- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-14
- Bylos Nr.
- ATP-612-116/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-29-3-00674-2013-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaclovas Iždonas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal S. Ž. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 1 d. nutarimo, kuriuo S. Ž. nubaustas:
pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalį – 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams,
pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos ir S. Ž. galutinė subendrinta nuobauda paskirta 4000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. Ž. nubaustas už tai, kad 2013 m. rugsėjo 4 d. 4.10 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „BMW 318“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 1,07 promilių girtumas), nepakluso policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu S. Ž. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarimą ir bylą išnagrinėti iš esmės.
Skunde apeliantas nurodo, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas neįvertino visų esminių bylos aplinkybių, jo prašymų ir paaiškinimų bei padarytų procesinių pažeidimų, galinčių turėti įtakos nuobaudos skyrimui. Teigia, kad pagrindu skiriant administracinę nuobaudą tapo liudytojo, policijos pareigūno D. V. parodymai. S. Ž. įsitikinimu, teismas neteisingai suprato liudytojo parodymus ir jo (S. Ž.) paaiškinimus, todėl teismo nutartyje vartojant neteisingus lingvistinius išsireiškimus susidaro neteisingas įvykio aplinkybių vaizdas ir to pasekoje yra priimtas neteisingas nutarimas.
Skunde pažymima, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys. Šis procesinės teisės principas expressis verbis nėra išdėstytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse, bet jis kyla iš ATPK 256 straipsnio 1 dalies, įpareigojančios pareigūnus laikytis įstatymų nustatant, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ATPK 1 straipsnio, kuriuo administracinių teisės pažeidimų kodekso uždavinys yra saugoti piliečių teises bei laisves, nustatytą valdymo tvarką, stiprinti teisėtumą, Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą. Teisės mokslo ir teismų praktikos yra pripažįstama, kad duomenys gali būti laikomi neteisėtai gauti, jeigu buvo pažeistos žmogaus teisės, proceso principai, buvo panaudota neleistina prievarta, atlikti veiksmai ir jų rezultatai nebuvo tinkamai užfiksuoti, o taip pat valdžios institucijos veiksmai atlikti nesilaikant tam veiksmui atlikti numatytų pagrindinių taisyklių.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, teismo posėdžio metu jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl to, kad vairavo transporto priemonę išgėręs, bet pačios įvykio aplinkybės teismo buvo suprastos neteisingai.
Nurodo, kad jis pripažįsta, jog, vairuodamas automobilį išgėręs ir pamatęs pareigūnus, išsigando ir padidino greitį. Teigia, kad tuo metu, kai jis važiavo pro pareigūnus, pastarieji jo nestabdė. Tik po to, tikriausiai kilus įtarimui, nusprendė jį sustabdyti. Kaip teigė pareigūnas, jie įjungė tarnybinio automobilio spec. šviesos signalus ir važiavo paskui jo automobilį, tačiau, apelianto teigimu, jis pareigūnų nepastebėjo, nes priešingu atveju būtų sustojęs. Viskas vyko Mažeikių mieste, todėl apie pabėgimo galimybes net galvoti nebuvo galima. Nurodo, kad bėgti jis nenorėjo, tik norėjo išvengti pareigūnų sustabdymo.
Pasak apelianto, tokiais savo veiksmais pareigūnai pažeidė Policijos patrulių veiklos instrukcijos VII dalies 70 punkto reikalavimus, kur aiškiai ir imperatyviai nurodyta, kokiu būdu ir priemonėmis turi būti stabdomas automobilis. Šiame punkte teigiama, kad transporto priemonė gali būti stabdoma važiuojant patruliniu automobiliu, įjungus jo mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialius garso signalus. Šiuo atveju reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iš užpakalio ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per patrulinio automobilio garsiakalbį. S. Ž. teigimu, iš teismo nutarime išdėstytų jo ir pareigūno parodymų matyti, kad policijos pareigūnai, stabdydami jo (S. Ž.) automobilį, nebuvo įjungę garsinio signalo ir nestabdė jo žodžiais. Taigi, apelianto įsitikinimu, policijos pareigūnai savo veiksmais sudarė situaciją, kurią po to įvardijo kaip pabėgimą nuo pareigūnų. Teigia, kad nagrinėjamoje byloje turėjo būti vertinama, ar pareigūnai, stabdydami jį, veikė taip, kaip privalėjo veikti pagal teisės aktus (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.271 straipsnio 4 dalis). Taip pat teigia, kad šioje byloje svarbu ir tai, kad pareigūnai yra specialios kompetencijos subjektai, kuriems keliami griežtesni rūpestingumo, atidumo, apdairumo reikalavimai. S. Ž. teigimu, jeigu pareigūnai jį būtų stabdę taip, kaip reikalaujama Policijos patrulių veiklos instrukcijoje, jis tikrai būtų sustojęs. Pažymi, kad jis ir teismo posėdžio metu pasakė, jog vengė sustabdymo, o ne ruošėsi ir bėgo stabdomas.
Nors teismo nutarime nurodoma, kad jis įsukęs į namo kiemą pabėgo, tačiau pareigūnas jį pagavo, teigia, kad jis teismo posėdžio metu paaiškino, jog jis nebėgo, bėgo jo keleivis ir būtent pastarąjį pagavo policijos pareigūnas. Nurodo, kad jis (S. Ž.) prie automobilio atėjo pats ir tai gali patvirtinti teismo posėdžio protokole užfiksuoti duomenys bei garso įrašas, jei jis buvo daromas teismo posėdžio metu.
Skunde taipogi pažymima, kad administracinėje teisėje, kaip ir baudžiamojoje, veikia in dubio pro reo principas, reiškiantis, jog kaltinimo pagrįstumą lemia visų aplinkybių įvertinimas ir atsisakymą tų, kurios nėra visiškai aiškios ir tikslios, todėl visi neaiškumai ar netikslumai vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas tai ne kartą yra pažymėjęs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 4 d nutarimas administracinėje byloje Nr. N12-344/2004 ).Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais asmuo negali būti nubaustas pagal ATPK nuostatas, administracinės teisės pažeidimą grindžiant prielaidomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartys administracinėse bylose Nr.¹⁵ -156/2007, Nr.N9 - 62-677/2006).
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju teismas, taikydamas jo atžvilgiu ATPK 130 straipsnio 1 dalį, vertino tik pareigūno duotus parodymus, nors Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad pareigūnų parodymai neturi viršenybės prieš kitų asmenų parodymus.
Be to, S. Ž. pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje teigiama, jog kiekvieno žmogaus orumą gina įstatymas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2008 m. sausio 21 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus, konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas. Taip pat pabrėžia, kad vienas iš pagrindinių administracinės teisės principų yra teisingumo principas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, akcentuodamas administracinį teisingumo principą, pabrėžia, kad nuobaudos turi būti skiriamos atsižvelgiant į pažeidėją kaip asmenį, į jo šeimyninę bei materialinę padėtį. Iš Konstitucijos kylantis teisinio proporcingumo principas reiškia, kad nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems ir visuotinai svarbiems tikslams (turi būti tikslų ir priemonių pusiausvyra).
Apeliantas nurodo, kad jis vienas augina dvi dukras, kurios lanko darželį, nes jų motinos gyvenimo būdas yra asocialus. Norėdamas tinkamai įgyvendinti savo, kaip tėvo, pareigas ir aprūpinti dukreles, jis dirba padienius darbus, nes nuolatinio darbo neturi. Jo pajamos nėra didelės, bet jos tikrai leidžia patenkinti dukrų poreikius. Teigia, kad jam paskirtos administracinės nuobaudos dydis šeimai sukels labai sunkias pasekmes. Nurodo sutinkantis būti nubaustas už pažeidimą, kurį tikrai padarė, t. y. už tai, kad vairavo automobilį neblaivus. Taip pat nurodo žinantis, kad pagrindinis nuobaudos paskyrimo tikslas yra numatytas ATPK 20 straipsnyje, t. y. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. S. Ž. pažymi, kad jis teismo posėdžio metu pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl to, kad vairavo transporto priemonę neblaivus (vidutinis girtumo laipsnis), bet negali pripažinti to, ko nepadarė. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas administracinės atsakomybės tikslingumo principą, nurodo, kad atsakomybės tikslas yra pasiektas, arba jei jis gali būti pasiektas kitomis priemonėmis, tai teisinė atsakomybė gali būti netaikoma arba asmuo gali būti prieš laiką nuo jos atleistas. Taip pat jeigu atsakomybės tikslas yra pasiektas anksčiau, negu buvo numatyta, tai kaltas asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą, gali būti atleistas nuo dalies atsakomybės.
S. Ž. teigia šiuo metu labai išgyvenantis dėl taip susiklosčiusio šeimyninio gyvenimo, nurodo, kad yra pasimetęs, nes stengiasi dukroms atstoti ir mamą, ir tėtį, todėl apylinkės teismui nepateikė reikalingų dokumentų.
Atsiliepimas
Atsiliepime Telšių AVPK Mažeikių rajono PK VPS KPP nurodo, kad su pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka, nes administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu nuobauda buvo paskirta adekvačiai padarytam teisės pažeidimui, vadovaujantis administracinės teisės normomis. Mano, kad apeliaciniame skunde minimi argumentai yra nepagrįsti, laikytini gynybos pozicija, bei bandymu išvengti griežtos administracinės atsakomybės. Savo nuomone grindžia tuo, jog bylos nagrinėjime dalyvavo abi šalys- administracinėn patrauktas asmuo bei Telšių AVPK Mažeikių rajono PK VPS KPP atstovas, todėl posėdžio metu buvo pateikti visi įrodymai, išnagrinėtos visos įvykio aplinkybės, apklausti visi liudytojai, bei įvertintos atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ATPK 256 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti garantuojamos teisės, kurias Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis garantuoja kaltinamajam. Laikantis minėtų Konvencijos nuostatų pirmosios instancijos teisme paprastai būtina apklausti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nenaudingus parodymus duodančius asmenis, sudaryti sąlygas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui šiems liudytojams užduoti klausimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N-259-03, N575-2377/2011, N3-1928-06 ir kt.). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad vien tik rašytiniai asmens paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams, jų nepakeičia; neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę ir administracinių teisės pažeidimų bylų procese užduoti klausimus kaltinimo liudytojams, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N62-2204/2011, N575-881/2009, N575-684/2009, N62-2206/2011, N444-1301/2011, N575-2644/2011, N756-198/2010, N63-413/2010, N62 -2203/2011).
Kaip matyti iš byloje esančio apylinkės teismo posėdžio protokolo, S. Ž. nurodė, kad jis vairavo automobilį išgėręs, tačiau pareigūnų stabdomas nebuvo ir nuo jų nebėgo. Akivaizdu, kad apylinkės teismas, spręsdamas S. Ž. kaltės, galėjus padaryti ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, klausimą, rėmėsi tik pastarojo parodymais, administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotais duomenimis bei policijos pareigūno D. V. tarnybiniu pranešimu. Kaip jau minėta, vien tik rašytiniai asmens paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams, jie jų nepakeičia. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų galimų priemonių tam, kad pašalinti kilusias abejones bei neaiškumus, nepagrįstai į teismo posėdį nekvietė Mažeikių rajono policijos komisariato pareigūnų D. V. bei A. B. ir jų neapklausė dėl esminių įvykio aplinkybių, taip pat nepagrįstai kaip liudytojo neapklausė kartu su S. Ž. važiavusio asmens – Ž. B..
Esant tokioms aplinkybėms, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialios ir procesinės teisės normas, ir dėl to nebuvo visapusiškai bei objektyviai ištirtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikintinas, o byla grąžintina skundžiamą nutarimą priėmusiam teismui nagrinėti iš naujo. Atsižvelgiant į priimto procesinio sprendimo rūšį, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, juos apeliantas galės išdėstyti pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 1 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti Mažeikių rajono apylinkės teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.