Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2;

1.1.6.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.2.14.9.1; 2.1.10.1; 2.1.15.3; 2.3.4.3; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2; 2.4.1.3

2026 m. kovo 13 d.

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. liepos 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 10 MGL, t. y. 500 Eur dydžio bauda (baudą sumokėjęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. tyčia sugadino svetimą turtą, t. y. 2025 m. sausio 2 d., laikotarpiu nuo apie 00.10 val. iki 00.12 val., ties pastatu adresu (duomenys neskelbtini), iš pradžių lauždamas rankomis, po to L. T. priklausančiu automobiliu „Porsche Cayenne Diesel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas per neatidarytus sodų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius automatiškai atsidarančius metalinius vartus, 943,80 Eur vertės, juos automobiliu kliudė ir sulaužė.

Tokiais veiksmais G. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis G. B., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su pažįstamu važiavo iki sodų, esančių (duomenys neskelbtini), kadangi pažįstamas pasijuto blogai. Važiavo su automobiliu „Porsche“, kurio valstybinių numerių neatsimena, bet gali būti tokie, kaip nurodyta kaltinamajame akte. Automobilis priklausė draugui T.. Nuvykus neatsidarė vartai su telefonu, todėl bandė juos atidaryti rankomis per jėgą. Sulaužė „(duomenys neskelbtini)“ sodų bendrijos vartus. Savo elgesį vertina labai blogai, atsiprašė sodų bendrijos pirmininko, atlygino žalą už vartus. Ateityje daugiau taip nesielgs. Prašo nutraukti baudžiamąją bylą jam susitaikius su nukentėjusiuoju.

Be kaltinamojo G. B. parodymų jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, (duomenys neskelbtini) straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Liudytojas D. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis yra sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas. 2025 m. sausio 2 d., apie 07.15 val., jam paskambino kaimynas G. K., kuris jį informavo, kad, važiuodamas į darbą pamatė, kad yra sugadinti išvažiavimo vartai. Tuo metu jo (liudytojo) nebuvo namuose. Jis nedelsiant apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos centro numeriu 112, paskambino kaimynui S. R.. Jo žiniomis, buvo atvykę policijos pareigūnai, juos pasitiko S. R. ir parodė, kur yra įvykio vieta. 2025 m. sausio 3 d., jei gerai pamena, socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „(duomenys neskelbtini)“ jis paskelbė įrašą apie tai, kad buvo sugadinti įvažiavimo vartai, gal kas nors ką nors žino. Atsiliepė bendruomenės nariai, kurie nurodė, kad vartus galimai galėjo apgadinti asmenys, atvykę adresu (duomenys neskelbtini), namo savininkas gali būti V. G.. Minėtą asmenį jis susirado per socialinį tinklą „Facebook“ ir susisiekė per „Messenger“ programėlę. Pastarasis nurodė, kad nieko nežino apie sugadintus vartus, bet bandys išsiaiškinti. Po kiek laiko jam per „Messenger“ programėlę paskambino V. G., kuris nurodė, kad vartus galėjo apgadinti jo posūnis, kuris norėtų su juo (liudytoju) susisiekti. 2025 m. sausio 4 d., apie 10.05 val., jam skambino, kaip jis suprato, V. G. posūnis. Kadangi jis tuo metu negalėjo kalbėti, toliau pokalbis vyko SMS žinutėmis. SMS žinutėse skambinęs asmuo nurodė, kad vartus sutvarkys, tačiau kiti sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos nariai nesutiko, nebuvo aišku dėl darbų kokybės, garantijos. G. B., sulaužęs sodų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius vartus, padaręs sodų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ turtinę žalą, ją sodų bendrijai atlygino, t. y. sutvarkė sulaužytus vartus. Taip pat G. B. atsiprašė jo ir visos sodų bendrijos bendruomenės. Todėl sodų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ pretenzijų G. B. neturi, pareikšto civilinio ieškinio sodų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ atsisako (1 t., b. l. 67–70, 73–75).

Liudytojas V. Z., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Tyrėjo parodytame vaizdo įraše, kuriame užfiksuota, kaip yra sulaužomi „(duomenys neskelbtini)“ įvažiavimo į sodų bendrijos teritoriją vartai, matyti, kad tiksliai ir objektyviai nustatyti, kiek kiekvienu vartų laužymo atveju buvo padaryta žalos minėtiems vartams, neįmanoma, nes reikėtų padarytą žalą vertinti po kiekvieno įvykio atskirai. Tačiau iš turimos profesinės patirties galėtų spėti, kad pirmuoju atveju, kuomet asmuo laužė vartus rankomis, o po to ir kliudė automobiliu, vartai buvo sulaužyti ir galimai žala buvo padaryta didesnė nei antruoju atveju, kuomet kitas asmuo vartus kliudė automobiliu. Taip mano, nes pirmuoju atveju asmuo rankomis ir kliudęs vartus automobiliu padarė pirminius vartų mechanizmų sulaužymus/pažeidimus. Iš vaizdo įrašo jis mato, kad antruoju atveju automobilis, stumdamas vartus į priešingą pusę nei vartų automatikos atidarymas, juos atidarė palyginus lengvai, todėl spręstina, kad vartų automatika jau buvo sulaužyta ir ji nebelaikė vartų savo padėtyje, todėl į priešingą pusę atsidarė lengviau. Taigi, galima daryti išvadą, kad galimai vartai labiausiai buvo pažeisti pirmojo asmens padarytais veiksmais, t. y. kuomet jis vartus laužė rankomis ir savo kūno svoriu, o vėliau kliudė automobiliu. Objektyviai nustatyti, kiek kuris asmuo padarė žalos vartams, negalima, nes, kaip jau minėjo, reikėtų vertinti vartams padarytą žalą po kiekvienų asmenų atliktų veiksmų. Greičiausiai antrasis asmuo jau sulaužytus vartus automobiliu atidarė priešinga kryptimi (1 t., b. l. 52–55).

Liudytoja G. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jos patėvis V. G. turi sodą adresu (duomenys neskelbtini). Minėtu sodu patėvis leidžia jai su šeima naudotis ir leisti jame laiką. 2025 m. gruodžio 31 d. kartu su šeima ir draugais ji atvyko į minėtą sodą švęsti Naujųjų metų. Tuo metu jos brolio G. B. kartu su jais nebuvo. Naktį iš 2025 m. sausio 1 d. į 2025 m. sausio 2 d. pas ją į sodybą atvyko brolis. Brolis atvyko tamsios spalvos „Porsche“ automobiliu. Kartu su juo buvo vyriškis, kurio ji nepažįsta. Vyriškis visą laiką sėdėjo automobilyje, iš jo išlipęs nebuvo. Paklausus brolio, kas čia toks, kiek pamena, jis atsakė, kad T., kad su juo susipažino prie „(duomenys neskelbtini)“, kaip ji suprato, prie naktinės alkoholio parduotuvės. Daugiau su broliu nieko apie tai nešnekėjo. Brolis liko pas ją sode, o minėtas vyriškis išvažiavo. Kada tiksliai išvažiavo, ji pasakyti negali. Vėliau ji sužinojo iš informacijos, pateiktos socialiniame tinkle „Facebook“ esančios grupės „(duomenys neskelbtini)“, kad naktį iš 2025 m. sausio 1 d. į 2025 m. sausio 2 d. buvo apgadinti sodų bendrijos vartai. Iš pateikto vaizdo įrašo ji atpažino savo brolį ir jį informavo. Jis iškart kreipėsi į sodų bendrijos pirmininką dėl žalos atlyginimo (1 t., b. l. 57–60).

Liudytojo L. T., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad savo vardu ji turi registruotus du automobilius: „VW Tiguan“ su valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) ir „Porsche Cayenne“ su valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). Automobiliu „VW Tiguan“ naudojasi ji pati, o automobiliu „Porsche Cayenne“ - sūnus T. T., ji juo nesinaudoja. Jos žiniomis, automobilis yra draustas privalomosios civilinės atsakomybės draudimu. Ar draustas „Kasko“ draudimu, jis atsakyti negali, nežino. Apie tai, kad jai priklausantis „Porsche Cayenne“ 2025 m. sausio mėn. būtų patekęs į eismo įvykį ir buvo apgadintas, duomenų ji neturi, sūnus neminėjo. Kur sūnus buvo 2025 m. sausio 1-2 dienomis, atsakyti negali, nes nežino, buvo išvykusi į kitą miestą (1 t., b. l. 63–65).

Policijos registruojamų įvykių registro duomenys (ROIK (duomenys neskelbtini)), iš kurių matyti, kad 2025 m. sausio 2 d., 07.20 val., Kauno apskrities vyriausiame policijos komisariate buvo gautas sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ D. R. pranešimas (BPCID (duomenys neskelbtini)) apie tai, kad šiąnakt automobiliu buvo įvažiuota į bendrijos vartus, pasišalinta iš įvykio vietos, vartai sulaužyti, ant jų yra vaizdo kamera (b. l. 6).

Įvykio vietos – sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini) – apžiūra, kurios metu rasti atverti vartai su elektriniu mechanizmu; vartų kairėje pusėje matyti atverti varteliai; vartų dešinė pusė atverta į išorinę pusę; vartų kairė pusė atverta į vidinę pusę; ant abiejų vartų pusių matyti pritvirtinti elektriniai mechanizmai; už vartų, teritorijoje kairėje pusėje matyti stulpas, kurio viršutinėje dalyje matyti pritvirtintos dvi vaizdo stebėjimo kameros, kurios nukreiptos kelio kryptimi. Įvykio vietos apžiūros metu tyrimui reikšmingų daiktų ar objektų nepaimta. Apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 27–35).

Papildomos įvykio vietos – sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini) – apžiūra, kurios metu nustatyta, kad vartai dvivarčiai, jų dešinė pusė atverta į išorę (žiūrint nuo sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos) ir metaline vielute pritvirtinta prie metalinio strypo; kairė pusė atverta į vidų (žiūrint nuo sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos) ir metaline vielute pritvirtinta prie metalinio strypo; ant vartų kairės ir dešinės pusės matyti elektroninių vartų atidarymo mechanizmas; vartų dešinėje pusėje matyti elektrinis atidarymo mechanizmas, kurio dalis pritvirtinta prie vartų, o kita dalis nulūžusi ties metalu, taip pat matyti nulūžęs elektrinio mechanizmo tvirtinimas, kuris buvo pritvirtintas prie metalinių vartų stulpo; vartų kairėje pusėje matyti elektrinis atidarymo mechanizmas, kurio dalis pritvirtinta prie metalinių vartų, kita dalis sulankstyta ties metalu; taip pat matyti, kad elektrinis mechanizmas buvo pritvirtintas prie metalinio vartų stulpo, tačiau yra išlaužtas, matosi skylė; elektrinio mechanizmo korpusas suskilęs. Jokie tyrimui reikšmingi daiktai nepaimti. Apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 36–45).

Sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko D. R. pateiktas 00.48.07 min. trukmės vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota: ekrano viršutiniame dešiniame kampe - užrašas „2025-01-01 23.58.14“; apačioje kairiame ekrano kampe - užrašas „CAM01“; likusiame ekrane matyti apšviesta šviestuvu vartų dalis; vaizdo įrašo laiku 00.00.09 min. matyti automobilio šviesos; automobilis prie vartų atvyksta 00.00.41 min. ir sustoja; automobilio markės, valstybinio numerio, spalvos nematyti; laikotarpyje nuo 00.01.07 min. iki 00.01.21 min. automobilis kelis kartus pajuda į priekį ir privažiuoja prie pat vartų; 00.01.31 min. vaizdo įraše matyti, kaip automobilis pajuda atbuline eiga ir sustoja, stovi; 00.09.11 min. automobilio salone užsidega salono apšvietimas, per priekinį automobilio stiklą matyti žmogaus siluetas; 00.09.21 min. automobilio dešinėje pusėje matyti žmogaus siluetas artėjantis vartų link; prie vartų prieina vyriškis, kuris vilki baltos spalvos marškinėlius, šviesios spalvos striukę, mūvi tamsios spalvos kelnes, apsiavęs baltos spalvos avalynę; vyriškis atidaro vartelius, įeina į teritoriją už uždarų vartų, stabteli, kelias sekundes stebi vartus, svirduliuodamas ir rankomis pasiramstydamas į kairėje pusėje esantį objektą (galimai tvorą); paeina giliau į užtvertą teritoriją, sustoja, kaire ranka įsiremia į tvorą ir kurį laiką stovi, 00.10.09 min. grįžta atgal prie vartų, rankoje laiko galimai mobiliojo ryšio telefoną, deda jį prie ausies; vis dar laikydamas prie ausies galimai mobiliojo ryšio telefoną, išeina pro vartelius ir viena ranka laikosi už vartų; įsidėjęs galimai mobiliojo ryšio telefoną į dešinę kelnių kišenę, 00.10.40 min. vyriškis pasisuka į vartus ir abiem rankomis pradeda intensyviai stumti vartus į vidų (vartų atsidarymo kryptimi); atvėrus dešinės pusės vartus, 00.11.03 min. vyriškis prieina prie kairės pusės vartų ir abiem rankomis pradeda intensyviai juos stumti į vidų (vartų atsidarymo kryptimi); vyriškiui nepavykus pilnai atverti vartų, 00.11.25 min. jis apsisuka, nueina į automobilio dešinę pusę ir dingsta tamsoje; 00.11.45 min. vaizdo įraše matyti, kaip automobilis pajuda ir važiuoja pravertų vartų link; automobilis važiuoja pro pravertus vartus, dešine ir kaire automobilio pusėmis kliudžius pravertus vartus (vartams stipriai prasivėrus), nuvažiuoja tolyn; automobiliui pravažiuojant pro vartus, matyti, kad automobilis tamsios spalvos; automobiliui nuvažiavus, vartai užsiveria, tačiau ne iki galo; nuo 00.11.56 min. iki 00.22.06 min. tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota; 00.22.06 min. vaizdo įrašo ekrano kairiame kampe apačioje matyti užrašas „CAM2“; matyti, kaip keliu pravažiuoja tamsios spalvos automobilis; automobilio markės ir valstybinių numerių nematyti; 00.22.43 min. vaizdo įrašo ekrano kairiame kampe apačioje matyti užrašas „CAM2“ ir automobilio šviesos; tamsios spalvos automobilis pravažiuoja keliu, markės ir valstybinio numerio nesimato; 00.22.59 min. vaizdo įraše vaizdas pasikeičia, kairiajame ekrano kampe apačioje - užrašas „CAM1“, bendrame ekrano vaizde matyti ne iki galo uždaryti vartai; 00.24.00 min. matyti atvažiuojantis tamsios spalvos automobilis; automobilis atvažiuoja prie vartų, į juos atsitrenkia, įsijungus atbulinę pavarą, pavažiuoja atbuline eiga; 00.24.28 min. vaizdo įraše iš kairės automobilio pusės ateina vyriškis, jis eina vartų link; vyriškis vilki tamsios palvos chalatą ir šlepetes; vyriškis bando atverti kairės pusės vartus, 00.24.59 min. nueina į automobilio kairę pusę; 00.25.38 min. matyti, kaip automobilis pavažiuoja atbuline eiga, sustoja; 00.26.30 min. automobilis juda į priekį, uždarytų vartų link; privažiavęs prie vartų, automobilis į juos atsitrenkia ir, judėdamas į priekį, juos stumia priešinga vartų užsidarymo kryptimi; automobilis stumia uždarytus vartus, važiuodamas į priekį; vaizdo įraše 00.26.41 min. matyti, kaip, automobiliui važiuojant per uždarytus vartus, juos stumia į priešingą pusę negu vartai atsidaro, ir vartų dešinėje pusėje esantis mechanizmas nulūžta, vartai lieka atidaryti, o automobilis nuvažiuoja (1 t., b. l. 46–49).

VĮ „Regitra“ duomenimis, juodos spalvos keleivinis automobilio „Porsche Cayenne Diesel“ su valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 2015 m. birželio 4 d., valdytojas-savininkas yra L. T. (1 t., b. l. 112).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, lengvojo automobilio - visureigio „Porsche Cayenne Diesel Tiptronic S“, gamybos metai 2015, 2967 kub. cm variklio darbinio tūrio, kaina be PVM 20 453,10 Eur, su PVM – 25 890,00 Eur (1 t., b. l. 113).

Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, konstatuoja, kad G. B. kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta surinktų įrodymų visuma.

Kaltinamasis G. B. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad sulaužė „(duomenys neskelbtini)“ sodų bendrijos vartus.

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė yra įrodyta liudytojo D. R. parodymais, jog 2025 m. sausio 2 d., apie 07.15 val., jam paskambino kaimynas G. K., kuris jį informavo, kad važiuodamas į darbą pamatė, kad yra sugadinti išvažiavimo vartai. Po kiek laiko per „Messenger“ programėlę paskambino V. G., kuris nurodė, kad vartus galėjo apgadinti jo posūnis, kuris norėtų su juo (liudytoju) susisiekti. 2025 m. sausio 4 d., apie 10.05 val., jam skambino, kaip jis suprato, V. G. posūnis. SMS žinutėse skambinęs asmuo nurodė, kad vartus sutvarkys. G. B., sulaužęs sodų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius vartus, padaręs sodų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ turtinę žalą, ją sodų bendrijai atlygino, t. y. sutvarkė sulaužytus vartus. Taip pat G. B. atsiprašė jo ir visos sodų bendrijos bendruomenės.

Liudytoja G. M. patvirtino, kad sužinojo iš informacijos, pateiktos socialiniame tinkle „Facebook“ esančios grupės „(duomenys neskelbtini)“, kad naktį iš 2025 m. sausio 1 d. į 2025 m. sausio 2 d. buvo apgadinti sodų bendrijos vartai. Iš pateikto vaizdo įrašo ji atpažino savo brolį ir jį informavo. Jis iškart kreipėsi į sodų bendrijos pirmininką dėl žalos atlyginimo.

Liudytoja L. T. nurodė, kad automobilis „Porsche Cayenne“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jai, tačiau juo naudojasi jos sūnus T. T..

Kaltinamojo kaltė įrodyta vaizdo įrašų apžiūros protokolu, kuriame matyti, kad vyriškis bandė rankomis atverti vartus, o vėliau automobiliu važiavo pro pravertus vartus, juos kliudydamas. Vėliau automobiliu atsitrenkė į uždarytus vartus ir, stumdamas juos priešinga atsidarymo kryptimi, nulaužė vartų mechanizmą, po ko automobilis nuvažiavo.

Be jau aptartų įrodymų G. B. kaltė įrodyta įvykio vietos apžiūros protokolu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. Z. parodymais, jog galimai vartai labiausiai buvo pažeisti pirmojo asmens, t. y. G. B., padarytais veiksmais, t. y. kuomet jis vartus laužė rankomis ir savo kūno svoriu, o vėliau kliudė automobiliu, ir kitais teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.

BK 187 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Šios nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

BK 190 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šiame skyriuje nurodytas turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos.

Įvertinus tai, kad G. B., veikdamas tiesiogine tyčia, sugadino svetimą, sodų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą, kurio vertė 943,80 Eur, kas atitinka 18 MGL, tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl G. B. nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius

Kaltinamojo G. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kaltininkas savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Kaltinamasis teistas (1 t., b. l. 127–131), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 140–143). G. B. VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesilankė, nesigydė (1 t., b. l. 153), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas (1 t., b. l. 152), todėl teismui abejoti G. B. pakaltinamumu nėra jokio pagrindo.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. B. išreiškė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju. Taip pat į bylą pateiktas D. R. prašymas nutraukti ikiteisminį tyrimą jam ir kaltinamajam susitaikius, kadangi G. B. atlygino žalą, atsiprašė.

BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 38 straipsnio 1 dalis apibrėžta taip, kad net ir nustačius nurodytų sąlygų visumą teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206-697/2015, 2K-52-942/2020). Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai, teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar tikslinga atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206-697/2015, 2K-366-222/2017). Teismo apsisprendimą taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis gali lemti nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kaltininko asmenybės ir kitų aplinkybių įvertinimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-489/2023).??? ???

G. B. kaltinamas vieno nesunkaus nusikaltimo padarymu. Dėl nusikalstamos veikos kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, kritiškai vertina savo elgesį, teisiamojo posėdžio metu teigė, kad toks jo elgesys ateityje nesikartos. Kaltinamasis po nusikalstamos veikos padarymo pats susisiekė su sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku D. R., atlygino sodų bendrijai padarytą žalą, atsiprašė pirmininko ir visos sodų bendrijos bendruomenės. Sodų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ pretenzijų kaltinamajam neturi, prašė nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. G. B. praeityje teistas tik vieną kartą, teistas už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą, paskirtą baudą yra sumokėjęs. Byloje nustatytos dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nenustatyta sunkinančių. Aptarti duomenys leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad baudžiamasis procesas kaltinamojo atžvilgiu padarė jam pakankamą prevencinį poveikį ir G. B. ateityje pakartotinai nenusikals. Nors kaltinamasis praeityje ir teistas, tačiau ankstesnį teismo sprendimą įvykdė, naujų nusikalstamų veikų sistemingai nedaro, todėl yra pagrindas manyti, jog susitaikymas su nukentėjusiuoju ir atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės atitiks baudžiamosios teisės tikslus. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti G. B. nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju. Esant visoms baudžiamajame įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla nutrauktina ((duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo

BK 72 straipsnio 5 dalis nustato, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-2-693/20192K-72-489/2020), t. y., apsaugomos teisės trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti. Kasacinės instancijos teismo praktika formuojama taip, kad tik nesant teisinio pagrindo ir / ar galimybių konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonę, sprendžiama, ar yra pagrindai ir sąlygos taikyti jos vertės (ar dalies vertės) išieškojimą. Kasacinės instancijos teismas nurodo, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, todėl teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti natūra, remdamasis BK 72 straipsnio 1–4 dalimis, ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Tais atvejais, kai nusprendžiama konfiskuoti turto vertę dėl konfiskavimo natūra netikslingumo, turi būti įsitikinta, kad toks sprendimas atitinka turto konfiskavimo tikslus, ir turi būti pateikti įtikinami tokio sprendimo motyvai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-91-303/2021, 2K-107-976/2021, 2K-201-303/2022, 2K-30-788/2023, 2K-118-788/2023). Pagal kasacinio teismo praktiką, spręsdami dėl BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos taikymo, teismai turi atsižvelgti į du aspektus: 1) byloje turi būti nustatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, leidžiančios taikyti šią išimtinę nuostatą ir ne konfiskuoti patį turtą, o išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą; 2) taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020).

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis G. B. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis automobiliu „Porsche Cayenne Diesel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra laikytinas nusikalstamos veikos priemone, todėl egzistuoja pagrindas taikyti BK 72 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias turto konfiskavimą. Tačiau baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis „Porsche Cayenne Diesel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso ne kaltinamajam, o L. T. (1 t., b. l. 112), kuri, kaltinamojo teigimu, yra jo draugo mama ir automobilį buvo perleidusi sūnui, todėl spręstinas klausimas dėl transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo.

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, lengvojo automobilio „Porsche Cayenne Diesel Tiptronic S“ kaina be PVM 20 453,10 Eur, su PVM – 25 890,00 Eur (1 t., b. l. 113). Kaltinamojo gynėjas pateikė teismui UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad automobilio „Porsche Cayenne Diesel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė su PVM yra 9 800 Eur. Tačiau teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis G. B. automobilį vairavo būdamas blaivus, dėl nusikalstamos veikos kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, atlygino žalą, taip pat į kaltinamojo turtinę padėtį, sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonės tikslai bus pasiekti ir taikant konfiskuotino turto dalį vertės atitinkančios pinigų sumos išieškojimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendžia iš kaltinamojo išieškoti konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančią pinigų sumą - 2000 Eur.

Dėl civilinio ieškinio

Byloje yra sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko D. R. pareikštas civilinis ieškinys dėl G. B. nusikalstama veika padarytos 2080 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 80).

D. R. 2025 m. rugpjūčio 14 d. prašyme nurodė, kad kaltinamasis žalą sodų bendrijai atlygino ir sodų bendrijos pirmininkas jokių pretenzijų jam neturi (1 t., b. l. 178).

(duomenys neskelbtini) straipsnyje nurodyta, kad įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas.

Nagrinėjamu atveju nustačius, kad žala sodų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ yra visiškai atlyginta, sodų bendrijos pirmininkas kaltinamajam jokių pretenzijų neturi, procesas dėl sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko D. R. pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas.

G. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas, esantis byloje (1 t., b. l. 49) – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, susitaikius su nukentėjusiuoju, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

G. B. išaiškinti, kad jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, paskirti G. B. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – išieškant iš G. B. konfiskuotino turto – automobilio „Porsche Cayenne Diesel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 2 000 Eur (du tūkstančius eurų).

Išaiškinti G. B., kad konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjus nurodytą sumą, mokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti Kauno apylinkės teismui, pristatant į teismą arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Nutraukti procesą dėl sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovo D. R. pareikšto civilinio ieškinio ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

G. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, esantį byloje (1 t., b. l. 49) – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.