Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Bronė Vidzėnienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-467-134/2008

Teisėjas Saulius Zajarskas Procesinio sprendimo kategorija : 2.4.6.4.2

NUOSPRENDIS

2008 m. spalio 27 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, nukentėjusiojo T. P., civilinių ieškovų I. P. ir V. P. ir apeliacinius skundus dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. išteisintas pagal BK 281 str. 3 d., neįrodžius jo dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. išteisintas, kaltinant jį tuo, kad 2003 m. lapkričio 20 d. apie 18 val. 35 min. vairuodamas valstybinei įmonei (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį ,,Mitsubishi L200” valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Anykščių m., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, sukdamas į kairę, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, nepraleisdamas priešinga kryptimi tiesiai važiuojančio viršijant leistiną 50 km/h greitį ir neturinčio teisės vairuoti transporto priemonės ir tuo pažeidžiančio “Kelių eismo taisyklių” patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. Nr. 1950 59 punkto, 172 punkto ir 174 punkto 2003 m. rugsėjo 1 d. redakcijos reikalavimus, T. P. vairuojamo automobilio ,,Audi 80 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio G. S., tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. Nr. 1950 53 ir 199 punktų reikalavimus ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu sunkiai sutrikdyta T. P. sveikata, kuriam padarytos muštinės – plėštinės žaizdos veide, daugybiniai veidinės dalies kaulų lūžimai, kaukolės pamato priekinių daubų lūžimai, akies sumušimas, dešinės akies optinio nervo pažeidimas, t.y. sunkus sveikatos sutrikdymas.

Teismas nepagrįstai nesivadovavo ir specialisto G. P. 2004-07-09 išvada, motyvuodamas jos prieštaringumu : išvados tiriamojoje dalyje teigiama, jog nežinoma tiksli susidūrimo vieta, o po to nurodoma, jog išteisintojo automobilis buvo įvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą. Apelianto nuomone, jokių prieštaravimų šioje išvadoje nėra, nes tiriamojoje dalyje yra nurodyta, kad pagal įvykio vietos apžiūros duomenis (automobilių padėtis, stiklo šukių ir detalių nuolaužų koncentracijos padėtis) bei susidūrimo mechanizmą teigtina, jog transporto priemonių susidūrimas įvyko automobilio ,,Audi 80” važiuojamosios kelio dalies pusėje (išvados 3 lapas), tačiau šis specialistas nenustatė tiksliai kokį atstumą automobilis L200 buvo įvažiavęs į ,,Audi 80” važiuojamosios kelio dalies pusę, todėl tiksli susidūrimo vieta, pasak šio specialisto, nežinoma, tačiau žinoma, jog ji yra ,,Audi 80” važiuojamosios kelio dalies pusėje. Šio specialisto išvada dėl susidūrimo vietos, ją dar papildomai patikslinus ir praplėtus, patvirtina ir 2006-09-29 komisijinės ekspertizės akte bei 2007-10-11 papildomos komisijinės ekspertizės akte pateiktos išvados.

Apibendrindamas prokuroras daro išvadą, kad jo skunde išdėstyti argumentai patvirtina V. M. padarius BK 281 str. 3 d. numatytą nusikaltimą.

Apeliaciniais skundais nukentėjusysis T. P., civiliniai ieškovai I. P. ir V. P. prašo panaikinti išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo V.M. pripažinti kaltu pagal BK 281 str. 3 d., nubausti jį prokuroro siūloma bausme, visiškai tenkinti jų pareikštus civilinius ieškinius ir nukentėjusiajam T. P. priteisti iš V. M. jo turėtas proceso išlaidas. Savo skundus nukentėjusieji grindžia analogiškai dėstomais argumentais, kurie pateikti prokuroro apeliaciniame skunde.

Teismo posėdyje prokurorė prašė prokuroro ir nukentėjusiųjų skundus tenkinti, nukentėjusieji prašė jų ir prokuroro skundus tenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas prašė prokuroro ir nukentėjusiųjų skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.).

Skundžiamu nuosprendžiu V. M. išteisintas, kaltinant jį pažeidus KET 53 p. ir 199 p. reikalavimus, t.y. vairuojant automobilį, nesilaikius visų būtinų atsargumo priemonių, sukant į kairę, išvažiavus į priešpriešinę eismo juostą ir nepraleidus priešinga kryptimi tiesiai važiuojančio T. P. vairuojamo automobilio, su juo susidūrus ir sukelto eismo įvykio metu sunkiai sutrikdžius T. P. sveikatą. Teismas, atsižvelgdamas į V. M. inkriminuotų KET pažeidimų turinį, nustatydamas nusikalstamos veikos aplinkybes, pirmiausia sprendė, ar V. M. veikoje buvo BK 281 str. 3 d. objektyviosios pusės požymis – veika, t.y. ar išteisintojo vairuojamas automobilis, sukdamas į kairę, išvažiavo į priešpriešinę važiuojamosios dalies kelio pusę, kurioje susidūrė su nukentėjusiojo vairuojamu automobiliu. Šioje byloje, siekiant nustatyti eismo įvykio aplinkybes, ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu buvo pateiktos kelios specialistų išvados ir ekspertizių aktai. Tyrimus atlikusių ekspertų išvados dėl vienos iš esminių jų nustatinėtų įvykio aplinkybių - kurioje kelio dalyje įvyko automobilių susidūrimas - prieštarauja viena kitai. 2004-07-09, 2005-04-28 specialisto išvadose ir 2006-09-28 komisijinės kompleksinės teismo medicinos – eismo įvykio ekspertizės akte nurodyta, kad automobiliai susidūrė nukentėjusiojo T. P. automobilio važiuojamoje kelio dalyje, o 2005-08-25 specialisto išvadoje nurodyta, kas susidūrimas įvyko išteisintojo važiuojamoje kelio dalyje. Teismas dvi pirmąsias specialisto išvadas ir kompleksinės ekspertizės aktą laikė nepatikimais ir jais nesivadovavo, o darydamas išvadas apie eismo įvykio aplinkybes, rėmėsi 2005-08-25 specialisto išvada. Pagrindinis motyvas, kuriuo vadovaudamasis teismas kritiškai vertino 2004-07-09 ir 2005-04-28 specialisto išvadas, yra tas, kad specialistas nenustatė tikslios automobilių susidūrimo vietos, todėl nepatikimi ir išvadų teiginiai, kad V. M. išvažiavo į priešingą važiuojamosios kelio dalies pusę. Tokie teismo argumentai nelaikytini pagrįstais. 2004-07-09 specialisto išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad negalima nustatyti nukentėjusiojo automobilio važiavimo greičio prieš eismo įvykį, nes nežinoma tiksli susidūrimo vieta. Tačiau toliau išvados tiriamojoje dalyje ir išvadose yra vienareikšmiškai nurodyta, kad automobilių susidūrimas įvyko automobilio ,,Audi 80“ (nukentėjusiojo) važiuojamosios kelio dalies pusėje. Tyrimą atlikęs specialistas tiriamojoje išvados dalyje išaiškino, kodėl negalima tiksliau nustatyti automobilių susidūrimo vietos – nesant stabdymo pėdsakų prieš susidūrimą, negalima tiksliau nustatyti, kokiui atstumu V. M. vairuojamas automobilis susidūrimo metu buvo įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą. Analogiška išvada apie automobilių susidūrimo vietą padaryta 2005-04-28 specialisto išvadoje Taigi jokio prieštaravimo specialisto išvadose dėl susidūrimo vietos nėra – ją specialistas konkretizavo tiek, kiek tai leido padaryti jam pateikti bylos duomenys. Atsižvelgdama į abiejose specialisto išvadose nurodytą tą pačią automobilių susidūrimo vietą – nukentėjusiojo važiuojamosios kelio dalies pusę ir tai, kad tokio vietos nurodymo pakanka spręsti dėl KET 199 str. pažeidimo, kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo 2004-07-09 ir 2005-04-28 specialisto išvadas laikyti prieštaringomis, todėl jomis vadovaujasi.

Pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino ir 2006-09-28 komisijinės kompleksinės teismo medicinos – eismo įvykio ekspertizės akto išvadas, kuriose nustatyta ta pati kaip ir minėtose specialisto išvadose automobilių susidūrimo vieta. Šį sprendimą teismas motyvavo ekspertų naudotų metodų nepatikimumu : ekspertai naudojantis kompiuterine programa ,,PC Crash 7.0“, kuri pagal automobilių užfiksuotas padėtis po susidūrimo ir judėjimo po susidūrimo pobūdį pateikė optimizuotą (įtikinamiausią) susidūrimo vietą. Teismo nuomone, asmens kaltė negali būti įrodinėjama, sudarant šimtus versijų, o po to pateikiant įtikinamiausią variantą. Klausimas dėl ekspertų naudotos programos legalumo ir patikimumo iškilo teisminio nagrinėjimo metu. Atsakydama į teismo pateiktus klausimus, Lietuvos teismo ekspertizės centro direktorė rašte nurodė, kad, atlikdami eismo įvykio tyrimus, ekspertai, apskaičiuodami automobilio judėjimą pagal įvestus parametrus, naudoja specializuotas modeliavimo programas, viena tokių yra ,,PC Crash“. Ši programa naudojama visame pasaulyje, institutas šią programą įsigijo teisėtai ir naudoja nuo 1993 m. (2 t., 177 b.l.). Šiuos duomenis apie programos naudojimo teisėtumą ir patikimumą teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ir vienas iš ekspertizę atlikusių ekspertų V. L.. Kolegija, atsižvelgdama į šiuos duomenis, daro išvadą, kad nėra pagrindo abejoti ekspertų naudotos programos tinkamumu eismo įvykio aplinkybėms nustatyti, todėl vadovaujasi ekspertizės akto išvadomis.

Teismas laikė patikimomis ir nuosprendyje rėmėsi 2005-08-25 specialisto išvadomis, kurias pateikė eismo įvykio teismo ekspertės kvalifikaciją turinti O. L.. Ekspertė į vieną esminių klausimų – kurioje kelio dalyje įvyko automobilių susidūrimas – pateikė priešingą išvadą – automobiliai susidūrė išteisintojo važiuojamoje kelio dalyje. Kadangi šios išvados turinys buvo žinomas 2006-09-28 komisijinę kompleksinę ekspertizę atlikusiems ekspertams, jie savo išvadose nurodė, kad, jų nuomone, ekspertė O. L. neįvertino visų objektyvių duomenų, turinčių įtaką eismo įvykio tyrimui : netyrė automobilių, nepatikrino, ar nukentėjusiojo automobilis, važiuodamas ekspertės nustatytu 104,8 km/val. greičiu, galėjo atsidurti nustatytoje vietoje ir pasisukti ekspertės nustatytu 15 ⁰ kampu, važiuodamas priešingos krypties eismo juosta. Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas apie esminių prieštaravimų išvadose priežastis, ekspertas V. L. nurodė, kad ekspertė O. L. tyrė pėdsakus, kurie galėjo susidaryti ne eismo įvykio metu. Tuo tarpu kompleksinę ekspertizę atlikę ekspertai tyrė ne visus avarijos vietos plane užfiksuotus pėdsakus, o tik tuos, kuriuos, jų nuomone, paliko eismo įvykyje dalyvavę automobiliai. Kompleksinės ekspertizės akto tiriamojoje dalyje konstatuota, kad ne visas avarijos vietos schemoje užfiksuotas ratų padangų žymes paliko automobiliai ,,Audi 80 „ ir ,,Mitsubishi L 200“, ir nurodyti pėdsakai, kuriais ekspertai vadovavosi. Ekspertė O. L., teisme aiškindama gautų tyrimo rezultatų skirtumus, taip pat sutiko tyrusi daugiau pėdsakų, nei kompleksinę ekspertizę atlikę ekspertai. Iš šių paaiškinimų matyti, kad, atlikdami eismo įvykio tyrimą, ekspertai taikė trasologinius tyrimo metodus. Teisminio nagrinėjimo metu, iškilus klausimui dėl ekspertų kompetencijos taikyti šiuos tyrimo metodus, nustatyta, kad dvi pirmąsias specialisto išvadas ir kompleksinę ekspertizę atlikę ekspertai turi eismo įvykių ir transporto trasologijos ekspertų kvalifikacijas, o ekspertė O. L. yra tik eismo įvykio ekspertė, tačiau neturi trasologo eksperto kvalifikacijos Tai patvirtina ir byloje esantis Lietuvos teismo ekspertizės centro direktoriaus pavaduotojo raštas. (3 t., 40 b.l.). Ekspertė O. L. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino nesanti trasologijos eksperte, tačiau tyrimo metu naudojusi trasologijos žinias. Kolegija, atsižvelgdama į ekspertų kvalifikaciją, daro išvadą, kad ekspertė O. L., naudodama transporto trasologijos tyrimus, peržengė savo kompetencijos ribas, todėl jos pateiktos išvados nelaikytinos patikimomis, ir jomis nesivadovauja.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išdėstė tiesioginio eismo įvykio liudytojo S. Č. parodymus, tačiau motyvuojamoje dalyje nepateikė jokio šių įrodymų vertinimo. Tuo tarpu iš šio liudytojo parodymų, jog jis, važiuodamas paskui nukentėjusiojo automobilį, pastebėjo priešais atvažiuojantį išteisintojo automobilį, kuris, sukdamas į kairę, kairiuoju kampu įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su nukentėjusiojo automobiliu, matyti, kad jie patvirtina 2004-07-09, 2005-04-28 specialisto išvadų ir 2006-09-28 ekspertizės akto išvadas, jog automobilių susidūrimas įvyko nukentėjusiojo T. P. važiuojamoje kelio juostoje.

Kolegija atmeta išteisintojo V. M. parodymus, kad jis nebuvo įvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, nes šie parodymai prieštarauja tiems bylos įrodymams, kuriuos kolegija šiuo sprendimu pripažino patikimais.

2006-09-28 ekspertizės akto išvadose konstatuota, kad pagrindine sąlyga kilti eismo įvykiui techniniu požiūriu buvo V. M. veiksmai – jis, sankryžoje sukdamas į kairę, nedavė kelio priešpriešais atvažiuojančiam T. P. vairuojamam automobiliui, tuo sukeldamas avarinę situaciją. T. P. veiksmai - tai, kad jis važiavo apie 97 km/h greičiu, viršydamas leistiną 50 km/h greitį, dėl to prarado techninę galimybę išvengti eismo įvykio kilimo – techniniu požiūriu taip pat buvo priežastiniame ryšyje su avarijos kilimu ir jos pasekmėmis. 2007-12-03 ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad jei T. P. būtų važiavęs leistinu greičiu, jis, iškilus grėsmei, būtų turėjęs techninę galimybę sulėtinti greitį arba net visiškai sustoti iki susidūrimo su V. M. automobiliu ir taip išvengti susidūrimo. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šias ekspertų konstatuotas aplinkybes, padarė išvadą, kad būtent nukentėjusiojo padaryti KET pažeidimai sąlygojo avarijos kilimą, nes išteisintasis negalėjo ir neturėjo pagrindo tikėtis, kad nukentėjusysis nesilaikys KET reikalavimų. Taigi teismas nustatė, kad būtinąja avarijos kilimo sąlyga buvo nukentėjusiojo T. P. veiksmai. Tokia teismo išvada yra nepagrįsta. Remiantis teismų praktikoje suformuluota būtinosios sąlygos nustatymo taisykle, akivaizdu, kad tik tuo atveju, jei V. M., sukdamas kairėn, būtų davęs kelią priešpriešais važiuojančiam nukentėjusiojo automobiliui, automobiliai nebūtų susidūrę ir nukentėjusysis nebūtų sunkiai sužalotas, todėl būtent V. M. veiksmai buvo kilusių padarinių būtina sąlyga. Tuo tarpu nukentėjusiojo padaryti KET pažeidimai turėjo įtakos avarijos pasekmėms, tačiau ne jie sąlygojo jos kilimą. Konstatuojant priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir kilusių pasekmių, būtina nustatyti, jog kaltininko veika buvo ne tik būtina kilusių pasekmių sąlyga, bet ir šių pasekmių priežastis. Asmens veika, kuria pažeidžiami KET reikalavimai eismo įvykio priežastimi yra tuo atveju, jeigu analogiškoje situacijoje, laikantis taisyklių reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Kolegija, įvertinusi minėtų ekspertizių aktų išvadas, sprendžia, jeigu V. M. eismo įvykio metu susidariusioje situacijoje būtų laikęsis KET 53 ir 199 p. reikalavimų, jis būtų galėjęs išvengti avarijos sukėlimo ir nukentėjusiojo sužalojimo, vadinasi, išteisintojo veika buvo įvykio metu kilusių padarinių pagrindinė priežastis.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, lemiamą reikšmę suteikė vienam iš bylos įrodymų - 2005-08-25 specialisto išvadai, nepagrįstai atmesdamas kitus bylos įrodymus, neanalizuodamas dalies įrodymų, todėl neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Kolegija konstatuoja, kad V. M. 2003 m. lapkričio 20 d., apie 18 val. 35 min. vairuodamas valstybinei įmonei ,,Anykščių miškų urėdija” priklausantį automobilį ,,Mitsubishi L200” valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Anykščių m., J. B. ir J. J. gatvių sankryžoje, sukdamas į kairę, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, nepraleisdamas priešinga kryptimi tiesiai važiuojančio viršijančio leistiną 50 km/h greitį ir neturinčio teisės vairuoti transporto priemonės ir tuo pažeidžiančio “Kelių eismo taisyklių” patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. Nr. 1950 59 punkto, 172 punkto ir 174 punkto 2003 m. rugsėjo 1 d. redakcijos reikalavimus, T. P. vairuojamo automobilio ,,Audi 80 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. Nr. 1950 53 ir 199 punktų reikalavimus ir su juo susidūrė, sukeldamas eismo įvykį, kurio metu sunkiai sutrikdyta T. P. sveikata.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl jis naikintinas ir priimtinas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo V. M. pripažintinas kaltu pagal BK 281 str. 3 d.

Byloje nustatyta, kad V. M. turi teisę vairuoti transporto priemonę ir ilgametę vairuotojo patirtį, todėl prieš eismo įvykį turėjo vadovautis KET 199 p. reikalavimu ir privalėjo, sankryžoje sukdamas į kairę, duoti kelią automobiliui, važiuojančiam tiesiai priešinga kryptimi. Nesilaikydamas šio reikalavimo, V. M. galėjo numatyti, kad dėl jo veiksmų gali kilti avarija ir būti sužalotas kitas vairuotojas, taigi, V. M. BK 281 str. 3 d. numatytą nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, t.y. nenumatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 str. 3 d.).

Skirdama bausmę V. M., kolegija vadovaujasi BK 54 str. 2 d. išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. V. M. padarė neatsargų nusikaltimą, byloje nėra jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, jis dirba, darbovietės pateiktoje charakteristikoje charakterizuojamas gerai, neteistas, administracine tvarka nebaustas, todėl jam skirtina viena švelnesnių iš sankcijoje numatytų bausmių rūšių - baudos bausmė, kurios dydis mažesnis už neatsargų nusikaltimą galimos skirti šios bausmės rūšies dydžiui.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusysis T. P. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 19080 Lt turtinės ir 500000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusieji I. P. ir V. P. teisiamojo posėdžio metu atsisakė ieškinių dalies dėl turtinės žalos atlyginimo ir reikalavo atlyginti tik neturtinę žalą – po 10000 Lt kiekvienam.

Kolegija, nustatydama nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 str. pateikta neturtinės žalos sąvoka ir jos nustatymo kriterijais. Iš byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados ir medicininių dokumentų matyti, kad avarijos metu buvo sunkiai sutrikdyta T. P. sveikata : jam padarytos muštinės – plėštinės žaizdos veide, daugybiniai veidinės dalies ir kaukolės kaulų lūžimai, dešiniosios akies optinio nervo pažeidimas. Gydant patirtus sužalojimus, nukentėjusiajam buvo atliktos kelios operacijos, po to sekė ilgalaikis reabilitacinis gydymas. Dėl patirtų traumų nukentėjusysis neteko regos kairiąja akimi, jam implantuotas akies obuolio protezas, liko randai veide, po avarijos nukentėjusiajam stacionarinio gydymo metu buvo atliktos kelios operacijos, po to sekė ilgalaikis reabilitacinis gydymas. Fizinės sveikatos sutrikdymas paveikė nukentėjusiojo socialinį gyvenimą : jis turėjo nutraukti mokslus ir išeiti akademinių atostogų, dėl veido traumos pasekmių jaučia psichologinį diskomfortą bendraudamas su aplinkiniais, turėjo pakeisti kai kuriuos laisvalaikio pomėgius. Šios aplinkybės rodo, kad T. P. dėl eismo įvykio pasekmių neabejotinai patyrė fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, buitinius nepatogumus. Tačiau iš nukentėjusiojo parodymų ir juos patvirtinančios jo darbdavio charakteristikos matyti, kad nukentėjusysis po patirtos traumos sėkmingai integravosi į visuomenę : jis dirba Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės A. K., automobilių nuoma užsiimančioje bendrovėje vairuotoju, studijuoja koledže. Nors šios aplinkybės nei kiek nemažina nukentėjusiojo patirtų išgyvenimų sunkumo ir iš esmės rodo dideles nukentėjusiojo pastangas tęsti pilnavertį gyvenimą, tačiau jos taip pat leidžia daryti išvadą, kad avarijos pasekmės nebuvo tokios skaudžios ir taip radikaliai neįtakojo jo gyvenimo pokyčių, kaip teigiama nukentėjusiojo ieškinyje. Nustatydama neturtinės žalos dydį, kolegija atsižvelgia į tai, kad V. M. padarė neatsargų nusikaltimą, kurio pavojingumas žymiai mažesnis nei tyčinių nusikaltimų. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiajam T. P. padarytos neturtinės žalos dydis yra 20000 Lt.

Byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu KET pažeidė ir T. P.. Įvertinusi šių pažeidimų pobūdį – nukentėjusysis vairavo, beveik dvigubai viršydamas leistiną greitį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones – kolegija daro išvadą, kad žalai atsirasti turėjo įtakos didelis nukentėjusiojo neatsargumas. Esant mišriai - tiek kaltininko, tiek nukentėjusiojo kaltei, CK 6.282 str. 1 d. norma suteikia teisę teismui sumažinti atlygintinos žalos dydį, todėl būtina nustatyti konkrečią nukentėjusiojo kaltės dalį. Kolegija sprendžia, kad dėl eismo įvykio yra trečdalis nukentėjusiojo kaltės, todėl proporcingai jo kaltės daliai prašomos atlyginti neturtinės žalos dydis mažintinas iki 13333,3 Lt.

Kolegija neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo tėvų I. P. ir V. P. ieškiniuose ir teismo posėdyje nurodytomis aplinkybėmis, kad jie dėl sūnaus patirtų sužalojimų išgyveno baimę dėl jo gyvybės ir sveikatos, pergyvenimai ir ilgalaikė sūnaus slauga įtakojo jų pačių sveikatos pablogėjimą, pasireiškusį nerimu, nemiga. Todėl nukentėjusiesiems taip pat pripažįstama teisė į neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, jau nurodytą dabartinę T. P. sveikatos būklę, gyvenimo būdą, V. M. kaltės formą, kolegija daro išvadą, kad I. P. ir V. P. priteistina po 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

T. P. ieškinyje nurodo patyręs 19080 Lt turtinę žalą, kurią sudaro sugadintų drabužių vertė, sveikatos grąžinimui ir priežiūrai skirtos išlaidos ir negautos pajamos dėl užsitęsusių studijų ir vėlesnio įsidarbinimo. CPK 178 str. įtvirtinta bendra nuostata, kad šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Nukentėjusysis kartu su ieškiniu pateikė kasos kvitus, kurie įrodo, kad jis kurui ir medikamentams išleido 783,2 Lt. Kitų nukentėjusiojo turėtų išlaidų dydį patvirtinančių dokumentų byloje nėra. T. P. ieškinyje teigia dėl sužalojimo 21 mėnesį negalėjęs tęsti studijų, todėl atitinkamai vėliau pradėjęs dirbti ir šiuo laikotarpiu negavęs pajamų (CK 6.283 str.). Byloje nustatytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad T. P. dėl avarijoje patirtų traumų gydymo metu negalėjo tęsti studijų. Tačiau, skaičiuojant negautų pajamų dydį, pirmiausia turi būti žinoma, kiek procentų darbingumo neteko nukentėjusysis. Be to, nukentėjusiojo teigimu, avarijos metu jis buvo studentas – mokėsi Vilniaus kolegijos Buivyduškių žemės ūkio studijų centre. Būdamas studentu, jis galėjo gauti stipendiją, tada jo negautų pajamų dydis būtų skaičiuojamas nuo jo stipendijos dydžio, o ne nuo minimalios mėnesio algos, kaip nurodoma ieškinyje. Kadangi nukentėjusysis nepateikė nei jo netekto darbingumo procentą, stipendijos gavimą ar negavimą patvirtinančių duomenų, negalima apskaičiuoti jo negautų pajamų dydžio. Kolegija dėl nurodytų įrodymų trūkumo, neatidėjusi baudžiamosios bylos nagrinėjimo, negali tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio dydžio, todėl T. P. iš civilinio atsakovo priteisia atlyginti įrodymais pagrįstą žalos dalį – 783,2 Lt ir pripažįsta jam teisę į likusios dalies civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka.

VĮ (duomenys neskelbtini) pateikė dokumentus : urėdijos vidaus darbo tvarkos taisykles, įsakymą dėl automobilio ,,Mitsubishi L 200“ laikymo, automobilio perdavimo-priėmimo aktą, iš kurių matyti, kad V. M. dirbo VĮ (duomenys neskelbtini) medžioklės žinovu ir padarė avariją, eidamas savo darbines pareigas, vairuodamas šiam juridiniam asmeniui priklausantį automobilį ,,Mitsubishi L 200“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., 45 b.l.). Tokiu atveju nukentėjusiesiems padarytą žalą privalo atlyginti darbdavys (CK 6.264 str.). Automobilis, kuriuo sukeltas eismo įvykis, buvo draustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudimo bendrovėje UAB ,,Baltik garant“ (pavadinimas pakeistas UADB į ,,Ingo Baltic“), kuriai Vilniaus apygardos teismo 2005-08-18 nutartimi, įsiteisėjusia 2005-08-29, iškelta bankroto byla ir kuri yra bankrutuojanti. Nusikaltimo padarymo metu galiojusio Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau-Įstatymas) (2001-06-14 įstatymo Nr. IX-378 redakcija) 20 str. 3 d. nustatė, kad Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo biuras (dabar – Transporto priemonių draudikų biuras, toliau – Biuras) moka draudimo išmokas tuo atveju, kai draudimo bendrovė tampa nemoki, o pagal to paties įstatymo 4 str., Biuras atlygina nukentėjusiajam asmeniui žalą, kuri neviršija Įstatymo 13 str. nustatytų draudimo sumų, t.y. 30000 Lt asmeniui ir 30000 Lt turtui. Kadangi bankroto bylos draudimo bendrovei ,,Baltik garant“ reiškia jos nemokumą, o nukentėjusiesiems šiuo sprendimu nustatytos žalos atlyginimo sumos neviršija 30000 Lt, žalos atlyginimas priteistinas iš Biuro.

Byloje esantys pinigų priėmimo kvitai patvirtina, kad nukentėjusysis T. P. jam atstovavusio advokato paslaugoms apmokėti išleido 3100 Lt ( 2 t., 107-108 b.l.; 3 t., 37, 59 b.l.), nukentėjusioji I. P. – 1000 Lt (1 t., 38 b.l), todėl šios išlaidos išieškotinos iš V. M. (BPK 106 str. 2 d.).

Nukentėjusysis T. P. nurodo, kad jis iš gyvenamosios vietos esančios Londono mieste Anglijoje du kartus (2007-03-27 ir 2007-05-17) vyko į teismo posėdžius Anykščių rajono apylinkės teisme ir dėl to turėjo 1071,06 Lt ir 110,89 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų išlaidų.Be to, dėl dalyvavimo teismo posėdžiuose už 18 darbo dienų negavo vidutinio darbo užmokesčio -1080 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų. Prašo šias išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš V. M.. Prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies. Nustatyta, kad T. P. nurodytomis dienomis vyko į teismo posėdžius ir dėl to turėjo išlaidų , kurios pripažintinos proceso išlaidomis- 1071,06 Lt ir 110,89 svarų sterlingų (2007m. kovo gegužės mėnesio Lietuvos banko valiutų kurso duomenimis 1 Didžiosios Britanijos svaras sterlingų atitinka 5,04 Lt)-viso 1630 Lt, kurios priteistinos iš V. M.. Byloje negauta patikimų duomenų apie nukentėjusiojo T. P. negautą darbo užmokestį nurodytomis dieniomis, pateikta apie darbo užmokestį pažyma neatitinka reikalaujamos dokumentų formos(nėra antspaudo), nepateikė darbo grafiko, nėra duomenų apie darbo pobūdį ir užimamas pareigas, todėl minėtos išlaidos nepripažintinos proceso išlaidomis ir prašymas dėl jų priteisimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 16 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį : V. M. pripažinti kaltu pagal BK 281 str. 3 d. ir jį nubausti 36 MGL (4500 Lt) dydžio bauda.

Priteisti iš Transporto priemonių draudikų biuro, įmonės kodas 125709291, turtinei žalai atlyginti : T. P. 783,2 Lt (septynis šimtus aštuoniasdešimt tris litus dvidešimt centų) o kitoje ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo dalyje pripažinti T. P. teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Priteisti iš Transporto priemonių draudikų biuro, įmonės kodas 125709291, neturtinei žalai atlyginti : T. P. 13333,3 Lt (trylika tūkstančių tris šimtus trisdešimt tris litus trisdešimt centų), I. P. ir V. P. po 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) kiekvienam.

Priteisti iš V.M. T. P. advokato paslaugoms apmokėti 3100 Lt ir 1630 Lt proceso išlaidų, I. P. – 1000 Lt advokato paslaugoms apmokėti.