- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-08-22
- Bylos Nr.
- 1-616-890/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06282-2023-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Žakevičiūtė
- Kaltinamasis
- T. K. O.
- Nukentėjusysis
- L. I.
- Advokatai
- Marius Venckus
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.2.25.4.2.2Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 3 d.)
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. K. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Nigerijos pilietis, turintis leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB “ (duomenys neskelbtini)” klientų aptarnavimo specialistu, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. K. O. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tai yra jis 2023 m. vasario 18 d., apie 16.50 val., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kelyje su šešiomis eismo juostomis po tris kiekviena kryptimi, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) važiuodamas antra eismo juosta ir artėdamas prie šviesoforu reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, neįsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiosios, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę bei meteorologines sąlygas, kad galėtų sustabdyti vairuojamą automobilį iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, jeigu to reikėtų dėl susidariusių sąlygų, kai blogas matomumas, jo judėjimo kryptimi, degant eismą draudžiančiam geltonam šviesoforo signalui, keldamas grėsmę eismo saugumui, partrenkė per pėsčiųjų perėją jam iš kairės pusės ėjusią pėsčiąją L. I., padarydamas pastarajai sunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu T. K. O. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-09-15 nutarimo redakcija Nr. 744) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 29 p. (Jeigu šviesoforo arba reguliuotojo signalai draudžia važiuoti per pėsčiųjų perėją, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, šviesoforą, o jeigu jų nėra, – prieš pėsčiųjų perėją.<...>), 127 p. (<...> Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties), 128 p. (Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.
Kaltinamasis T. K. O. tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 154-157, 178-181), tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad dirbdamas maisto išvežiotoju, važiavo adresu (duomenys neskelbtini), kur vežė maistą ir turėjo važiuoti į bistro „(duomenys neskelbtini)” paimti kito užsakymo. Švietė ryški saulė. Nuleido automobilio skydelį, kad saulė neblizgintų į akis, laikėsi leistino greičio. Degė geltonas šviesoforo signalas ir jis nepamatė, kad kažkas ėjo per perėją. Pėsčiosios nematė iki tol, kol pajuto smūgį į automobilį. Tada sustojo ir pasižiūrėjo per veidrodėlį. Pamatė gulinčią nukentėjusiąją. Išlipęs iš automobilio, priėjo prie moters, bet jos nejudino. Skambino į greitąją pagalbą, bet jie nelabai suprato anglų kalbos. Tada praeiviai padėjo jam iškviesti greitąją pagalbą. Policija atvyko prieš atvykstant greitajai. Nukentėjusioji buvo sąmoninga, bet jautė didelius skausmus. Kai nukentėjusioji buvo išvežta į ligoninę, jis klausinėjo pareigūnų, kaip laikosi nukentėjusioji, bet policija nieko nežinojo apie jos būklę. Labai gailisi dėl šio įvykio. Po įvykio advokatė jam nurodė nukentėjusiosios mamos numerį. Bandė su ja susisiekti, bet nukentėjusiosios mama nenorėjo, kad jis kalbėtų su jos dukra ir nurodė kreiptis į policiją. Kreipėsi į policiją, bet jie nurodė, kad nėra reikalo su nukentėjusiąja kalbėti, nes ji yra ligoninėje. Praėjus maždaug mėnesiui po įvykio, pervedė nuketėjusiajai 500 eurų neturtinės žalos atlyginimui. G. S. yra jo vaiko mama ir jis norėtų, kad ji būtų jo laiduotoja. Su G. S. kalbasi kiekvieną dieną, pastoviai bendrauja su savo vaiku. Nors negyvena kartu, bet jis padeda G. rūpintis vaiku, padeda finansiškai. Lietuvoje jis gyvena nuo 2011 metų spalio, turi Lietuvos vairuotojo pažymėjimą, jam yra žinomos kelių eismo taisyklės. Iš šio įvykio pasimokė, ateityje bus dar atidesnis vairuodamas automobilį. Gailisi ir prisiima atsakomybę. Būtų žinojęs, kad taip nutiks, nebūtų tą dieną vairavęs.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino, davė parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas, apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kaltinamasis bei kaltinamojo gynėja.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, kuriuos teismas paskelbė vadovaudamasis BPK 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio pagrindu.
Nukentėjusioji L. I. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. vasario 18 d., 16.25 val. iš namų, (duomenys neskelbtini), išėjo link prekybos centro “ (duomenys neskelbtini)” susitikti su drauge S.. Apie 16.50 val. priėjo prie reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kuri yra (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini) žiedo. Paspaudė šviesoforo mygtuką ir užsidegus žaliam šviesoforo signalui, apsidairiusi ėjo link prekybos centro “ (duomenys neskelbtini)” per reguliuojamą pėsčiųjų perėją, kuri sudaryta iš trijų važiavimo juostų. Perėjusi pėsčiųjų perėją, atsistojo ant saugumo salelės, paspaudė šviesoforo mygtuką, užsidegus žaliam šviesoforo signalui, apsidairė ir normaliu žingsniu pradėjo eiti per pėsčiųjų perėją. Eidama telefonu nesinaudojo. Perėjus pirmą eismo juostą ir žengiant į antrąją eismo juostą, staiga pajuto smūgį į dešinę kūno pusę. Nuo smūgio kur ir kaip krito neatsimena. Po smūgio prarado sąmonę ir atsibudo tik sekmadienį. Nepamena, ar matė link jos artėjantį automobilį. Taip pat neatsimena, kokios oro sąlygos buvo tą dieną. Klaipėdos ligoninėje jai buvo atlikta viena operacija. Tolimesniam gydymui ji buvo išvežta į Kauno klinikas, kur jai buvo atliktos trys operacijos. Nuo 2023 m. vasario 24 d. ji yra slaugos ir palaikomojo gydymo slaugos namuose “ (duomenys neskelbtini)”, Trakuose. Dėl patirtų sužalojimų jai paskirtas dviejų mėnesių gulimas rėžimas, kol sugis dubens kaulai, o po to bus konsultacija pas gydytoją Kaune. Reabilitacija numatyta 2023 m birželio 19 d. Laukia sunkus ir ilgas gydymas. Dėl patirtų sužalojimų jai padaryta fizinė ir neturtinė žala. Kaltininkas nebandė su ja susisiekti. Jai išaiškina teisė dėl žalos atlyginimo kreiptis į draudimo bendrovę AB “Lietuvos draudimas”, taip pat išaiškinta teisė dėl civilinio ieškinio pateikimo (t. 1, b.l. 44-47).
Specialisto išvadoje Nr. G253/2023(03) konstatuojama, jog L. I. nustatyta: gaktikaulio lūžimai, dešinio blauzdiklaulio lūžimai, dešinio žastikaulio kūno lūžimas, Th4 slankstelio stabilus lūžis, kryžkaulio viršutinės dalies skeveldrinis lūžimas dešinėje, nežymus oro susikaupimas dešinėje pleuros ertmėje, krūtinės ląstos sumušimas. Sužalojimai padaryti eismo įvykio metu kliudžius L. I. automobilio išorės detalėmis iš nukentėjusiosios dešinės pusės, su pirminio smūgio zona dešinės blauzdos srityje. L. I. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymo mastas (t. 1, b.l. 127-128).
Liudytoja R. P. parodė, kad L. I. yra jos sesuo. Paskutiniu metu ji gyveno Klaipėdoje. 2023 m. vasario 18 d. jai paskambino mama A. B., kuri jai pranešė, kad (duomenys neskelbtini), einant per perėją automobiliu buvo partrenkta sesuo L.. Kai ji atvyko į ligoninę, pas seserį nebuvo įleista, kadangi ji buvo gydoma reanimacijos skyriuje. 2023 m vasario 25 d. ji seserį L. aplankė ligoninėje Kauno klinikose. Sesuo buvo sąmoninga ir jai papasakojo, kad įvykio aplinkybių visiškai nepamena. Jos sesuo visada buvo labai dėmesinga, eidama per gatvę tik degant žaliam šviesoforo signalui. Šio įvykio metu L. patyrė daugybinius kaulo lūžius kūno dešinėje pusėje (t. 1, b.l. 82-84).
Liudytoja S. K. parodė, kad L. I. yra jos draugė. Jos pažįstamos apie 10 metų. 2023 m. vasario 18 d., po 16 val. ji susirašinėjo su L., kuri planavo važiuoti į prekybos centrą “ (duomenys neskelbtini)”, o ji su kita drauge sėdėjo ant betonų ties (duomenys neskelbtini) žiedu ir po to nuėjo link jos namų, t.y. link (duomenys neskelbtini). Netikėtai išgirdo duslų garsą. Kai priėjo arčiau, pamatė, kad ant kelio važiuojamosios dalies guli mergina. Kai priėjo dar arčiau, pamatė, kad tai L. I.. Ji vilkėjo raudoną striukę. L. gulėjo daug toliau nei pėsčiųjų perėja su reguliuojamu šviesoforu ir jai kėlė nuostabą, kad ji taip toli buvo nublokšta. L., eidama per gatvę, visada buvo labai dėmesinga ir gatvę kirsdavo degant leistinam žaliam šviesoforo signalui arba gerai apsidairydavo, jei perėja būdavo nereguliuojama. Ji stovėjo nuošalyje ir stebėjo, kas vyksta. Matė, kad įvykio vietoje buvę asmenys skambina į pagalbos centrą. Ji įvykio vietoje buvo tol, kol L. išsivežė medikai. Kai ji atėjo prie įvykio vietos, matė, kad prie ant kelio gulinčios L. buvo du juodo gymio asmenys. Negalėdama patikėti, kad partrenkta buvo L., ji jai parašė žinutę, ar tai ji buvo partrenkta. Tik po kelių dienų L. jai patvirtino, kad tai ji. L. teigė, įvykio aplinkybių ji nepamena. Kai ji buvo įvykio vietoje, šalia nebuvo asmenų, kurie konkrečiai matė patį įvykio momentą ar jį garsiai komentuotų (t. 1, b.l. 87-90).
Liudytoja G. L. parodė, kad 2023 m. vasario 18 d., apie 16.50 val., ji su savo automobiliu “ (duomenys neskelbtini)”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini), ir važiavo antrąja eismo juosta. Minėtą dieną buvo labai saulėta ir priešais iš vakarų pusės labai švietė saulė. Važiuodama ji pamatė, kad jai, kaip eismo dalyviui, šiuo atveju, vairuotojui, degė žalias šviesoforo signalas, tačiau tuo momentu pamatė, kad per priekyje važiuojančio automobilio stogą persiverčia žmogus. Ji iš karto savo vairuojamą automobilį sustabdė ir pamatė, kad už perėjos ant važiuojamosios dalies guli mergina. Įjungė avarinį signalą. Pirma eismo juosta važiuojant kitų automobilių nebuvo. Merginą partrenkęs asmuo, netrukus automobilį sustabdė ir išlipo iš vairuotojo vietos. Jo vairuojamame automobilyje kitų asmenų nepastebėjo. Netrukus ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir apie autoįvykį pranešė dispečerei. Kol ji buvo įvykio vietoje, nukentėjusioji mergina iš vietos nepasijudino, t.y. ji liko gulėti toje pačioje vietoje, kur nukrito po partrenkimo. Kadangi įvykio vietoje ji niekuo padėti negalėjo, ji iš įvykio vietos išvažiavo. Konkrečiai nurodyti, kokiam šviesoforo signalui degant pro perėją važiavo prieš ją važiavęs ir merginą partrenkęs automobilis, ji negali, tačiau jai, iš paskos važiuojant apie 50-60 metrų atstumu, jau degė žalias šviesoforo signalas ir ji automobilį sustabdė ramiai (t. 1, b.l. 93-96).
2023 m. vasario 18 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrima įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) išilgine kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), tiesus kelio ruožas, matoma veikiamu šviesoforu reguliuojama pėsčiųjų perėja. Ties įvykio vieta yra trys vienos krypties eismo juostos, kurios yra paženklintos horizontalaus kelio ženklinimo linijomis, kurios skiria šias eismo juostas. Kelio ženklai galiojimo zonoje Nr. 332, 608, 533, 534. Iš vairuotojo pusės transporto priemonėje dienos metu priklausomai nuo vairuotojo subjektyvių savybių matomumas į priekį ne mažesnis nei 300 m. Dešinėje važiuojamosios dalies pusėje žalia veja, šaligatvis, pastatai (duomenys neskelbtini). Kairėje važiuojamosios dalies pusėje skiriamoji juosta (8 m pločio). Automobilis “(duomenys neskelbtini)”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi (duomenys neskelbtini) antroje eismo juostoje važiuojant link (duomenys neskelbtini). Automobilis priekiniu kairės pusės ratu nuo kairės pusės bordiūro nutolęs 4,60 m, galiniu kairės pusės ratu - 4,77 m. Automobilis nuo dešinės pusės galinio rato kryptimi link Šilutės pl. iki apšvietimo stulpo Nr. 66 nutolęs 5,15 m atstumu (1 t., b.l. 21-23).
2023 m. vasario 18 d. transporto priemonės apžiūros protokole užfiksuota, kad automobiliui “ (duomenys neskelbtini)” apgadintas visas variklio dangtis, sudužęs kairės pusės priekinis žibintas, po kairės pusės priekiniu žibintu įlenktas priekinis bamperis, suskilęs priekinis stiklas. Įdauža yra apie 15 cm ilgio. Ji prasideda nuo variklio dangčio 25 cm atstumu link stogo ir baigiasi ties 40 cm. Nuo kairės pusės priekinio stiklo pradžios 30 cm atstumu. Kita įdauža nuo kairės pusės priekinio stiklo pradžios nutolusi apie 5 cm atstumu, nuo variklio dangčio 55 cm atstumu link stogo ir baigiasi ties 65 cm. Aplink abi įdaužas stiklas suskilinėjęs (t. 1, b.l. 31-33).
2023 m. balandžio 17 d. automobilio pažiūros protokole užfiksuota, kad automobilis “ (duomenys neskelbtini)”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi tarp (duomenys neskelbtini) mokyklos, adresu (duomenys neskelbtini), ir daugiabučio, adresu (duomenys neskelbtini), esančioje automobilių aikštelėje. Automobilio užvedimo raktai paimami iš įtariamojo T. K. O. ir po apžiūros grąžinami. Automobiliui apgadinta priekinė dalis. Sugadinimai būdingi pėsčiojo partrenkimui yra priekinės dalies kairėje pusėje. Priekinio buferio priekinis paviršius yra 41 - 50 cm aukštyje nuo pagrindo. 34 - 47 cm kairiau vidurio buferio dažų danga suskeldėjusi, o buferio plastmasė 45,5 - 56 cm aukštyje įskilusi. 32 - 80 cm kairiau vidurio priekinis kairys šviesų žibintas suskeldėjęs. 38 -67 cm kairiau vidurio variklio dangčio priekinis kairys kampas ir priekinio sparno priekinis kampas deformuoti nulenkiant įstrižai iš viršaus žemyn ir nuo priekio link galo. Priekinio lango stiklas kairėje pusėje suskeldėjęs, smūgio į stiklą židiniuose. Stiklo plėvelė perplyšusi. Smūgio į stiklą židiniai yra 36 cm kairiau vidurio ir 78 cm nuo stiklo viršutinio krašto. Kitas židinys yra 55 cm kairiau vidurio ir 52 cm nuo stiklo viršutinio krašto. Atrakinus automobilį, šviesų jungiklis yra “auto” padėtyje. Skydelis nuo saulės atlenktas. Užvedus automobilį, priekiniai žibintai nešviečia. Įjungus jungiklį artimų šviesų padėtį, šviečia abu priekiniai artimų šviesų žibintai. Priekinio lango valytuvai veikia. Visuose automobilio ratuose oro slėgis yra, visos padangos žieminės, nesusidėvėjusios. Veikiant varikliui vairo pavara veikia sklandžiai. Išoriškai apžiūrint automobilį jo darbinės stabdžių sistemos gedimų požymių neaptikta. Automobiliui važiuojant apie 20 km/h greičiu stabdį nuspaudus didžiausia jėga automobilis užsistabdo, stabdžių ABS suveikia, gedimų požymių neaptikta. Automobilio apžiūros metu neaptikta požymių, kurie rodytų, kad automobilyje yra gedimų įtakoti automobilio valdymą iki priekinės dalies sugadinimų atsiradimų (t. 1, b.l. 34-36).
Pagal BK 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi, sprendžiant kokie veiksmai (ar neveikimas) sudaro eismo saugumo taisyklių pažeidimą, visų pirma tenka vadovautis atitinkamu teisės aktu, konkrečia jo norma.
Šiuo atveju iš pareikšto kaltinimo matyti, kad kaltinamasis T. K. O. kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 9, 29, 127, 128 punktų reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad būdamas eismo dalyviu asmuo privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai (KET „Bendros eismo dalyvių pareigos“ 9 punktas), taip pat, jeigu šviesoforo arba reguliuotojo signalai draudžia važiuoti per pėsčiųjų perėją, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, šviesoforą, o jeigu jų nėra, – prieš pėsčiųjų perėją.<...> (KET 29 punktas); <...> pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties (KET 127 punktas) bei KET 128 punkto reikalavimus, tai yra, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas daro išvadą, kad KET 9 punkte nurodytas reikalavimų visetas sudaro bendro pobūdžio normą, o kaltinime esant ir specialioms normoms, bendros ir specialios normų konkurencijai taikoma speciali norma, todėl šis punktas iš T. K. O. pareikšto kaltinimo šalintinas kaip perteklinis.
Kaltinamasis T. K. O. savo kaltę pripažino visiškai ir dėl savo elgesio nuoširdžiai gailėjosi. Kaltinamasis pripažino, kad artėdamas prie pėsčiųjų perėjos matė, jog jam dega eismą draudžiantis geltonas šviesoforo signalas, tačiau važiavimo greičio nelėtino, pėsčiųjų nematė, tačiau akino šviečianti saulė, nukentėjusiąją pamatė tik po smūgio į automobilį. Kaltinamasis patvirtino, jog neneigia, kad pažeidė KET 29, 127, 128 punktų reikalavimus, ir dėl to jo vairuojamu automobiliu buvo partrenkta ir sunkiai sužalota pėsčioji L. I..
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina byloje ištirtų anksčiau aprašytų įrodymų visuma, tai yra nukentėjusiosios L. I., liudytojų S. K., R. P., G. L. parodymai, specialisto išvada, kurioje konstatuoti nukentėjusiajai padaryti sužalojimai, kelių eismo įvykio vietos apžiūros bei transporto priemonės apžiūros protokolai, kita rašytinė bylos medžiaga. Taigi, byloje nustatyta, kad kaltinamasis pažeidė KET 29, 127 bei 128 punktų reikalavimus ir kaltinamojo KET pažeidžiantys veiksmai buvo būtina kilusių padarinių sąlyga ir šių padarinių priežastis, eismo saugumo taisykles pažeidžiantys kaltinamojo veiksmai turi tiesioginį priežastinį ryšį su kilusiais padariniais. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas neatsargus. Kaltinamasis, vairavo padidinto pavojaus šaltinį, turėjo pareigą įsitikinti eismo saugumu ir pagal savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai padaryti, todėl darytina išvada, kad nusikaltimą jis padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimas baigtas, nes atsirado inkriminuojamo straipsnio dispozicijoje nurodyta pasekmė – nukentėjusiajai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.
Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailėjosi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
BK 40 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant šiems pagrindams: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
G. S. pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja G. S. paaiškino, kad sutinka būti T. K. O. laiduotoja, jai išaiškintos laiduotojos pareigos. Dvejus metus su T. turėjo artimus santykius, nuo lapkričio nebegyvena kartu. Šis žmogus jiems būnant kartu baigė universitetą, susirado darbą, įgijo vairuotojo pažymėjimą. Ji kaltinamuoju pasitiki, jis yra jos vaiko tėtis, kaltinamasis visą laiką nuoširdžiai bendravo ir su ja ir su jos šeima, prisiėmė atsakomybę už jų vaiką. Kai įvyko nelaimė, T. apie tai jai iš karto pranešė, išreiškė savo gailestį ir nerimą dėl susidariusios situacijos. Ji padėjo kaltinamajam bendrauti su nukentėjusiosios mama, tačiau ji nenorėjo priimti pagalbos ar bendrauti. Jos ir kaltinamojo bendravimas yra nuolatinis ir informatyvus. Mano, kad kaltinamajam ji yra autoritetas, ji pirma sužino apie esminius įvykius jo gyvenime, jis atsižvelgia į jos nuomonę. Po įvykio jis buvo labai sukrėstas, keletą savaičių neišėjo iš namų, jis labai pergyveno. Mano, kad šiuo metu ji su vaiku yra kaltinamajam svarbiausi asmenys Lietuvoje ir jos laidavimas yra labiausiai turintis kažkokią reikšmę Lietuvoje. Šiuo metu ji yra vaiko priežiūros atostogose. Šiuo metu mano pajamos yra iš vaiko priežiūros pašalpos ir kiek padeda vaiko tėtis.
Iš byloje esančių duomenų ir iš G. S. paaiškinimų teisme matyti, jog ji yra neteista, bausta už nešiurkštų KET pažeidimą, baudą sumokėjusi, turi darbą, šiuo metu yra mažamečio vaiko, kurio susilaukė su kaltinamuoju, priežiūros atostogose, jos ryšys su kaltinamuoju yra itin artimas. Įvertinęs laiduotoją charakterizuojančius duomenis (2 t., b.l. 93-106,118), išklausęs jos paaiškinimų, teismas daro išvadą, kad laiduotoja G. S. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.
Byloje nustatyta, kad T. K. O. padarė vieną neatsargų nusikaltimą. Kaltinamasis anksčiau neteistas, tik vieną kartą 2023 m. sausio 1 d. baustas administracine tvarka už tai, kad paliko transporto priemonę stovėti zonoje, kurioje draudžiama stovėti (1 t., b.l. 134-135), tačiau bauda sumokėta, kaltinamasis dirba, padeda laiduotojai G. S. išlaikyti jų bendrą vaiką. Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi, bandė susisiekti ir atsiprašyti nukentėjusiosios, pervedė jai pinigų daliniam neturtinės žalos atlyginimui (2 t., b.l. 116). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo nukentėjusioji kreipėsi į kaltinamojo vairuotą transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraudusią draudimo bendrovę AB „Lietuvos draudimas“, kuri nukentėjusiajai atlygino eismo įvykio metu patirtą žalą (2 t., b.l. 107-109). Aptarti duomenys leidžia teismui pagrįstai manyti, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio ir T. K. O. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų bei visuomenėje priimtų elgesio normų.
Esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, yra pagrindas atleisti kaltinamąjį T. K. O. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį laiduotojos G. S. atsakomybei, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą T. K. O. nutraukti.
BK 40 straipsnyje numatyta, kad laidavimas gali būti skiriamas su užstatu ar be jo. Atsižvelgiant į laiduotojos šeiminę (augina mažametį vaiką) bei turtinę (gauna nedideles pajamas) padėtį, teismas užstato šioje byloje laiduotojai neskiria.
BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal to paties straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų.
Nagrinėjamu atveju, teismas įvertina kaltinamojo T. K. O. padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą – kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Bylos duomenys patvirtina, kad T. K. O. anksčiau neteistas, tik kartą baustas administracine tvarka, baudą sumokėjęs, kitų administracinių nusižengimų (taip pat ir susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimais) per paskutinius 5 metus nėra padaręs. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įvykio metu kaltinamasis vairavo blaivus, kaltę nuo pat tyrimo pradžios pripažino ir nuoširdžiai dėl įvykio apgailestauja, pervedė nukentėjusiajai pinigų daliniam žalos atlyginimui. Byloje nesant duomenų, kurie leistų tvirtinti, kad šis kaltinamojo padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, bet dėsningas atvejis jo gyvenime, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam nėra būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.
Daiktas, turintis reikšmės bylai tirti – viena skaitmeninė laikmena, esanti voke prie 2-iojo bylos tomo, paliktina saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,
nusprendžia:
T. K. O. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, ir perduoti jį laiduotojos G. S. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, neskiriant užstato.
Baudžiamąją bylą T. K. O. nutraukti.
Išaiškinti laiduotojai G. S., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs T. K. O. baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti T. K. O., kad jei jis laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės bylai tirti – vieną skaitmeninę laikmeną, esančią voke prie 2-iojo bylos tomo, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.