- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-12-19
- Bylos Nr.
- 1-137-312/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Kaltinamasis
- T. S.
- Advokatai
- Elena Žilėnienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. S., gim. (duomenys neskelbtini), Šakių raj., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, a. k. (duomenys neskelbtini) ištekėjusi, nedirbanti, aukštojo išsilavinimo, neteista, gyv. (duomenys neskelbtini), Bezdonių km., Bezdonių sen., Vilniaus raj., kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., 223 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamoji T. S., pasisavino jai patikėtą didelės vertės svetimą turtą, taip pat aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą.
Kaltinamoji T. S., laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo 18 d. iki 2010 m. vasario 20 d., dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota Vilniaus miesto savivaldybės Teisės departamento Rejestro tarnyboje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius), buhaltere, pagal 2007 m. kovo 8 d. darbuotojo visiškos individualios materialinės atsakomybės sutartį, būdama visiškai materialiai atsakinga už jai patikėtas pinigines lėšas ir piniginių lėšų apskaitą kasoje nacionaline valiuta ir užsienio šalių valiuta bei turėdama įgaliojimus disponuoti kasoje esančiomis piniginėmis lėšomis, pažeisdama Lietuvos Respublikos finansinės atskaitomybės įstatymo 15 straipsnio 3 ir 10 punktų, Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4, 5, 11, 16, 29 punktų ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. vasario 18 d., pasisavino bendrovės kasoje esančius grynuosius pinigus - 347 736,35 Lt, t. y. pasisavino didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą.
Taip pat ji, laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo 18 d. iki 2010 m. vasario 20 d., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, privalėdama tvarkyti ir būdama atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio 1 punkto nuostatą, numatančią, kad „vyriausiais finansininkas (buhalteris) <...> atsako už buhalterinių įrašų teisingumą ir finansinės atskaitomybės pateikimą laiku“, 14 straipsnio 2 dalies nuostatą, numatančią, kad „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, aplaidžiai tvarkė 2009 m. sausio 1 d. – 2009 m. rugsėjo 23 d. laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos 2000 m. vasario 17 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 179 Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 punkto nuostatas, numatančias, kad „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai, iš ko priimta arba kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį, bendra gautų ir bendra išmokėtų per dieną pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašai”, nes nevedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. sausio 1 d. – 2009 m. rugsėjo 23 d. kasos knygos, kurioje būtų įrašytos visos kasos operacijos, „Kasos operacijos kiekviena užsienio valiuta turi būti surašytos atskirose kasos knygose“, nes nevedė eurais tvarkomos kasos knygos; pažeidė 29 punkto nuostatas, numatančias, kad „pinigai inventorizuojami pagal Inventorizacijos taisykles...“, nes UAB „(duomenys neskelbtini)” nebuvo inventorizuojami kasoje pinigai 2008-2009 metais; pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. nuostatas, numatančias, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais” (apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus)”, nes ne visi UAB „(duomenys neskelbtini)” kasos suvestinės ir kasos knygos įrašai pagrįsti kasos pajamų ir išlaidų orderiais; pažeidė 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose”, nes tarp tirti pateiktų dokumentų nėra UAB „(duomenys neskelbtini)” apskaitos registrų, kurioje būtų įrašytos 2009 m. sausio 1 d. – 2009 m. rugsėjo 23 d. laikotarpio kasos operacijos, ir dėl padarytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)” turto (grynųjų pinigų kasoje) laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 23 d.. Tokiu būdu, aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą.
Kaltinamoji T. S. pagal jai pareikštus kaltinimus kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad įmonėje pradėjo dirbti 2006 m. rugsėjo mėnesį vyr. buhaltere ir dirbo iki 2008 m., t. y. iki patirto insulto. Kiekvieną dieną reikėdavo teikti ataskaitas apie atsiskaitymus, apie išrašytas sąskaitas, apie atsiskaitymus su klientais, todėl tiesioginiam darbui vykdyti likdavo mažai laiko. Į programą suvesdavo visus dokumentus, tačiau kaip po to gavosi, kad jų nerado, paaiškinti negali. Priešingu atveju, ji nebūtų galėjusi kiekvienais metais daryti suderinimo aktų su pirkėjais ir tiekėjais. 2008 metais pablogėjus sveikatai, nusprendė išeiti iš darbo, todėl pradėjo ieškoti galimybių kažkokiu būdu užsidirbti pinigų pragyvenimui ir nusprendė pradėti savo verslą (nusprendė nusipirkti pora vilkikų ir užsiimti pervežimais). Pamačiusi skelbimą apie suteikiamas paskolas, dėl paskolos kreipėsi į V. N., kurią anksčiau pažinojo. Tačiau, kadangi jau iki to ji buvo pasiėmusi kelis nedidelius vartojimo kreditus, paskolos negavo. Tuo metu ji taip pat buvo pasiėmusi būsto kreditą, kurį kiekvieną mėnesį reikėjo gražinti, įmokant atitinkamas įmokas. Neturėdama kitos išeities, ji pradėjo iš bendrovės, „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirbo buhaltere, kasos dalimis imti pinigus, kuriuos tikėjosi vėliau grąžinti, ir dengti kreditus. Tai buvo 2009 metais. Dar 2008 m. pabaigoje, galvojo užsiimti kaimo turizmu ir, sužinojusi apie parduodamus žemės sklypus Šilutės rajone, nusprendė juos nupirkti. Su sklypo pardavėja, kurią anksčiau pažinojo, susitarė, kad pinigus sumokės per 20 dienų nuo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, nes jau prieš tai buvo susitarusi dėl paskolos gavimo. Tačiau vėliau paskolos negavo ir už nupirktus žemės sklypus atsiskaityti nebegalėjo. Dirbdama įmonėje buhaltere, darbuotojų atneštus pinigus visada užpajamuodavo, o išduodant grynuosius pinigus - išrašydavo orderius arba šiuos duomenis registruodavo kompiuterinėje programoje. Kokiomis sumomis iš kasos ji savo reikmėms imdavo pinigus, pasakyti negali, tačiau tai galėjo būti nuo tūkstančio litų ir daugiau. Daugiausia yra paėmusi apie 5000,00 Lt. Po to sau sakydavo, kad neims atlyginimo, tačiau kadangi reikėjo lėšų pragyvenimui, atlyginimą pasiimdavo. Taip jos skola įmonei augo ir išaugo iki 347 tūkstančių. Pripažįsta, kad galėjo pasiimti tokią sumą. Pinigus išleido savo reikmėms, visiškai neatsakingai. Planavo gauti dar vieną paskolą – apie vieną milijoną litų ir grąžinti visus kreditus ir skolą įmonei, tačiau paskolos negavo. Pilnai palaiko savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir prašo jais vadovautis.
Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2 t, b. l. 172-174), kaltinamoji parodė, kad nuo 2006-09-18 iki 2010-02-20 dirbo buhaltere įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“,. Tai dukterinė įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra Rygoje, adresu (duomenys neskelbtini), Ryga. Minėtos įmonės generalinis direktorius B. A.. Įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ būstinė iki 2009 m. kovo mėnesio buvo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vėliau persikėlė į (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jos darbo metu įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovavo direktorius S. Ž.. Į jos pareigas įėjo visas įmonės apskaitos tvarkymas, susirašinėjimas su klientais ir tiekėjais, personalo apskaita, informacijos teikimas pagrindinei įmonei Rygoje, lentelių pildymas. Pradėjus dirbti įmonėje, jos atlyginimas buvo 600,00 Lt, maždaug nuo 2007 metų - apie 1000,00 Lt, vėliau - 2600,00 Lt, nuo 2009 metų rudens - atlyginimas sumažėjo iki 1500,00 Lt, atskaičius mokesčius. Iš viso UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo apie dešimt darbuotojų. 2007-03-08 pasirašė visiškos individualios materialinės atsakomybės sutartį, iki to laiko įmonėje kasos nebuvo, visos operacijos buvo atliekamos tik bankiniais pavedimais, o banko operacijas ji vykdė pagal banko išduotą kodų generatorių. Nuo 2007 metų kovo mėnesio įmonė pradėjo priiminėti iš klientų grynuosius pinigus, buvo išrašomi kasos pajamų orderiai, o išmokant pinigus įmonės darbuotojams, buvo išrašomi kasos išlaidų orderiai. Jei kasoje susirinkdavo didesnis pinigų likučio kiekis, tai maždaug nuo 10 000,00 Lt grynuosius pinigus ji įnešdavo į įmonės sąskaitą banke. Maždaug nuo 2008 metų įmonės darbuotojams buvo mokami atlyginimai grynaisiais pinigais, taip pat buvo išduodami grynieji pinigai įmonės darbuotojams ūkinėms reikmėms reikalingų medžiagų įsigijimui. 2008 metų pabaigoje labai sirgo jos vyras Č. S., vėliau jis buvo priverstas eiti atostogų savo sąskaita, o vėliau iš vis neteko darbo. 2008 metais ji su vyru iš banko „(duomenys neskelbtini)“ gavo kreditą būstui įsigyti, kredito suma 320 000,00 Lt. Gavę kreditą įsigijo butą kuriame šiuo metu ir gyvena. Po vyro ligos ir sumažėjus jos darbo užmokesčiui, negalėjo mokėti nustatytų įmokų bankui už suteiktą kreditą. Tuomet ji iš įvairių įmonių, teikiančių greitųjų kreditų suteikimo paslaugas, maždaug nuo 2009 metų pradžios iki 2009 metų lapkričio mėnesio, paėmė apie 20 000,00 Lt. Minėtų kreditų buvo labai didelės palūkanos, jos praktiškai buvo dvigubos gauto kredito sumai, delspinigiai buvo 2% parai. Jos skola labai padidėjo, nes ji ir vėl neturėjo galimybės atsiskaityti su naujais kreditoriais. Tada ji ėmė ieškoti asmenų, kurie galėtų suteikti paskolą. Susipažino su moterimi vardu A. M., kuri pažadėjo paskolinti reikiamą pinigų sumą. Tai buvo 2009 metų pabaiga. 2010 metų vasario mėnesį A. M. turėjo jai suteikto 1 mln. litų paskolą, nes ji (T. S.) planavo gavusi kreditą pradėti savo verslą, tai yra užsiimti kaimo turizmu. Kaip užstatas būtų buvę du jai priklausantys sklypai, esantys Rusnės saloje, Šilutės rajone, kurių bendras plotas apie 7,5 ha, kuriuose ir planavo įkurti kaimo turizmą 2010 m. vasario mėnesį, ji gavo eilinį pranešimą iš kreditorių, kad jei neįvykdys savo įsipareigojimų, susidariusios skolos išieškojimas bus perduotas vykdyti antstoliui. Tuomet, būdama įsitikinusi, kad A. M. jai suteiks paskolą bei norėdama greičiau atsiskaityti su kreditoriais, kad informacija apie jos įsiskolinimus nepatektų į duomenų bazę, kas vėliau trukdytų paskolos gavimui, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos 2010 m. vasario 16 ar 17 dieną, per vieną kartą paėmė 41 000,00 Lt. Ši pinigų suma kasoje susidarė maždaug per keturias dienas, nes tuo metu įmonėje buvo daug klientų, kurie atsiskaitinėjo grynaisiais pinigais. Imdama pinigus, ji buvo įsitikinusi, kad juos grąžins 2010 m. vasario 20 d. ir apie tai niekas nesužinos. A. M. jai buvo parašiusi garantinį raštą, kuriame nurodė, kad paskolą suteiks 2010 m. vasario 20 d. Paėmusi iš kasos pinigus, ji parašė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad iš kasos pinigus paėmė direktoriui nežinant ir paaiškinimą įdėjo į stalčių. Paimtus pinigus ji panaudojo skolų grąžinimui. Apie jos pasisavintus pinigus įmonės direktorius sužinojo 2010 m. vasario 18 d. Ji tuomet pripažindama savo kaltę, sutiko pasirašyti paprastąjį vekselį 41 000,00 Lt sumai, kadangi ir toliau buvo įsitikinusi, jog gaus paskolą. Tačiau iki šios dienos paskolos negavo ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė. Jokių dokumentų, susijusių su jos pareigų vykdymu, ji iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepaėmė.
Papildomos apklausos metu (t. 2 t., b. l. 180-184, t. 3, b. 1. 6-8), kaltinamoji parodė, kad įmonės darbuotojams buvo mokami atlyginimai grynaisiais pinigais, taip pat buvo išduodami grynieji pinigai įmonės darbuotojams ūkinėms reikmėms reikalingų medžiagų įsigijimui. Išduodama pinigus darbuotojui, ji užpildydavo kasos išlaidų orderį, o darbuotojui pateikus išlaidas pateisinančius dokumentus - PVM sąskaitas faktūras su čekiais ji užpildydavo avansinę apyskaitą, prie kurios pridėdavo išlaidas pateisinančius dokumentus. Dėl didelio darbo krūvio būdavo, kad ji įmonės darbuotojams grynuosius pinigus iš kasos išduodavo neužpildžiusi kasos išlaidų orderio. Paprasčiausiai, apie išduotą pinigų sumą darbuotojui ji sau pasižymėdavo ant lapelio, kad vėliau iš darbuotojų gavusi išlaidas patvirtinančius dokumentus, užpildytų avansines apyskaitas, tačiau ir darbuotojui pateikus išlaidas pateisinančius dokumentus, dėl didelio darbo krūvio, avansinių apyskaitų neužpildydavo, o išlaidas pateisinančius dokumentus saugojo savo darbo kabinete esančioje spintoje. Sumos ūkinėms reikmėms reikalingų medžiagų įsigijimui buvo nuo 20,00 Lt iki 1000,00 Lt. 2008 metų spalio mėnesį mirė jos motina, 2008 metų pabaigoje susirgo jos vyras Č. S., vėliau jis buvo priverstas eiti atostogų savo sąskaita, o paskui neteko darbo. 2008 metais ji su vyru iš banko „(duomenys neskelbtini)“ paėmė kreditą būstui įsigyti, kredito suma 320 000,00 Lt. Gavę kreditą. įsigijo kotedžą. kuriame šiuo metu ir gyvena. Mėnesio įmoka bankui sudarė apie 1600,00 Lt. Iki 2008 m. lapkričio mėnesio įsiskolinimų bankui už kreditą neturėjo, o vėliau susirgus vyrui ir sumažėjus jos darbo užmokesčiui, negalėjo mokėti nustatytų įmokų bankui už suteiktą kreditą. Tuomet ir buvo pirmas kartas, kai ji iš įmonės kasos paėmė grynuosius pinigus. Sumos, kurią paėmė, neatsimena. Vėliau tai periodiškai kartojosi, tačiau ji visada paimtą iš įmonės kasos grynųjų pinigų sumą grąžindavo, ji nuo tada neimdavo jai priklausančio atlyginimo įmonėje, atlyginimą palikdavo kaip skolos grąžinimą. Susidarius tokiai padėčiai, ji iš įvairių įmonių, teikiančių greitųjų kreditų suteikimo paslaugas, nuo 2009 metų pradžios iki 2009 metų lapkričio, paėmė apie 10 000,00 Lt. Minėtų kreditų palūkanos buvo labai didelės, jos praktiškai buvo dvigubos gauto kredito sumai, delspinigiai buvo 2% parai. Jos skola labai padidėjo, nes ji ir vėl neturėjo galimybės atsiskaityti su naujais kreditoriais. Dėl tokios situacijos ji vėl ėmė grynuosius pinigus iš įmonės kasos. Būdavo taip, kad ji iš įmonės kasos grynuosius pinigus paimdavo keletą kartų per savaitę, sumos buvo įvairios nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių. Grynuosius pinigus ji įmonėje laikė darbo kabinete, stalo stalčiuje, dėžutėje. Kabinete ji dirbo viena, kabinetas buvo rakinamas. Jos kabinete buvo fakso aparatas, todėl ji kabineto praktiškai niekada nerakino ir į jos darbo kabinetą galėjo patekti visi įmonėje dirbę darbuotojai. Ji pasitikėjo ir pasitiki visais su ja dirbusiais įmonės darbuotojais, jie niekada nėra paėmę pinigų iš stalčiaus. Jei jos nebūdavo darbe, o darbuotojams reikėdavo priduoti grynuosius pinigus, jie juos atnešdavo su pateisiančiais dokumentais ir palikdavo jos darbo stalo stalčiuje. Kad įmonėje susidarė toks trūkumas yra tik jos kaltė, tai ji pilnai pripažįsta. Susidarius sunkiai finansinei padėčiai, 2008 metais ji ėmė ieškoti asmenų, kurie galėtų suteikti paskolą, kad ji galėtų pradėti savo verslą. Ji planavo gauti paskolą ir įkurti kelias įmones, kurių veikla būtų tarptautiniai pervežimai, gyvulininkystė, kaimo turizmas ir kt. Dėl paskolos gavimo jai pažįstama parekomendavo kreiptis į A. M., kuri neva dirba su kreditais, bent jau taip buvojai pasakyta. Kiek pamena, į A. M. kreipėsi 2009 metais. Ji buvo nuvykusi pas A. M. į darbą, esantį Spaudos rūmuose, Vilniuje. Ant kabineto nebuvo jokios iškabos su pavadinimu, todėl ji negali pasakyti kur konkrečiai A. M. dirbo ir kokios buvo jos pareigos. Ji pastarajai papasakojo apie savo planuojamą verslą ir A. M. pasakė, kad yra galimybė suteikti 1 000 000,00 Lt kreditą, tačiau reikia užstato - žemės sklypo. Nei ji (kaltinamoji), nei jos šeimos nariai tai dienai neturėjo nuosavybės teise priklausančio sklypo. Tuomet ji kreipėsi į buvusią kaimynę L. B., kuri žinojo apie jos planus vykdyti kaimo turizmą. Pastarajai pasakė, kad yra galimybė jai, t. y. T. S., gauti milijono litų kreditą ir pradėti savo verslą, tačiau reikalingas užstatas. L. B. sutiko jai padėti. Jos susitarė, kad L. B. su ja sudarys pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią jai (T. S.) bus perleisti du žemės sklypai (duomenys neskelbtini), Šilutės rajone, kurių bendras plotas apie 7,5 ha, priklausantys L. B. močiutei V. Z.. L. turėjo įgaliojimą veikti močiutės vardu. Pas notarą buvo pasirašyta pirkimo - pardavimo sutartis, sutarties sudarymo momentu ji L. B. nieko nemokėjo, vienas iš sutarties punktų buvo, kad už sklypus ji turi atsiskaityti iki 2010 m. sausio mėnesio. Su dokumentais ji nuėjo pas A. M., kuri pasakė, kad kredito gavimui šių sklypų ir jos būsto užteks, kad jai bus suteiktas 1 000 000,00 Lt kreditas, tačiau liepė šiek tiek pakaukti. Iš šio kredito ji planavo padengti būsto kreditą, pradėti verslą, padengti įsiskolinimą įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažadėto kredito ji laukė iki 2010 m. liepos 31 d. Tą dieną dienraštyje „(duomenys neskelbtini)“ išėjo straipsnis, kuriame buvo rašomą, kad A. M. apgaule išviliojo pinigus iš kažkokio asmens. Tuomet ji suprato, kad yra apgaudinėjama. Pirmo susitikimo metu, ji A. M. už konsultaciją sumokėjo 600,00 Lt. Po to ji dar keletą kartų mokėjo pastarajai pinigus, bet sumų neprisimena. Iš viso galėjo būti apie 1300,00 Lt. A. M. jai buvo parašiusi garantinį raštą, kuriame nurodė, kad paskolą suteiks 2010 m. vasario 20 d.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygą ji pildė kompiuterinėje programoje 1C. Žinojo, kad kiekvieną dieną įvedus pajamų ar išlaidų dokumentus dienos pabaigoje reikėjo atspausdinti tos dienos kasos knygos numeruotą lapą. Tačiau ji to niekada nedarė, nes būdavo, kad reikėdavo pataisyti PVM sąskaitas faktūras, kurias neteisingai išrašydavo vadybininkai, be to, visada buvo labai užimta, laiko visada trūko, galvojo, kad atspausdins vėliau. Dėl kasos knygos eurais vedimo nieko paaiškinti negali, nes neprisimena, ar vedė tokią kasos knygą. Dėl kasos pinigų inventorizacijos gali paaiškinti, kad inventorizacijos taisykles ji žino. Žino, kad pinigai inventorizuojami vieną kartą per mėnesį, tačiau to nedarė dėl laiko stokos, galvojo, kad tai padarys vėliau. Be to, įmonės vadovai nereikalavo ataskaitos apie kasmėnesinę įmonės kasos inventorizaciją įmonėje buvo privaloma tik metinė materialinių vertybių inventorizacija. Kiekvienų metų pabaigoje būdavo atliekama inventorizacija, kurios metu surašydavo patikrintus likučius įmonės sandėlyje, ilgalaikį turtą, trumpalaikį turtą banko sąskaitų likučius ir kasos likučių bendrą sumą. Atliekant minėtas inventorizacijas, visada dalyvaudavo trys įmonės darbuotojai, jų pavardžių neprisimena, nes darbuotojai keisdavosi. Atlikus inventorizaciją, būdavo surašomas inventorizacijos aktas, kuris būdavo perduodamas motininei įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ Rygoje. Kiek prisimena, minėtuose inventorizacijos aktuose ji pasirašydavo, nes reikėdavo nurodyti pradinius materialinių vertybių likučius pagal buhalterinės apskaitos duomenis inventorizacijos dienai. Supranta, kad dėl jos aplaidžių veiksmų UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Dėl padaryto nuoširdžiai gailisi, šiuo metu suvokia, kad elgėsi lengvabūdiškai bei pažeidė įstatymus. Pilnai prisipažįsta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasisavinusi 347 736,35 Lt sumą. Per kurį laikotarpį ji pasisavino minėtas pinigines lėšas nurodyti negali, nes neprisimena, Grynuosius pinigus iš įmonės kasos ėmė periodiškai sumomis nuo 100,00 Lt iki 2000,00 Lt. Visada imdama pinigus iš įmonės kasos tikėjosi juos grąžinti, galvojo, kad pinigus skolinasi ir vėliau juos grąžins. Pinigai jai buvo reikalingi greitųjų kreditų grąžinimams po atlyginimo sumažinimo ir būsto paskolos grąžinimui. Jos kreditoriniai įsipareigojimai jau buvo pasiekę apie 15 000,00 Lt per mėnesį. Nebematydama kitos išeities, pinigus ir ėmė iš įmonės kasos. Supranta, kad tokiais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 347 736,35 Lt žalą ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Šiai dienai dengti įsiskolinimų įmonei neturi galimybės, nes ji ir jos vyras yra netekę 55 proc. darbingumo, be to, iš jų pensijų antstoliai vykdo išieškojimus. Iš jos pensijos, kuri yra 534,01 Lt antstoliai vykdo išieškojimą ir nuskaito 267,00 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios visiško prisipažinimo jos kaltė įrodyta tokiais įrodymais.
Liudytoja A. M. parodė kad su kaltinamąja susipažino darbo reikalais 2009 metais, kai dirbo firmoje „(duomenys neskelbtini)“ konsultante. Firma užsiėmė finansiniu tarpininkavimu, turėjo visus leidimus, pasirašytas sutartis su banku, tarpininkais, brokeriais, kredito unijomis. T. S. 2009 m. pavasarį ar vasarą kreipėsi į firmą dėl vieno milijono litų dydžio paskolos. Kaltinamoji aiškino, kad paskola jai reikalinga kažkokiam verslui pradėti. Buvo daromi dviejų sklypų įvertinimai, T. S. norėjo juos įkeisti, pateikė reikiamus dokumentus. Jos firma paskolų nesuteikinėjo, tik tarpininkavo. Kiek pamena, pradėjus tvarkyti kaltinamosios paskolos dokumentus, atsirado kažkokia kliūtis, dėl ko paskola nebuvo suteikta. T. S. prieš gaunant paskolą, reikėjo sumokėti mokestį. Buvo mokama tokiomis sumomis: 500,00 Lt, 8000,00 Lt, 600,00 Lt ir dar apie 1000,00 Lt. Šiuo metu tiksliai visų aplinkybių neprisimena, todėl prašo vadovautis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos pilnai palaiko.
Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. 1. 148-149), liudytoja A. M. parodė, kad nuo 2009 metų vasario mėnesio iki 2010 metų pradžios, tikslai nepamena, ji dirbo konsultante V. N. individualioje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Įmonės būstinė buvo adresu Laisvės pr. 60, Vilniuje, Spaudos rūmuose. Įmonės veikla - finansinis tarpininkavimas. Pagal pareigas jos funkcijos buvo surinkti visus dokumentus apie klientą, jo nekilnojamąjį turtą. V. N. buvo sudariusi tarpininkavimo sutartį su (duomenys neskelbtini) banku, kredito unijomis, fiziniu asmeniu - S. T., kuris buvo susijęs su kreditavimo fondais Rusijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Kiek pamena, 2009 metais į įmonę kreipėsi T. S., kuri norėjo gauti kreditą. Tikslios sumos nepamena, bet tai buvo apie vieną milijoną litų. T. S. sakė, kad kreditas reikalingas verslui pradėti, minėjo, kad turi finansinių sunkumų, kad ji nepilnai atsiskaitė už sklypus, esančius Rusnėje, kuriuos pastaroji norėjo įkeisti kredito gavimui. Nežino, ar su kaltinamąja buvo sudaryta konsultacijų teikimo sutartis, nes sutartis įmonėje visada sudarinėjo V. N.. Pirmo susitikimo metu T. S. jai jokių pinigų už konsultaciją nemokėjo, taip pat ji nepildė jokios konsultacijų teikimo sutarties, nes tai neįeina įjos pareigas. Dėl kredito suteikimo ji kalbėjo su tarpininku S. T.. Jis pasakė, kad vieno milijono litų kreditą T. S. suteikti galima, bet prieš tai reikia sumokėti 15 000,00 Lt administravimo mokestį. Ji apie tai pasakė kaltinamajai, tačiau ši nesutiko sumokėti nurodytos sumos, nes neturėjo lėšų. Pasakė, kad turi tik 600,00 Lt. Tuomet ji rankiniu būdu pataisė jau paruoštą tarpininkavimo sutartį, kurioje vietoj 15 000,00 Lt parašė 600,00 Lt. Kasos pajamų orderio ji neišrašė, bet ši suma buvo nurodyta sutartyje. T. S. jai dar keletą kartų yra mokėjusi pinigus, kiek pamena už pažymas, susijusias su kredito gavimu, tačiau nepamena sumų. Vėliau ji visus kaltinamosios pateiktus dokumentus, reikalingus kreditui gauti, pateikė tarpininkams, su kuriais įmonė bendradarbiavo, kad dokumentai butų įvertinti. Tačiau netrukus iš visų tarpininkų gavo atsakymą, kad T. S. jos prašomo kredito suteikti negalima, nes ji turi daug finansinių įsipareigojimų įvairiems kreditoriams. Liudytojas S. Ž. parodė, kad nuo 2005 m. dirbo Latvijoje techniniu specialistu – aptarnaudavo įrengimus, stakles ir t.t. Direktorius tuo metu buvo B. A.. Įsteigus dukterinę įmonę „(duomenys neskelbtini)“, į buhalterės pareigas buvo priimta T. S.. Vėliau su ja buvo pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo D. A., o nuo 2006 m. lapkričio mėnesio direktoriumi buvo paskirtas jis (S. Ž.). Kaltinamoji savo pareigas atliko tinkamai, jai jokių priekaištų nebuvo, niekas įtarimų nekėlė, visi dokumentai buvo tvarkomi tinkamai. Kaltinamoji jam buvo pristatyta kaip labai gera buhalterė, buvo paaiškinta, kad įmonėje buhalterija tvarkoma gerai. Buhalterijos darbą labai dažnai tikrindavo iš Latvijos atvažiavę finansų direktoriai, bet nieko nerasdavo. Kiekvienais metais bendrovėje buvo daromos inventorizacijos, tačiau taip pat jokių trūkumų nerasdavo. Pirma nepriimtina situacija buvo maždaug 2008 metais, kai jam pasirodė, kad kažkas ne taip. Tuomet jis paskambino įmonės vadovybei – finansų direktoriui ir paprašė atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą. Finansų direktorius atvažiavo gana greitai, patikrino ir pasakė, kad buhalterija yra tvarkoma gerai. 2009 m. pabaigoje jam vėl kilo įtarimų ir jis vėl kreipėsi į finansų direktorių, paprašė atlikti operatyvinį balansą. Operatyvinis balansas buvo padarytas 2010 m. sausio mėnesį ar vasario mėnesio pradžioje. Buvo nustatytas didelis grynųjų pinigų trūkumas - apie 40 tūkstančių litų. Latvijos įmonėje dirbanti vyr. finansininkė R. S. liepė patikrinti kasą. Tuomet jis paprašė T. S., kad ši jam perduotų kasą, į ką ji atsakė, kad pametė raktus ir kasos negali atidaryti. Kelias dienas kaltinamoji jam rakto neperdavė, o po to vasario 14 ar 15 dieną padavė raštą, kuriame ji nurodė, kad be leidimo iš kasos paėmė 41 000,00 Lt Po to, kaltinamoji šiai sumai pasirašė vekselį dėl pinigų grąžinimo. Apie tai jis iš karto pranešė įmonės vadovybei, buvo atsiųsta komisija, kuri uždarė buhalteriją ir pradėjo patikrinimą. Patikrinimo metu buvo nustatytas maždaug 370 000,00 Lt trūkumas. Dar vėliau buvo atliktas auditas, kurio metu nustatytas panašaus dydžio trūkumas. Tikslios sumos šiuo metu nepamena. Tiksliai visų aplinkybių šiuo metu neprisimena, todėl prašo vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.
Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b.l. 115-117, 118-119), liudytojas S. Ž. parodė, kad nuo 2006 metų, tikslios datos nepamena, jis pradėjo dirbti techniku - specialistu UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai yra SIA „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra Rygoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra SIA „(duomenys neskelbtini)“ dukterinė įmonė. SIA „(duomenys neskelbtini)“ vadovas gen. direktorius B. A.. Kiek pamena, jis 2006 metų pabaigoje buvo paskirtas šios įmonės direktoriumi. Įmonės veikla - prekyba reklamos įranga ir medžiagomis. Įmonės būstinė yra (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jam pradėjus dirbti minėtoje įmonėje, įmonės buhalterio pareigas ėjo T. S.. Įmonėje kasininko nebuvo, nes nebuvo poreikio, kadangi grynųjų pinigų įmonėje praktiškai nebuvo, o esant reikalui, tai atlikdavo buhalterė, išrašydama kasos pajamų ar kasos išlaidų orderius, kurie buvo saugomi įmonės buhalterijoje. T. S. taip pat išmokėdavo atlyginimus įmonės darbuotojams. Įmonėje visada dirbo nuo aštuonių iki dešimties darbuotojų. Įmonės buhalterė savo pareigas visada atliko gerai, ji įgavo pilną jo pasitikėjimą, todėl jai buvo suteikti vyr. buhalterio įgalinimai tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą, vykdyti banko ir kasos operacijas. Jis neprisimena, ar su ja buvo pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, tačiau buhalterio pareiginėje instrukcijoje yra numatyta atsakomybė už padarytą materialinę žalą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją periodiškai tikrino SIA „(duomenys neskelbtini)“ atstovai. 2010 metais vasario mėnesį buvo nustatyta, kad T. S. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos savavališkai paėmė 41 000,00 Lt. Šį faktą ji patvirtino savo rašytame pasiaiškinime, kuriame nurodė, kad pinigus paėmė jam nežinant. Jos teigimu, pasisavintus įmonės pinigus panaudojo savo reikmėms - tai yra kreditų grąžinimui. Pripažindama pasisavinimo faktą, T. S. parašė paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2010 m. kovo 11 d. besąlygiškai sumokėti 41 000,00 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau iki šiol šio įsipareigojimo neįvykdė. Vekselis buvo patvirtintas notaro ir šiai dienai perduotas vykdymui teismo antstoliui. T. S. turėjo AB „(duomenys neskelbtini)“ generatoriaus kortelę su kodais. 41 000,00 Lt ji paėmė grynaisiais pinigais iš įmonės kasos. Prie įmonės piniginių lėšų priėjimą turėjo tik ji. Jam dirbant įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ būdavo, kad klientas už prekes atsiskaitydavo grynaisiais pinigais. Tuo atveju, įmonės administratorius arba buhalteris, o jiems nesant, įmonės vadybininkas atspausdindavo PVM sąskaitą-faktūrą su kuria klientas eidavo pas įmonės buhalterį, apmokėdavo už prekę ir su įmoką patvirtinančiais dokumentais grįždavo pas administratorę, po to su kvitais eidavo į įmonės sandėlį atsiimti prekės. Jam yra žinoma, kad esant reikalui, įmonės buhalterė galėjo įmonės darbuotojams išduoti grynuosius pinigus įmonės pirkiniams ar paslaugoms (pvz. įmonės automobilio remontui), tačiau jis nežino kaip buhalterė tai įformindavo. Jam vykstant į komandiruotes, buhalterė yra pora kartų komandiruotpinigius išmokėjusi grynaisiais pinigais, už juos jis pasirašė kasos išlaidų orderiuose. Gaudamas grynuosius pinigus iš įmonės kasos, visada pasirašydavo buhalterės pateiktuose dokumentuose. Jam pradėjus vadovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“, motininės įmonės SIA „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius pasakė, kad svarbiausias jo darbas yra pardavimai ir kad įmonė turi laibai stiprią buhalterę R. S. motininėje įmonėje Latvijoje, kuri pilnai kontroliuoja įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją, turi galimybę prisijungti prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompiuterinės programos, todėl jam nereikia gilintis į įmonės buhalterijos tvarkymą. Liudytojas A. K. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2008 metų. T. S. dirbo įmonės buhaltere. Už prekes klientui mokant grynuosius pinigus, buvo rašoma sąskaita ir klientas buvo palydimas pas buhalterę, kad ši išrašytų kasos pajamų orderį. Tačiau atsiskaitymas grynaisiais pinigais būdavo labai retai. Pagrinde buvo atsiskaitoma bankiniais pavedimais. Kur, atsiskaičius su buhaltere, buvo dedami grynieji pinigai, nežino. Jis grynųjų pinigų iš kasos neimdavo. Prašo vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.
Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. 1. 135-136), liudytojas A. K. parodė, kad nuo 2008 metų rudens iki 2010 m. liepos mėnesio dirbo vadybininku įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonės veikla - prekyba reklamos medžiagomis ir technika. Įmonės direktorius tuo metu buvo S. Ž., buhalterė - T. S.. Nežino, ar įmonėje buvo kasininkas. Su juo nebuvo pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Į jo pareigas įėjo pasiūlymų rengimas naujiems klientams ir darbas su esamais klientais. Klientui atvykus pas juos į įmonę, jis atlikdavo kliento užsakymo paskaičiavimą ir elektroniniu būdu jam išsiųsdavo. Taip pat jis pateikdavo įmonės administratorei duomenis apie tai, kokias sąskaitas reikia išrašyti minėtam klientui. Sąskaitas galėjo išrašyti tik įmonės administratorė. Grynųjų pinigų iš klientų jis nepriimdavo. Grynuosius pinigus iš kliento galėdavo priimti įmonės administratorė arba buhalterė. Jos, priimdamos pinigus, išrašydavo kasos pajamų orderius, o vadybininkai kasos pajamų orderių niekada neturėjo. Klientai su įmone dažniausiai atsiskaitydavo bankiniais pavedimais, atvažiuodami pas juos pateikdavo kvito kopijas arba turėdavo galiojančias sutartis su įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl mokėjimo atidėjimo. Jo darbo metu įmonėje dirbo 8-9 darbuotojai. Kiek žino, iki jo atėjimo, įmonė dirbo pelningai, o vėliau, prasidėjus krizei, atsirado finansinių problemų, buvo, kad porą kartų vėlavo atlyginimai. Atlyginimas jam buvo pervedamas į jo sąskaitą AB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojas R. S. parodė, kad įmonėje dirbo vairuotoju, išvežiodavo iš sandėlio produkciją pagal sąskaitas-faktūras su buhalteriniais dokumentais. Sąskaitas-faktūras jam perduodavo sandėlininkas. Parvažiavęs, jas grąžindavo, prekes veždavo pirkėjams. Atsiskaitymui dažniausiai būdavo išrašomos PVM sąskaitos-faktūros. Jeigu būdavo atsiskaitoma kitaip, būdavo kasos pajamų orderis. Kasos pajamų orderį jam duodavo užpildytą, taip pat duodavo grynuosius pinigus, bet tai buvo labai retai. Pinigus nuveždavo atgal į darbą ir juos atiduodavo arba buhalterei, arba administratorei. Būdavo, kad iš kasos gaudavo grynuosius pinigus kanceliarinėms prekėms pirkti. Nupirkęs prekes, sąskaitą-faktūrą ir pinigų likutį (grąžą) grąžindavo į buhalteriją, pasirašydavo, kad „gauta“ ir „atiduota“. Būdavo užpildomas dokumentas. Pinigai būdavo duodami ir automobilių remontui, nes jam reikėjo prižiūrėti automobilius. Grynuosius pinigus išduodavo buhalterė arba administratorė. Dėl tikslesnių aplinkybių prašo vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.
Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t 2, b. l. 143- 144), liudytojas R. S. parodė, kad 2008 m. rugsėjo 1 d. pradėjo dirbti vairuotoju įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonės veikla - prekyba reklamos medžiagomis. Įmonei vadovavo direktorius S. Ž., įmonės buhalterė - T. S.. Įmonėje jis pradirbo iki 2010 metų rugpjūčio mėnesio. Jo tiesioginės funkcijos buvo nuvažiuoti į Rygą ir iš motininės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ parvežti į Lietuvą reklamines medžiagas, o Lietuvoje jas išvežioti užsakovams. Pradėjus dirbti įmonėje, jam buvo mokami komandiruotpinigiai, kiek pamena, jie buvo išmokami kartu su atlyginimu, t. y. pervedami į sąskaitą. Jis nepamena, kad komandiruotpinigiai būtų išmokėti grynaisiais pinigais. Operacijų grynaisiais pinigais jis neatlikinėjo, visas medžiagas gaudavo ir išvežiodavo pagal PVM sąskaitas-faktūras. Atlyginimas buvo pervedamas į banko sąskaitą. Dirbant įmonėje būdavo, kad jį pasikviesdavo kas nors iš įmonės administracijos darbuotojų ir paprašydavo, kad važiuodamas pas klientą, užvažiuotų ir nupirktų tam tikrų prekių, pvz. kanceliarinių ar kt. Tuomet jam būdavo išduodama tam tikra grynųjų pinigų suma ir tik jam grįžus ir atvežus prekę bei PVM sąskaitą faktūrą, buvo užpildomas kasos išlaidų orderis, kuriame jis pasirašydavo. Kasos išlaidų orderį užpildydavo tas asmuo, kuris ir prašė nupirkti tam tikrą prekę. Taip pat būdavo atvejų, kad grynuosius pinigus įmonės pirkiniams ar paslaugoms (pvz. įmonės automobilio remontas) jam išduodavo ir įmonės buhalterė T. S.. Išduodama pinigus, ji nepildydavo jokio dokumento, tik pateikus PVM sąskaitą-faktūrą, ji tai sumai užpildydavo kasos išlaidų orderį, kuriame jis pasirašydavo. Dažniausiai grynuosius pinigus pirkiniams jam išduodavo direktorius S. Ž. ir buhalterė T. S.. Už įmonėje gautus pinigus jis pilnai atsiskaitydavo. Liudytojas I. U. parodė, kad 2005-2009 metais įmonėje dirbo technikos serviso specialistu. Kai buvo atsakingas už sandėlį, buvo pasirašęs materialinės atsakomybės sutartį. Už prekes daugiausiai atsiskaitydavo pavedimais. Prekių pasiimti atvažiuodavo įmonių atstovai. Jis iš sandėlio išduodavo prekes. Vairuotojui išvežioti prekes duodavo pagal užsakymą, apmokėjimą arba mokėjimo atidėjimo sutartį. Atvažiavus vairuotojui, jis jam perduodavo prekę pagal išrašytą sąskaitą. Jam buvo paduodama sąskaita-faktūra, pagal kurią jis išduodavo prekes. Jeigu buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais, buvo išrašomas kasos pajamų orderis. Jį išrašydavo buhalterė. Buhalterei pasakydavo, kad klientas pageidauja atsiskaityti grynaisiais pinigais, tada ji išrašydavo kasos pajamų orderį, vairuotojas paimdavo pinigus ir grąžindavo šaknelę su kliento parašu. Vairuotojas pinigus nešdavo į buhalteriją. Visus atsiskaitymus kontroliavo atsakingas vadybininkas. Būdavo, kad jam iš kasos išduodavo grynuosius pinigus kažkokiems pirkiniams. Sumos buvo nedidelės, apie 200,00 – 300,00 Lt. Tai darydavo T. S.. Nupirkus prekes, jis į buhalteriją atnešdavo PVM sąskaitą-faktūrą ir grąža. Ar kasos išlaidų orderis būdavo išrašomas iš karto, ar reikėjo pasirašyti paskui, neprisimena. Prašo vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.
Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 139-140), liudytojas I. U. parodė, kad nuo 2006 m. liepos mėnesio iki 2009 m. vasario mėnesio dirbo technikos serviso specialistu įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Į jo pareigas įėjo parduotos technikos aptarnavimas, garantinis aptarnavimas ir personalo apmokymas. Pradėjus dirbti, įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė kažkokia įmonė, pavadinimo nežino, o po poros mėnesių pradėjo dirbti buhalterė T. S.. Nuo 2006 metų liepos mėnesio, tikslaus laiko nepamena, apie septynis mėnesius dirbo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlyje, todėl tuo laiku buvo pasirašęs visiškos materialinės atsakomybės sutartį. Sandėlis buvo (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jam dirbant būdavo, kad klientas už prekes atsiskaitydavo grynaisiais pinigais. Tuomet jis išspausdindavo PVM sąskaitą-faktūrą, su kuria eidavo pas buhalterę ir ji jam išduodavo kasos pajamų orderį, pagal kurį jis iš kliento priimdavo pinigus, kuriuos vėliau su kasos pajamų orderio šaknele nunešdavo buhalterei. Taip pat įmonėje būdavo galima pasirašytinai gauti grynųjų pinigų įmonės reikmėms, pvz. pakeisti spausdintuvų kasetes ir kitiems pirkiniams. Tuomet buhalterė išduodavo reikiamą pinigų sumą o jis pasirašydavo jos paduotame lape. Jis nepamena, ar lapas, kuriame jis pasirašinėjo, buvo kažkaip pavadintas. Vėliau jis buhalterei pateikdavo PVM sąskaitą-faktūrą, išlaidas patvirtinančius dokumentus ir grąžą. Jis neatsimena, ar buhalterė išrašydavo kasos išlaidų orderį. Jam atlyginimas buvo pervedamas į banko sąskaitą, grynųjų pinigų įmonėje jis už nieką nėra gavęs. Kiek žino, be įmonės buhalterės niekas negalėjo disponuoti įmonės lėšomis, ji turėjo savo seifą ir raktų nuo jos seifo niekas neturėjo. Grynuosius pinigus iš kliento visada priimdavo įmonės administratoriai arba įmonės buhalterė. Grynuosius pinigus iš kliento jis priimdavo tik tuo atveju, jei klientas atvažiuodavo vėliau, kai administratorių arba buhalterio nebūdavo. Tačiau prieš tai informuodavo buhalterę ar administratorę, kad bus toks klientas ir pagal jo atspausdintą PVM sąskaitą-faktūrą jam būdavo atspausdinamas kasos pajamų orderis, kurį kitą dieną su grynaisiais pinigais jis pateikdavo buhalterijai. Liudytoja N. M. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2007 metų pardavimų vadybininke. Į jos pareigas įėjo klientų paieška, bendravimas su jais. Buhaltere dirbo T. S.. Įmonėje kasos aparato nebuvo. Buvo rašomos sąskaitos. Grynaisiais pinigais buvo atsiskaitoma labai retai. Jei taip būdavo, buvo rašomas kasos pajamų orderis. Jeigu ateidavo klientas ir norėdavo mokėti grynaisiais pinigais, reikėdavo eiti pas buhalterę, paimti kasos pajamų orderį. Buvo išrašoma sąskaita-faktūra. Į kasos pajamų orderį buvo įrašomas sąskaitos numeris, t. y. kad pagal šią sąskaitą yra apmokama grynaisiais. Suma buvo nurodyta sąskaitos apačioje. Atsiskaitymo grynaisiais pinigais metu, jeigu buhalterės darbe jau nebebūdavo, pinigus pastarajai ji perduodavo ryte, arba jeigu buhalterės kabinetas būdavo atrakintas, pinigus įdėdavo į jos rašomojo stalo stalčių. Kitą rytą visada paklausdavo buhalterės ar ši rado pinigus ir ji atsakydavo, kad rado. Grynaisiais pinigais būdavo atsiskaitoma nedidelėmis sumomis – iki 150,00 Lt – 200,00 Lt. Buhalterė išrašydavo kasos pajamų orderį, kuris likdavo buhalterijoje. Kartais ji (liudytoja) iš kasos imdavo grynuosius pinigus įmonės pirkiniams – kavai, cukrui ir kt., kurių suma neviršydavo 100,00 Lt. Pinigus duodavo T. S.. Tuomet buhalterė išrašydavo kasos išlaidų orderį. Nupirkusi prekes, buhalterei atveždavo grąžą, čekius, sąskaitą. Tuomet ji išrašydavo kasos išlaidų orderį būtent tai sumai, kuri buvo išleista. Įtarimų, kad buhalterija yra tvarkoma netinkamai, niekam nekilo, nes įmonę dažnai tikrindavo pagrindinės įmonės, esančios Rygoje darbuotojai. Šiuo metu visų aplinkybių gerai neprisimena, todėl prašo vadovautis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos pilnai palaiko.
Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. 1. 137-138), liudytoja N. M. parodė, kad nuo 2007 m. sausio 1 d. dirba vadybininke įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Į jos pareigas įeina darbas su esamais klientais, naujų klientų paieška, gaunamų prekių apskaita (įvedimas į kompiuterinę programą) ir kt. Su ja nebuvo pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Jai pradėjus dirbti įmonėje, buhaltere dirbo T. S.. Kasininko įmonėje nebuvo. Operacijų grynaisiais pinigais įmonėje buvo, bet labai retai, nes dažniausiai klientai atsiskaitydavo per banką. Jei klientas atsiskaitydavo grynaisiais pinigais, ji atspausdindavo PVM sąskaitą-faktūrą, po to viena arba kartu su klientu eidavo pas buhalterę ir buhalterė pagal jos (liudytojos) pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą atspausdindavo kasos pajamų orderį nurodytai sumai. Kad klientas atsiskaitys grynaisiais, ji T. S. informuodavo iš anksto ir ši paruošdavo kasos pajamų orderį. Klientas už prekes atsiskaitydavo kabinete pas buhalterę, o jai nesant, ji (liudytoja) pati pagal kasos pajamų orderį priimdavo pinigus ir sekančios dienos ryte arba ir tą pačią dieną nunešdavo T. S. į kabinetą ir palikdavo jai ant stalo. Kiek žino, vėliau buhalterė su kuriuo nors įmonės darbuotuoju pinigus nuveždavo į banką ir įnešdavo į įmonės sąskaitą. Dirbant įmonėje, jai niekada nebuvo išmokėti grynieji pinigai, atlyginimas visada buvo pervedamas į sąskaitą banke. Priimti grynuosius pinigus iš klientų galėjo kiekvienas įmonės darbuotojas, bet prieš tai būtinai turėjo atspausdinti PVM sąskaitą-faktūrą ir iš buhalterės gauti kasos pajamų orderį. Taip pat ji ir kiti vadybininkai galėdavo iš buhalterės gauti grynųjų pinigų biuro reikmėms. Tokiu atveju, ji eidavo pas buhalterę, o buhalterė jai išduodavo tam tikrą sumą o ji, įsigijusi prekes, pateikdavo išlaidas patvirtinančius dokumentus bei grąžą, jei tokia buvo. Buhalterė po kelių dienų išrašydavo kasos išlaidų orderį, kuriame buvo nurodyta jos išlaidų suma. Kartais būdavo, kad viename kasos išlaidų orderyje buvo nurodytos kelios pozicijos, t. y. ne tik jos, bet ir kitų vadybininkų išleistos sumos įmonės reikmėms. Jos nuomone, įmonės buhalterinė apskaita visada buvo tvarkoma tvarkingai, be to įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą nuolat kontroliavo pagrindinė įmonė SIA „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra Rygoje. Liudytoja V. B. parodė, kad įmonėje dirbo administratore. Už paslaugas ir prekes buvo atsiskaitoma, išrašant PVM sąskaitas-faktūras arba sąskaitas su kasos pajamų orderiu – pavedimais arba grynaisiais. Pagrinde, buvo atsikaitoma pavedimu arba grynaisiais pinigais. Būdavo įvairiai - per dieną galėjo būti išrašyta ir dešimt, ir vienas orderis. Orderis buvo išrašomas įvairiomis sumomis, nuo 20,00 Lt iki kelių šimtų litų. Kad orderis būtų išrašytas dešimties tūkstančių sumai, nepamena. Atsiskaitymai grynaisiais pinigais buvo įforminami, išrašant sąskaitą, kasos pajamų orderį. Ji (liudytoja) eidavo pas buhalterę su orderiu, kliento pinigais, paimdavo grąžą ir atnešdavo pasirašytą orderį. Iš pradžių orderį pasirašydavo buhalterė, o po to ji (liudytoja). Kartais, kuomet buhalterės nebūdavo kabinete, ji (liudytoja) atneštus grynuosius pinigus su dokumentais įdėdavo jai į rašomojo stalo stalčių. Po to pastarosios paklausdavo, ar ši rado pinigus ir ji atsakydavo, kad rado. Grynieji pinigai po to būdavo vežami į banką, tačiau tai darydavo T. S.. Vienu metu kilo įtarimų dėl buhalterijos tvarkymo, todėl buvo atliktas patikrinimas, kurio metu nustatytas maždaug keturiasdešimties tūkstančių litų trūkumas. Prašo vadovautis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.
Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t 2, b. 1. 125-126), liudytoja V. B. parodė, kad nuo 2009 metų rugsėjo iki 2010 rugpjūčio mėnesio dirbo administratore įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. T. S. dirbo buhaltere. Įmonėje kasininko nebuvo, o esant reikalui, pinigus priimdavo T. S.. Ji išrašydavo kasos pajamų orderį ir nunešdavo buhalterei. Jai dirbant įmonėje, kasos patikrinimas buvo atliktas vienintelį kartą – 2010 m. balandžio 12 d. Inventorizacijos įmonėje atliekamos buvo, kiek kartų per metus - pasakyti negali, nes nežino. Nežino, ar anksčiau įmonėje buvo atliekami kasos patikrinimai. Kiek pamena, 2010 metų pavasarį įmonės buhalterės buvo pareikalauta pateikti finansinę ataskaitą. Ar tokia atskaita buvo pateikta, nežino. Vieną dieną direktoriaus įsakymu buvo sudaryta komisija, kurią sudarė G. M., R. S. ir ji, bei buvo pradėta tikrinti įmonės buhalterinė apskaita bei kasa. Patikrinimo metu buvo nustatytas trūkumas kasoje, kalba ėjo apie 40 000,00 Lt. Kiek pamena, buvo nustatyta, kad įmonėje nebuvo vedama kasos knyga. Tiksliau paaiškinti negali, nes ji ne buhalterė. Patikrinimą atliko SIA UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansų direktorė R. S., kuri buvo atvykusi iš Rygos, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininkė G. M.. Ji (liudytoja) buvo tik įtraukta į komisijos narius. Liudytoja L. B. parodė, kad kaltinamąją pažįsta seniai. Pas ją į namus atvažiavo T. S., pasisiūlė iš jos močiutės nupirkti žemės sklypus, esančius Rusnės saloje. Ji (liudytoja) turėjo močiutės išrašytą įgaliojimą tvarkyti močiutės žemės reikalus. Su T. S. pasiūlymu sutiko ir maždaug 7 hektarų žemės sklypus sutarė parduoti už 180 000,00 Lt. Pas notarą buvo pasirašyta žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartys, pagal kurias kaltinamoji turėjo atsiskaityti per 30 dienų, tačiau po to ji pinigų nesumokėjo, todėl močiutė kreipėsi į teismą ir pirkimo pardavimo sutartys buvo nutrauktos. Prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, kaltinamoji minėjo, kad turi gauti paskolą ir tuomet sumokės pinigus. Prašo vadovautis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.
Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. 1. 152), liudytoja L. B. parodė, kad 2009 ar 2010 metais T. S. atvyko pas ją į namus Vilniuje, žinodama, kad ji nori parduoti du žemės sklypus Šilutės rajone. Kadangi žemė priklausė jos močiutei V. Z., o ji buvo įgaliotas asmuo tvarkyti pardavimo dokumentus, sutarė su T. S., kad jai parduos du sklypus, kiek pamena, už 200 000,00 Lt. Sutarė pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį. Sutartį pasirašė pas notarą, o T. S. įsipareigojo per 30 dienų sumokėti pinigus, pervesdama į sutartyje nurodytą V. Z. banko sąskaitą. Kadangi po mėnesio kaltinamoji pinigų nepervedė, ji nuėjo pas notarą pasikalbėti, kad sutartis būtų nutraukta, nes nepervesti pinigai. Sutartyje buvo numatyta, kad jeigu T. S. per 30 dienų nesumokės pinigų, žemė jai nepriklausys. Praėjus mėnesiui, notarė pranešė, kad žemės sklypai, kuriuos ketino parduoti, areštuoti. Jai tai buvo netikėta, ji nemanė, kad taip gali įvykti, nes T. S. ją buvo įtikinusi, kad pasiims paskolą ir sumokės už žemę. Šiai dienai šie du sklypai ir vėl priklauso jos močiutei V. Z., nes T. S. neįvykdė įsipareigojimų. Liudytoja G. M. parodė, kad nuo 2010 m. ji dirbo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiąja buhaltere. Atėjusi dirbti pamatė, kad įmonės buhalterija yra tvarkoma netinkamai. Direktorius minėjo, kad yra pinigų trūkumas, trūksta buhalterinių dokumentų. Pradėjus tikrinti buhalteriją, buvo nustatyta, kad trūksta ataskaitų, buhalterinėje programoje buvo suvesta tik dalis tiekėjų ir pirkėjų, kompiuterinėje sistemoje buvo ištrinti duomenys ir absoliučiai jokių ataskaitų nebuvo, o atspausdintų duomenų nebuvo. Pradėjus suvedinėti buhalterinius dokumentus, dalies dokumentų trūko. Po to įmonė nupirko naują programą, su kuria buvo toliau dirbama ir tvarkoma buhalterija. Jai teko bendrauti su T. S. dėl nustatyto pinigų trūkumo. Pastaroji pripažino trūkumą, tačiau aiškino, kad jokių buhalterinių dokumentų ji netrynė. Patikrinimo metu buvo nustatytas maždaug 350 000,00 Lt trūkumas. Vėliau buvo atliekamas auditas, kurio metu buvo patikslinta trūkumo suma. Prašo vadovautis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu
Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. 1. 133-134), liudytoja G. M. parodė, kad nuo 2010 metų vasario mėnesio iki 2010 metų spalio mėnesio dirbo vyr. buhaltere įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jos darbo metu įmonėje dirbo apie dešimt darbuotojų. Įmonėje kasininko nebuvo, esant reikalui, operacijas su grynaisiais pinigais atlikdavo buhalterė T. S. arba direktorius. Ji į įmonę buvo priimta, kad suvestų visą įmonės buhalteriją už keturis metus, t.y. nuo 2006 m. birželio mėnesio iki 2009 m. gruodžio 31 d. ir taip pat, kad tvarkytų įmonės buhalteriją už einamuosius 2010 metus. Jai direktorius pasakė, kad įmonės buhalterė direktoriui nepateikė kasoje turėjusius būti 40 000,00 Lt grynųjų pinigų, jam T. S. paaiškino, kad minėtas pinigines lėšas ji, iš įmonės kasos pasiskolino. Šioms aplinkybėms išsiaiškinti direktoriaus įsakymu buvo sudaryta komisija, kurią sudarė finansų direktorė motininės įmonės SIA „(duomenys neskelbtini)“ R. S., ji ir V. B.. Atliekant patikrinimą, ji ėmė suvedinėti visus jai pateiktus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus. Pradėjus tikrinti dokumentus pastebėjo, kad įmonėje buvo blogai forminamos komandiruotės, į kurias vyko įmonės direktorius S. Ž., kai kurios komandiruotės buvo iš viso neįformintos. Visi dokumentai, susiję su komandiruotėmis, t. y. kasos kvitai, lėktuvų bilietai, gyvenimą viešbutyje patvirtinantys dokumentai ir kt. buvo sudėti į vieną iš dėžių su juodraščiais ir neįforminti. Įmonės buhalterė T. S. jai sakė, kad ji įmonės buhalteriją tvarkė, tačiau naudodamasi viena iš kompiuterinių buhalterinės apskaitos programų, kartą netyčia didžiąją dalį duomenų ištrynė. Iš jai (liudytojai) pateiktų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų galima daryti išvadą, kad vienas buhalteris, o įmonėje buhalterio pareigas ėjo viena T. S., tokio kiekio dokumentų sutvarkyti, suvesti buvo neįmanoma. Be to, motininės įmonės SIA „(duomenys neskelbtini)“ savininkas reikalavo, kad buhalterė kiekvieną savaitę pateiktų ataskaitą apie savaitės apyvartą. Atlikus įmonės kasos patikrinimą, kuris direktoriaus nurodymu buvo atliekamas už laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo 24 d. iki 2010 m. vasario 18 d., buvo nustatytas 41 000,00 Lt trūkumas. Atlikdama dokumentų sutikrinimą, ji matė, kad 2009 metų pradžioje jau buvo didelis trūkumas, kiek pamena, apie 50 000,00 Lt. 2010 m. balandžio 12 d. įmonės finansų direktorė motininės įmonės SIA „(duomenys neskelbtini)“ R. S. pareikalavo, kad būtų surašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos registro patikrinimo aktas. Surašius minėtą aktą, įmonėje ir toliau buvo tikrinama įmonės buhalterinė apskaita. Kiek pamena, 2010 m. rugsėjo mėnesį įmonėje buvo nustatytas apie 350 000,00 Lt trūkumas. Įmonės kasoje kiekvieną dieną būdavo grynųjų pinigų, nes pardavimai buvo atliekami grynaisiais pinigais. 2010 metų spalio mėnesį ji iš įmonės vyr. buhalterės pareigų buvo atleista, todėl nežino, koks trūkumas nustatytas įmonės kasoje už visą laikotarpį, t. y. nuo 2006 metų birželio mėn. iki 2009 m. gruodžio 31 d. Jai išeinant iš darbo, kasos patikrinimas buvo atliktas už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2010 m. vasario 24 d. Įmonėje beveik visi darbuotojai galėjo priimti grynuosius pinigus iš klientų, ir išrašyti kasos pajamų orderius, kuriuos vėliau kartu su grynaisiais pinigais privalėjo atiduoti buhalterei. Grynuosius pinigus iš kasos turėjo galimybę paimti direktorius S. Ž., motininės įmonės SIA „(duomenys neskelbtini)“ savininkas B. A., ir buhalterė. Taip pat S. Ž. turėjo ir įmonės banko sąskaitos kodų generatoriaus kortelę, kuria galėjo naudotis. Norint sužinoti ir nustatyti tikrąją įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėti, turi būti atliktas įmonės ūkinės - finansinės veiklos patikrinimas nuo įmonės įkūrimo, t. y. nuo 2006 m. birželio mėn. iki 2010 m. gruodžio 31 d. Tik tuomet bus galima nustatyti įmonės realią finansinę padėtį. Liudytojas A. Ž. parodė, kad nuo 2006 m. rugsėjo iki 2012 m. gegužės mėnesio dirbo serviso specialistu. T. S. buvo įmonės dirbo buhalterė. Jis pagal savo pareigas dirbo su įmonės klientais – pardavinėjo produkciją. Atsiskaitoma buvo ir bankiniais pavedimais, ir grynaisiais pinigais. Kartais būdavo mokami avansai didesnėmis sumomis - iki 10 000,00 Lt (už įrangą). Dienos apyvarta grynaisiais pinigais būdavo labai įvairi, priklausomai nuo pardavimų. Per dieną didžiausia pinigų suma neviršydavo 10 000,00 Lt. Kuomet klientas atsikaitydavo grynaisiais pinigais, jis (liudytojas) pasakydavo bendrovės buhalterei, kuri išrašydavo kasos pajamų orderį tam tikrai sumai. Buhalterė taip pat išrašydavo PVM sąskaitą-faktūrą. Kartais šiuos dokumentus išrašydavo administratorė. Kuomet jis važiuodavo pas pirkėją, su savimi pasiimdavo du dokumentus - PVM sąskaitą-faktūrą ir kasos pajamų orderį. Grįžęs iš pirkėjo, buhalterei parveždavo kasos pajamų orderį, sąskaitą ir pinigus. Sąskaitą pasirašydavo pirkėjas. Vienas egzempliorius likdavo pirkėjui, kitas – pardavėjui (UAB „(duomenys neskelbtini)“). Tuos dokumentus ir pinigus palikdavo buhalterei. Grynuosius pinigus visuomet atiduodavo buhalterei. Niekada nebūdavo taip, kad jeigu jos nėra, paliktų pinigus ant stalo. Labai retais atvejais buvo pinigus palikęs administratorei. Atsiskaitymų grynaisiais pinigais be kasos pajamų orderio niekada nebuvo. Grynuosius pinigus iš įmonės gaudavo tam, kad įsigyti kokias nors ūkines prekes, ar prekes smulkiam remontui atlikti. Tuomet būdavo išrašomas kasos išlaidų orderis, tačiau jį pildydavo tik nupirkus prekes. Būdavo atvežama PVM sąskaita-faktūra. Grynuosius pinigus išduodavo buhalterė, labai retais atvejais – direktorius. T. S. išduodama pinigus, pildydavo kažkokius avansinio išdavimo dokumentus. Prašo vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos pilnai palaiko.
Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 146-147), liudytojas A. Ž. parodė, kad nuo 2006 metų rugsėjo iki 2012 m. gegužės mėnesio dirbo technikos serviso specialistu įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonės buhaltere dirbo T. S.. Jo tiesioginės funkcijos buvo tvarkyti įmonės klientų spausdinimo įrenginius. Atlyginimas jam buvo pervedamas į banko sąskaitą. Dirbant įmonėje, su įmonės administracija ir su įmonės buhaltere T. S. buvo žodinis susitarimas, kad esant reikalui, t. y. smulkioms įmonės išlaidoms iš įmonės kasos galima buvo gauti reikiamą pinigų sumą (pvz. automobilio remontui). Reikiamą pinigų sumą išduodavo buhalterė. Kiek pamena, pradžioje ji išduodama pinigus, pildė kažkokius dokumentus, kuriuose jis pasirašydavo kaip pinigus gavęs asmuo, vėliau pinigai buvo išduodami nepildant jokių dokumentų. Įgijęs reikiamą prekę, jis išlaidas pateisinančius dokumentus atiduodavo T. S.. Už įmonėje gautus pinigus jis pilnai atsiskaitydavo.
Civilinio ieškovo atstovas paaiškino, kad pilnai palaiko civilinį ieškinį. Įmonėje buvo atliktas patikrinimas, kurio metu nustatytas 368 298,43 Lt trūkumas. Kadangi pačioje pradžioje civiliniame ieškinyje buvo nurodyta suma 41 000,00 Lt, buvo atliktas papildomas patikrinimas. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkai ieškojo kompetentingų asmenų, kurie galėtų padėti nustatyti padarytus nuostolius. T. S. pripažino, kad buvo 368 298,43 Lt trūkumas ir pasirašė susitarimą tokią sumą grąžinti, tačiau iki šiol, išskyrus tai, ką antstolis pagal vekselį išieškojo, ji su bendrove neatsiskaitė.
Kaltinamosios kaltė taip pat įrodyta bylos rašytiniais dokumentais.
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-05-04 pareiškimo (t. 1, b. l. 1-2) matyti, kad bendrovės direktorius 2010 m. gegužės 7 d. kreipėsi į prokuratūrą dėl T. S. galimai padarytos nusikalstamos veikos bei nurodė, jog bendrovėje atlikus patikrinimą, nustatyta, jog T. S., dirbdama bendrovės buhaltere turėdama ypatingus įgaliojimus tvarkyti bendrovės buhalterinę apskaitą, vykdyti banko ir kasos operacijas, iš kasos pasisavino jos žinioje esančius grynuosius pinigus – 41 000,00 Lt.
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-01-31 papildomo pareiškimo (t. 1, b. l. 65-66) matyti, kad bendrovės direktorius 2012 m. vasario 1 d. kreipėsi į prokuratūrą dėl to, kad atlikus papildomą bendrovės buhalterinės apskaitos tyrimą, nustatyta, kad be anksčiau nustatyto 41 000,00 Lt trūkumo, bendrovės kasoje nerasta dar 327 298,43 Lt grynųjų pinigų. Pagal patikslintus duomenis, nustatyta, kad T. S. iš viso pasisavino 368 298,43 Lt grynųjų pinigų. Pripažindama bendrovės grynųjų pinigų pasisavinimo faktą, T. S. 2010 m. rugpjūčio 3 d. su bendrove sudarė sutartį, pagal kurią ji įsipareigojo iki rugpjūčio 20 d. padengti visą bendrovei padarytą žalą, tačiau savo įsipareigojimų nevykdo.
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2006 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 3) matyti, kad T. S. nuo 2006 m. rugsėjo 18 d. priimta dirbti į bendrovės buhalterės pareigas.
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2007 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 4) matyti, kad dėl leidimo kai kuriems klientams atsiskaityti grynaisiais pinigais, įmonėje pradedami naudoti kasos pajamų orderiai. Atsakinga už kasos operacijų vykdymą ir grynuosius pinigus skiriama įmonės buhalterė T. S., su kuria sudaroma pilnos materialinės atsakomybės sutartis.
Pagal 2010-10-04 dokumentų pateikimo protokolą (t. 1, b. l. 89) UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius pateikė įmonės buhalterio pareiginę instrukciją ir T. S. visiškos individualios materialinės atsakomybės sutartį.
Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2007-03-13 patvirtintą buhalterio pareiginę instrukciją (t. 1, b. l. 30-33, 76-79), su kuria 2007 m. kovo 13 d. pasirašytinai buvo supažindinta T. S., įmonės buhalteris, be kitų instrukcijoje nurodytų pareigų, privalo tinkamai organizuoti įmonės ūkinės ir finansinės veiklos buhalterinę apskaitą; kontroliuoti ekonomišką materialinių, darbo ir finansinių resursų naudojimą, įmonės nuosavybės saugumą; organizuoti turto, įsipareigojimų ir ūkinių operacijų, įplaukiančių pagrindinių lėšų, prekių bei materialinių vertybių ir piniginių lėšų apskaitą; organizuoti įmonės buhalterijos darbą taip, kad buhalterinės apskaitos sąskaitos laiku atspindėtų operacijas, susijusias su jų judėjimu; užtikrinti, kad visa buhalterinė informacija apie įmonės veiklą, jos materialinę padėtį, pajamas ir išlaidas būtų formuojama ir pateikiama laiku.
Pagal 2007 m. kovo 8 d. Visiškos individualios materialinės atsakomybės sutartį, pasirašytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus S. Ž. ir buhalterės T. S., T. S. prisiima visišką materialinę atsakomybę, užtikrinti įmonės jai patikėtų materialinių vertybių – grynųjų pinigų saugumą, bei be kitų sutartyje nurodytų įsipareigojimų, įsipareigoja tvarkyti jai patikėtų materialinių vertybių apskaitą, nustatyta tvarka rengti ir teikti prekines, pinigines ir kitas ataskaitas apie materialinių vertybių judėjimą ir likučius.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2010-02-20 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) vyr. buhalterė T. S. dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo (DK 235 str. 2.4 p.) nuo 2010 m. vasario 20 d. nušalinta nuo užimamų pareigų.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2010-02-25 įsakymu T. S. dėl bendrovei priklausančių piniginių lėšų – 41 000,00 Lt neteisėto pasisavinimo, nuo 2010 m. vasario 26 d. buvo atleista iš darbo.
Iš T. S. paaiškinimo (t. 1, b. l. 22-25, 2010-02-12 pakvitavimo (t. 1, b. l. 26-27) matyti, jog T. S. prisipažino paėmusi iš bendrovės kasos 41 000,00 Lt grynųjų pinigų.
Iš byloje esančio paprastojo vekselio (t. 1, b. l. 5) matyti, kad T. S. 2010 m. vasario 25 d. pasirašė paprastąjį vekselį, pagal kurį besąlygiškai įsipareigojo iki 2010 m. kovo 11 d. sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 41 000,00 Lt
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. kovo 11 d. rašto T. S. (t. 1, b. l. 6) matyti, kad vekselyje nurodytu terminu – iki 2010 m. kovo 11 d. T. S. 41 000,00 Lt nesumokėjo.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2010 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 7) buvo sudaryta komisija tikslu patikrinti T. S. darbą.
Iš 2010-04-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos registro patikrinimo akto (t. 1, b. l. 9) matyti, kad atlikus bendrovės vidinį kasos patikrinimą, patikrinus kasos išlaidų ir pajamų orderius, laikotarpiu nuo 2009-09-24 iki 2010-02-18, nustatyta: kasos likutis 2008-01-01 dienai – 10 148,63 Lt; bendros pajamos už laikotarpį nuo 2009-09-24 iki 2010-02-12 yra 74 722,68 Lt; bendros išlaidos už laikotarpį nuo 2009-09-24 iki 2010-02-12 yra 26 401,42 Lt; pinigų įplauka, atskaičius išlaidas už laikotarpį nuo 2009-09-24 iki 2010-02-12 yra 48 321,26 Lt. Nustatyti pažeidimai, išrašant dokumentus – ant daugelio dokumentų nėra T. S. parašų, visą tikrinamą laikotarpį nebuvo vesta kasos knyga.
Pagal 2010-07-20 dokumentų pateikimo protokolą (t. 1, b. l. 80-88) UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. Ž. pateikė 2010-04-12 kasos registro patikrinimo aktą; kasą už laikotarpius nuo 2010-01-01 iki 2010-02-12, nuo 2009-09-27 iki 2009-12-31, nuo 2009-12-01 iki 2009-12-31, nuo 2009-12-01 iki 2009-12-31; kasos knygą už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-02-18; sąskaitos 272 apyvartą už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-01-31; kasos knygą už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-01-31; kasos išlaidų bei kasos pajamų orderius - 404 vnt., kurie vėliau buvo pateikti Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centrui specialisto tyrimui atlikti (t. 1, b. l. 164).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-01-14 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 91-92) bendrovės direktorius pateikė bendrovės buhalterinius dokumentus už 2009 metų bei 2010 metų atitinkamus laikotarpius (2774 lapai), kurie vėliau buvo pateikti Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centrui specialisto tyrimui atlikti (t. 1, b. l. 16).
Pagal 2011-01-14 Reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolą (t. 1, b. l. 94-95), UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius pateikė 11 segtuvų su bendrovės 2009-2010 metų buhalteriniais dokumentais – inventorizacijų dokumentus, avansines apyskaitas su dokumentais, kasos dokumentus, kurie vėliau buvo pateikti Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centrui specialisto tyrimui atlikti (t. 1, b. l. 167).
Pagal 2012-01-13 Reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolą (t. 1, b. l. 99-100), UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas specialistas pateikė dešimt darbo sutarčių (t. 1, b. l. 102-132).
Pagal 2011-01-14 Reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolą (t. 1, b. l. 101), UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas pateikė bendrovės balansus už 2007 m., 2008 m., 2009 m.
Iš VĮ „Registrų centras“ 2012-07-31 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktų Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų (t. 1, b. l. 152-158) matyti, kad T. S. vardu 2009-11-17 buvo registruotas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Šilutės raj. (2009-11-16 pirkimo pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriam vėliau buvo taikytas laikinas T. S. nuosavybės teisės apribojimas. Taip pat T. S. vardu 2009-11-17 buvo registruotas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Šilutės raj. (2009-11-16 pirkimo pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriam vėliau buvo taikytas laikinas T. S. nuosavybės teisės apribojimas.
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2011-09-26 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais (t. 2, b. l. 6-112) pasitvirtina, kad ištyrus tirti pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos dokumentus, t. y. kasos pajamų ir išlaidų orderius, kasos knygos lapus pildomus kompiuteriu, kasos operacijų apskaitos registrus (272 sąskaitos apyvartos suvestines), piniginių lėšų patikrinimo aktus ir inventorizacijos aprašus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pirminiai dokumentai (kasos pajamų ir išlaidų orderiai) yra pateikti už 2009 m., 2010 m., kasos knygos lapai už laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo 24 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. ir grynųjų pinigų judėjimo sąskaitos registrai už 2008 m., 2009 m., 2010 m. sausio-kovo mėnesius ir 2010 m. spalio-lapkričio mėnesius, avanso apyskaitos už 2009 m. Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knyga tvarkyta laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 24 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d.
Piniginių lėšų likutį, apskaičiuotą pagal buhalterinės apskaitos duomenis, sutikrinus su faktišku pinigų likučiu pagal jų būklę inventorizacijos (patikrinimo) pradžios dieną, nustatomi piniginių lėšų neatitikimai, kurie įvertinami kaip trūkumas ar perteklius, priklausomai nuo teigiamo ar neigiamo skirtumo tarp faktiškai rastų piniginių lėšų ir nustatytų pagal apskaitos dokumentus.
Specialisto išvadoje konstatuota, kad laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. vasario 18 d., jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. sausio 1 d. (laikotarpio pradžioje) kasoje likutis buvo 173 019,46 Lt, o 2010 m. vasario 18 d. kasoje buvo 1613,98 Lt, tai pagal tirti pateiktus kasos pajamų ir išlaidų orderius nustatytas 347 736,35 Lt trūkumas. Laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 19 d. iki 2010 m. spalio 5 d., jei 2010 m. vasario 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje buvo 1613,98 Lt, tai pagal tirti pateiktus kasos pajamų ir išlaidų orderius nustatytas 2287,95 Lt trūkumas.
Per laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, tvarkydama kasos apskaitą, nesilaikė šių norminių aktų reikalavimų:
1) Lietuvos Respublikos finansinės atskaitomybės įstatymo 15 straipsnio 3 p. ir 10 p., nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 metais ir 2009 metais nebuvo inventorizuojami grynieji pinigai kasoje;
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių:
- 16 p., nes tarp tirti pateiktų dokumentų nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. sausio 1 d. – 2009 m. rugsėjo 23 d. kasos knygos, kurioje būtų įrašytos visos kasos operacijos, ir nuo 2009 m. rugsėjo 24 d. kasos knygos lapai be buhalterio ir kasininko parašų ir jeigu bendrovėje į kasą buvo priimami ar išduodami iš kasos pinigai eurais (pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. vasario 18 d. grynųjų pinigų priėmimo-perdavimo aktą grynuosius pinigus 160 eurų ir 1061,53 Lt T. S. (buhalterė) perdavė direktoriui S. Ž.), tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo tvarkyti atskirą kasos knygą eurais, kuri tirti nepateikta;
- 4 p., nes bendrovės kasos suvestinėje fiksuota, kad buvo išmokėti pinigai atskaitingiems asmenims, tačiau ne visiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingiems asmenims buvo išrašyti kasos išlaidų orderiai. 7 priede parodyta atskaitingų asmenų, kuriems iš kasos buvo išmokėtos sumos ir parodytos bendrovės kasos apskaitos suvestinėje, tačiau neišrašyti kasos išlaidų orderiai, suvestinė. Ne visuose kasos išlaidų orderiuose yra gavėjo parašas;
- 5 p., nes ne visuose kasos išlaidų orderiuose yra gavėjo parašas;
- 11 p., nes dalyje tirti pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų ir išlaidų orderiuose, dokumento numeris buvo nurodomas pieštuku;
- 29 p. nustatyta, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo inventorizuojami kasoje pinigai 2008-2009 metais.
2) Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo:
- 12 straipsnio 1 dalies, nes ne visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos suvestinės ir kasos knygos įrašai pagrįsti kasos pajamų ir išlaidų orderiais: 2010-05-07 Nr. (duomenys neskelbtini) (389,45 Lt), Nr. (duomenys neskelbtini) (29,77 Lt), Nr. (duomenys neskelbtini) (543,12 Lt) ir 2010-12-10 Nr. (duomenys neskelbtini) (3764,45 Lt) kasos pajamos ir 2010-10-28 Nr. (duomenys neskelbtini) (5940,00 Lt), 2010-12-07 Nr. (duomenys neskelbtini) (29,04 Lt) ir 2010-12-07 Nr. (duomenys neskelbtini) (36,98 Lt) kasos išlaidos;
- 13 straipsnio 1 dalies, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderiuose, pagal kuriuos pinigai priimami iš UAB „Reklamos ketvertas“ (Nr. (duomenys neskelbtini) (15,65 Lt) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (25,15 Lt)), I. U. (Nr. (duomenys neskelbtini) (15,50 Lt) ir Nr. (duomenys neskelbtini)1 (9,00 Lt)), UAB „(duomenys neskelbtini)" (Nr. (duomenys neskelbtini) (800,00 Lt)), nenurodyta dokumento data;
UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderiuose, pagal kuriuos pinigai išmokami A. K. (2009-09-30 (100,00 Lt), 2010-02-05 (100,00 Lt)), T. S. (2009-10-01 (695,75 Lt), 2009-10-07 (1679,28 Lt), 2009-11-06 (1789,62 Lt), 2010-02-09 (1480,60 Lt), 2010-02-09 (1189,62 Lt)), V. B. (2009-10-07 (457,98 Lt), 2009-11-06 (300,00 Lt) 2010-01-08 (500,00 Lt)), J. N. (2009-10-07 (500,00 Lt), 2009-11-06 (600,00 Lt), 2010-01-08 (400,00 Lt), 2010-01-08 (400,00 Lt), 2010-01-14 (300,00 Lt), 2010-01-20 (200,00 Lt), 2010-01-26 (100,00 Lt)), R. S. (2009-10-07 (336,00 Lt)), A. Ž. (2009-10-08 (500,00 Lt)), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2010-02-01 (5082,00 Lt)) nenurodytas dokumento, t. y. kasos išlaidų orderio, numeris;
Ne visuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderiuose yra mokančio asmens, buhalterio ir kasininko parašai, taip pat ne visuose kasos išlaidų orderiuose yra įmonės vadovo, vyriausio finansininko, gavėjo ir kasininko parašai.
- 16 straipsnio 1 dalies, nes tarp tirti pateiktų dokumentų nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrų, kurioje būtų įrašytos 2009 m. sausio 1 d. 2009 m. rugsėjo 23 d. laikotarpio kasos operacijos;
- 18 straipsnio 1 dalies, nes kasos pajamų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) (2010-03-18) taisytas ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio turinys, kasos pajamų orderiuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (2010- 10-27) taisytas buhalterio vardas ir pavardė. Taip pat nesilaikyta šio straipsnio 2 dalies, nes kasos pajamų orderiuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (2010-04-09) taisyta apskaitos dokumento data. Teismo posėdžio metu apklausta specialistė Zita Strankauskienė patvirtino 2011 m. rugsėjo 26 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) bei paaiškino, kad jai buvo pateikta užduotis atsakyti į du klausimus - „Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje buvo pinigų trūkumas, jeigu taip, tai koks trūkumas susidarė bendrovės kasoje?“ ir „Ar laikantis norminių aktų reikalavimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tvarkomos kasos operacijos, jeigu ne, tai kas už tai atsakingas?“ Pagal pirmą klausimą buvo nustatomas trūkumas ar perteklius kasoje. Buvo pateikti dokumentai - kasos knyga (tik nuo 2009 m. rugsėjo 24 d.). Iki to laikotarpio už 2008 metus nebuvo pateikti kasos dokumentai, nuo 2009 m. sausio 1 d. buvo pateiktas kasos apskaitos registras ir nuo 2009 m. rugsėjo 24 d. – kasos knyga. Tam, kad nustatyti piniginių lėšų likutį, apskaičiuotą pagal buhalterinės kasos duomenis, reikia sutikrinti su faktiniu pinigų likučiu inventorizacijos dieną ir tie nustatomi piniginių lėšų neatitikimai yra įvertinami kaip trūkumas arba perteklius, priklausomai nuo teigiamo arba neigiamo rezultato. Reikėjo nustatyti faktinį pinigų likutį. Po to dokumentinis likutis buvo tikrinamas su faktiniu likučiu. Specialisto išvadoje buvo faktinis pinigų priėmimo-perdavimo aktas 2010 m. vasario 18 d. Šiame pinigų priėmimo-perdavimo akte buvo toks sakinys, kad „T. S. perdavė direktoriui S. Ž. pinigus - 160 eurų ir 1061 Lt 53 ct.“ Pagal apskaitos dokumentus, 2010 m. vasario 18 d, vienas likutis buvo nustatytas pagal kasos registrą – turėjo būti 368 453,43 Lt. Antras buvo nustatytas pagal kasos knygą – 364 830,64 Lt. Kadangi šie likučiai skyrėsi, pagal pirminius apskaitos dokumentus, t. y. pagal kasos pajamų orderius ir kasos išlaidų orderius ir tuomet, jeigu priimti, kad 2009 m sausio 1 d. kasoje faktiškai buvo 173 019,46 Lt, tai dokumentinis pinigų likutis kasoje turėjo būti 349 350,33 Lt. Tokiu būdu, tas laikotarpis nustatomas sąlyginis, jei kasoje iš tikrųjų buvo 173 019, 46 Lt 2009 m rugsėjo 1 dienai. Tokiu būdu, nustatytas likutis 349 350,33 Lt, rasta 1613,98 Lt ir nustatytas trūkumas - 347 736,35 Lt. Tyrimo metu buvo nustatyta daug buhalterinės apskaitos pažeidimų - nebuvo tvarkoma užsienio valiutos kasos knyga, kas pagal kasos taisykles turėjo būti daroma, nesilaikyta kasos taisyklių – 16 punkto, 4 punkto, nesilaikyta Kasos darbo organizavimo ir operacijų atlikimo taisyklių 4 punkto, nes bendrovės kasos suvestinėje fiksuota, kad buvo išmokėti pinigai atskaitingiems asmenims, tačiau ne visiems atskaitingiems asmenims buvo išrašyti kasos išlaidų orderiai. Taip pat tirti buvo pateikti kasos išlaidų orderiai be gavėjo parašo. Pagal kasos taisykles, jeigu kasos išlaidų orderis yra be gavėjo parašo, yra laikoma kad pinigai į kasą negauti – neišmokėti. Pagal kasos taisykles, kasos knygoje yra nustatomi likučiai arba jei operacijos vyksta ne kiekvieną dieną, tai po operacijų vykdymo turi būti apskaičiuojamas grynųjų pinigų likutis. Tai yra dokumentinis likutis, kurį galima sutikrinti su inventorizacija. Šiuo atveju, kasos knygos nebuvo ir nebuvo jokio dokumento apie valiutinę kasą. Dėl to negalima iš dalies nustatyti grynųjų pinigų, kadangi ir kasos išlaidų orderiai buvo be parašų. Dėl šių pažeidimų bendrovės turtą nustatyti galima tik iš dalies. 347 736,35 Lt trūkumas yra sąlyginis, t. y. su sąlyga, kad 2009 m. sausio 1 d. likutis kasoje buvo 173 019,46 Lt. Kadangi nebuvo tvarkyta kasos knyga, nebuvo atlikta inventorizacija, kai, tuo tarpu, pagal kasos taisykles, pagal Finansinės atskaitomybės įstatymą, kasoje privaloma mažiausia vieką kartą per metus atlikti inventorizaciją ir nustatyti faktinius likučius). Šiuo atveju, faktiniai likučiai nebuvo nustatyti. Todėl nustatyta, kad nebuvo laikomasi Kasos taisyklių, Finansinės atskaitomybės įstatymo. Už apskaitos organizavimą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą yra atsakingas įmonės vadovas. Jeigu inventorizacijos būtų atliktos, būtų galima nustatyti, koks turėjo būti kasos likutis, koks trūkumas, koks perteklius. Nebuvo atlikta inventorizacija, buvo netvarkyta kasos knyga. Pagal Kasos taisykles kasą gali tvarkyti buhalterė, jeigu yra vadovo įsakymas. Svarbiausia, kad kasa nebuvo tvarkoma eurais, nors buvo rasta 160 eurų. Trūkumas buvo nustatytas pagal pateiktus dokumentus - kasos pajamų, išlaidų orderius. Audito išvada tyrimui pateikta nebuvo.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta specialistė Zita Strankauskienė parodė (2 t., b. 1. 113-114), kad 2011 m. rugsėjo 26 d. atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2010-12-31. Atlikusi tyrimą, pateikė išvadas pagal jai užduotyje nurodytus klausimus. Remiantis jos pateiktomis išvadomis gali patikslinti, kad grynųjų pinigų trūkumas ar perteklius kasoje nustatomas palyginus faktišką grynųjų pinigų likutį (atlikus kasos inventorizaciją) su dokumentiniu kasos likučiu. Pagal jai pateiktus tirti dokumentus grynųjų pinigų faktinis likutis 2010-02-18 buvo 1613,98 Lt. 2010-02-18 įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinį kasos likutį (1613,98 Lt) palyginus su dokumentiniu likučiu 349 350,33 Lt, priimant 2009-01-01 kasos likučio atskaitos sumą 173019,46 Lt, t. y. 173019,46 Lt + 264019,30 Lt (kasos pajamos laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-02-18) - 87688,43 Lt (kasos išlaidos laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-02-18) = 349 350,33 Lt, nustatytas 347 736,35 Lt (349 350,33 Lt - 1613,98 Lt) trūkumas įmonės kasoje. Pagal Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnio 1 d. „už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą vadovas, arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“. Pagal to paties įstatymo 14 str. 2 d nuostatas, kad „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“. Pagal to paties Įstatymo 21 straipsnio nuostatas „ už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“. Nuo 2006-11-28 iki 2010-10-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ėjo S. Ž., įmonės buhaltere nuo 2006-09-18 iki 2010-02-20 dirbo T. S.. Dėl tyrimo metu nustatytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamojo laikotarpio buhalterinės apskaitos pažeidimų bei kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimų bei išvadose aprašytų aplinkybių laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 23 d. iš dalies negalima nustatyti įmonės turto (grynųjų pinigų kasoje).
Pagal 2010-11-18 dokumentų pateikimo protokolą (t. 2, b. l. 175) kaltinamoji T. S. pateikė 2010 m. vasario 19 d. garantinio rašto, pasirašyto A. M., kopiją (2 t., b. 1. 176), kuriame nurodyta, kad A. M. garantuoja, kad iki 2010 m. vasario 20 d. T. S. sumokės 70 000,00 Lt pagal pasirašytą vekselį.
Pagal 2012-04-05 dokumentų pateikimo protokolą (t. 2, b. l. 185) kaltinamoji T. S. pateikė 2012 m. kovo 21 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimo dėl T. S. darbingumo lygio, neįgaliojo pažymėjimo NP Nr. (duomenys neskelbtini) kopijas (t. 2, b. 1. 187-190), iš kurių matyti, kad T. S. nustatytas 45 procentų darbingumo lygis dėl priežasties „ligos arba būklės“ nuo 2012 m. sausio 17 d. iki 2014 m. sausio 16 d.
Pagal 2012-04-16 dokumentų pateikimo protokolą (t. 2, b. l. 191) kaltinamoji T. S. pateikė 2009-11-16 žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių, 2001-03-01 ieškinio Šilutės rajono apylinkės teismui, 2011-06-06 Šilutės rajono apylinkės teismo nutarties bei Č. S. neįgaliojo pažymėjimo NP Nr. (duomenys neskelbtini) kopijas (t. 2, b. l. 192-205). Iš žemės sklypų pirkimo pardavimo sutarties matyti, kad 2009 m. lapkričio 16 d. T. S. už 180 000,00 Lt nusipirko iš V. Z. du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), Šilutės raj. ir (duomenys neskelbtini), Šilutės raj., už kuriuos T. S. įsipareigojo sumokėti pinigus iki 2009 m. gruodžio 6 d. Iš ieškinio teismui matyti, kad V. Z. kreipėsi į Šilutės rajono apylinkės teismą dėl minėtų žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos natūra taikymo dėl to, kad sutartyje nustatytu terminu T. S. nesumokėjo pinigų (180 000,00 Lt) už nupirktus žemės sklypus ir Šilutės rajono apylinkės teismas 2011-06-06 nutartimi patvirtino tarp šalių (V. Z. ir T. S.) sudarytą taikos sutartį, pagal kurią T. S. patvirtino, kad V. Z. nėra sumokėjusi jokios pinigų sumos pagal 2009-11-16 žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, T. S. pripažino neturinti galimybės sumokėti pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytos kainos ir šalių sudaryta 2009-11-16 pirkimo pardavimo sutartis nutraukiama. Iš Č. S. neįgaliojo pažymėjimo matyti, kad jam nustatytas 45 procentų darbingumo lygis.
Iš banko (duomenys neskelbtini) 2012-04-12 rašto Nr. (duomenys neskelbtini)bei jo priedų – paraiškos kreditui gauti; Būsto kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 58-88) matyti, kad T. S. ir jos sutuoktiniui pagal 2008 m. balandžio 24 d. Būsto kreditavimo sutartį suteikta 92 678,00 eurų paskola. Pagal šią sutartį kredito gavėjai nuo 2010 m. vasario 20 d. nevykdo įsipareigojimų (duomenys neskelbtini) bankui.
Iš 2003-04-03 Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 111-115) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ T. S. buvo suteikęs 5700,00 Lt vartojimo kreditą, kurio grąžinimo terminas numatytas 2005 m. balandžio 3 d.
Iš 2008-05-28 Vartojamosios paskolos be užstato sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 133-142) matyti, kad AB bankas „(duomenys neskelbtini)“ T. S. buvo suteikęs 10 000,00 Lt vartojamąją paskolą, kurios grąžinimo terminas numatytas 2013 m. gegužės 28 d.
Tokiu būdu, ištyręs ir įvertinęs teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, teismas nustatė, kad kaltinamosios veikos kvalifikacija pagal LR BK 183 str. 2 d. yra teisinga, kadangi ji, dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere bei pagal sutartį prisiimdama visišką materialinę atsakomybę už jai patikėtas pinigines lėšas ir piniginių lėšų apskaitą kasoje nacionaline valiuta ir užsienio valiuta, teisėtame valdyme turėdama jai patikėtą bendrovės turtą, t. y. turėdama įgaliojimus disponuoti kasoje esančiomis piniginėmis lėšomis, pasisavino didelės vertės bendrovei priklausantį turtą – 347 736,35 Lt grynųjų pinigų
Taip pat teismas nustatė, kad T. S., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, privalėdama tvarkyti ir būdama atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, aplaidžiai tvarkė 2009 m. sausio 1 d. – 2009 m. rugsėjo 23 d. laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, pažeidė Lietuvos Respublikos 2000 m. vasario 17 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 179 Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 punkto nuostatas, nevedė bendrovės nurodyto laikotarpio kasos knygos, nevedė eurais tvarkomos kasos knygos; inventorizavo bendrovės kasoje pinigų 2008-2009 metais; pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. nuostatas, ne visi UAB „(duomenys neskelbtini)” kasos suvestinės ir kasos knygos įrašai pagrįsti kasos pajamų ir išlaidų orderiais; nėra UAB „(duomenys neskelbtini)” apskaitos registrų, kurioje būtų įrašytos 2009 m. sausio 1 d. – 2009 m. rugsėjo 23 d. laikotarpio kasos operacijos, t. y. aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonės turto (grynųjų pinigų kasoje) laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 23 d., todėl jos veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d.
Kaltinamosios T. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji pripažino kaltę, dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi, atlygino, nors ir nedidelę, nusikaltimu padarytos žalos dalį.
Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas atsižvelgia į jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų pavojingumo visuomenei laipsnį, sukeltas pasekmes, kaltinamosios asmenybę.
Vienas fundamentaliausių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 1 dalis numato, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatytą bausmę (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d.).
Kadangi nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d. priskiriamas prie sunkių nusikaltimų, šio straipsnio sankcija numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą.
Kaltinamoji padarė sunkų (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 5 d.) ir nesunkų (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 4 d.) nusikaltimus. Už Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d. numatytą nusikaltimą įstatymas numato tik realią laivės atėmimo bausmę. Tačiau T. S. pripažino savo kaltę, dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi, iš dalies atlygino nusikaltimu padarytą žalą, yra silpnos sveikatos, tik iš dalies darbinga, pasižada ateityje laikytis įstatymų reikalavimų. Atsižvelgiant į aukščiau išvardintas aplinkybes, skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas nustatė, kad padarytų nusikaltimų pavojingumas, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų vietą, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytus nusikaltimus sankcijose. Taip pat įvertinus kaltinamosios asmenybę, teismas nustatė, kad laisvės atėmimo bausmės jai paskyrimas už nusikalimus, padarytus byloje nurodytomis aplinkybėmis, nebūtų teisinga. Teismas, vertindamas kaltinamosios asmenybės pavojingumą, atsižvelgė į jos elgesį prieš nusikalstamų veikų padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo. T. S. anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, iki nusikaltimo padarymo visą laiką dirbo, į narkologo įskaitą neįrašyta, psichiatrijos ligoninėse nesigydžiusi, yra aukštojo išsilavinimo. Tai rodo, kad kaltinamosios asmenybės pavojingumas nėra didelis. Be to, įvertintina tai, kad kaltinamosios atskyrimas nuo šeimos gali neigiamai paveikti jos socialinius ryšius, todėl bausmės tikslai nebus pasiekti realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę ir izoliavus ją nuo visuomenės. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, T. S. skiriant bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., taikytinas Lietuvos Respublikos BK 54 str. ir skirtina švelnesnė, negu įstatymo už šį nusikaltimą sankcijoje numatyta bausmė. Pagal LR BK 223 str. 1 d. jai taip pat skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji šiuo metu niekur nedirba, yra tik iš dalies darbinga, taip pat į tai, kad turi didelius turtinius įsipareigojimus, jai skirtinas laisvės apribojimas.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydama priteisti iš kaltinamosios 368 298,43 Lt žalos atlyginimo. Civilinio ieškovo atstovas paaiškino, kad minėtą žalos dydį prašo priteisti, atsižvelgiant į bendrovėje atlikto audito metu nustatytą pinigų trūkumą. Be to, šią sumą pripažino ir pati kaltinamoji, pasirašydama sutikimą atlyginti būtent tokio dydžio žalą.
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialistams atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų tyrimą, 2011-09-26 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. vasario 20 d., pagal tirti pateiktus kasos pajamų ir išlaidų orderius nustatytas 347 736,35 Lt trūkumas.
Dėl minėtos pinigų sumos pasisavinimo kaltinamajai byloje pareikštas kaltinimas, kuris bylos nagrinėjimo metu pasitvirtino, nustatant, kad kaltinamoji pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės turtą – 347 736,35 Lt grynųjų pinigų. Sprendžiant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, iš kaltinamojo gali būti priteista žala, atsiradusi dėl jo nusikalstamų veiksmų. Byloje nustatyta, kad T. S. nusikalstamais veiksmais bendrovei buvo padaryta 347 736,35 Lt turtinė žala, todėl ji yra priteistina ir kaltinamosios, o likusioje dalyje ieškinys atmestinas, kadangi neįrodyta, kad bendrovėje atlikto audito metu nustatyto trūkumo dalis – 20 562,08 Lt (368 298,43 Lt – 347 736,35 Lt = 20 562,08 Lt) sumoje atsirado būtent dėl T. S. nusikalstamų veiksmų.
Iš teisminio bylos nagrinėjimo metu pateikto 2013-11-04 Kasos pajamų orderio (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad T. S. 2013 m. lapkričio 4 d. bendrovei atlygino 500,00 Lt padarytos žalos dalį. Taip pat civilinio ieškovo atstovas paaiškino, kad kaltinamoji anksčiau yra atlyginusi bendrovei 1369,25 Lt žalos. Todėl šia dalimi mažintina priteistinos žalos dalis, priteisiant iš T. S. 345 867,10 Lt.
Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas Lietuvos Respublikos BPK 94 str. tvarka. Nuosprendžiui įsiteisėjus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, paimti pagal 2010-10-04 Reikalaujamų dokumentų protokolą (t. 1, b. l. 89); 2010-07-20 Reikalaujamų dokumentų protokolą (t. 1, b. l. 80-88); 2011-01-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 91-92), 2011-01-14 Reikalaujamų dokumentų protokolą (t. 1, b. l. 99-100); 2012-01-13 Reikalaujamų dokumentų protokolą (t. 1, b. l. 101), saugomi Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus patalpose (Kalvarijų g. 3, Vilnius), grąžintini UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 116 str., nuosprendžiui įsiteisėjus, civilinio ieškinio išieškojimas, atitinkamai atsižvelgiant į T. S. finansinius įsipareigojimus kitiems kreditoriams, nukreiptinas į kaltininkės T. S. turtą - butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nebaigtas statyti, statybos pradžios metai 2007, bendras plotas 262,37 kv. m. (2008-06-13 vidutinė rinkos vertė 307 000,00 Lt), esantį (duomenys neskelbtini)., sav.; - žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas (duomenys neskelbtini) ha (2008-06-13 vidutinė rinkos vertė 198 602,00 Lt), esantį (duomenys neskelbtini), į kurį jai buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės (t. 5, b. l. 22-24). Byloje taip pat yra taikytas laikinas kaltinamosios nuosavybės teisės apribojimas į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Šilutės raj. sav., bendras plotas (duomenys neskelbtini) ha, ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Šilutės raj. sav., bendras plotas (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, jog šie žemės sklypai T. S. nuosavybės teise nepriklauso (Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartis - t. 2, b. l. 192-193, VĮ „Registrų centras“ 2013-06-18 išduoti Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašai - t. 5, b. l. 108-110, 111-113), todėl laikinas nuosavybės teisės apribojimas į šiuos žemės sklypus, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299 str. str., 301, 302 str. str., 303 str. 2 d., 308 str., teismas
nusprendžia:
T. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d. ir, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 str., nubausti laisvės apribojimu dvejiems metams.
Ją taip pat pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. ir nubausti laisvės apribojimu vieneriems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2 d. d., 5 d. 2 p., bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir galutinę bausmę T. S., pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 str., paskirti laisvės apribojimą dvejiems metams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar liga, išskyrus švenčių dienomis.
Kardomąją priemonę T. S. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki įsiteisės nuosprendis palikti nepakeistą
Priteisti iš T. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 345 867,10 Lt (tris šimtus keturiasdešimt penkis tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt septynis litus, 10 centų) turtinės žalos atlyginimo.
Laikiną T. S. nuosavybės teisės apribojimą į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nebaigtas statyti, statybos pradžios metai 2007, bendras plotas 262,37 kv. m. (2008-06-13 vidutinė rinkos vertė 307 000,00 Lt), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., sav.; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,2570 ha (2008-06-13 vidutinė rinkos vertė 198 602,00 Lt), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., sav., palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, į juos nukreipti civilinio ieškinio išieškojimą (atitinkamai atsižvelgiant į T. S. finansinius įsipareigojimus kitiems kreditoriams).
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Šilutės raj. sav., bendras plotas (duomenys neskelbtini) ha, ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Šilutės raj. sav., bendras plotas (duomenys neskelbtini) ha, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, paimtus pagal 2010-10-04 Reikalaujamų dokumentų protokolą; 2010-07-20 Reikalaujamų dokumentų protokolą; 2011-01-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštą Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-01-14 Reikalaujamų dokumentų protokolą; 2012-01-13 Reikalaujamų dokumentų protokolą, saugomus Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus patalpose (Kalvarijų g. 3, Vilnius), grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Nuosprendžio nuorašą išsiųsti turto arešto aktų registravimo tvarkytojui.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.