymą (b. l. 42–43) kompensuoti patirtą žalą, kuri yra lygi visai kelionės kainai – 3 231 Lt. Tarnyba 2008-10-20 raštu Nr. 36V-82 (b. l. 52) kreipėsi į pareiškėją, siūlydama ginčą išspręsti taikiai ir informuoti Tarnybą, Tarnybos Vilniaus skyrių bei Valstybinį turizmo departamentą prie Ūkio ministerijos apie priimtus sprendimus, o ginčo neišsprendus taikiai, pateikti motyvuotus paaiškinimus bei juos pagrindžiančius dokumentus dėl vartotojo prašyme minimų reikalavimų. Tarnyba 2008-11-27 gavo pareiškėjos atsakymą Nr. 1-1650 (b. l. 56), kad nesutinka su R. Ž. pretenzija (b. l. 57). Tarnyba 2008-12-10 priėmė nutarimą Nr. 10-339 (b. l. 58–62) rekomenduoti UAB „Tez tour“ iki 2009-01-05 kompensuoti vartotojui (R. Ž.) 209,64 Lt ir iki 2009-01-05 pranešti apie šio sprendimo įvykdymą arba atsisakymą jį vykdyti.
LR administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus.
Teismas nustatė, kad pareiškėja skundžia Tarnybos 2008-12-10 nutarimą, priimtą, išnagrinėjus vartotojo skundą.
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba vartotojų ginčų sprendimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų skundus. Skundžiamu nutarimu Tarnyba išnagrinėjo vartotojų skundą dėl pareiškėjos per organizuotą turistinę kelionę suteiktų netinkamų apgyvendinimo paslaugų ir rekomendavo pareiškėjai atlyginti vartotojui dalį jo patirtų nuostolių. Šiuo atveju Tarnyba veikė kaip vartotojų ginčų sprendimo neteismine tvarka institucija. Jos priimtas nutarimas yra rekomendacinio pobūdžio ir pareiškėjai nėra privalomas. Teisinius santykius, kylančius iš turizmo paslaugų teikimo, reglamentuoja civilinės teisės normos.
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą ir prašyti nagrinėti ginčą iš esmės tiek nagrinėjant ginčą ginčus nagrinėjančioje institucijoje, tiek ir priėmus šiai institucijai sprendimą. Atsižvelgiant į tai, šalių ginčas iš esmės nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris pagal LR administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus (2009-02-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A39-182/2009, 2009-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A39-375/2009).
Teismas nustatė, kad skundžiamas aktas yra rekomendacinio pobūdžio. Šis aktas jokių teisinių pasekmių (teisių ar pareigų) pareiškėjai nesukūrė, taigi jis nelaikytinas administraciniu aktu (sprendimu). Administracinių teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto panaikinimo, kuriame aiškiai ir imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės ir pareigos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A17-966/2006).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, administracinė byla pagal pareiškėjos skundą dėl Tarybos 2008-12-20 nutarimo panaikinimo nutrauktina, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p., 102, 105–106 str., 148–149 str. 3 d.,
nutaria
nutraukti bylą pagal UAB „Tez Tour“ skundą atsakovei Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo R. Ž. (R. Ž.).
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.