- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-04-26
- Bylos Nr.
- 1-392-297/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danguolė Urbanavičienė
- Nukentėjusysis
- L. B., V. P.
- Kaltinamasis
- R. B.
- Advokatai
- Domantas Skebas
- Kategorijos
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, susituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju-ekspeditoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis R. B. 2019 m. vasario 10 d. apie 00.00 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu tyčia smurtavo prieš sutuoktinę L. B. – sugriebęs už plaukų tempė, sudavė du smūgius kumščiu į veido sritį, tris smūgius kumščiu į galvos sritį, du kartus spyrė į dešinės kojos šlaunį, sudavė vieną smūgį kumščiu į kaklo sritį, sugriebęs už dešinės rankos delno, stipriai spaudė, sudavė vieną smūgį kumščiu į krūtinės sritį, sugriebė už naktinių marškinių kaklo srityje ir įdrėskė, pastūmė į krosnį, dėl ko nukentėjusioji susimušė nugarą, ir dėl kraujosruvų odoje ir poodyje kairės akies apatiniame voke, dešinėje šlaunyje ir dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimo sprando kairėje pusėje nukentėjusiajai L. B. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą.
Be to, toje pat vietoje ir tuo pat metu, žodinio konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinės močiutę V. P., t. y. atėmęs iš V. P. medinę lazdelę, sudavė ja keturis smūgius į kairę koją, suėmęs už drabužių krūtinės srityje, stipriai papurtė ir dėl kraujosruvos odoje bei poodyje kairėje šlaunyje padarė nukentėjusiajai V. P. nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis R. B. kaltę visiškai pripažino. Paaiškino, kad gyvena santuokoje su L. B., turi mažametį vaiką. Jie nuomojasi butą (duomenys neskelbtini). Anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini) pas sutuoktinės močiutę V. P., ji senyvo amžiaus, jai reikalinga nuolatinė pagalba. Jiems gyvenant V. P. namuose, 2019 m. vasario 10 d. naktį kilo konfliktas šeimoje, nes kaltinamasis ir jo sutuoktinė L. B. buvo išgėrę (vakare turėjo svečių), abu susibarė ir kaltinamasis nesusivaldęs pradėjo smurtauti prieš sutuoktinę – sudavė jai rankomis smūgius į veidą ir į galvos sritį, buvo sugriebęs jai už plaukų ir tampė, spyrė į koją. Į konfliktą įsikišo ir V. P., kuri atbėgo ginti L. B.. Ji savo medine lazda sudavė kaltinamajam, tada šis atėmė tą lazdą ir sudavė ja 3-4 kartus V. P. per kojas, dar ją papurtė. Po to jis išėjo į lauką, bet netrukus atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Po šio įvykio kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiųjų ir jie visi susitaikė. Kaltinamasis labai gailisi, kad nesuvaldė emocijų ir smurtavo. Po nusikaltimo jis savo noru dalyvavo elgesio keitimo programoje, mokėsi, kaip suvaldyti emocijas, nes nori keisti probleminį elgesį.
Bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. B. kaltę taip pat pripažino ir analogiškai paaiškino apie įvykio aplinkybes (b. l. 89–90, 95–96).
Kaltinamajam visiškai pripažinus kaltę ir sutikus, kad kiti įrodymai teisme nebūtų tiriami, esant visoms Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
Šalies argumentai
Iš protokolų-pareiškimų matyti, kad 2019 m. vasario 10 d. L. B. ir V. P. kreipėsi į Alytaus apskrities VPK dėl to, kad vasario 10 d. naktį R. B. namuose prieš jas smurtavo ir taip sukėlė joms fizinį skausmą (b. l. 1–4).
Įvykio vietos apžiūros protokolu ir nuotraukomis fiksuota, kad apžiūrėta nusikalstamos veikos padarymo vieta – gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini); protokole pažymėta, kad namo viduje grumtynių, muštynių pėdsakų ar kitokių tyrimui reikšmingų daiktų ar su nusikalstama veika susijusių pėdsakų nerasta (b. l. 11–13).
Policijos pareigūno M. Š. tarnybiniame pranešime dėl sulaikyto asmens užfiksuota, kad 2019 m. vasario 10 d. 2.32 val. buvo sulaikytas R. B., kuris patikrintas alkoholio kiekio matuokliu „Alkotest 7510“ ir jam nustatytas 2,12 promilės girtumas (b. l. 14).
Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo ir daiktų apžiūros protokolais bei nuotraukomis fiksuota, kad nukentėjusioji V. P. pateikė medinę lazdelę, kuria jai buvo suduoti smūgiai (b. l. 45–51).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 123/2019(06) patvirtina, kad nukentėjusiajai L. B. buvo padaryti sužalojimai: kraujosruvos odoje ir poodyje kairės akies apatiniame voke, dešinėje šlaunyje ir dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimas sprando kairėje pusėje; sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais, jie galėjo būti padaryti suduodant smūgius rankomis ir kojomis, mažiausiai keturių trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 30).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 124/2019(06) patvirtina, kad nukentėjusiajai V. P. buvo nustatyta kraujosruva odoje ir poodyje kairėje šlaunyje, sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje, jis galėjo būti padarytas suduodant smūgius lazda. Sužalojimas kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 44).
Liudytojo apklausos protokoluose fiksuota, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji L. B. parodė, jog ji su kaltinamuoju R. B. gyvena santuokoje, augina sūnų. Nuo 2018 m. lapkričio mėnesio jų šeima gyveno pas L. B. močiutę V. P.. 2019 m. vasario 9 d. pas juos namuose buvo svečių, jie vartojo alkoholį. Kai visi išsiskirstė, ji nuėjo į miegamajį ir atsigulė miegoti. Močiutė buvo savo kambaryje. Netrukus į miegamajį atėjo ir kaltinamasis, kuris pradėjo jai priekaištauti dėl alimentų ir sudavė vieną smūgį delnu į veidą. Ji pašoko iš lovos ir nubėgo į virtuvę. Kaltinamasis atėjo iš paskos, sugriebė abiem rankomis jai už plaukų ir tempė. Ji gynėsi, stūmė kaltinamąjį nuo savęs, nes jai skaudėjo pešamus plaukus. Jai pradėjus šauktis pagalbos, į virtuvę atėjo močiutė, kuri vaikšto pasiramsčiuodama lazdele. Kaltinamasis pagriebė iš močiutės rankos lazdelę ir sudavė ja močiutei tris smūgius į kairės kojos šlaunį. Po to jis pastūmė L. B. link krosnies, dėl ko ji susimušė nugarą, sudavė kumščiu jai du smūgius į veido sritį, tris smūgius į galvos sritį. Po šių smūgių ji nugriuvo virtuvėje ant grindų, tuomet jis jai du kartus spyrė į dešinės kojos šlaunį, pasilenkęs sudavė kumščiu smūgius į krūtinę ir kaklo sritį, sugriebė už dešinės rankos delno ir stipriai suspaudė pirštus, suėmė už jos naktinių ir įdrėskė prie kaklo, laikydamas už naktinių, tempė ją grindimis apie du metrus. Dėl visų jo suduotų smūgių nukentėjusioji jautė fizinį skausmą. Močiutė iškvietė policijos pareigūnus. Nukentėjusioji L. B. atsisakė reikšti byloje civilinį ieškinį (b. l. 20–21, 22–23, 24–25).
Nukentėjusioji V. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad nakties metu namuose išgirdusi triukšmą, ji nuėjo į virtuvę ir pamatė L. B., gulinčią ant grindų, tuo tarpu kaltinamasis R. B. smūgiavo L. B. kumščiais į veidą, galvos sritį, į kojas. V. P. pradėjo šaukti, bet kaltinamasis nekreipė dėmesio, jis sugriebė L. B. už naktinių prie kaklo ir patempė ją apie du metrus virtuvės grindimis, o šiai atsistojus, sugriebė jai už galvos, palenkė jos galvą prie krosnies, kur stovėjo puodas su vandeniu, ir įkišo jos galvą į puodą. V. P. surikus „ką tu darai, paleisk, paskandinsi“, kaltinamasis paleido L. B., bet tada pagriebė iš V. P. rankos jos medinę lazdelę ir sudavė šia lazdele V. P. keturis smūgius į kairę koją, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Dar jis suėmė jai už drabužių krūtinės srityje ir stipriai papurtė, dėl ko ji irgi jautė fizinį skausmą, nes jai įdėtas širdies stimuliatorius. V. P. pradėjus šaukti, kaltinamasis numetė lazdelę, paėmė prie krosnies gulėjusią malką ir užsimojo, bet nesudavė. Nukentėjusioji V. P. paskambino į policiją. Reikšti civilinį ieškinį V. P. atsisakė (b. l. 36–37, 38–39).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo
BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Tas, kas šiuos veiksmus padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, atsako pagal 140 straipsnio 2 dalį. BK 248 straipsnio 2 dalyje pateiktas sąvokų „artimieji giminaičiai“ ir „šeimos nariai“ išaiškinimas. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, taip pat sutuoktinio tėvai.
Nagrinėjamoje byloje įstatymo nustatyta tvarka surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis R. B. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, žodinio konflikto su sutuoktine L. B. metu, tyčia tampė L. B. už plaukų, sudavė jai smūgius rankomis ir kojomis į veidą, galvą ir kitas kūno vietas, stipriai suspaudė dešinę ranką ir pastūmė sutuoktinę, dėl ko ši atsitrenkė į krosnį ir susimušė nugarą. Tuo pačiu metu kaltinamasis tyčia sudavė lazda keturis smūgius V. P. ir tyčia ją stipriai papurtė, kai pastaroji bandė ginti L. B.. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme pripažino, kad jis, būdamas neblaivus, kilus žodiniam konfliktui su sutuoktine, nesuvaldė pykčio ir sąmoningai panaudojo fizinį smurtą tiek prieš sutuoktinę, tiek ir prieš kartu su jais gyvenusią senelę V. P.. Smurtaudamas kaltinamasis suvokė, kad savo veiksmais jis sukels nukentėjusiosioms fizinį skausmą, sutrikdys jų sveikatą, ir sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Teismo medicinos specialisto išvados patvirtina, kad abiem nukentėjusioms moterims buvo nustatyti sužalojimai, kurie galėjo būti padaryti suduodant smūgius rankomis, kojomis, lazda; nustatyti sužalojimai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą. Tarp kaltinamojo tyčinių veiksmų ir atsiradusių padarinių (nežymiai sutrikdyta nukentėjusiųjų sveikata, sukeltas fizinis skausmas) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Apibendrinant išdėstytą, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo R. B. veiksmuose yra visi BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.
Dėl BK 38 straipsnio taikymo
Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiosios L. B. ir V. P. pareiškė, kad jos atleido kaltinamajam už jo neteisėtus veiksmus ir neturi jam jokių pretenzijų, todėl prašė nebausti kaltinamojo. Kaltinamasis R. B., duodamas teisme paaiškinimus, patvirtino, kad jis atsiprašė nukentėjusiųjų ir su jomis susitaikė. Kaltinamojo gynėjas prašė teismo kaltinamąjį R. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu.
BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, 2) savo noru atlygino padarytą žalą arba susitarė dėl žalos atlyginimo, 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis R. B. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), jis visiškai pripažino kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų ir atsiprašė nukentėjusiųjų, ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia. Nukentėjusiosios L. B. ir V. P. proceso eigoje nekėlė reikalavimų kaltinamajam atlyginti joms padarytą žalą. R. B. jauno amžiaus, teisiamas pirmą kartą (b. l. 79–80). Anksčiau jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, tačiau nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo yra praėję daugiau kaip 13 metų (b. l. 81–82), todėl ši aplinkybė nėra kliūtis taikyti BK 38 straipsnio nuostatas. Kaltinamasis dirba, išlaiko šeimą, be to, teikia išlaikymą pirmoje santuokoje gimusiam vaikui (b. l. 156–159). Darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 148). Psichikos-priklausomybių ligų kabineto įskaitoje neįrašytas (b. l. 69). Baustas administracinėmis nuobaudomis (baudos sumokėtos), tačiau jo padaryti administraciniai nusižengimai nėra labai grubūs, atkreiptinas dėmesys, kad beveik visi nusižengimai susiję su kaltinamojo darbinių pareigų vykdymu (vairavo leistinas apkrovas viršijantį miškovežį, pažeidė privalomų tachografo duomenų saugumo reikalavimus). Po nusikaltimo kaltinamasis rodė pastangas pakeisti savo elgesį, jis pradėjo lankyti emocijų valdymo ir motyvacijos skatinimo kursus (b. l. 147). Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo kritišką požiūrį į savo veiksmus, elgesį po nusikaltimo padarymo, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamasis R. B. suvokė savo elgesio neatsakingumą ir ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl pripažintina, kad yra visos sąlygos jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. jam susitaikius su nukentėjusiais asmenimis ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti (Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalis). Įvertinus R. B. padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltės formą (tyčia), ir siekiant įgyvendinti prevencinius bausmės tikslus, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 304–307 straipsniais,
nusprendžia:
R. B., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Remiantis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti R. B. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad ši priemonė turi būti įvykdyta per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
1) jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas,
2) jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusio Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.