- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-17
- Bylos Nr.
- 2A-567-264/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė (pirm.), Birutė Bobrel, Algirdas Remeika
- Ieškovas
- A. L.
- Atsakovas
- D. L. L.
- Advokatai
- Linas Stanislavas Bagdonas
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei dalyvaujant ieškovui A. L., atsakovės D. L. L. atstovui advokatui Linui Stanislavui Bagdonui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. L. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovei D. L. L. dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu (b. l. 3) prašė sumažinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009-03-05 sprendimu priteistą išlaikymą vaikui po 400 Lt kas mėnesį ir priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus G. L. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 Lt kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad po Kauno miesto apylinkės teismo 2009-03-05 sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė ieškovo materialinė padėtis, sumažėjo jo pajamos, jis augina dar vieną sūnų N., gim. (duomenys neskelbtini), turi mokėti už savo mokslą Vilniaus Technologijos ir Dizaino kolegijoje, ieškovo sutuoktinė nedirba.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009-12-01 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo A. L. 18 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad ieškovo pajamos iki 2009 metų kovo mėnesio buvo apie 2300 Lt (b.l. 12), iki 2009-10-01 - 2006,87 Lt, o už 2009-10 mėnesį jis gavo 1711,23 Lt (b.1.71) atskaičius mokesčius, o atskaičius išlaikymo vaikui sumą, į rankas gavo 1311,23 Lt (b.l.70). Ieškovo sutuoktinė D. L. yra vaiko priežiūros atostogose, jos gaunamos pajamos 1004,54 Lt per mėnesį (b.l.50). Ieškovas kas mėnesį sūnui N. L., gim. (duomenys neskelbtini), išleidžia po 900 Lt (b.1.73). Nekilnojamojo turto, automobilio neturi (b.1.35,36). Ieškovas pagal vartojimo sutartį paėmęs paskolą, kas mėnesį moka apie 450 Lt (b.l. 15). Ieškovo darbovietėje, atsižvelgiant į sunką bendrovės ekonominę padėtį, nuo 2009-10-01 iki 2009-12-31 gali būti mokamos 2/3 vidutinio darbo užmokesčio dydžio atlyginimas, bet ne daugiau kaip dvi savaites per mėnesį (b.1.49). Kad artimiausiu metu ieškovui bus dar sumažintas darbo užmokestis, ar bus atleistas iš darbo, tokių duomenų minėtame rašte nenurodyta. Įvertinus ieškovo ir jo sutuoktinės D. L. gaunamas pajamas ir atskaičius išlaidas: sūnaus G. išlaikymui po 400 Lt, sūnaus N. išlaikymui 450 Lt, paskolos dengimui 450 Lt ieškovo šeimai pragyvenimui lieka apie 565 Lt. Atsakovė šiuo metu nedirba, registruota darbo biržoje (b.l.53), nuo 2009m. spalio mėnesio gauna nedarbo socialinio draudimo išmoką 471 Lt (b.1.69), jai padeda ir jos sūnų išlaiko jos tėvai. Nekilnojamojo turto, transporto priemonių atsakovė neturi (b.l.55, 56). Teismas konstatavo, kad atsakovės finansinė padėtis yra blogesnė nei ieškovo. Ieškovo turtinė padėtis, lyginat su 2009 metų kovo mėnesį buvusia padėtimi, yra pablogėjusi, gaunamos pajamos sumažėjo 300 Lt, tačiau kas mėnesį ieškovas gauna 1711 Lt. Teismas spręsdamas išlaikymo sumažinimo klausimą, įvertino tai, kad atsakovas savo sūnaus N. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį išleidžia po 900 Lt, o sūnui G. L., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį išlaikymui duoda po 400 Lt. S. G. yra 3 metais vyresnis nei N., todėl ir jo poreikiai yra didesni, piniginės lėšos reikalingos ne tik priežiūrai, vystymuisi, bet ir ugdymui. Teismas nurodė, kad 2009-03-05 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu priteistas 400 Lt dydžio išlaikymas sūnui G. atitinka teismų formuojamą praktiką bei orientacinį kriterijų numatytą CK 6.461 straipsnio 2 dalyje, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA, šiuo metu 800 Lt). Teismas konstatavo, kad ieškovui teikiant sūnui G. išlaikymą po 400 Lt bus tenkinami vaiko poreikiai ir nebus pažeisti jo bei ieškovo sūnaus N. teisės ir teisėti interesai.
Šalies argumentai
Ieškovas A. L. apeliaciniu skundu (b. l. 81-82) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009-12-01 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo, kad teismas nepilnai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes ir jas neteisingai įvertino, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Apeliantas su sprendimu nesutinka dėl sekančių priežasčių:
1. Teismas neteisingai įvertino apelianto turtinę padėtį, nes neįtraukė į jo išlaidas kas mėnesį dar apie 1060,00 Lt: mokesčių už komunalines ir kitas paslaugas - vidutiniškai 300,00 Lt per mėnesį; neteisingai nurodė mokamos vartojamosios paskolos AB SEB bankui įmokų dydį t.y. 450,00 Lt per mėnesį, kai turėtų būti 570,00 Lt per mėnesį; neįtraukė mokamų kas mėnesį 190,00 Lt įmokų už įsigytą išperkamosios nuomos pagrindu kompiuterį, kurį apeliantas naudoja mokymosi tikslais, nes yra studentas.
2. Teismas, skaičiuodamas apelianto išlaidas ir pajamas, priskaičiavo ir jo sutuoktinės, D. L., pajamas, tačiau visiškai neatsižvelgė į atsakovės sutuoktinio gaunamas pajamas ir neįvertino jų bendrų šeimos pajamų.
3. Apelianto materialinė padėtis pasikeitė iš esmės, todėl jis nepajėgus teikti sūnaus G. išlaikymui kas mėnesį po 400 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovė D. L. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 87) prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).
Byloje nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2009-03-05 sprendimu pakeistas 2007-07-03 Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio, ir sūnaus G. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui iš vaiko tėvo A. L. priteistas išlaikymas po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008-09-30 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti 2009-03-05 sprendimą ir sumažinti priteistą išlaikymą sūnui G. nuo 400 Lt iki 250 Lt per mėnesį. Nurodo, kad po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė jo materialinė padėtis, sumažėjo pajamos, jis augina dar vieną sūnų N., gim. (duomenys neskelbtini), turi mokėti už savo mokslą Vilniaus Technologijos ir Dizaino kolegijoje, ieškovo sutuoktinė nedirba. Kauno miesto apylinkės teismas 2009-12-01 sprendimu ieškinį atmetė.
Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą). Pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (LAT 2004-03-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-321/2004, 2005-05-11 nutartis c. b. Nr. 3K-3-306/2005, 2005-06-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-337/2005, 2006-05-17 nutartis c. b. Nr. 3K-3-341/2006).
Apeliantas nurodo, kad teismas nepilnai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes ir jas neteisingai įvertino, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Šie apelianto argumentai nepagrįsti.
Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad po 2009-03-05 sprendimo atsakovės turtinė padėtis nepagerėjo, ji blogesnė nei ieškovo. Ieškovas nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios patvirtintų, jog jo turtinė padėtis pablogėjo iš esmės, nes nurodė tas pačias aplinkybes, kurios buvo žinomos ir įvertintos priimant 2009-03-05 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą (šalių turtinę padėtį, sūnaus G. amžių, poreikius, į tai, kad ieškovo šeimoje turėjo gimti antras vaikas ir kt. aplinkybes). Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame teismo sprendime nustatytomis bylos aplinkybėmis bei išvadomis.
Apeliacinio skundo argumentai, jog teismas neįtraukė į jo išlaidas kas mėnesį dar apie 1060,00 Lt (mokesčių už komunalines ir kitas paslaugas - vidutiniškai 300,00 Lt per mėnesį; neteisingai nurodė mokamos vartojamosios paskolos AB SEB bankui įmokų dydį t.y. 450,00 Lt per mėnesį, kai turėtų būti 570,00 Lt per mėnesį; neįtraukė mokamų kas mėnesį 190,00 Lt įmokų už įsigytą išperkamosios nuomos pagrindu kompiuterį, nepagrįsti, nes iš vartojimo paskolos sutarties matyti, kad ji gauta baldų pirkimui ir vk dengimui, todėl nepriskirtina prie būtinųjų išlaidų. Apeliantas teismui nepateikė jokių įrodymų apie kompiuterio įsigijimą, būsto nuomą ir jo mokamas komunalines išlaidas, todėl teismas neturėjo pagrindo vertinti šių aplinkybių ir į tai atsižvelgti (CPK 178 str.).
Atmestini apelianto argumentai, jog teismas, skaičiuodamas apelianto išlaidas ir pajamas, nepagrįstai priskaičiavo ir jo sutuoktinės D. L., pajamas, tačiau visiškai neatsižvelgė į atsakovės sutuoktinio gaunamas pajamas ir neįvertino jų bendrų šeimos pajamų. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovės sutuoktinio pajamos nėra reikšmingos sprendžiant šalių ginčą, kadangi atsakovės sutuoktinis neturi pareigos išlaikyti šalių sūnaus G. Teismas vertindamas ieškovo galimybę išlaikyti tiek sūnų G., tiek kitoje santuokoje auginamą vaiką pagrįstai atsižvelgė ir į ieškovo sutuoktinės turimas pajamas, nes pastaroji taip pat turi išlaikyti sūnų N.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, priteisiant vaikui išlaikymą, būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tuo atveju, kai vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki ir ji pagrįsta byloje surinktais įrodymais, teismas gali nustatyti ir mažesnį nei minimali mėnesinė alga išlaikymą. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, nagrinėjamu atveju atsakovei, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja priteistas išlaikymas. Abu tėvai yra atsakingi, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti bei tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius. Apeliantas yra darbingas, sprendimo priėmimo metu jo darbo užmokestis buvo apie 1711 Lt per mėnesį. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apeliantas nurodė, kad sūnaus N. išlaikymui kas mėnesį skiriama apie 900 Lt ( b. l.73-74), todėl kritiškai vertintini apelianto argumentai, kad jis nėra pajėgus teikti išlaikymą sūnui G. po 400 Lt kas mėnesį, kuri nėra aiškiai per didelė.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo motyvais naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Išaiškintina, jog iš esmės pasikeitus vaiko tėvo (motinos) turtinei padėčiai, bet kuris iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3. 201 str.).
Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto priteistinos apeliacinės instancijos teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš A. L. priteisti 5,46 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei į surenkamąją banko sąskaitą, įmokos kodas 5660.