- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-06-09
- Bylos Nr.
- 1-375-229/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 76-1-00239-2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rita Bilevičienė
- Nukentėjusysis
- Ž. S.
- Civilinis ieškovas
- Panevėžio teritorinės ligonių kasos
- Kaltinamasis
- D. A.
- Advokatai
- Eligija Norkienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, turintis 9 klasių išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
1/. 2008-01-29 Panevėžio m. apyl. teismo pagal LR BK 165 str. 1 d., 10 parų arešto, pagal LR BK 284 str. 1 d., 15 parų arešto, pagal LR BK 165 str, 1 d., 20 parų arešto, pagal LR BK 284 str. 1 d., 30 parų arešto, remiantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė - 45 paros arešto; 2)2008-01-31 Panevėžio m. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 1 m. l/a., pagal LR BK 180 str. 1 d., 2 m. 6 mėn. l/a., vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė - 3 m. l/a., vadovaujantis LR BK 92 str. 1 d., 2 d., bausmės vykdymas atidėtas 3 m., paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – įspėjimas ir elgesio apribojimas 12 mėn., įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., mokytis arba dirbti, uždraudžiant bendrauti su D. Š. bei keisti gyvenamąją vietą be elgesio apribojimo vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios; 3) 2009-08-07 Panevėžio m.. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 45 paros arešto, vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., LR BK 65 str. 1 d. 1 p., A PP paskirta arešto bausmę subendrinta su 2008-01-29 ir 2008-01-31 Panevėžio m. apyl. teismo nuosprendžiais bei 2008-03-04 Panevėžio m. apyl. teismo nutartimi subendrinta bausme iš dalies sudedant ir paskirta galutinė 3 m. 2 mėn., l/a.; 4) 2009-12-24 Panevėžio m. apyl. teismo pagal LR BK 259 str. 2 d., 20 parų arešto, LR BK 259 srt. 2 d., 20 parų arešto, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., bausmės subendrintos su Panevėžio m. apyl. teismo 2009-08-07 nuosprendžiu skirta bausme, arešto 1 parą prilyginti 1 laisvės atėmimo dienai ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 m. 3 mėn. l/a., dėl LR BK 178 str. 2 d., išteisintas; teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. A. 2013 m. balandžio 22 d., apie 20 val., viešoje vietoje - Panevėžio r., Krekenavos sen., Krekenavos k., Šilelio g. 3, daugiabučio gyvenamojo namo pirmojo aukšto fojė, tyčia iš chuliganiškų paskatų pažeidė viešąją tvarką - įžūliu elgesiu, pasireiškusiu demonstratyviu cinišku žmogaus orumą žeminančių ir necenzūrinių žodžių bei fizinio smurto vartojimu, t.y. šaukdamas, kad nukentėjusysis Ž. S. yra „mentų“ draugas, „ožys“, vartodamas necenzūrinius žodžius bei koja suduodamas vieną smūgį į veidą Ž. S., po ko nukentėjusiajam nuo smūgio nugriuvus ant grindų, suduodamas kojomis gulinčiam ant grindų nukentėjusiajam vieną smūgį į veidą ir vieną smūgį į galvos kairę pusę bei ne mažiau trijų smūgių į dešinį šoną, padarė Ž. S. dvi muštines žaizdas viršutinėje lūpoje - sužalojimus, nežymiai sutrikdžiusias nukentėjusiojo sveikatą, o smūgio sudavimu į galvą bei smūgių sudavimu į dešinį šoną, sukėlė pastarajam fizinį skausmą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sukeldamas aplinkiniams išgąstį, versdamas juos išgyventi baimės jausmą - sutrikdė visuomenės rimtį, bei akivaizdžiai pažeisdamas kitų daugiabučio gyventojų normalią gyvenseną, poilsį ir ramybę - sutrikdė visuomenės tvarką.
Kaltinamasis D. A. teisminio posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013 m. tiksliai laiko neatsimena, galėjo būti 2013-04-22, sutiko draugą A. J. ir ėjo į bendrabutį, esantį Krekenavoje, Šilelio g. 3 aiškintis dėl ko I. P. ir jos sugyventinis Ž. S. neprižiūri A. J. giminaitės vaiko. Bendrabučio pirmame aukšte, bendro naudojimo koridoriuje įvyko viskas. Į koridorių išėjo Ž. S. ir kartu nuėjo į fojė aiškintis. Buvo trise: jis, A. J. ir Ž. S.. Pradėjo aiškintis dėl ko jis neprižiūri savo vaikų. A. J. išsiaiškino su juo iki galo, o jis su Ž. S. pasiliko dviese. Jis paklausė kodėl jis meluoja, nes buvo girdėjęs iš vietinių, kad tikrai neprižiūri mergaitės, sakė, kad geria Ž. S., todėl neprižiūri. Supykęs, kad jis meluoja, spyrė jam vieną smūgį iš kojos į galvą. Jis parkrito ant grindų ir jis jam dar sudavė porą smūgių koja į įvairias kūno vietas. Kiek smūgių, nepamena, bet galėjo būti tiek smūgių, kiek kaltinime nurodyta. Nematė, kad jam bėgtų kraujas. Paliko jį ir išėjo. A. J. jokių smūgių nukentėjusiajam nesudavė, viską darė tik jis. Iki to įvykio jokio piktumo Ž. S. atžvilgiu neturėjo. Jam jokio reikalo, dingsties taip elgtis su nukentėjusiuoju nebuvo, pasielgė blogai, gailisi dėl to. Įvykio metu jis buvo blaivus, o Ž. S.- visiškai girtas. Matė kažkas tą įvykį. Įvykis buvo apie 20.00 val., buvo triukšmas. Žino, kad Ž. S. kreipėsi pas medikus. Po kiek laiko tą sužinojo, bet Ž. S. jam jokių pretenzijų nepareiškė. Žino, kad yra TLK ieškinys 170,97 Lt. Pripažįsta ieškinį. Konflikto metu galėjo sakyti Ž. S. „mentų“ draugas, ožys“. Išsprūdo tie žodžiai iš tokios situacijos, pagrindo neturėjo vadinti jo tokiais žodžiais, bet iš tokios situacijos taip gavosi. Jokių drabužių jis nenusirenginėjo. Jokio ryšio tarp vaiko nepriežiūros ir pavadinimo „mentų draugu“ nėra. Jis asmeniškumo jokio neturėjo, išvadino Ž. S. tokiais žodžiais be jokios dingsties. Po įvykio teko kalbėti su nukentėjusiuoju, jo atsiprašė, jis jam jokių pretenzijų nereiškė. Galimybę atsiprašyti nukentėjusiojo turėjo. Ž. S. neprašė atlyginti jokios moralinės žalos, nes viską išsprendė draugiškai. Dėl šio įvykio gailiuosi.
Motyvuojamoji dalis
Apart kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:
Nukentėjęs Ž. S. apklausos metu parodė, kad 2013-04-22 (duomenys neskelbtini), namuose su sugyventine I. P. šventė savo praėjusį gimtadienį, buvo neblaivus. Apie 21 val. ėjo į bendrą pirmo aukšto koridorių, pas kaimyną S., kad šis kitą dieną pavairuotų automobilį, pavežtų jo sugyventinės giminaitę į Panevėžį. Beldė į kaimyno duris, durų neatidarė. Prie įėjimo girdėjo kažką kalbant, į laiptinę įėjo A. J. ir D. A.. Laiptinė buvo apšviesta. Iš jų buto išėjo sugyventinė I. P., kuri ėjo link jų. Ją A. J. pasivadino eiti į kiemą pasikalbėti.Tada D. A. pakeltu tonu pradėjo užgaulioti, sakydamas, kad jis (Ž. S.) yra „mentų“, t. y. policininkų draugas, vartojo necenzūrinius žodžius, tokius kaip „blet, nachui“. Sakė, kad jis yra „ožys, kad neprižiūri sugyventinės I. vaiko“. D. A. nusirengė marškinius, rūbus numetė prie S. durų, jo elgesys akimirksniu tapo agresyvus. Suagresyvėjęs D. A. ištiesta koja spyrė į kairį apatinį žandikaulį. Po to smūgio jis daugiau nieko neatsimena, nes prarado sąmonę. Ar griuvo, ar liko stovėti, neatsimena. Ar buvo atėjęs jo mušti A. J., nežino, taip pat nežino, ar jam buvo suduota daugiau smūgių. Sąmonę atgavo kambaryje, sugyventinė valė veidą, nes buvo kruvinas, buvo prakirsta lūpa, skaudėjo šoną bei galvą kairėje pusėje ties smilkiniu. Kreipėsi į ligoninę, kur susiuvo viršutinę lūpą ir išleido į namus. Grįžęs nuėjo pas kaimyną G. S., kuris buvo ne vienas. Buvo jo mama ir vyrai pravardėmis „(duomenys neskelbtini)“ (G. B.) ir „(duomenys neskelbtini)“ (V. J.). Pas G. S. atėjo ir D. A., kuris jį sumušė. D. A. apie konfliktą nekalbėjo. Dėl sužalojimų pas med. ekspertus nesikreipė, nes buvo prasta sveikata, sunkiai judėjo dėl šono skausmų. ( 1 t., b. l. 53-53, 54-55, 56-57/.
Liudytoja I. P. parodė, kad 2013-04-22 namuose šventė praėjusį sugyventinio Ž. S. gimtadienį, vartojo alkoholinius gėrimus. Ž. S. buvo tikrai išgėręs, bet puikiai orientavosi aplinkoje, suvokė aplinkybes. Apie 21 val. Ž. S. iš buto nuėjo į fojė pas kaimyną tartis dėl kitos dienos važiavimo į Panevėžį. Po kelių minučių ji ėjo į kiemą pro fojė, kur buvo Ž. S., pasišnekėti su kaimynais, tikėjosi rasti ką nors rūkantį kieme. Ar Ž. S. buvo su kuo nors, ar vienas, to ji neatsimena. Kieme buvo A. J.. Ji su A. J. kalbėjosi, kad šis nebelįstų prie jos sugyventinio. A. J. sakė, kad Ž. S. yra negeras žmogus, kad jis neprižiūri jos vaiko. A. J. jai dėl vaiko nepriežiūros nepriekaištavo. Jai kalbantis su kaimyne R. K., kuri su ja kalbėjosi per buto langą, nepastebėjo kaip A. J. įėjo į fojė. Besikalbėdama išgirdo Ž. S. šaukiant „gelbėkit“. Įbėgusi į fojė pamatė, kaip prie jos sugyventinio Ž. S. stovi A. J. ir D. A.. Ž. S. buvo tarp minėtų vaikinų sukniubęs, atsirėmęs į sieną šonu, užsidengęs rankomis veidą, kuris buvo kruvinas. Ž. S. judėjo. Jai šaukiantis pagalbos, į fojė įpuolė R. K., kuri sušuko, kad jau iškvietė policiją ir policija jau važiuoja. A. J. su tuo iš matymo pažįstamu vaikinu pabėgo. D. A., iki pusės nuogas, išbėgdamas nuo grindų susirinko rūbus. R. K. padėjo jai parsivesti Ž. S. į butą, kur jį paguldė ant lovos. Ž. S. atsigavo po pusvalandžio ir pradėjo kalbėti.Jo veidas buvo sutinęs. Ž. S. pasakė, kad nesuprato už ką buvo sumuštas. I. P. iškvietė greitąją pagalbą, kuri Ž. S. išvežė į Panevėžio ligoninę ir po apžiūros išleido gydytis ambulatoriškai. Nepamena, kad A. J. sakytų, kad mušė Ž. S. abu (su D. A.. ( 1 t., b. l. 63-64, 65-66 )
Liudytoja E. K. parodė, kad 2013 m. pavasarį, vakare apie 20 val., ji su kaimyne V. S. buvo Krekenavos mstl., Šilelio g. 3, namo kieme, ties prie namo gale esančio įėjimo į namą durimis. Nuo miestelio centro link jų namo ėjo G. G., A. J. ir D. A.. Jie nuėjo link namo fojė, kur girdėjo juos kalbant. Bestovėdama kieme prie namo galo, išgirdo triukšmą fojė. Į namo vidų neėjo, bet per atidarytas galines namo duris pamatė, kaip atsidarė durys iš fojė į koridorių ir į koridorių įbėgo Ž. S. ir D. A., kurie sustojo prie pat fojė durų. Juos pažino, nes iš fojė yra geras apšvietimas. D. A. nusirengė ar tai striukę, ar tai džemperį, numetė ant grindų ir koja spyrė Ž. S., stovinčiam nugara į jų pusę, ar tai į pilvą, ar tai šiek tiek aukščiau. Nuo to smūgio Ž. S. nugriuvo ant grindų galva į liudytojos buvimo vietos pusę, kojomis į fojė pusę. Nugriuvo ant dešinio šono. D. A. kojomis spardė gulintį Ž. S., bet į kurią vietą spirdamas pataikė, nematė. D. A. tikrai spirdamas pataikė, nes nuo kiekvieno smūgio Ž. S. negalėjo atsistoti, pasikėlęs nuo grindų klūpėjo ant kelių prie pat sienos. D. A. gulinčiam Ž. S. spyrė ne mažiau 5 kartų. Visa tai užtruko apie 5 min. Daugiau Ž. S. koridoriuje niekas nemušė ir iš fojė į koridorių niekas nebuvo atėjęs. Matydamos mušamą Ž. S., ji su V. S. pradėjo šaukti, kad nustotų mušti ir D. A. nustojo. Ž. S. atsistojo ir nuėjo į kambarį. Jam iš paskos įbėgo D. A.. Kas vyko bute, liudytoja nematė, bet girdėjosi triukšmas. D. A. bute užtruko 1-2 min. ir išbėgo per fojė duris. Matė, kaip D. A. ir A. J. išėję per pagrindines namo duris, nuėjo link miestelio centro. I. P. šaukė, prašė kviesti policiją, bet dėl ko nesakė. Liudytoja suprato, kad policiją nori iškviesti dėl to, kad D. A. sumušė Ž. S.. Po visų muštynių į laiptinę išėjo R. K., kuri iškvietė policiją. ( 1 t., b. l. 75-76, 77-78 ).
Liudytoja V. S. parodė, kad 2013 m. pavasarį, vakare su kaimyne E. K., prie savo namų Šilelio g. 3, Krekenava, tvarkė aplinką. Į kiemą išėjo per galines namo duris. Kiek buvo valandų, neatsimena, matė kaip į jų namą per pagrindines duris atėjo D. A., A. J. ir G. G.. Po to fojė išgirdo triukšmą. Girdėjosi ir moteriški ir vyriški balsai, bumbsėjimai, lyg būtų suduodami smūgiai. Tačiau kur buvo suduoti smūgiai, ar žmogui, ar taip kažkas buvo daužoma, nematė ir nežino. Kažkokia moteris ar panelė šaukė, ramino, liepė baigti, kaip suprato, muštis. Per galines namo duris, pamatė koridoriuje kaip prasidarė fojė-koridoriaus durys, bet kas jas atidarė, to nematė. Ant grindų, prie pat fojė durų, prie sienos gulėjo kaimynas Ž. S., o prie jo stovėjo D. A., kuris spyrė gulinčiam ant grindų Ž. S.. Kur D. A. spyrė Ž. S., ji neįžiūrėjo, visa tai matė iš namo galo. Kiek kartų įspyrė D. A. gulinčiam Ž. S. nematė, nes užsidarė fojė durys, be to kieme žaidė jos mažamečiai vaikai ir ji žiūrėjo ką jie veikia. Lyg tai jau po muštynių matė, kaip Ž. S. sugyventinė I. P., kuri kaip ir Ž. S. buvo girta, kalbėjosi su A. J., kuris jai pasakė, kad ši nustotų gerti ir pagailėtų vaiko. Kiek ji matė, tai A. J. Ž. S. nemušė. Po konflikto, per pagrindines duris išėjo A. J. ir D. A., kurio ranka buvo kruvina. Ž. S. tą patį vakarą išvežė į ligoninę, namo jis grįžo vėlai. ( 1 t., b. l. 79-80 ).
Nepilnametė liudytoja G. G. parodė, kad 2013 m. pavasarį, pavakaryje, grįždama į namus, krepšinio aikštelėje ji susitiko (duomenys neskelbtini) gyvenančius A. ir D., kurių pavardžių nežino. D. ją užkalbino, klausė, kur ji eina. Kai ji pasakė, kad eina namo, D. pasakė, kad palydės ir kartu su A. ėjo link jos namų. Ko jie ėjo kartu su ja iki jos namų, nesakė. Visi trys nuėjo iki pagrindinių daugiabučio namo durų. Eidama namo, ji matė, kad prie namo galo buvo kaimynės E. ir dar viena moteris, kurios gyvena jos name, pirmame aukšte. Kaimynės juos piktai nužiūrėjo. Ji su A. ir D. atėjo iki pagrindinių durų, ji įėjo į fojė ir parėjo į namus, o juos paliko kieme prie įėjimo durų. Kur jie nuėjo, nematė. Eidama į namus nieko nesutiko. ( 1 t., b. l. 81-82 ).
Liudytoja A. G. parodė, kad 2013 m. pavasarį, pavakaryje dukra G. G. išėjo į parduotuvę. Netrukus pamatė kaip dukra grįžta namo su A. ir D., apie kuriuos yra girdėjusi, kad jie yra negeri vaikinai. Matydama juos ateinančius, žiūrėjo kur jie eis ir laukė grįžtančios dukros. Jie atėjo iki namo pagrindinių durų, netrukus G. grįžo į kambarį. Nei A., nei D. nematė. Dukra liko namuose ir kartu žiūrėjo televizorių. Nuėjusi į virtuvę, per buto duris išgirdo triukšmą pirmo aukšto koridoriuje, esančiame už fojė. Į fojė nėjo žiūrėti kas vyksta, girdėjo garsus tokius, lyg tai būtų darinėjamos durys, lyg tai kas būtų mušęsi, nes girdėjosi bumbsėjimai, taip pat girdėjosi rėkavimai, daugiau rėkavo vyrai, bet kas tokie, ji nepažino. Kadangi nei su A., nei su D. ji nėra kalbėjusi, todėl negali pasakyti ar rėkavo jie, ar ne jie. Kas mušėsi koridoriuje, ji nežino. Vėliau iš vietinių gyventojų sužinojo, kad buvo sumuštas Ž. S., bet kas jį sumušė, to ji nežino, nes jai niekas nesakė. ( 1 t., b. l. 83-84 ).
Liudytoja R. K. parodė, kad 2013-04-20, apie 20 val., ji buvo savo namuose prie atviro lango. Tuo metu bendrabučio, kur ji gyvena vestibiulyje, išgirdo didelį triukšmą. Kas ką šaukė, ji nesuprato, tik suprato, kad vyksta muštynės. Įsiklausiusi išgirdo kaimynės I. P. balsą, kuri šaukė „gelbėkit“.
Kadangi triukšmas nesiliovė, ji paskambino pagalbos telefonu „112“ ir pranešė apie muštynes. Už 5 min. žiūrėdama per langą pamatė, kad jų namo išeina du jaunuoliai, apsirengę tamsios spalvos rūbais. ( 1 t., b. l. 67 ).
Liudytojas G. S. parodė, kad jis gyvena tame pačiame name, kur gyvena ir Ž. S.. Jų kambariai yra šalia. Su juo bendrauja, kartu išgeria alaus. 2013 m. balandžio mėnesio pabaigoje, gėrė alų, buvo neblaivus. Į namus grįžo apie 22-23 val. Pas jį į kambarį apie 23-24 val. atėjo Ž. S., kurio veidas buvo sumuštas, buvo sutinęs, bet nekruvinas. Ž. S. lūpa buvo sutinusi. Ž. S. jam pasakė, kad jį sumušė, bet neminėjo nei kas sumušė, nei kur sumušė. Trumpai pakalbėjus Ž. S. išėjo namo. ( 1 t., b. l. 69-70 ).
A. J. įtariamojo apklausos metu parodė, kad 2013 m. balandžio mėnesio pabaigoje, tiksliau neatsimena, jis buvo blaivus. Apie 18 val. jis krepšinio aikštelėje susitiko D. A., ar šis buvo blaivus negali pasakyti, bet nejuto, kad nuo jo sklistų alkoholio kvapas. Trumpai pakalbėjęs, nusprendė vienas nueiti iki bendrabučio pakalbėti su I. P., kodėl ši neprižiūri vaiko, kuris yra jo tetos anūkas. Iš kaimo gyventojų buvo girdėjęs, kad kai I. P. pradėjo gyventi su Ž. S., pradėjo vartoti alkoholį ir visiškai neprižiūri vaiko. D. A. jį palydėjo iki bendrabučio ir jis vienas įėjo į bendrabutį. Jau norėjo eiti iki Ž. S. buto, kai bendrabučio fojė susitiko Ž. S. ir I. P.. Jie abu buvo neblaivūs. Ž. S. vos laikėsi ant kojų, o I. P. pradėjus kalbėti, pamatė, kad nuo girtumo ji sunkiai ir nerišliai kalba. Jis priekaištavo I. P., kad kai ji „susidėjo“ su Ž. S., pradėjo gerti beveik kiekvieną dieną, ristis žemyn. I. P. pradėjo teisintis, bet ką sakė, jis neišgirdo, nes ant jo puolė Ž. S.. Abiem rankomis suėmė už pečių, traukė link savęs burbėdamas, kad ne jo reikalas. Nesuprasdamas, ką šis nori padaryti tokiu savo elgesiu, norėdamas, kad jį paleistų, jis įrėmė Ž. S. į krūtinę savo rankų delnus ir atstūmė nuo savęs. Ž. S. nuo pastūmimo, būdamas neblaivus, neišlaikė pusiausvyros, trenkėsi į sieną ir nugriuvo ant plytelėmis išklotų fojė grindų. Kaip nugriuvo Ž. S. jis nebematė, tik iš duslaus garso suprato, kad šis griuvo, nes apsisukęs bėgo pro duris į kiemą, nes nenorėjo veltis į muštynes. I. P. pradėjo rėkti. O jis su D. A., kuris jo laukė kieme, nuėjo link centro. D. A. papasakojo, kas įvyko su Ž. S. bendrabutyje. ( 1 t., b. l. 99-100 ).
2013 m. balandžio 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžio r., Krekenavos sen,. Krekenavos mstl., Šilelio g. 3, bendrabučio vestibiulyje. Pastatas trijų aukštų. Pastato šiaurinėje sienoje yra metalinės durys į pastato pirmą aukštą – vestibiulį. Vestibiulis yra keturkampio formos. Šiaurinėje sienoje yra du maži langai. Vakarinėje sienoje yra durys, už kurių yra laiptinės aikštelė. Laiptinės aikštelės vakarinėje sienoje yra medinės durys, ant kurių yra Nr. 101. Pietinėje dalyje yra laiptai. Pietinėje vestibiulio sienoje yra medinės durys, pažymėtos Nr. 111. Rytinėje sienoje yra medinės durys, pro kurias patenkama į bendrą koridorių. (1 t., b. l. 11-12 ). 2014 m. vasario 21 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra Panevėžio r., Krekenavos sen,. Krekenavos mstl., Šilelio g. 3, trijų aukštų daugiabučio gyvenamojo namo pirmame aukšte. Gyvenamojo namo šiaurinėje sienoje yra durys į laiptinę. Prie durų į laiptinę yra trijų pakopų betoniniai laiptai. Durų dešinėje pusėje ties laiptų aikštele yra langas. , o kairėje durų pusėje yra mūrinė siena, kurios viršuje, ties durų viršutine dalimi yra langeliai. Gyvenamojo namo rytinėje sienoje per vidurį yra įėjimo durys į pirmo aukštą. Durys atidaromos į išorę, jos atidarytos. Durų kairėje pusėje yra pastogė, kur stovi stalas ir suolai. Namo rytinėje pusėje atstumu 30 m. yra krepšinio aikštelė. Gyvenamojo namo pirmo aukšto (įėjus per šiaurinėje sienoje esančias duris) fojė grindys yra betoninių plytelių. Koridoriaus vakarinėje sienoje esančios durys yra be numerio (G. buto durys). Už durų 0,5 m. atstumu yra laiptinė. Jos vakarinėje sienoje ties laiptais yra buvo durys Nr. 101. Laiptai yra pietinėje dalyje. Fojė pietinėje sienoje arčiau rytinės pusės yra medinės durys, ant kurių yra Nr. 111. Nuo jų 2 m. atstumu yra fojė rytinė siena. Rytinėje sienoje 30 cm. atstumu iki pietinės sienos yra medinės durys, rakinamos įleidžiama spyna, į koridorių. Durys neužrakintos. Prie pietinės sienos, tarpe tarp durų Nr. 111 ir durų į koridorių, randasi vieta, kur buvo užpultas ir sužalotas nukentėjusysis Ž. S.. Atidarius fojė-koridoriaus duris matyti, kad grindų danga yra linoleumas. Koridoriaus ilgis 25 m. Koridoriaus šiaurinėje ir pietinėje sienose yra įėjimo į butus durys. Koridoriaus gale rytinėje sienoje yra medinės durys į lauką, kurios yra atidarytos. ( 1 t., b. l. 17-22 )
Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro E.Šidlausko 2014-03-28 nutarimu, ikiteisminis tyrimas dalyje - A. J. atžvilgiu nutrauktas, vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.( nesant jo veiksmais padarytai veikai, turinčiai nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių).
/ 1 t., b. l. 133-134 ).
2013-04-22 asmens blaivumo teste nurodyta, kad alkotesteriu „lion alcolmeter 500“ serijos Nr. 19125, 20.36 val. nukentėjusiajam Ž. S. nustatyta 2.94 promilės girtumas. ( 1 t., b. l. 51 ).
2013-05-27 specialisto išvadoje Nr. G 675/13(05) ir 2014-02-11 specialisto išvadoje Nr. pG675/13/14(05) nurodyta, kad pagal medicininius dokumentus Ž. S. nustatytos muštinės žaizdos viršutinėje lūpoje, padaryta kietais bukais daiktais, ne mažiau 2 trauminiais poveikiais, galimai nurodytomis įvykio aplinkybėmis, iki kreipimosi į Panevėžio ligoninę. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Pagal minėtų sužalojimų skaičių, pobūdį ir lokalizaciją, mažai tikėtina, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti nugriuvęs. Kairė galvos pusė ties smilkiniu galėjo skaudėti dėl minėtos srities sumušimo, kuris galėjo būti padarytas Ž. S. nugriuvus ant grindų po suduoto smūgio ar spiriant gulinčiam. Dešinės pusės šonas galėjo būti sumuštas po suduoto smūgio netekus sąmonės ir nugriuvus ant grindų ar spiriant gulinčiam. Visi D. A. veiksmai, nurodyti užduotyje, Ž. S. galėjo sukelti fizinį skausmą. ( 1 t., b. l. 47, 50/.
Byloje Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė - 170,97 litų civilinį ieškinį už apmokėtas Ž. S. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. ( 1 t., b. l. 31-32 ). Iš teismui pateikto civilinio ieškovo 2014-05-22 rašto Nr.12-1506 matyti, kad palaiko civilinį ieškinį, o bylą prašo nagrinėt atstovui nedalyvaujant.
Iš 2013-05-28 Bendrojo pagalbos centro Šiaulių skyriaus pranešimo Nr. 41 D(Š)-62 matyti, kad 2013-04-22, 20.01 val., pagalbos centre bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 iš neprisistačiusios pilietės (abonento telefono numeris (duomenys neskelbtini)) buvo gautas pranešimas, kad Šilelio g. 3, Krekenavoje, vyksta muštynės.
Skambutis perduotas Panevėžio apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojams. ( 1 t., b. l., 24 )
Iš 2013-06-03 VšĮ „Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika“ pranešimo Nr. S-1409 matyti, kad 2013-04-22, 20.41 val., registruotas iškvietimas į Panevėžio r., Krekenavos mstl., Šilelio g. 3-104. Iškvietimo priežastis – sumuštas Ž. S.. Į iškvietimą vyko bendruomenės slaugytojas A. G. ir vairuotojas P. L.. ( 1 t., b. l. 28 )
Pagal LR BK 284 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Pagal teismų praktiką visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009 ir kt.).
Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų.
Vienas iš alternatyvių LR BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimo – būdų yra įžūlus elgesys. Įžūlus elgesys – tai agresyvus, moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Įžūlūs veiksmai asmeniui inkriminuojami paprastai tada, kai jie susiję su akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT )Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-122/2008, 2K-412/2009, 2K-587/2007). Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto naudojimas prieš asmenį viešojoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (LAT nutartys Nr. 2K-293/2009, 2K-272/2010, 2K-286/2011, 2K-281/2012 ir kt.).
Išnagrinėjus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, darytina išvada, kad buvo sutrikdyta viešoji tvarka, atlikti įžūlūs veiksmai, panaudotas fizinis smurtas nukentėjusiojo Ž. S. atžvilgiu. Teismui nekelia abejonių, jog visuomenės rimtis ir tvarka buvo sutrikdyta D. A. nusikalstamais veiksmais, kurių metu buvo panaudotas fizinis smurtas, susijęs su nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymu, ką patvirtina pateiktos Specialistų išvados .
LR BK 284 str. 1 d. numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti (LR BK 15 str. 2 d. 1 p.). Kaltinamojo D. A. nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, kadangi jis be jokios dingsties sudavė smūgius nukentėjusiajam Ž. S., padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukeldamas fizinį skausmą, įžūlius veiksmus atliko matant kitiems asmenims, daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpose, tuo savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, daugiabučio namo patalpose, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka ir šių padarinių norėjo.
Įvertinus byloje surinktų r teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visumą, kaltinamojo D. A. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota ir atitinka LR BK 284 str. 1 d., t.y. kaltinamasis įvykdė viešosios tvarkos pažeidimą.
Kaltinamasis D. A. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis praeityje teistas keturis kartus, teistumas neišnykęs, išvadų nedaro, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, psichikos sveikatos centro įskaitoje neregistruotas, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, darbo paieška nutraukta be teisės registruotis 6 mėnesiams, seniūnijos charakteristikoje nurodyta, kad dėl D. A. elgesio seniūnija iš kaimynų ir seniūnijos gyventojų raštiškų nusiskundimų negavusi, kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog kaltę visiškai pripažino ir gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Esant minėtoms aplinkybėms bei vadovaujantis LR BK 55 str., 56 str. nuostatomis, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Kadangi kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl taikytinas LR BK 64-1 str. ir kaltinamajam nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu /1/3/.
Byloje ikiteisminio tyrimo metu Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė - 170,97 litų civilinį ieškinį už apmokėtas Ž. S. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. ( 1 t., b. l. 31-32 ). Iš teismui pateikto civilinio ieškovo 2014-05-22 rašto Nr.12-1506 matyti, kad palaiko civilinį ieškinį, o bylą prašo nagrinėt atstovui nedalyvaujant. Ieškinys pagrįstas ir teisėtas, kaltinamass su ieškiniu sutinka, todėl tenkintinas visiškai / LR BPK 115 str./.
Sutinkamai su LR baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsniu iš kaltinamojo priteistinos turėtas proceso ( teismo šaukimams ) išlaidos valstybei.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273 str., 297-308 str., teismas
nusprendžia:
D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1d. ir nubausti jį laisvės atėmimu vieniems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 64¹ str. 1-2 d., paskirtą bausmę sumažinti 1/3, ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą vieniems metams. Bausmę atlikti Pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Kardomąją priemonę D. A.– rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, pakeisti į suėmimą, sulaikant teismo salėje.
Panevėžio teritorinė ligonių kasos 170,97 litų civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš D. A. 170.97 Lt. už turėtas gydymo išlaidas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsniu, priteisti iš D. A. 9 Lt turėtas proceso (pašto) išlaidas valstybei.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o nuteistajam nuo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.