Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovui J. V. dėl namo perleidimo sutarties su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos nutraukimo, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nuginčijimo ir pripažinimo negaliojančia nuo sudarymo pradžios, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas A. A. prašo pripažinti 2004-04-29 namo perleidimo sutartį su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos nutraukta dėl atsakovo esminio šios sutarties pažeidimo ir tuo pagrindu grąžinti ieškovui visą 2004-04-29 namo perleidimo sutartimi su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos atsakovui perleistą turtą; pripažinti 2004-04-29 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį nuginčyta bei negaliojančia, o šia sutartimi atsakovui perleistą turtą grąžinti ieškovui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Dėl 2004-04-29 namo perleidimo sutarties su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos nutraukimo

Ieškovas bei jo atstovas advokatas Justas Vilys teigdami, kad atsakovas nevykdė pareigos aprūpinti G. A. maistu, drabužiais, nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškia atsakovo įsipareigojimų nevykdymas, t.y. ko konkrečiai G. A. reikalavo iš atsakovo, ir ko pastarasis jai nesuteikė. Kaip jau buvo minėta, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog G. A. buvo stiprios sveikatos ir pati savarankiškai savimi pasirūpindavo (nueidavo į parduotuvę apsipirkti, pati nuvažiuodavo autobusu į Vilnių, kur parduodavo pieną ir pieno produktus iš savo ūkio, ir kt.). Be to, liko nenuneigtos atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis nuolat atveždavo G. A. maisto, jas patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai A. V., A. V., A. P., S. P., A. B.. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad jau nuo 2010 m. G. A. pati atsisakydavo atsakovo atvežto maisto. Šias aplinkybes patvirtina ne tik teismo posėdžio metu duoti atsakovo paaiškinimai ir liudytojų parodymai, bet ir 2010-07-07 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (t. 1, b.l. 103-106). Teismas kritiškai vertina ieškovo nurodytas bei liudytojų G. L., S. S. ir A. S., kurie yra ieškovo buvę kaimynai ir geri jo pažįstami, o S. S. – ieškovo pusbrolis, todėl duoda ieškovui palankius parodymus, patvirtintas aplinkybes, kad G. A. neturėjo bulvių, nes jas atsakovas buvo užrakinęs rūsyje, ir ji turėjo jų prašyti pas kaimynus, kadangi jas paneigia kitų liudytojų - A. V., kuri yra pašalinis asmuo, nesuinteresuotas bylos baigtimi, A. V., A. P., S. P., duoti parodymai, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo. Be to, tai, kad G. A. prašė bulvių pas kaimynus, visiškai neįrodo tų aplinkybių, kad atsakovas jų jai neparūpindavo arba buvo užrakinęs nuo jos bulves. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad bulvių G. A. pradėjo prašyti ir skųstis netinkama atsakovo priežiūra tik po to, kai pradėjo bendrauti su ieškovu (savo broliu), nors iki to laiko apie 6 metus ji kaimynams nebuvo sakiusi, kad atsakovas netinkamai ją prižiūri, priešingai, kaip parodė liudytojos A. V., A. B. – tai yra pašaliniai šalims žmonės, - ji buvo labai patenkinta atsakovo jos rūpinimusi. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad G. A. kokiu tai būdu reikalavo, kad atsakovas vykdytų sutartinius įsipareigojimus, o atsakovas atsisakytų tai daryti (CPK 178 str.). Įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus teismas konstatuoja, kad atsakovas tinkamai vykdė savo 2004-04-29 namo perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartimi prisimtus įsipareigojimus išlaikyti G. A., rūpintis ja.

Ieškovas taip pat teigia, kad atsakovas naudojosi G. A. banko kortele ir nuėmęs nuo jos pasisavino apie 30000 Lt (t 1, b.l. 13-24). Atsakovas neneigė aplinkybių, kad naudojosi G. A. banko kortele ir nuiminėjo nuo jos pinigus, tačiau nurodė, kad pinigus nuiminėjo nuo G. A. banko kortelės jos pačios prašymu ir atiduodavo G. A., o ne pasisavino. Teismas, vertindamas šias aplinkybės, atsižvelgia į tai, kad banko kortelė G. A. buvo išduota 2004-10-18, ir atsakovas ja naudojosi visą šį laikotarpį, bet į prokuratūrą dėl pinigų pasisavinimo ji kreipėsi tik 2010-05-17, t.y. tik po 6 metų. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (t. 2, b.l. 72-77), todėl byloje nesant pinigų pasisavinimą pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 str.), šie ieškovo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

2004-04-29 namo perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartimi atsakovas taip pat įsipareigojo, mirus G. A., ją palaidoti (t. 1, b.l. 10-11). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad, mirus G. A., ją palaidojo ieškovas (t. 2, b.l. 2, 66-68). Šių aplinkybių atsakovas neginčijo. Tačiau teismas, spręsdamas, ar atsakovas, nepalaidojęs G. A., pažeidė namo perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartį, atsižvelgia į tai, kad G. A. susirgus 2010 m. pabaigoje, ją, be atsakovo žinios, į ligoninę nuvežė ieškovas, kurio iniciatyva buvo pakeistos kelios gydymo įstaigos, bei į tai, kad susirgusi G. A. netrukus, t.y. vos po mėnesio, mirė (t. 2, b.l. 2, 54-65). Taip pat atsižvelgiama į tai, kad ieškovas, elgdamasis nesąžiningai, žinodamas, kad atsakovas yra G. A. rentos mokėtojas, kitaip tariant – globėjas, net nepranešė atsakovui apie tai, kad G. A. susirgo ir yra gydoma ligoninėje, nepranešė ir apie G. A. mirtį, pats suorganizavo jos laidotuves, nepranešė atsakovui, kur ji yra pašarvota, ir atsakovas to nežinojo, kol pats nesikreipė į policiją dėl G. A. dingimo, kuomet ir sužinojo, į kokias gydymo įstaigas ją susirgusią buvo patalpinęs ieškovas be atsakovo žinios, bei kur ji, jai mirus, buvo pašarvota; šių aplinkybių neginčijo ir pats ieškovas. Todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog atsakovas nepalaidojo G. A. ne dėl to, kad nevykdė sutarties, o dėl to, kad dėl ieškovo aktyvių ir nesąžiningų atsakovo atžvilgiu veiksmų neturėjo tokios galimybės. Tai, kad ir pati G. A. nebuvo visiškai sąžininga savo veiksmuose, patvirtinama teisme liudytoja apklaustos notarės D. A. parodymais, kuri parodė, kad jos nuomone, G. A. nebuvo iki galo sąžininga jau vien dėl to, kad 2010 metais atvykusi į jos notaro biurą ji pareiškė, kad neva ji nebuvo D. A. notaro biure ir sandorių su J. V. nepasirašė, o tai neva padariusi kita moteris; D. A. tai sukėlė didelę nuostabą, kadangi pati G. A. pasirašė sudarytose sutartyse.

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą pagal įrodymų tikimybių pusiausvyros principą, pagal jų tikrumo, sąsajumo, leistinumo, tarpusavio ryšio, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti principus, daro išvadą, kad sutarties sąlygos iki galo nebuvo įgyvendintos tik dėl to, kad pati G. A., pradėjusi bendrauti su savo broliu A. A. (ieškovu), atsisakė atsakovo paslaugų, jo paramos dėl to, kad nusprendė, jog labiau nori, kad ją rūpintųsi ieškovas – jos brolis. Pažymėtina, kad toks noras G. A. atsirado tik tuomet, kai atsakovas susirgo, dėl ko ji nusprendė, kad jis negalės toliau ją tinkamai rūpintis, ir atsisakė jo paslaugų, tuo pat metu pasikreipusi dėl jos globos į ieškovą, su kuriuo pati kategoriškai atsisakydavo bendrauti daugelį metų dėl jo jos atžvilgiu pavartoto fizinio smurto, kadangi nebeliko giminių, kurie sutiktų ją globoti. Šios aplinkybės patvirtinamos atsakovo teisme duotais paaiškinimais, liudytojų A. V., A. V., A. V. parodymais. Atkreiptinas dėmesys, kad analogiškai baigėsi G. A. santykiai ir su ja iki atsakovo globojusiu jo broliu A. V., kuriam susirgus, ji tuoj pat atsisakė jo paslaugų, kaip parodė teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. V. (t. 2, bl. 103-104), dėl ko pastarasis nedelsdamas perleido jai atgal visą jos jam perleistą turtą (t. 1, b.l. 141-144). Ieškovas neįrodė, kad G. A. atsisakė atsakovo pagalbos dėl jo netinkamai vykdomų rentos sutartyje numatytų įsipareigojimų, netenkino jos poreikių ir tuo iš esmės pažeidė sudarytą sutartį (CPK 178 str.). Todėl, nenustačius, kad atsakovas iš esmės pažeidė jo su G. A. sudarytą 2004-04-29 namo perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartį, nėra pagrindo nutraukti šią sutartį ir grąžinti ieškovui pagal sutartį G. A. atsakovui perleistą turtą (CPK 178 str., 6.464 str. 2 d).

Dėl 2004-04-29 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia

Ieškovas ginčija 2004-04-29 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį CK 1.91 str. ir CK 1.90 str. pagrindu kaip sandorį, sudarytą dėl apgaulės ir suklydimo.

Kaip konstatavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2011-03-25 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011, šie du teisiniai pagrindai nėra suderinami. Tiek dėl suklydimo (CK 1.90 str.), tiek dėl apgaulės sudarytas sandoris (CK 1.91 str.) priskiriami prie sandorių, sudarytų prieš valią contra voluntatem. Suklydimas yra ir vieno, ir kito teisinio sandorio negaliojimo pagrindo elementas, tačiau apgaule laikomas tyčinis asmens elgesys, kuriuo siekiama suklaidinti sandorio šalį ir taip ją palenkti sudaryti sandorį. Nustačius, kad sandorio šalis suklydo dėl kito asmens tyčiniu veiksmų (ar neveikimo), sandoris pripažįstamas negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu ir nustačius, kad ieškovė (viena sandorio šalis) buvo suklaidinta dėl apgaulingų atsakovo (kitos sandorio šalies) veiksmų netaikytinas CK 1.90 straipsnis.

Dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį (CK 1.91 str. 1 d.). Apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių (CK 1.91 str. 5 d.).

Teismų praktikoje, apgaulė yra aiškinama, kaip sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamos įtakos šalies valios susiformavimui.

Byloje nėra jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti apgaulės buvimo faktą sudarant 2004-04-29 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, t.y. byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas atliko kokius nors tyčinius veiksmus, siekdamas apgaule sudaryti šį sandorį, kad jis nuslėpė nuo G. A. žemės sklypo pirkimo faktą. Priešingai, byloje esantys įrodymai ir bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, jog pati G. A. pasiūlė atsakovui pirkti jai priklausantį 1,30 ha ploto žemės sklypą, šios aplinkybės nėra paneigtos jokiais byloje surinktais įrodymais (CPK 178 str.), prieš sudarant sutartį laikraštyje buvo patalpintas skelbimas apie jo pardavimą (t. 1, b.l. 100-102), sutartis yra patvirtinta notarės ir, kaip teismo posėdžio metu paliudijo ją patvirtinusi notarė D. A., G. A. buvo išaiškintas sudaromos sutarties turinys, buvo aiškinamasi, ar ji gavo pinigus. Ieškovas ir jo atstovai teigė, kad G. A. negavo iš atsakovo pinigų – 15000 Lt – už jam parduotą žemės sklypą; pažymėjo, kad sutartyje yra nurodyta, jog žemės sklypas parduodamas už 15000 Lt, kuriuos pardavėjas gavo iš pirkėjo prieš pasirašant šią sutartį, tuo tarpu teismo posėdyje liudytoja apklausta notarė parodė, kad prie jos pinigai už žemės sklypą nebuvo mokami, rašytinio įrodymo, patvirtinančio pinigų perdavimo faktą, nėra, o pati G. A. tvirtino, kad pinigų iš atsakovo negavo. Tokie ieškovo ir jo atstovų teiginiai vertintini kritikiškai ir atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Atsakovas teisme paaiškino, kad sumokėjo G. A. pinigus už žemės sklypą tą dieną, kai buvo sudaroma sutartis, atvažiavęs ryte pas G. A. į namus kartu su savo žmona; šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja teisme apklausta, prisaikdinta ir įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, atsakovo sutuoktinė A. V.. Liudytoja teismo posėdyje apklausta notarė D. A. parodė, kad sutarties punktas, kad žemės sklypas parduodamasuž 15000 Lt, kuriuos pardavėjas gavo iš pirkėjo prieš pasirašant šią sutartį, buvo įrašytas sandorį sudarinėjusių šalių prašymu; parodė, kad sandorio sudarymo metu G. A. nesakė, kad pinigų negavo; taip pat D. A. parodė, kad kartais sudarant sandorį pinigai yra mokami notaro biure, kartais pinigai mokami banke prieš sudarant sandorį ir notarui pateikiamas mokėjimo nurodymas, bet dažniausiai pinigai mokami ne notaro biure ir notarui nėra pateikiamas įrodymas, kad sandoryje sulygta suma yra sumokėta pardavėjui; paaiškino, kad notarams nėra keliamas reikalavimas, prieš įrašant sandoryje, kad pardavėjui yra sumokėti pinigai, pareikalauti pateikti įrodymus, ar yra pardavėjui sumokėta sandoryje nurodyta suma. D. A. paaiškino, kad, kadangi nuo minėto sandorio sudarymo praėjo daug laiko, ji gerai neprisimena visų sandorio sudarymo aplinkybių, galbūt jai sandorį sudarinėjusios šalys ir minėjo, kad pinigai už perkamą žemės sklypą yra sumokėti. Netikėti liudytojos D. A. parodymais teismas neturi jokio pagrindo, o tai, kad ji tiksliai neprisimena visų ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybių, visiškai paaiškinama tuo, kad nuo 2004-04-29, kai buvo sudaryti ginčijami sandoriai, praėjo daug laiko, todėl suprantama, kad notarė, kasdien sudarinėdama sandorius, negali prisiminti visų sandorių sudarymo aplinkybių. Be to, netikėtina, kad G. A., negavusi 15000 Lt iš atsakovo už jam 2004-04-29 perleistą žemės sklypą, nebūtų pareiškusi jam savo pretenzijų, o ji jas pareiškė tik 2010 metais, tai yra tik tuomet, kai ją pradėjo globoti ieškovas A. A.. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas konstatuoja, jog ieškovo teiginys, kad G. A. atsakovas nesumokėjo pinigų už žemės sklypą, yra nepagrįstas, neįrodytas, todėl atmestinas (CPK 178 str.). Liudytoja D. A. taip pat teisme parodė, kad G. A. jos notaro biure sudarė ne vieną sutartį. Parodė, kad 2004 metais G. A. atvyko į notaro biurą kartu su J. V. ir pradėjo pasakoti jai (D. A.), kad J. V. yra patikimas žmogus, todėl ji nori jam parduoti visą savo turtą. Pokalbio metu buvo išsiaiškinta, jog G. A. nori, kad J. V. ją prižiūrėtų, todėl D. A. jai pasiūlė, o šalys nusprendė sudaryti namo perleidimo sutartį su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos. Parodė, kad sudarydama sutartis G. A. suprato sandorių esmę, ji tuo metu norėjo sudaryti būtent tokias sutartis. Prieš pasirašant sutartis D. A. išsiaiškino G. A. norus ir jos valią, perskaitė jai sudaromas sutartis, išaiškino jų esmę, G. A. suprato, kokius sandorius sudaro, jai buvo įteiktos sudarytų sutarčių kopijos. G. A. laisva valia nusprendė parduoti J. V. žemės sklypą, ji tikrai norėjo parduoti jam žemės sklypą ir pasirašyti su juo namo perleidimo sutartį su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos; visi sutarčių punktai jai buvo tinkamai išaiškinti, ji juos suprato, ji – notarė - įsitikino, kad G. A. supranta pasirašomų sutarčių reikšmę, ir tuomet G. A. jas pasirašė. Bet, kaip jau paminėta anksčiau, D. A. parodė, kad jos nuomone, G. A. nebuvo iki galo sąžininga jau vien dėl to, kad 2010 metais atvykusi į jos notaro biurą ji pareiškė, kad neva ji nebuvo D. A. notaro biure ir sandorių su J. V. nepasirašė, o tai neva padariusi kita moteris; D. A. tai sukėlė didelę nuostabą, kadangi pati G. A. pasirašė sudarytose sutartyse.

Pažymėtina, kad pagal G. A. pareiškimus buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas atsakovo J. V. atžvilgiu pagal BK 145 str. 1 d., 300 str. 1 d. (dėl to, kad neva J. V. terorizavo G. A. bei klastojo dokumentus, siekdamas užvaldyti visą G. A. turtą), tačiau jis buvo nutrauktas, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (t. 1, b.l. 145-148).

Teismas įvertina ir tai, kad analogišką sutartį dėl to paties žemės sklypo pardavimo G. A. dar 2001-04-05 buvo sudariusi su atsakovo broliu A. V. (t. 1, b.l. 141), kas liudija apie tai, jog ji turėjo patirties sudarant tokio pobūdžio sutartis. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog G. A. buvo įgaliojusi atsakovą tvarkyti kito žemės sklypo grąžinimo jai dokumentus (t. 1, b.l. 110), tvarkyti, valdyti ir disponuoti kitu jai priklausančiu žemės sklypu (t. 1, b.l. 73), kas liudija apie tai, kad ji ne kartą lankėsi notaro biure ir turėjo patirties, tvarkant tokio pobūdžio reikalus.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas dėl 2004-04-29 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, kaip sudarytos dėl kitos šalies apgaulės, atmestinas kaip negrįstas.

Nenustatęs CK 1.91 str. numatyto sandorio negaliojimo pagrindo, t.y. nenustačius, jog ginčijama žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta dėl atsakovo apgaulės, teismas pasisako dėl šios sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.90 str. pagrindu, t.y. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia kaip sudarytos iš esmės suklydus.

Iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį (CK 1.90 str. 1 d.). Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 str. 2 d.). Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams (CK 1.90 str. 4 d.).

Ieškovas reikalavimą dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia grindžia tuo, jog G. A. neketino parduoti žemės sklypo atsakovui, ji buvo suklaidinta dėl atsakovo apgaulės ir kad ji negavo pinigų už parduodamą žemės sklypą.

Kaip jau buvo minėta, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog pati G. A. pasiūlė pirkti žemės sklypą atsakovui ir šios aplinkybės nėra paneigtos jokiais byloje surinktais įrodymais (CPK 178 str.). Be to, analogišką sutartį dėl to paties žemės sklypo pardavimo G. A. dar 2001-04-05 buvo sudariusi su atsakovo broliu A. V. (t. 1, b.l. 141), kas liudija apie tai, jog ji žemės sklypą jau buvo perleidusi kitam asmeniui ir jis jai nebuvo būtinas daržams sodinti, kaip teigia ieškovas. Be to, G. A. buvo atkurtos nuosavybės teisės į kitą 1,5 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris yra apie 100 metrų atstumu nuo jos namų (kaip nurodė pats ieškovas), taigi, ji turėjo kitos žemės.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog ginčijama žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis buvo notariškai patvirtinta ir, kaip jau jau anksčiau buvo paminėta, teismo posėdžio metu liudytoja apklausta notarė D. A. parodė, kad G. A. buvo išaiškintas sudaromos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties turinys, jos esminės sąlygos, ji norėjo sudaryti būtent tokias sutartis, t.y. sutartį dėl namo perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos (nors, kaip anksčiau paminėta, D. A. parodė, kad iš pradžių G. A. norėjo visą savo turtą parduoti J. V., ir tik notarei išsiaiškinus, kodėl ji nori tai padaryti – kad J. V. ją prižiūrėtų, jos pasiūlymu šalys sudarė sutartį dėl namo perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos) ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, būtent tokių sutarčių sudarymas atitiko G. A. tikrąją valią. Be to, pažymėtina, jog ieškovas net nenurodo, dėl kokių esminių sutarties sąlygų klydo G. A..

Ieškovo teiginiai, kad G. A., kuri negavo pinigų iš atsakovo už jam parduotą žemės sklypą, tikrai nebūtų pasirašiusi žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, ir tai liudija apie tai, jog ji klydo, teismo vertinami kritiškai ir atmestini anksčiau teismo išdėstytais motyvais, kadangi, kaip jau anksčiau paminėta, įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas konstatavo, jog ieškovo teiginys, kad G. A. atsakovas nesumokėjo pinigų už žemės sklypą, yra nepagrįstas, neįrodytas, todėl atmestinas (CPK 178 str.).

Ieškovas taip pat nurodė, kad G. A. buvo suklaidinta dėl atsakovo apgaulės, tačiau pažymėtina, kad, vadovaujantis CK 1.90 str. 4 d., suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, tuo tarpu ieškovas teigia, jog atsakovas apgavo G. A. siekdamas ja suklaidinti.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas dėl 2004-04-29 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, kaip sudarytos iš esmės suklydus, atmestinas kaip nepagrįstas.

Kitų ginčijamų sandorių negaliojimo pagrindų, numatytų įstatymo, ieškovas nenurodė ir sandorių kitais pagrindais neginčijo.

Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str. str.).

Teismas konstatuoja, kad ieškovas neįvykdė savo įrodinėjimo pareigos ir neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus (CPK 178 str.), nors ši pareiga šalims buvo išaiškinta nagrinėjant bylą teisme (t. 1, b.l. 84), todėl ieškinys atmestinas.

Visi kiti teismo posėdyje aptarti įrodymai nėra reikšmingi sprendžiant ginčą, todėl teismo neanalizuojami ir nevertinami. Teismas plačiau neanalizuoja ir nepasisako dėl G. A. ikiteisminių tyrimų metu duotų parodymų, kadangi jose nurodytos aplinkybės iš esmės yra nurodytos dar jos pačios teismui pateiktame ieškinyje. Be to, ikiteisminiai tyrimai G. A. pareiškimų pagrindu buvo pradėti 2010 metais, t.y. po to, kai ji susitaikė su ieškovu ir prasidėjo jos konfliktai su atsakovu, todėl G. A. ikiteisminių tyrimų metu duoti parodymai vertintini kritiškai ir atmestini bei teismas nesiremia jais priimant sprendimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal G. A. pareiškimus atsakovo J. V. atžvilgiu pradėti du ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti, nustačius, kad nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (t. 1, b.l. 145-148, t. 2, b.l. 72-77).

Atmetus ieškinį iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t.y. 2500,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovui, bei 91,14 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 93, 96, 98 str. str.).

Reikalavimo užtikrinimui ieškovo prašymu šioje byloje 2010-05-28 Trakų rajono apylinkės teismo nutarties pagrindu yra padarytas įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės į atsakovui J. V. priklausančius gyvenamąjį namą, u/n (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, u/n (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, u/n (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, u/n (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, u/n (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, u/n (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, u/n (duomenys neskelbtini), kiemo statinį, u/n (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Trakų r. sav., perleidimo draudimo, bei uždrausta atsakovui J. V. sudaryti bet kokius sandorius, susijusius su aukščiau nurodyto turto perleidimu ar bet kokiu nuosavybės teisės į šį turtą suvaržymu.

Atmetus ieškinį šia nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o sprendimui įsiteisėjus naikintinos (CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 88, 93, 96, 150, 177-178, 269, 270, 279 str. str., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš A. A. 2500 Lt 00 ct bylinėjimosi išlaidų J. V..

Priteisti iš A. A. 91 Lt 14 ct bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2010-05-28 Trakų rajono apylinkės teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu taikytas laikinąsias apsaugos priemones - padarytą įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į atsakovui J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), priklausančius gyvenamąjį namą, u/n (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, u/n (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, u/n (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, u/n (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, u/n (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, u/n (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, u/n (duomenys neskelbtini), kiemo statinį, u/n (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Trakų r. sav., perleidimo draudimo, bei draudimą atsakovui J. V. sudaryti bet kokius sandorius, susijusius su aukščiau nurodyto turto perleidimu ar bet kokiu nuosavybės teisės į šį turtą suvaržymu.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.