Šiaulių apygardos teismo nutartis, 1A-444-64-2010

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2010-12-27
Bylos Nr.: 1A-444-64-2010
Teisminio proceso Nr.: 1-07-1-00309-2009-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Klavdija Kruminienė (pirm.), Vaclovas Iždonas, Nijolė Matuzevičienė
Nuteistasis: A.
Advokatai: Valdas Falkauskas

Pranešėja Klavdija Kruminienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-444-64/2010

Teisėja Audronė Alčauskienė (Proceso Nr. 1-07-1-00309-2009-2)

Sprendimo procesinė kategorija: 1.1.7.1.; 1.1.7.2.2.; 1.1.8.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.2.; 1.1.8.8.; 1.2.19.1.; 2.4.6.; 2.4.7.; 2.4.9.

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 27 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,

teisėjų Vaclovo Iždono, Nijolės Matuzevičienės,sekretoriaujant Irenai Skaringienei,dalyvaujant prokurorui Virginijui Kulikauskui,gynėjui advokatui Valdui Falkauskui, nuteistajam A. B. ,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 1 d.ir jam paskirta bausmė teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas 1 metams 4 mėnesiams.

Tuo pačiu nuosprendžiu A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 4 d. ir nuteistas teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimu 1 metams; R. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 3 d. ir nuteistas subendrinta bausme 17 MGL dydžio, t.y. 2210 Lt bauda; J. A. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 227 str. 3 d. padarymą, pagal laidavimą be užstato, perduodant jį 1 metų terminui laiduotojos J. A. atsakomybėn, tačiau jų atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

A. B. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) krovinių posto Muitinio tikrinimo vietos (duomenys neskelbtini), vykdydamas savo pareigas, veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieną tikslą, savo naudai priėmė kyšius už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:

2009 m. liepos 2 d. apie 11.44 val. (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) krovinių posto Muitinio tikrinimo vietos patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), iš J. A. tiesiogiai priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį – 20 litų, už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra už OOO „Jantrans“ muitinės procedūros įforminimą pagal muitinės bendrąjį administracinį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl baldų furnitūros tranzito;

tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2009 m. liepos 3 d. apie 09.27 val., (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) krovinių posto Muitinio tikrinimo vietos patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojo R. Ž. tiesiogiai priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį – 100 Lt., už teisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus tai yra už tai, kad 2009-07-01d. įformino R. Ž. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdytą gyvų kiaulių eksporto procedūrą pagal muitinės bendrąjį administracinį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini);

tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2009 m. liepos 28 d. apie 15.42 val., (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) krovinių posto Muitinio tikrinimo vietos patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), iš V. S. tiesiogiai priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį – 20 litų, už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra už muitinės procedūros įforminimą pagal muitinės bendrąjį administracinį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl O. S. priklausančio automobilio Lancia Kappa, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), eksporto;

tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2009 m. rugsėjo 21 d. tiksliai nenustatytą valandą, (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) krovinių posto Muitinio tikrinimo vietos patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), iš P. P. tiesiogiai priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį – 20 litų, už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra už muitinės procedūros įforminimą pagal muitinės bendrąjį administracinį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl A. D. priklausančio automobilio Volkswagen Vento, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), eksporto,

tokiu būdu, A. B. , laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 2 d. apie 11.44 val. iki 2009 m. rugsėjo 21 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos valandos, veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieną tikslą, savo naudai už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus iš asmenų priėmė kyšius, kurių bendra vertė 160 litų.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygrados prokuratūros prokuroras prašo pakeisti 2010 m. spalio 7 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendį: A. B. , pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 1 d., paskirti laisvės atėmimą 1 m. 6 mėn., bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., A. B. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Vadovaujantis LR BK 75 str., 71 str., A. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - 15 MGL (1950 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad priimdamas nuosprendį pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamas veikas, tačiau A. B. paskyrė neteisingą, aiškiai per švelnią bausmę, todėl mano, kad nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str., 1 d. 1 p., 2 p.). Nesutinka su teismo motyvais dėl A. B. paskirtos bausmės - „padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas, tačiau kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, charakterizuojamas teigiamai, nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, kyšio vertė nedaug viršija 1MGL, t.y. veika artima baudžiamajam nusižengimui, todėl skirtina bausmė nesusijusi su laisvės atėmimu, mažesnė, negu sankcijos ribose nustatytas bausmės vidurkis (BK 55 str., 61 str. 2 d.)“ – nes jie yra nepagrįsti ir aiškiai prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, kadangi A. B. už tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymą teismas paskyrė tos pačios rūšies ir savo dydžiu labai artimą bausmę kaip ir kitam nuteistajam A. S. už žymiai mažiau pavojingos nusikalstamos veikos - baudžiamojo nusižengimo padarymą. Nurodo, kad BK 225 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika, kurios padarymu kaltinamas A. B. , vadovaujantis BK 11 str., nuostatomis yra priskiriama tyčiniams apysunkiams nusikaltimams, tuo tarpu BK 225 str. 4 d. numatyta nusikalstama veika, vadovaujantis BK 12 str. nuostatomis, priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams, todėl akivaizdu, kad savo pobūdžiu šios dvi nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumo laipsnį ir priskiriamos skirtingų nusikalstamų veikų rūšims. Teigia, kad skirdamas bausmę A. B. teismas turėjo vadovautis BK 54 str. 2 d. reikalavimais, tai yra, atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tokiu būdu, mano, kad teismas, pažeidė šio įstatymo reikalavimą, kadangi skirdamas A. B. straipsnio sankcijoje numatytą švelniausios bausmės rūšį ir paskirdamas jos dydį, neatsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, ir kitas svarbias aplinkybes. Taip pat nurodo, kad įstatymų leidėjas BK 225 str. numatė baudžiamąją atsakomybę, atsižvelgiant ir į kaltininko priimto kyšio dydį, kurio išraiška nustatoma pagal valstybės oficialiai nustatytą vieno minimalaus gyvenimo lygio dydį. Būtent pagal šį dydį yra kvalifikuojama nusikalstama veika. Šiame įstatyme nėra numatyta išlygų, kad nežymus šio dydžio sumos viršijimas leistų asmens padarytą nusikalstamą veiką vertinti kaip mažiau pavojingą, tai neturi įtakos ir veikos kvalifikavimui. Todėl šiuo atveju, teismo vertinimas, kad priimto kyšio dydis yra nedaug viršijantis 1MGL, dėl ko veika artima baudžiamajam nusižengimui, yra niekuo nepagrįstas ir daugiau subjektyvus vertinimas. Priimto kyšio dydis yra aktualus tik nusikalstamos veikos kvalifikavimui, kas savo ruožtu apsprendžia šios veikos pavojingumo laipsnį. Akivaizdu, kad toks nusikalstamų veikų diferencijavimas pagal nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, yra būtinas, siekiant sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo ir už jų padarymą paskiriant teisingas bausmes, kiekvienu atveju atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Tokiu būdu įstatymas sudaro galimybę pasiekti BK 41 str. numatytus bausmės tikslus, kurių vienas - užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, kas šiuo atveju mano, kad nebuvo padaryta. Pirmosios instancijos teismas A. B. turėjo skirti griežtesnę ir kitos rūšies bausmę, nei kitam kaltinamajam už žymiai mažiau pavojingą nusikalstamą veiką paskirtą bausmę. BK 225 str. 1 d. sankcijoje numatytos dvi bausmių rūšys - teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Atsižvelgiant į tai, kad A. B. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis, atsižvelgiant į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, charakterizuojamas teigiamai, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skirtinas mažesnis nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. A. B. taip pat taikytinas BK 75 str. ir paskirtos bausmės vykdymas jam atidėtinas, kadangi yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo

Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas netenkintinas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, taip pat sprendžiant A. B. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių pažeidimų nepadarė ir teisingai kvalifikavo nuteistojo veiką. Prokuroras savo apeliaciniame skunde neginčija nusikalstamos veikos kvalifikacijos, todėl teisėjų kolegija, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, patikrino bylą nuteistojo nuteisimo dalyje, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Motyvuojamoji dalis

Dėl paskirtos bausmės

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. B. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Byloje nustatyta, kad A. B. padarė vieną tyčinę tęstinę nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalto pirmą kartą, o priimto kyšio vertė nedaug viršija 1 MGL. Nors A. B. priimto kyšio vertė nežymiai viršija 1 MGL, tačiau bendra kyšio dydis susidarė paimant kyšius per 4 kartus, todėl aplinkybė, jog kyšio dydis nežymiai viršija 1 MGL tėra tik aplinkybė, į kurią pirmosios instancijos teismas atsižvelgė parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį. Kadangi A. B. nusikalto pirmą kartą, BK 55 str. numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. BK 225 str. 1 d. sankcijoje numatytos tik dvi bausmių rūšys – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas arba laisvės atėmimas iki 4 metų. Atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog A. B. už jo padarytą tęstinę nusikalstamą veiką skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmė. Nors prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad A. B. padaryta nusikalstama veika yra labiau pavojinga nei už baudžiamąjį nusižengimą padariusio A. S. , kad priimto kyšio vertė yra didesnė nei 1 MGL, todėl nuteistajam A. B. turi būti paskirta griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas. Kolegija laiko, kad vien tai, jog A. B. padarė tyčinį nusikaltimą lyginant su nuteistojo A. S. padarytu baudžiamuoju nusižengimu, nėra pakankama aplinkybė skirti A. B. griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį. Taigi, apylinkės teismas BK 54 str., 55 str. nuostatų nepažeidė ir pagrįstai A. B. paskyrė bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Be to, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamą veiką A. B. padarė būdamas valstybės tarnautoju, todėl jam paskirta, nors ir švelniausia sankcijoje numatyta bausmė – teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimas – šiuo konkrečiu atveju yra griežtesnė nei laisvės atėmimas, kadangi nuteistasis nustatytą laiką negalės dirbti valstybės tarnyboje, dėl šios pripažintos nusikalstamos veikos padarymo, jis bus atleistas iš darbo, taigi, praras ne tik darbą, bet ir darbo užmokestį.

BK 45 str. 1 d. numato, kad teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas skiriamas, kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje. Šiuo konkrečiu atveju tokia aplinkybė yra nustatyta. BK 41 str. 1 d. numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Taigi, ši nuostata suponuoja išvadą, kad kiekvienam asmeniui skiriama bausmė turi būti individualizuota, t.y. kad bausmė turi atitikti padarytą nusikalstamą veiką, bausmė darytų poveikį nusikaltusiam asmeniui, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir kt. Be to, bausmės individualizavimas reiškia, kad vienam asmeniui paskirta bausmė neprivalo savo griežtumu skirtis nuo kitam asmeniui už padarytą panašią nusikalstamą veiką paskirtą bausmę. Nors A. B. ir A. S. padarė pagal pavojingumą skirtingas nusikalstamas veikas, tačiau jas abu nuteistieji padarė būdami valstybės tarnautojais ir jiems teismas skyrė skirtingo dydžio bausmes. Įvertinus paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad A. B. paskirta individualizuota bausmė, ir nors ji tos pačios rūšies kaip ir nuteistajam A. S. paskirta bausmė už padarytą baudžiamąjį nusižengimą, nėra pagrindo griežtinti A. B. paskirtos bausmės – skirti laisvės atėmimo bausmę.

Byloje nenustatyta A. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl pagal BK 61 str. 2 d., 3 d., apylinkės teismas nuteistajam paskyrė bausmę artimą BK 45 str. 2 d. numatytos bausmės minimumui. Remiantis išdėstytu, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis dėl A. B. paskirtos bausmės yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Pastebėtą prokuroro skundo netikslumą dėl prašymo paskirti A. B. laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams, jį atliekant pataisos namuose ir tuo pačiu metu BK 75 str. 1d., 2d. 7p. pagrindu atidėti paskirtos bausmės vykdymą kolegija nekomentuoja, nes toks prašymas yra prieštaringas, pasinaikinantis ir iš esmės neatitinkantis BK 75 str. nuostatai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

n utaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 7 d. nuosprendžio atmesti.

Kolegijos pirmininkė Klavdija KruminienėTeisėjai Vaclovas Iždonas Nijolė Matuzevičienė