Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-12-08 · Byla Nr. A2.6.-18015-716/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-12-08
Bylos Nr.
A2.6.-18015-716/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-17368-2015-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Pažeidėjas
T. B.
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-18015-716/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-17368-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.4.; 2.7.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. gruodžio 8 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriam išaiškintos jo teisės, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 str., teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. B. 2015-10-10, apie 19.00 val., L. G. g. 72, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Honda Preliude“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir abu automobilius apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

T. B. teisme kaltę pripažino ir parodė, kad spalio 10 d. apie 19 val. važiuodamas atbulas kieme kliudė „Audi“ automobilį, išdaužė farą, apgadino bamperį. Savo automobiliui kliudė ir apgadino veidrodėlį. Buvo vakaras, jis skubėjo, pasišalino iš įvykio vietos. Neturėjo rašiklio, galvojo atlyginti žalą, nes gyvena tame pačiame kieme. Po to ant savo automobilio rado raštelį, kad paskambintų. Jis viską perdavė draugui, kuris šis su nukentėjusiuoju susitartų. Tarėsi susitikti po trijų dienų, vėliau penktadienį, tačiau su nukentėjusiuoju nesusitiko. Vėliua jam paskambinęs draugas pasakė važiuoti į policiją. Įvykio metu jis išsigando, skubėjo į sporto klubą, todėl niekam nepranešė ir išvažiavo.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyr. patrulės S. Ž. tarnybinio pranešimo duomenimis, 2015-11-09 apie 18:50 val. iš VPK OVS gautas pranešimas, kad L. G. g. 72 prieš dvi savaites buvo apgadintas pranešėjo automobilis AUDI v.n (duomenys neskelbtini) prieš dvi dienas kieme pamatė automobilį kuris apgadino jo automobilį bet šiuo metu jo kieme nėra. Pranešėjas laukia vietoje. Atvykus į minėtą įvykio vietą kreipėsi A. M., kuris paaiškino, kad maždaug prieš dvi savaites kieme buvo apgadintas jo automobilis AUDI ir tuo metu kas apgadino nežinojo, bet šį savaitgalį kieme jis pamatė, kad kieme stovi raudonos spalvos HONDA v.n (duomenys neskelbtini) ir jo kairės pusės įskilusiame žibinte rasta šukė atitinka su HONDA automobiliu kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlio apgadinimus. A. M. buvo palikęs HONDA automobilio vairuotojui raštelį, kad su juo susisiektų kad atlygintų žalą, pabendravus su juo telefonu (tel. nr. ir kurio buvo skambinta - (duomenys neskelbtini)) pranešėjas teigė, kad asmuo jam paskambinęs nesutiko atlyginti jam patirtos žalos, dėl to šiandien kreipėsi į policiją, kad užfiksuoti šį eismo įvykį. Pranešėjas galinės kairės žibintą jau sutaisė, bet apgadintą turi su savimi. Eismo įvykio vieta nefilmuojama. Prie medžiagos pridedama šukė. A. M. savo telefone turi nuotraukas kur matosi HONDA automobilio apgadinimų sutapimą su jo rasta šuke savo (b. l. 5).

Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad 2015-11-09 d. 18 val. 33 min. pranešta apie tai, kad į pareiškėjo automobilį prieš dvi savaites atsitrenkė automobilis, kliudė pranešėjo Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pranešėjas rado kaltininko automobilį, turi nufotografavęs, bet jo šiuo metu nėra (b. l. 3).

2015-11-09 eismo įvykio schemoje nurodyta automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padėtis (b. l. 7).

Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti užfiksuoti automobilių „Honda Preliude“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai (b. l. 8).

Iš A. M. paaiškinimo matyti, kad 2015 m. apie 7.30 val. rado automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su išdaužta galine kairės pusės lempa, nubrėžtas bamperis, apžiūrėjęs įvykio vietą rado kaltininko mašinos detalę, kuri atitiko nulaužimo kampą ir spalvą. Automobilis stovėjo L. G. g. 74. Savo telefone turi užfiksuotą eismo įvykio žalą. Į policiją nesikreipė, nes galvojo kad pats kaltininkas atsilieps ir prisipažins. Ieškojo apie 2 savaites pats. 2015-11-07 pastebėjo automobilį, kurio sutapo spalva ir turėta detalė, tai automobilis „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaltininko telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Radęs kaltininką paliko lapelį, kad šis paskambintų dėl auto įvykio. Paskambinęs bandė tartis, bet nieko nesigavo, todėl iškvietė policiją (b. l. 10).

Iš fotonuotraukų matyti automobilių „Honda Preliude“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai (b. l. 12-15).

Iš transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo akto bei fotolentelės matyti automobilių „Honda Preliude“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugretinimas, jų apgadinimai (b. l. 19, 20-21).

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone nustatė ir pripažįsta, kad T. B. pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas ne tik jo paties vairuojamas, bet kitam asmeniui priklausantis turtas – abu automobiliai. T. B. po įvykusio eismo įvykio fakto privalėjo likti eismo įvykio vietoje. T. B. to nepadaręs pasišalino iš eismo įvykio vietos, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Tokią tiesą byloje patvirtina visuma minėtų rašytinių įrodymų, nukentėjusiojo paaiškinime nurodytos aplinkybės, pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo aktas, fotolentelė. Remiantis šiais duomenimis teismas T. B. pripažįsta kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., nes jis dėl savo neatsargumo sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sugadintas svetimas turtas.

Teismas nustatė, kad T. B. iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nes po eismo įvykio privalėjo likti eismo įvykio vietoje. Kelių eismo taisyklių 222 p. punktas numato, kad dėl eismo įvykio padarius tik turtinę žalą, nesant įvykio vietoje nukentėjusio asmens, su eismo įvykiu susijęs dalyvis privalo apie eismo įvykį nedelsiant pranešti nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – apie įvykį pranešti policijai. Teismas nustatė, kad šio Kelių eismo taisyklių reikalavimo T. B. nesilaikė, nes po eismo įvykio iš jo vietos pasišalino apie eismo įvykį niekam nepranešdamas. Tam, kad toks pasišalinimas iš įvykio vietos būtų pripažintas administraciniu teisės pažeidimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., be objektyviai nustatytų požymių būtina įvertinti veiksmus atlikusio asmens kaltės turinį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje teismų praktikoje pripažįstama, kad minėto pažeidimo padarymo kaltė yra tik tyčia, t. y. sąmoningas pažeidėjo veikimas suprantant sukelto eismo įvykio faktą ir pasekmes bei tikslingai savo veiksmais siekiant išvengti galimos atsakomybės už tai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N16-2330/2007, N575-2198/2009).

Vertindamas T. B. kaltę šioje dalyje teismas atsižvelgia į eilę byloje nustatytų aplinkybių ir faktų, kurie atskleidžia šio asmens santykį su jos padaryta veika. Tiek bylos nagrinėjimo metu teisme, tiek tyrimo metu T. B. nurodė, kad po eismo įvykio pasišalino apie įvykė niekam nepranešdamas ir nepalikdamas įvykio vietoje jokių aiškių savo tapatybės identifikavimo požymių. T. B. teisme pripažino, kad sukėlęs įvykį išsigando. Nukentėjusysis A. M. nurodė, kad pats surado kaltininko automobilį ir nustatęs akivaizdžius automobilių kontakto požymius paliko raštelį, kad kaltininkas jam paskambintų. Tai pripažino ir T. B., kuris nurodė, kad net ir po to su nukentėjusiuoju tiesiogiai nebendravo, bet pavedė tai daryti savo draugui. Tokiu būdu, neginčijamai nustačius, kad T. B. pasišalino iš įvykio vietos apie tai niekam nepranešdamas, joje nepalikdamas nukentėjusiajam jokių kontaktų, vėliau savarankiškai nukentėjusiojo neieškojo ir su šiuo dėl žalos atlyginimo nesitarė - verčia teismą pripažinti, kad T. B. akivaizdžiai suprasdamas sukeltas eismo įvykio pasekmes iš įvykio vietos pasišalino, apie eismo įvykį nepranešdamas nei nukentėjusiajam, nei policijai, dėl ko turėjo tikslą ir tyčia vengė atsakomybės. Dėl pažeidėjo neteisėtų veiksmų liko abejonės dėl būsenos įvykio metu, nukentėjusiajam neatlikus savarankiškų veiksmų asmuo akivaizdžiai būtų atsakomybės nepagrįstai išvengęs. Remiantis tuo, teismas pripažįsta, kad T. B. padarė ir yra kaltas dėl teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d.

T. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad pažeidėjas gailisi dėl pažeidimų padarymo, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas pažeidėjui nuobaudas teismas atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, į sukeltas pasekmes ir kaltininko veiksmų turinį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į T. B. asmenybę – turimais duomenimis administracine tvarka nebaustas, kaltę pripažino, sukeltos pasekmės ir padaryta žala nėra didelė, pažeidimą dėl pasišalinimo įtakojo asmeninės priežastys ir išgąstis, jis nevedęs, dirba ir mokosi. Darydamas pažeidimą T. B. prisiėmė galimas neigiamas pasekmes dėl įstatymo numatytos sankcijos taikymo, nes padarymo metu žinojo, kad tam tikros administracinės nuobaudos taikymas gali pakenkti jo įgytoms specialioms teisėms. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinant saugų eismą, visuomenės saugumą. Pažeidimų padarymo išimtinių sąlygų ar aplinkybių nenustatyta, todėl teismas neturi pagrindo pažeidėjui taikyti įstatymo išimtį, numatančią švelnesnės nei numatyta įstatyme nuobaudos skyrimą. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas siekdamas tinkamo nuobaudos tikslų įgyvendinimo už kiekvieną iš padarytų pažeidimų skiria T. B. straipsnių sankcijose numatytas švelniausio pobūdžio nuobaudas. Už atskirus pažeidimus paskirtos nuobaudos subendrintinos taikant administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. taisykles.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 224 str., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

T. B. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, skirti 28 (dvidešimt aštuonių) eurų dydžio baudą.

T. B. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, skirti 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. paskirtas nuobaudas subendrinus, T. B. skirti galutinę nuobaudą – 870 EUR (aštuonių šimtų septyniasdešimties) eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Striaukas