Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2016-01-27 · Civilinė byla Nr. 2YT-5880-155/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-27
Bylos Nr.
2YT-5880-155/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-00331-2016-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Krušnienė
Pareiškėjas
I. B.
Kategorijos
  • 9.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2YT-5880-155/2016Proceso Nr. 2-68-3-00331-2016-5Procesinio sprendimo kategorija 9.7.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. sausio 27 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo I. B. skundą dėl antstolio S. M. veiksmų, suinteresuotas asmuo byloje UAB (duomenys neskelbtini), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas I. B. pateikė antstoliui skundą dėl antstolio S. M. veiksmų. Pareiškėjas savo skunde nurodė, kad nesutinka su antstolio veiksmais areštuojant jam priklausančią 1700 EUR sumą, kuria šis laiko kaip kompensaciją (neturtinę žalą) už patirtą žalą dėl nepatogumų ir dvasines kančias, todėl prašo antstolio grąžinti iš jo išieškotą neturtinę žalą.

A. S. M. patvarkymu atsisakė pareiškėjo skundą tenkinti ir persiuntė su vykdomąja byla teismui. Patvarkyme nurodė, kad antstolio kontoroje vykdomas vykdomasis raštas Nr. 1-199-269/2011 išduotas Vilniaus rajono apylinkės teismo dėl 1896,13 EUR skolos išieškojimo iš skolininko I. B. išieškotojo UAB (duomenys neskelbtini) naudai. Taip pat antstolio kontoroje vykdomas vykdomasis raštas Nr. A2.6.-2143-298/2010 išduotas Vilniaus rajono apylinkės teismo dėl 1158,48 EUR skolos išieškojimo iš skolininko I. B. išieškotojo valstybės naudai. Skolininkui buvo siunčiami raginimai įvykdyti šiuos vykdomuosius dokumentus geruoju, tačiau skolininkas geranoriškai antstolio raginimų neįvykdė, todėl buvo pradėti priverstinio vykdymo veiksmai. Antstolis nustatė, kad skolininkas jokio turto neturi, sąskaitų bankuose neturi, atlieka laisvės atėmimo bausmę. 2012-02-27 į įkalinimo įstaigą buvo išsiųstas antstolio patvarkymas dėl skolos išieškojimo ir patvarkymas areštuoti lėšas bei pervesti jas į antstolio depozitinę sąskaitą. 2015-05-14 gavus informacijos, kad skolininkas galimai gali gauti lėšų iš trečiųjų asmenų buvo išsiųstas į LR Teisingumo ministeriją patvarkymas areštuoti skolininkui priklausančias pinigines lėšas ir pervesti jas į antstolio depozitinę sąskaitą. 2015-05-29 ir 2015-06-22 LR Teisingumo ministerija į antstolio depozitinę sąskaitą pervedė 1700 EUR sumą, kuri 2015-06-01 ir 2015-06-26 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymais buvo paskirstytos ir išmokėtos išieškotojams. 2015-12-31 antstolio kontoroje gautas skolininko skundas, kuriuo skolininkas prašo grąžinti iš jo išieškotą neturtinę žalą. Antstolis su skolininko motyvais visiškai nesutinka, nes pateiktas skundas nemotyvuotas, neargumentuotas ir nepagrįstas. Pažymi, kad skolininkas neskundžia jokio konkretaus antstolio patvarkymo, o tiesiog vadovaujasi savo nuojauta ir įsitikinimu, kad jam turi būti grąžintos iš jo išieškotos piniginės lėšos, teigiant jog tai neturtinė žala ar kompensacija. Pačios išieškotos sumos atitinka LR CPK 688 str. numatytus reikalavimus, yra skolininko nuosavybė, todėl į tokį turtą ir pinigines lėšas įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus. Vykdomojoje byloje nėra ir skolininkas nepateikė tokių duomenų, kad 2015-05-29 ir 2015-06-22 į antstolio depozitinę sąskaitą iš Teisingumo ministerijos pervestos I. B. priklausančios lėšos yra pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima (CPK 739 str.), ar iš kurių turi būti daromos išskaitos Civilinio proceso nustatyta tvarka (CPK 733-738 str.). Be to minėtos LR CPK straipsnio normos nenumato jokio draudimo išieškoti iš skolininko lėšų kuriuos jam priklauso kaip priteistas žalos atlyginimas. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes antstolis prašo skundą atmesti.

Suinteresuotas asmuo UAB (duomenys neskelbtini) atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš vykdomųjų bylų Nr. 170-187/2012 ir 170-1215/2010 medžiagos nustatyta, kad antstolis S. M. vykdo vykdomąjį raštą Nr. 1-199-269/2011 išduotą Vilniaus rajono apylinkės teismo dėl 1896,13 EUR (6546,97 Lt) skolos išieškojimo iš I. B. išieškotojo UAB (duomenys neskelbtini) naudai. Taip pat antstolio kontoroje vykdomas vykdomasis raštas Nr. A2.6.-2143-298/2010 išduotas Vilniaus rajono apylinkės teismo dėl 1158,48 EUR (4000 Lt) skolos išieškojimo iš I. B. išieškotojo valstybės naudai. Skolininkui buvo siunčiami raginimai įvykdyti šiuos vykdomuosius dokumentus geruoju, tačiau vykdomųjų bylų duomenimis skolininkas geranoriškai antstolio raginimų neįvykdė, todėl buvo pradėti priverstinio vykdymo veiksmai. Antstolis nustatė, kad skolininkas jokio turto neturi, sąskaitų bankuose neturi, atlieka laisvės atėmimo bausmę, 2012-02-27 antstolis išsiuntė į įkalinimo įstaigą antstolio patvarkymą dėl skolos išieškojimo ir patvarkymą areštuoti lėšas bei pervesti jas į antstolio depozitinę sąskaitą. 2015-05-14 antstolis gavęs informacijos apie tai, kad skolininkas gali gauti lėšų iš trečiųjų asmenų, priėmė patvarkymą areštuoti skolininkui priklausančias pinigines lėšas ir pervesti jas į antstolio depozitinę sąskaitą. Šį patvarkymą išsiuntė vykdymui į Teisingumo ministeriją ir vykdymo proceso šalims. 2015-05-29 ir 2015-06-22 LR Teisingumo ministerija į antstolio depozitinę sąskaitą pervedė skolininkui priklausančią 1700 EUR sumą (700 EUR ir 1000 EUR), kuri 2015-06-01 ir 2015-06-26 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymais buvo paskirstytos ir išmokėtos išieškotojams. 2015-12-31 antstolis gavo skolininko skundą dėl šių areštuotų ir išieškotų piniginių lėšų.

Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, todėl taikytinos CPK VI dalies „Vykdymo procesas“ normos, reglamentuojančios vykdomųjų dokumentų pateikimo ir priėmimo vykdyti bei atskirų vykdymo veiksmų atlikimo tvarką. Šiuo nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės prašo jam grąžinti antstolio išieškotą 1700 EUR sumą, kuria šis laiko jam priteista neturtine žala, iš kurios išieškojimas negalimas.

Vykdymo procesas yra reglamentuojamas imperatyviųjų viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, tam kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai (LAT, 2009, civ.b. Nr. 3K-3-472/2009). Vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tai, kad antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo dalyvių, skolininko teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 str. 1 d.).

LR CPK 510-514 str. numato tvarka, kuria galima apskųsti antstolio veiksmus. LR CPK 512 str. numato skundo padavimo terminus, t.y. jog skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Šiuo nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad skolininkas savo skunde neskundžia jokio konkretaus antstolio patvarkymo, tačiau iš skundo turinio galima daryti tikėtina išvadą, jog skolininkas nesutinka su antstolio veiksmais atliktais 2015-05-14, t.y. priėmus patvarkymą areštuoti skolininkui priklausančias pinigines lėšas ir pervesti jas į antstolio depozitinę sąskaitą, bei išsiuntus šį patvarkymą vykdymui LR Teisingumo ministerijai bei taip pat nesutinka su antstolio veiksmais atliktais 2015-06-01 ir 2015-06-26, kai antstolis priėmė patvarkymus paskirstyti iš LR Teisingumo ministerijos pervestas ir išieškotas iš jo pinigines lėšas (1700 EUR sumą). Skolininko 2015-12-28 skundas antstolio kontoroje gautas 2015-12-31, tokiu būdu skundžiami antstolio veiksmai, kurie buvo atlikti praėjus daugiau nei 6 mėnesiams nuo jų atlikimo, todėl yra praleistas ne tik 20 dienų terminas, tačiau ir naikinamasis 90 dienų terminas, numatytas CPK 512 str. ir jis negali būti atnaujintas. Be to pažymėtina, kad skolininkas šio skundo neprašo atnaujinti ir nenurodė teismui priežasčių dėl ko jį praleido. Todėl vien šio pagrindu skundas turėtų būti nenagrinėtas, tačiau pažymėtina, kad vykdomosiose bylose nėra duomenų, kad kada skolininkas sužinojo apie šiuos antstolio atliktus veiksmus ir kada skolininkui tiksliai buvo įteikti minėti antstolio priimti procesiniai vykdymo proceso dokumentai, todėl teismas pasisako dėl šių skundžiamų antstolio veiksmų ir jų teisėtumo ar neteisėtumo.

Šiuo nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo skundą iš esmės grindžia antstolio veiksmų neteisėtumą tuo, kad antstolis areštavo ir išieškojo iš skolininkui priklausančios pinigų sumos (1700 EUR suma), iš kurios išieškoti nebuvo negalima, nes tai yra jam priteista neturtinė žala (kompensacija). Pažymėtina, kad skolininkas teismui nepateikė jokių įrodymų kokiu pagrindu jam šios piniginės lėšos (1700 EUR) priklausė ir kas tai per neturtinė žala (kompensacija) kuri nurodyta jo skunde, taip pat tokių duomenų nėra ir vykdomojoje byloje. LR CPK 739 str. numato baigtinį sąrašą pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima, todėl konkrečiu atveju nesant įrodymų, jog antstolis areštavo ir išieškojo iš skolininko piniginių lėšų, iš kurių negalima išieškoti, tai konstatuoti be jokių įrodymų nėra pagrindo. Pačios išieškotos sumos atitinka LR CPK 688 str. numatytus reikalavimus, yra skolininko nuosavybė, todėl į tokį turtą ir pinigines lėšas įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, ką antstolis šiuo atveju teisėtai ir padarė.

Pažymėtina, kad LVAT byloje buvo pasisakyta dėl panašaus atvejo, kuriame kitas asmuo, taip pat atliekantis laisvės atėmimo bausmę, teikė skundą dėl LR Teisingumo ministerijos sprendimo, jog LR Teisingumo ministerija neteisėtai perdavė antstolei 300 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kuri jam buvo priteista teismo, o neturtinės žalos paskirtis yra kompensuoti pareiškėjo dvasinius išgyvenimis ir kitus neturtinius praradimus, todėl ši suma iš jo negali būti atimama ir perduoda kitiems tikslams. Tai nors toje byloje šalys neginčijo, jog pareiškėjui iš valstybės teismo buvo priteista neturtinė žala, tačiau jo argumentai pripažinti nepagrįsti ir LVAT paminėtas LR CPK 739 str. nuostatos, jog LR CPK 739 str. pateikia galutinį sąrašą pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Neturtinės žalos atlyginimas nepriskirtas tokiai kategorijai, todėl buvo laikoma kad į antstolės depozitinę sąskaitą pervesti pinigai buvo teisėtai ir pagrįstai. Taip pat pažymėjo, jog CPK 688 str. 1 d. nustatyta, kad išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (LVAT 2014-12-18 nutartis Nr. A662-2701/2014). Taip pat dėl panašių aplinkybių yra pasisakęs ir Šiaulių apygardos teismas 2014-10-03 nutartyje Nr. 2S-780-124/2014, konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas nepatenka į sąrašą turto ir lėšų, iš kurių išieškojimas yra negalimas.

Todėl atsižvelgiant į visų šių aplinkybių visumą, nesant byloje įrodymų, jog iš skolininko I. B. buvo išieškotos piniginės lėšos numatytos LR CPK 739 str. baigtiniame sąraše, daroma išvada, kad antstolis S. M. jokių neteisėtų veiksmų neatliko, todėl pareiškėjo I. B. skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290 str., 291 str., teismas

nutaria:

pareiškėjo I. B. skundą dėl antstolio S. M. veiksmų atmesti.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rima Krušnienė