Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Juditos Sungailaitės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. D. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo V. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį ir nubaustas 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, V. D. paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, jam paskirta sumažinta bausmė – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimas.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys dėl 280 (dviejų šimtų aštuoniasdešimties) eurų turtinės žalos atlyginimo tenkintas, šią sumą išieškant iš V. D..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. D. nuteistas už tai, kad jis 2023 m. rugpjūčio 8 d. apie 13.10 val., išdaužęs (duomenys neskelbtini) bažnyčios, esančios adresu (duomenys neskelbtini), durų stiklą, pateko į bažnyčią, kur iš aukų dėžutės, esančios prie durų, pagrobė ne mažiau kaip 50 eurų; tęsdamas nusikalstamą veiką, išlauždamas aukų dėžutės, esančios prie Švč. M. M. paveikslo, dureles, iš aukų dėžutės pagrobė ne mažiau kaip 30 eurų ir taip įsibrovęs į patalpas, pagrobė (duomenys neskelbtini) parapijai priklausantį turtą – ne mažiau kaip 80 eurų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. D. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis V. D. apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo bei padarytos išvados dėl jo kaltės, tačiau nesutinka su paskirta realia laisvės atėmimo bausme, prašo skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu arba sutrumpinti jos terminą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde.

5. Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamasis įstatymas reglamentuoja, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teisingumo vykdymas yra pagrindinė teismo funkcija, o teisingo nubaudimo sąlyga yra teismo galimybė paskirti kaltam asmeniui teisingą bausmę. Iš baudžiamojo įstatymo nuostatų matyti, kad dėl tam tikrų nusikaltimų specialiosios dalies sankcijos, tame tarpe ir veikos, už kurią apeliantas nuteistas, numato kelių rūšių bausmes, kurios yra alternatyvios. Taigi, tokiu būdu įstatymų leidėjas, sankcijoje numatydamas kelias alternatyvas bausmes, palieka teismui galimybę tinkamai individualizuoti bausmę.

6. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą ir skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad apylinkės teismas, parinkdamas V. D. bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įvertino nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę bei kitas aplinkybes.

7. Už nuteistajam V. D. inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 3 dalyje padarymą asmuo gali būti baudžiamas alternatyviomis bausmėmis – bauda arba laisvės apribojimu arba areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam V. D. griežčiausią iš numatytų bausmių – laisvės atėmimą, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek į nuteistojo asmenybę, tiek ir į jo padarytos nusikalstamos veikos bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikos motyvus ir tikslus ir jas objektyviai įvertino. V. D. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, kas buvo pripažinta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jis nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui už kito nusikaltimo padarymą, taigi, nusikalto būdamas recidyvistas, todėl tai teisingai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas teisiamas jau šešioliktą kartą, dauguma jo nusikalstamų veikų susiję su neteisėtu svetimo turto pasisavinimu. Teismas ankstesniais nuosprendžiais V. D. yra taikęs bausmės vykdymo atidėjimą, jis ne kartą pataisos įstaigoje atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, jam buvo taikytas ir lygtinis paleidimas, tačiau ir vėl darė analogiškas tyčines nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido spręsti, jog V. D. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio, kad tai jį charakterizuoja neigiamai, kaip linkusį nusikalsti asmenį, todėl iš kelių alternatyvių bausmių rūšių parinko griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. V. D. skundo teiginys, jog tai, kad nuo bausmės atlikimo iki šios nusikalstamos veikos padarymo jis taisėsi ir gana ilgą laiką, 10 mėnesių išbuvo nepadaręs nusikalstamos veikos, negali būti vertinama kaip jo asmenybę teigiamai charakterizuojanti aplinkybė, suteikianti pagrindą taikyti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Kaip minėta, V. D. tinkamų išvadų iš ankstesnių susidūrimų su teisėsaugos institucijomis nedaro, savo elgesio kritiškai nevertina (nors formaliai kaltę ir pripažįsta), nenori laikytis visuomenėje priimtų elgesio normų, todėl nebuvo pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti parinkus jam švelnesnę bausmę.

8. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs V. D. vieną atsakomybę lengvinančią ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat įvertinęs jo asmenybę – kad jis praeityje ne kartą teistas, baustas administracine tvarka, nuobaudos neįvykdytos, nedirbantis, paskyrė jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, t. y. bausmę žymiai mažesnę nei BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, kas patvirtina, jog apeliantui paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta. Atkreiptinas dėmesys, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę būti nubaustam laisvės atėmimu. Vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pernelyg švelnus baudžiamumas gali būti tik paskata apeliantui ir toliau daryti nusikalstamas veikas.

9. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. gruodžio 12 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį nuteistojo apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. D. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.