Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Stasio Gagio ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. B. (R. B.) prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. (R. B.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Pareiškėjas R. B. 2014 m. spalio 1 d. (pagal gavimo datą) pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimo su prašymu atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Pareiškėjas prašo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimo paduoti.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalį apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (2 d.).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad pareiškėjo skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo priimtas 2014 m. rugsėjo 8 d., taigi terminas apeliaciniam skundui dėl šio sprendimo paduoti baigėsi 2014 m. rugsėjo 22 d. Tačiau apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas tik 2014 m. spalio 1 d., t. y. praleidus įstatymo nustatytą terminą.

Pareiškėjas terminą apeliaciniam skundui paduoti atnaujinti prašo motyvuodamas tuo, kad yra užsienietis, nesuprantantis lietuvių kalbos, bei tuo, kad pareiškėjo prašymas jį atstovauti advokatų kontorai buvo pateiktas jau pasibaigus teismo sprendimo apskundimo terminui.

Įvertinusi pareiškėjo motyvus bei bylos medžiagą, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog pareiškėjas procesinio sprendimo skelbime nedalyvavo. Be to, jis tuo metu buvo laikomas Užsieniečių registracijos centre, valstybinės kalbos nemoka. Aplinkybė, kad pareiškėjas yra užsienio valstybės pilietis ir jam reikalinga vertėjo pagalba, vertintina kaip buvus papildoma kliūtis pareiškėjui laiku įgyvendinti jo teisę į teisminę gynybą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-19/2013). Todėl darytina išvada, kad dėl šių priežasčių jo galimybės įgyvendinti įstatymų suteikiamas procesines teises bei pareigas buvo atitinkamai suvaržytos. Pažymėtina, kad bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas prašymą dėl advokato paskyrimo surašė 2014 m. rugsėjo 19 d., jį Migracijos departamentas gavo 2014 m. rugsėjo 22 d., t. y. dar nepasibaigus terminui apeliaciniam skundui paduoti. Įvertinus tai, konstatuotina, jog pareiškėjas veikė operatyviai ir rūpinosi savo teisių gynimu dar nepasibaigus terminui teikdamas prašymą paskirti jam advokatą, o tai, kad Migracijos departamentas tik vėliau išsiuntė užsakymą advokatų kontorai atstovauti pareiškėją, priklausė ne nuo jo veiksmų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, o tai jau sudaro pagrindą ABTĮ 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka atnaujinti pareiškėjui praleistą terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimo paduoti.

Pareiškėjas su apeliaciniame skunde taip pat nurodė prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. ABTĮ 41 straipsnyje inter alia įtvirtinta, jog administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas šiuo metu gyvena Užsieniečių registracijos centre, neturi piniginių lėšų, kuriomis galėtų disponuoti, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio.

Pareiškėjo paduotas apeliacinis skundas iš esmės atitinka ABTĮ 130 straipsnio reikalavimus, todėl, atnaujinus jo padavimo terminą, priimtinas nagrinėti.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas taip pat reiškė reikalavimą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimo vykdymą ir galiojimą sustabdyti iki bus išnagrinėtas apeliacinis skundas.

ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės administracinėje byloje gali būti uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas arba ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas. Kadangi ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies prasme „ginčijamas aktas“ yra administracinis aktas, kuris yra administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, o ne teismo sprendimas, prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo netenkinamas.

Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis ABTĮ 96 straipsnio 2 ir 3 dalimis, apskųstas apeliacine tvarka sprendimas, jeigu jis nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą. Teismo sprendimas, priimtas bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, įsiteisėja nuo naujo sprendimo priėmimo dienos. Pagal ABTĮ 97 straipsnio 1 dalį, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo skundas (prašymas) patenkinamas, jo nuorašas nusiunčiamas vykdyti administravimo subjektui, kurio veiksmai ar neveikimas buvo apskųsti, taip pat pareiškėjui. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas yra priimamas nagrinėti, atskirai stabdyti pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimą ir vykdymą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo R. B. (R. B.) prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą tenkinti. Atnaujinti pareiškėjui R. B. (R. B.) terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimo paduoti.

Atleisti pareiškėją R. B. (R. B.) nuo žyminio mokesčio.

Pareiškėjo R. B. (R. B.) apeliacinį skundą priimti nagrinėti.

Netenkinti pareiškėjo R. B. (R. B.) prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Nutartis neskundžiama.