Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-04-13 · Administracinė byla Nr. A-143-576-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-13
Bylos Nr.
A-143-576-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irmantas Jarukaitis (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Atsakovas
R. N.
Pareiškėjas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos
Advokatai
Martynas Pečiulis
Kategorijos
  • 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A143 – 576/2010Procesinio sprendimo kategorija 16.8; 15.2.3.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. balandžio 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,dalyvaujant atsakovui R. N.,atsakovo atstovui advokatui Martynui Pečiuliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo R. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės prašymą atsakovui R. N. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinė (toliau – pareiškėjas, Varėnos rinktinė) prašymu (b. l. 3 – 6) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo R. N. (toliau – atsakovas, apeliantas) jo naudai 105 726,33 Lt padarytai materialinei žalai atlyginti bei 100,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (sumokėto žyminio mokesčio).

Pareiškėjas nurodė, kad 2007 m. rugsėjo 22 d. apie 7.00 val. atsakovas, Varėnos rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas, vairuodamas Varėnos rinktinei priklausantį naują tarnybinį automobilį „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas keliu Eišiškės – Varėna – Babriškės, Varėnos link, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir trenkėsi į medžius. Įvykio metu buvo stipriai sudaužytas tarnybinis automobilis, ir Varėnos rinktinei padaryta didelė materialinė žala. Už padarytą administracinį teisės pažeidimą Varėnos rajono policijos komisariato 2007 m. rugsėjo 27 d. nutarimu atsakovui pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį paskirta 160 Lt piniginė bauda. Dėl šio eismo įvykio aplinkybių Varėnos rinktinėje buvo atliktas tarnybinis patikrinimas bei 2008 m. sausio 24 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 20 – 4 konstatuota, kad atsakovas 2007 m. rugsėjo 21 d. nuo 9.55 val. iki 21.00 val. paminėtu automobiliu naudojosi tarnybos tikslais, o nuo 2007 m. rugsėjo 21 d. 21.00 val. (iki pat eismo įvykio) tarnybiniu automobiliu naudojosi savavališkai ir ne tarnybos tikslais. Tarnybinis automobilis „Mitsubishi Pajero“ Varėnos rinktinėje buvo gautas 2007 m. birželio 28 d., kurio pradinė vertė buvo 109 951,00 Lt, o 2007 m. rugsėjo 21 d. šio automobilio likutinė vertė (atskaičius nusidėvėjimą) buvo 106 515,04 Lt. Kadangi buvo sudaužytas visiškai naujas automobilis, todėl jį remontavo uždaroji akcinė bendrovė „Alytaus Vista“, aptarnaujanti būtent šios markės automobilius ir suteikianti tolimesnį garantinį aptarnavimą. 2008 m. vasario pabaigoje automobilis buvo visiškai suremontuotas, ir už jo remontą Varėnos rinktinė iš viso sumokėjo 105 726,33 Lt. Kadangi automobilis buvo apdraustas tik įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl draudimo įstaiga Varėnos rinktinei jokių išmokų neišmokėjo. Šiuo atveju Varėnos rinktinei buvo padaryta 105 726,33 Lt tiesioginė materialinė žala. Pareiškėjas pažymėjo, kad, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 25 straipsnio 2 dalimi, už vidaus reikalų įstaigai padarytą žalą pareigūnai įstatymų nustatyta tvarka traukiami materialinėn atsakomybėn. Vidaus reikalų sistemos pareigūnų materialinės atsakomybės santykius reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas, pagal kurio 32 straipsnio 1 dalį valstybės tarnautojas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika valstybės ar savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą. Atsakovas eismo įvykio metu tarnybiniu automobiliu naudojosi savavališkai, jis jokios vidaus administravimo veiklos nevykdė, todėl turi atlyginti savo neteisėta veika Varėnos rinktinei padarytą visą tiesioginę materialinę žalą.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į prašymą (b. l. 81 – 85) prašė prašymą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas nurodė, kad Statutas nenustato nei materialinės žalos atlyginimo tvarkos, nei žalos dydžio nustatymo taisyklių, todėl šiuo atveju reikia remtis kitais teisės aktais. Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės tarnautojas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jis atlygina visą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą žalą, jeigu ją padarė atlikdamas vidaus administravimo veiklą, tačiau atlygintinos žalos dydis negali viršyti 6 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. kovo 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A7-35/2007 pažymėjo, kad Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 2 dalis taikytina tik asmenims, kurių veikla užtikrinamas valstybės ar vietos savivaldos konkrečios institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos funkcionavimas. Pareigūnai, atliekantys valstybės sienos apsaugos funkciją ir šiems tikslams naudojantys valstybės turtą, nėra asmenys, atliekantys vidaus administravimo veiklą, kaip tai apibrėžiama Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 2 straipsnio 2 dalyje, todėl tokių statutinių valstybės tarnautojų materialinės atsakomybės teisinis pagrindas yra ne Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 2 dalis, o to paties straipsnio 1 dalis. Įvertinus tai, jog eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas pareiškėjui priklausantis automobilis „Mitsubishi Pajero“, įvyko vykdant viešojo administravimo funkcijas, todėl materialinės atsakomybės maksimalus dydis yra 3 vidutiniai darbo užmokesčiai. Pareiškėjo reikalaujama priteisti suma ženkliai viršija 3 vidutinių darbo užmokesčių dydžio sumą, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti iš jo 105 726,33 Lt. Be to, pareiškėjas praleido vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-304/2008).

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 14 d. sprendimu (b. l. 147 – 151) pareiškėjo prašymą patenkino. Teismas iš atsakovo pareiškėjo naudai priteisė 105 726,33 Lt padarytai turtinei žalai atlyginti ir 100 Lt sumokėto žyminio mokesčio.

Teismas nurodė, kad šio ginčo esmė – ar dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė turtinę žalą. Šiuo aspektu svarbu nustatyti, ar Varėnos rinktinės pareigūno veiksmai buvo neteisėti, ar dėl neteisėtų veiksmų kitam asmeniui buvo padaryta žala. Teismas pažymėjo, jog valstybės tarnautojo materialinės atsakomybės institutas yra valstybės tarnybą reguliuojančios teisės dalis, todėl sprendžiant ginčą reikia vadovautis Valstybės tarnybos įstatymu bei, šiuo konkrečiu atveju, Statutu. Nustatė, jog 2007 m. rugsėjo mėn. atsakovas buvo statutinis pareigūnas ir valstybės tarnautojas, jis vykdė viešojo administravimo veiklą (Valstybės tarnybos įstatymo 2 str., Statuto 2 str.). Varėnos rajono policijos komisariato 2007 m. rugsėjo 27 d. nutarimu atsakovas pripažintas kaltu dėl eismo įvykio, jam pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta administracinė nuobauda – 160 Lt bauda. Šis nutarimas yra įsiteisėjęs. Atsakovui budėjimo metu nebuvo paskirta vykdyti užduotį (Varėnos rinktinės vado 2007 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 4-517 patvirtintų Varėnos rinktinės tarnybinių transporto priemonių naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 3.3.1 p.). Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 1, 2 dalimis, 32 straipsniu, Statuto 5 straipsnio 2 dalimi, 25 straipsnio 2 dalimi. Pabrėžė, kad Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnyje nustatytas tik maksimalus atlygintinos žalos dydis ir žalos atlyginimui turi būti taikomi bendrieji žalos atlyginimo principai, nustatyti Civiliniame kodekse (toliau – CK), t. y. turi būti nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos, įvertinamas kaltės laipsnis bei kitos įstatyme nurodytos aplinkybės. Tai, kad atsakovas padarė eismo įvykį, patvirtina 2008 m. sausio 24 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 20-4. Pažymėjo, jog tiesioginė materialinė žala yra tiesioginiai nuostoliai. Nuostoliai – žala, išreikšta pinigais. CK 6.245 – 6.249 straipsniuose nustatytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos. Šiuo atveju nustatyta, kad atsakovo veiksmai buvo neteisėti, nes jis nesilaikė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimų ir dėl to padarė eismo įvykį. Tarp atsiradusių pasekmių – sugadintas Varėnos rinktinei priklausantis automobilis – ir atsakovo neteisėtos veikos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad atsakovas kaltas dėl eismo įvykio, kaltės forma – neatsargumas. Taigi yra visos materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygos. Nėra juridinio pagrindo atleisti atsakovą nuo pareigos atlyginti turtinę žalą. Automobilio apgadinimo faktą patvirtina transporto priemonės apžiūros aktas, automobilio fotonuotraukos, PVM sąskaitose faktūrose detaliai nurodyta, kokie automobilio darbai buvo atlikti, kokios automobilio detalės buvo pakeistos. Teismas, įvertinęs įrodymus, atmetė atsakovo argumentus, kad pareiškėjo prašoma atlyginti turtinė žala yra per didelė. Teismas pažymėjo, jog pagal Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalį valstybės tarnautojas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika valstybės ar savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą. Vadovaujantis Statuto 25 straipsnio 2 dalimi, Valstybės tarnybos įstatymo statymo 32 straipsniu, ribotos materialinės atsakomybės institutas taikomas tik tuo atveju, kai valstybės tarnautojas žalos padaro eidamas tarnybines pareigas. Nenustatyta, kad atsakovas žalos atsiradimo metu realiai būtų vykdęs kokias nors tarnybines funkcijas. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas Varėnos rinktinės vado 2008 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. TE-21 „Dėl R. N. atleidimo iš vidaus tarnybos“ nuo 2008 m. sausio 23 d. atleistas iš vidaus tarnybos. Nuo šios datos atsakovas prarado statutinio valstybės tarnautojo statusą. Pasibaigus šiam juridiniam faktui, atsakovo atžvilgiu nebegali būti taikomos ir Valstybės tarnybos įstatymo (32 str.) nuostatos. Praradus statutinio valstybės tarnautojo statusą, šalių nebesieja jokie tarnybiniai teisiniai santykiai. Tokiu atveju susiklosčius paminėtoms – žalos atsiradimo metu atsakovas nevykdė tarnybinių funkcijų ir vėliau prarado statutinio valstybės tarnautojo statusą – aplinkybėms, už padarytą žalą bendraisiais pagrindais atsiranda civilinė atsakomybė ir taikomas vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų, t. y. visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 str.). Jis reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tiesų prarado. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas tiksliai įrodė jam padarytos žalos dydį, todėl iš atsakovo pareiškėjo naudai priteistina 105 726,33 Lt turtinei žalai atlyginti. Be to, kadangi reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, proceso šalies išlaidos – 100 Lt žyminio mokesčio – taip pat priteistinos (ABTĮ 43 str. 7 d., 44 str.).

III.

Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 155 – 162) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą, taip pat priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Be Valstybės tarnybos įstatymo ir Statuto, teismas turėjo vadovautis ir Darbo kodekso (toliau – DK) nuostatomis, reglamentuojančiomis materialinę atsakomybę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-35/2007). Turėjo būti taikomas DK 246 straipsnis, nustatantis materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygas. Materialinė atsakomybė yra visiškai savarankiška teisinės atsakomybės rūšis. Teismas, vertindamas valstybės tarnautojo materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, padarė esminę klaidą, nes valstybės tarnautojo tarnybinės funkcijos viešojo ar vidaus administravimo srityje yra būtina privaloma sąlyga kilti materialinei atsakomybei.

2. ABTĮ 3 straipsnio, 16 straipsnio 1 dalies, Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalies analizė ir teismo motyvas, jog jo atžvilgiu yra taikoma civilinė atsakomybė, leidžia teigti, kad šis ginčas nebūtų priskiriamas administracinių teismų kompetencijai. Teismas pakeitė prašymo dalyką, nes pareiškėjas prašė taikyti materialinę atsakomybę pagal Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnį ir Statuto 25 straipsnį, tačiau teismas taikė civilinę deliktinę atsakomybę pagal CK. Teismas nepagrįstai nurodė, kad netaikytina ribota materialinė atsakomybė, nes jis atleistas iš vidaus tarnybos (DK 255 str.).

3. Pareiškėjas praleido vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-304/2008).

Atsiliepimas

Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 167 – 168) prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad eismo įvykio metu apeliantas nevykdė jokių tarnybinių funkcijų ar užduočių. Negali būti remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A7-35/2007, nes joje nustatyta, kad automobilis sudaužytas vykdant tarnybines pareigas.

2. Apeliantas padarė 105 726,33 Lt tiesioginę materialinę žalą, kadangi tokią sumą Varėnos rinktinė sumokėjo už automobilio remontą (Valstybės tarnybos įstatymo 32 str. 1 d.). Atsakovas buvo atleistas iš vidaus tarnybos, todėl Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 4 dalies nuostata netaikytina.

3. Teismas pagrįstai vadovavosi CK 6.251 straipsniu ir pagrįstai netaikė DK nuostatų. Specialioji teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartimi konstatavo, kad šis ginčas teismingas administraciniam teismui, o ne bendrosios kompetencijos teismui.

4. Nepažeidė įstatymų nustatyto trejų metų termino dėl kreipimosi į teismą dėl materialinės žalos atlyginimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-304/2008 yra priimtas dėl kitokio pobūdžio ginčo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamo administracinio ginčo (pažymėtina, kad jo teismingumo klausimas buvo išspręstas Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo 2008-09-03 nutartimi) esmė – atsakovo patraukimo materialinėn atsakomybėn klausimas. Todėl šiam ginčui išspręsti yra aktualu (ABTĮ 86 str. 2 d. dalies taikymo požiūriu reikšminga) teisingai nustatyti taikytinas materialinės teisės normas bei išaiškinti šių teisės normų taikymo požiūriu reikšmingas faktines bylos aplinkybes.

Iš pareiškėjo skundo matyti, kad reikalavimas patraukti atsakovą į visišką materialinę atsakomybę, t. y. priteisti iš atsakovo pareiškėjui padarytą tiesioginę materialinę žalą visa apimtimi, teisės taikymo požiūriu yra grindžiamas Statuto 25 straipsnio 2 dalimi ir Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalimi. Statuto 25 straipsnis reglamentuoja pareigūno atsakomybės institutą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už vidaus reikalų įstaigai, kitai valstybės ar savivaldybių institucijai padarytą žalą pareigūnai įstatymų nustatyta tvarka traukiami materialinėn atsakomybėn. Pasisakydama dėl šios materialinės teisės normos taikymo nagrinėjamai bylai aktualiu klausimu, kolegija pirmiausia akcentuoja, kad ji reglamentuoja materialinės atsakomybės santykius tarp vidaus reikalų įstaigos (šiuo atveju pareiškėjo) ir šioje įstaigoje tarnaujančio vidaus tarnybos sistemos pareigūno (atsakovo). Todėl, ją taikant, būtina nustatyti, ar šiuo teisiniu pagrindu prašoma atlyginti materialinė žala atsirado tarnybinių teisinių santykių metu, t. y. išaiškinti, kiek nurodytos žalos atsiradimas yra sietinas su konkrečiais tarnybiniai teisiniais santykiais tarp dviejų šioje teisės normoje nurodytų subjektų. Antra vertus, kolegija pažymi, kad aptariama materialinės teisės norma yra blanketinė. Todėl jos taikymas yra sietinas su kitomis materialinės teisės normomis, reglamentuojančiomis kitas materialinės atsakomybės instituto taikymo būtinas sąlygas: priežastinį ryšį tarp prašomos atlyginti žalos atsiradimo ir asmens, iš kurio reikalaujama atlyginti žalą, veiksmų ar neveikimo, šių veiksmų ar neveikimo neteisėtumą, nurodyto asmens kaltę bei atlygintinos žalos dydžio nustatymą.

Iš bylos matyti, kad pareiškėjo nurodyta materialinė žala atsirado dėl atsakovo vairuojamo pareiškėjui priklausančio automobilio apgadinimo, kuris buvo padarytas 2007 m. rugsėjo 22 d. eismo įvykio metu. Pagal bylos duomenis, kurių šalys nekvestionuoja, nurodytas automobilis buvo paskirtas atsakovui ir jo teisėtai buvo paimtas žinion 2007 m. rugsėjo 21 d. 9⁵⁵ (b. l. 25), šią dieną (2007-09-21) atsakovas skirtingose vietose atliko tiesiogines tarnybines pareigas – vykdė jam pavestas tarnybines užduotis. Iš tarnybinio patikrinimo išvados, surašytos 2008 m. sausio 24 d., matyti, kad atsakovas nurodytą dieną (2007-09-21) vykdė užduotis apytikriai iki 21⁰⁰ val., nors (pagal šią išvadą ir byloje esančius kitus duomenis) nuo šios dienos 17⁰⁰ val. iki kitos (paminėtos eismo įvykio) dienos 8⁰⁰ val. pagal iš anksto (2007-08-26) nustatytą budėjimo grafiką turėjo budėti namuose (pažymėtina, kad pagal Statuto 31 str. 2 d., pareigūno budėjimo laikas įstaigoje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje - ne mažiau kaip pusei darbo laiko). Taigi, pagal pareiškėjo duomenis, atsakovas nurodytą dieną vienu metu (nuo 17⁰⁰ val. iki 21⁰⁰ val.) turėjo būti skirtingose vietose. Be to, byloje nėra duomenų, kad nuo 2007 m. rugsėjo 21 d. 21⁰⁰ val. iki kitos (eismo įvykio) dienos 8⁰⁰ val. atsakovas kokiu nors būdu piktnaudžiavo paminėto automobilio valdymo teise, t. y. naudojosi automobiliu asmeniniais tikslais. Todėl, esant aukščiau nurodytam atsakovo pareigų vykdymo neapibrėžtumui laike, ir, turint omenyje paminėtą aplinkybę dėl budėjimo laiko priskyrimo darbo laikui, konstatuotina, kad nurodytoje tarnybinio patikrinimo išvadoje pažymėta aplinkybė, jog pareiškėjas nepaliko (nepastatė) automobilio saugojimo vietoje po 2007 m. rugsėjo 21 d. 21⁰⁰ val., savaime nepaneigia pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimo ryšio su atsakovo tarnybinių pareigų atlikimu. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje situacijoje turi būti taikomos būtent Statuto 25 straipsnio 2 dalies nuostatos ir jų taikymas, sprendžiant kitų materialinės žalos atlyginimo sąlygų buvimo klausimą, nekvestionuojamas.

Kaip pažymėta aukščiau, Statuto 25 straipsnio 2 dalis yra blanketinė norma. Todėl ją taikant pirmiausia būtina vadovautis Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis dėl valstybės tarnautojo materialinės atsakomybės sąlygų ir žalos atlyginimo tvarkos, t. y. šio įstatymo 32 straipsnio nuostatomis (Valstybės tarnybos įstatymo 4 str. 2 d.).

Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės tarnautojas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą. Pagal šio straipsnio 2 dalį, valstybės tarnautojas atlygina visą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą žalą, jeigu ją padarė atlikdamas vidaus administravimo veiklą, tačiau atlygintinos žalos dydis negali viršyti 6 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jei valstybės tarnautojas gera valia šalių susitarimu žalos neatlygino natūra ar pinigais, padarytos žalos atlyginimas gali būti tą valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendimu išskaitomas iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio neviršijant vidutinio darbo užmokesčio; sprendimas dėl žalos atlyginimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos; neatlyginta žalos dalis išieškoma pareiškus ieškinį teisme.

Pasisakydama dėl šio Valstybės tarnybos įstatymo straipsnio 1 dalies taikymo, kolegija pažymi, kad joje nurodytos sąlygos atlyginti valstybės tarnautojo padarytą žalą (tarnautojo veikos neteisėtumas, tarnautojo kaltė, prievolė atlyginti tik tiesioginę žalą bei priežastinis ryšys tarp tarnautojo neteisėtos kaltos veikos ir žalos atsiradimo) nustatytos pačioje šioje teisės normoje, todėl, taikant šią normą, nėra būtinumo taikyti kitų (darbo ar civilinės) teisės normų. Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 4 dalis yra aktuali nagrinėjamai bylai tik tuo aspektu, kad atsiradus šalių ginčui dėl žalos atlyginimo jis yra nagrinėtinas teismine tvarka. Tokią aktualiją nulemia faktinė bylos aplinkybė, kad atsakovas buvo atleistas iš vidaus tarnybos nuo 2008 m. sausio 23 d., t. y. tuomet, kai dar nebuvo faktinio pagrindo taikyti administracinę žalos išieškojimo tvarką, nustatytą Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje.

Pasisakydama dėl šio Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 2 dalies taikymo, kolegija pažymi, kad joje nustatyta ribota (iki 6 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių dydžio) materialinė atsakomybė yra siejama tik su valstybės tarnautojo (pareigūno) vidaus administravimo veiklos atlikimu. Aukščiau aptarta atsakovo tarnybinė veikla ABTĮ 2 straipsnio 2 dalies („Vidaus administravimas - veikla, kuria užtikrinamas viešojo administravimo subjekto savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas), kad jis galėtų atlikti viešąjį administravimą“) nepatenka į vidaus administravimo sampratą. Todėl nagrinėjamai situacijai nėra taikytinos Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatos, o, atsižvelgiant į tai, kad šio straipsnio 1 dalyje nėra reglamentuojamas atlygintinos materialinės žalos dydžio nustatymo klausimas, turi būti taikomos atitinkamos DK nuostatos (Valstybės tarnybos įstatymo 4 str. 2 d., 5 str.). Kolegija taip pat pažymi, kad toks Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 2 dalies taikymo aiškinimas yra pateiktas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A7-35/2007, kuri savo faktinėmis aplinkybėmis kolegijos pripažintina panašia su šia administracine byla. Todėl nagrinėjamoje administracinėje byloje kolegija pripažįsta būtina atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A7-35/2007 jau suformuotą administracinių teismų praktiką (ABTĮ 13 str. 2 d., Teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

Taikydama DK 253 ir 254 straipsnių nuostatas ir, pagal bylos duomenis, nenustatydama DK 255 straipsnio numatytų visos materialinės žalos atlyginimo atvejų, kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju atsakovui taikytinos DK 254 straipsnio nuostatos, pagal kurias jis privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio. Pagal byloje esančią 2008 m. balandžio 1 d. pažymą apie atsakovo darbo užmokestį (b. l. 78), tai yra 9 110, 07 Lt (3 036,69x3=9 110, 07).

Atsižvelgdama į aukščiau nurodytus argumentus ir padarytas išvadas, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės (CK) normas. Tai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą arba jį pakeisti (ABTĮ 143 str.). Kolegija pažymi, kad pagal byloje esančius paminėto eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio nustatymo duomenis, tarp jų ir apeliacinei instancijai atsakovo pateiktą 2009 m. spalio 5 d. specialisto išvadą, akivaizdu, kad pareiškėjui padarytos žalos dydis ženkliai viršija 9 110, 07 Lt sumą. Todėl tikslios nurodytos žalos dydžio nustatymo klausimas nagrinėjamai bylai nėra aktualus ir reikšmingas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo priteista žalos atlyginimo suma yra mažintina iki 9 110, 07 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą pakeisti, sumažinant iš atsakovo R. N. priteistą žalos atlyginimo sumą iki 9 110, 07 Lt (devynių tūkstančių vieno šimto dešimties litų ir 07 ct) ir priteistą žyminio mokesčio sumą iki 8,60 Lt (aštuonių litų ir 60 ct).

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAnatolijus BaranovasIrmantas JarukaitisVaida Urmonaitė - Maculevičienė