Kauno apygardos teismo nutartis

2011-12-19 · Civilinė byla Nr. 2A-2549-260/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-19
Bylos Nr.
2A-2549-260/2011
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-01848-2011-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimondas Buzelis (pirm.), Leonas Jachimavičius, Arvydas Žibas
Ieškovas
V. M.
Atsakovas
P. M.
Išvadą teikia
Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2549-260/2011Teisminio proceso Nr. 2-05-3-01848-2011-5Procesinio sprendimo kategorijos: 78.2.1; 121.21; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimondo Buzelio, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus ir Arvydo Žibo, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės V. M. ir atsakovo P. M. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-5236-192/2011 pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui P. M., institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašė pakeisti 2004 m. birželio 22 d. Kauno miesto apylinkės teismo įsakymą, kuriuo iš atsakovo P. M. nepilnametės J. V. M., gimusios (duomenys neskelbtini), priteistas išlaikymas po 200 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, priteisiant išlaikymą po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimu (b.l. 50-52) ieškinį tenkino iš dalies. Teismas pakeitė 2004 m. birželio 22 d. Kauno miesto apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr.2-9764/2004 priteistą išlaikymą ir priteisė iš atsakovo P. M. nepilnametės dukters J. V. M., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 500 Lt periodinių išmokų kiekvieną mėnesį nuo 2011-02-08 iki dukters J. V. M. pilnametystės. Teismas nustatė, kad išlaikymas po 200 Lt iš atsakovo buvo priteistas prieš septynerius metus, šiuo metu mergaitė yra 15 metų amžiaus, todėl jos poreikiai akivaizdžiai pasikeitė. Nors atsakovas sutiko teikti išlaikymą po 400 Lt per mėnesį mokamų periodinių išmokų, teismas sprendė, jog nepilnametės poreikius užtikrintų 1000 Lt suma, todėl įvertinęs šalių turtinę padėtį iš atsakovo priteisė dukters išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l. 54-55) ieškovė V. M. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimą pakeisti ir priteisti iš atsakovo P. M. nepilnametės dukros J. V. M. išlaikymui po 600 Lt periodinių išmokų, mokamų kiekvieną mėnesį. Apeliantės nuomone, teismas turėjo priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui po 600 Lt periodinių išmokų, kadangi atsakovo turtinė padėtis tokio dydžio išlaikymą leidžia teikti. Teismas neįvertino visų byloje pateiktų įrodymų bei padarė nepagrįstą išvadą, jog reikalaujamas 600 Lt dydžio išlaikymas 15 metų dukrai yra per didelis. Ieškovė pateikė teismui detalią išklotinę apie pinigines lėšas, išleidžiamas dukros išlaikymui, kurios sudaro apie 1200-1300 litų per mėnesį.

Apeliaciniu skundu (b.l. 59-62) atsakovas P. M. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimą pakeisti ir priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros J. V. M. išlaikymui po 400 Lt periodinių išmokų, mokamų kiekvieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki dukros J. V. M. pilnametystės. Atsakovo nuomone, Kauno miesto apylinkės teismas nepagrįstai išlaikymą priteisė nuo ieškinio padavimo dienos, tuo išeidamas už ieškinio ribų. Priteisti išlaikymą nuo ieškinio padavimo dienos ieškovė neprašė, o teismas savo sprendimo neargumentavo. Pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr.3K-3-325/2011, išaiškinimu, jog mažesnio dydžio išlaikymas priteisiamas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Apelianto nuomone, minėtas išaiškinimas turėtų būti taikomas ir priteisiant padidintą išlaikymą vaikui, nurodant, jog padidintas išlaikymas yra priteisiamas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Dėl išlaikymo dydžio atsakovas nurodo, kad sutinka, jog dukters J. V. M. poreikiai išaugo nuo 2004 m., todėl sutinka mokėti po 400 Lt kas mėnesį iki dukters pilnametystės. Ši suma yra proporcinga atsakovo turtinei padėčiai ir maksimaliai užtikrina dukters poreikių tenkinimą. Atsakovas pripažino, jog jo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį yra 4500 litų, tačiau jis pilnai išlaiko savo sergančią motiną M. S. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuri gyvena kartu su atsakovu. Motina serga cukriniu debetu nuo 1986 m. Gydymo eigoje atsirado komplikacijos, todėl motinai nuolat reikalingi vaistai, kurie yra labai brangūs, taip pat medicininė priežiūra. Atsakovas nemažą dalį savo gaunamo mėnesinio uždarbio skiria savo motinos išlaikymui, jos medicininei priežiūrai. Likusi darbo užmokesčio suma yra skiriama dukters išlaikymui bei atsakovo būtiniausių poreikių patenkinimui. Ieškovės V. M. gaunamos pajamos sudaro apie 5500 Lt per mėnesį, t.y. ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, todėl ieškovė prie dukters išlaikymo turėtų prisidėti didesne dalimi.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškovės V. M. apeliacinį skundą (b.l. 67-69) atsakovas P. M. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad sutinka mokėti dukrai padidintą išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis ieškomomis iki jos pilnametystės.

Atsiliepime į atsakovo P. M. apeliacinį skundą (b.l. 71-73) ieškovė V. M. prašo atmesti atsakovo prašymą padidintą išlaikymą priteisti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros J. V. M. išlaikymui po 600 Lt periodinių išmokų, mokamų kiekvieną mėnesį. Ieškovės nuomone, išlaikymas turi būti priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.200 straipsniu. Atsakovas teigia, kad pilnai išlaiko savo sergančią motiną M. S. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuri gyvena kartu su juo, kad nemažą dalį savo gaunamo mėnesinio uždarbio skiria savo motinos išlaikymui, jos medicininei priežiūrai. Ieškovės žiniomis, atsakovas savo mamos neišlaiko, o tik prižiūri, nes atsakovo mama gauna senatvės pensiją, be to atsakovas už mamos globą gauna pinigus iš Socialinio globos ir rūpybos fondo. Jo minimoms mamos ligoms gydyti ligonių kasos skiria kompensacijas, kurios siekia ir 100%.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės V. M. apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovo P. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 320 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nustatyta, kad atsakovo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius sudaro apie 4.500 Lt, ieškovės apie 3.500 Lt. Nors atsakovas nurodė, kad pilnai išlaiko savo sergančią motiną M. S. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuri gyvena kartu su juo, kad nemažą dalį savo gaunamo mėnesinio uždarbio skiria savo motinos išlaikymui, jos medicininei priežiūrai, duomenų pagrįsti nurodytas aplinkybes nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui atsakovas nepateikė. Ieškovės teiginiai, jog atsakovo mama gauna senatvės pensiją, be to atsakovas už mamos globą gauna pinigus iš Socialinio globos ir rūpybos fondo, pilnai tikėtini, kadangi atsakovo motina yra senyvo amžiaus, į bylą pateikta pažyma, patvirtinanti M. ligos diagnozę. Tačiau nesant byloje duomenų apie atsakovo išlaidas, bei gaunamas socialines pašalpas, susijusias su jo motinos išlaikymu, nėra pagrindo išvadai, jog atsakovas išlaiko savo motiną. Todėl, įvertinusi bylos duomenis apie šalių turtinę padėtį, teisėjų kolegija sprendžia, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas turi galimybę teikti nepilnametei dukrai po 600 Lt išlaikymą kiekvieną mėnesį. Aplinkybę, kad nepilnametės poreikių tenkinimui per mėnesį turi būti skiriama apie 1200 Lt suma, pagrindžia ieškovės į bylą pateikti įrodymai. Teisėjų kolegijos nuomone, 1200 Lt suma bus užtikrinti ne tik nepilnametės būtiniausi poreikiai maistui, aprangai ir higienai, bet ir poreikiai lavinimui, bendravimui ir laisvalaikiui. Pažymėtina ir tai, jog iki ieškovei kreipiantis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, atsakovas mokėjo tik 200 Lt išlaikymą ir nei papildomomis lėšomis, daiktais ar kitokiu būdu prie nepilnametės išlaikymo neprisidėjo.

Atsakovo nuomone, Kauno miesto apylinkės teismas nepagrįstai išlaikymą priteisė nuo ieškinio padavimo dienos, tuo išeidamas už ieškinio ribų. Priteisti išlaikymą nuo ieškinio padavimo dienos ieškovė neprašė, o teismas savo sprendimo neargumentavo. Pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr.3K-3-325/2011, išaiškinimu, jog mažesnio dydžio išlaikymas priteisiamas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Šiuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija laiko nepagrįstais. CK 3.200 straipsnis nustato bendrąjį principą, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Nagrinėjamuoju atveju ieškovė prašė padidinti priteisto išlaikymo dydį, kadangi padidėjo nepilnametės dukters poreikiai. Todėl laikytina, kad ieškovės teisė reikalauti padidinti priteisto išlaikymo dydį atsirado nuo pasikeitusių aplinkybių – padidėjusių nepilnametės dukters poreikių. Savo teisę ieškovė įgyvendino kreipdamasi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, todėl patenkinus ieškinį ir padidinus išlaikymo dydį, padidintas išlaikymas priteistinas nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. nuo 2011 m. vasario 8 d. Apelianto P. M. nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 18 d. nėra pagrindo vadovautis, kadangi nurodytoje byloje priteisto išlaikymo dydis buvo ne didinamas, o mažinamas.

Atmetus atsakovo P. M. apeliacinį skundą, iš atsakovo (apelianto) valstybei priteistinas žyminis mokestis už ieškovės pateiktą apeliacinį skundą, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovė nesutiko su teismo priteisto išlaikymo dydžiu, t.y ginčijo teismo sprendimą 1200 Lt (100 Ltx12 mėn.) ieškinio dalyje (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Mokėtinas žyminis mokestis nuo 1200 Lt sumos sudarytų 36 Lt. Atsakovas taip pat nesutiko su priteisto išlaikymo dydžiu 1200 Lt ieškinio dalyje. Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 70 Lt žyminio mokesčio, nors turėjo sumokėti 36 Lt. Todėl atsižvelgiant į tai, jog atsakovas žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjo 34 Lt daugiau, iš atsakovo už ieškovės paduotą apeliacinį skundą žyminis mokestis valstybei nepriteistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies trečiu punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

ieškovės V. M. apeliacinį skundą tenkinti, atsakovo P. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti sekančiai:

Pakeisti 2004-06-22 dienos Kauno miesto apylinkės teismo įsakymu Nr.2-9764/2004 išieškomą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo P. M. dukters J. V. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodines išmokas po 600 litų kas mėnesį ir mokėti nuo 2011-02-08 dienos iki dukters J. V. M. pilnametystės.

Likusios Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimo dalies nekeisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkas Raimondas BuzelisKolegijos teisėjai Arvydas ŽibasLeonas Jachimavičius