- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-01
- Bylos Nr.
- 2S-2575-221/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07070-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Ieškovas
- D. B.
- Atsakovas
- R. R.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui R. R. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą duodanti institucija – Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą duodanti institucija – Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartimi buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis ir civilinė byla nutraukta.
Šalies argumentai
2017 m. rugpjūčio 23 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, prašydama atnaujinti terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti, priteisti iš atsakovo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidas, kurias valstybė patyrė teikdama antrinę teisinę pagalbą ieškovei, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi atmetė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą.
Teismas nurodė, kad 2017 m. birželio 20 d. nutartyje, kuria buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, pasisakyta dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų. Priimant 2017 m. birželio 20 d. nutartį, teismo posėdyje dalyvavo ieškovė, valstybės paskirta jos atstovė advokatė Elena Gylienė ir atsakovas, tačiau nei šalys, nei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirta advokatė neišreiškė prieštaravimų dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, nepasisakė dėl išlaidų atlyginimo valstybei. Išlaidos valstybei už suteiktą antrinę teisinę pagalbą atlyginamos remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio ir 99 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t. y. proporcingai patenkintų/atmestų reikalavimų daliai. Šiuo atveju byla baigta šalims sudarius taikos sutartį ir teismui nutartimi ją patvirtinus, todėl byloje nebuvo nustatinėjama tenkintų/atmestų reikalavimų proporcija ir pagal ją skaičiuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Šalys, taikos sutartyje nurodydamos, kad pasilieka prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų, atskirai neišskyrė išlaidų už valstybės suteiktą antrinę teisinę pagalbą, todėl laikytina, kad buvo susitarta dėl visų byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų. Be to, tenkinus prašymą, būtų iš esmės keičiamos taikos sutarties sąlygos, o tai pažeistų šalių interesus.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir įpareigoti teismą priimti papildomą sprendimą. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismas ex officio privalo spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teisės aktuose nėra įtvirtinta advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą, pareiga inicijuoti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų priteisimą ir savarankiškai nuspręsti, kad sudarant taikos sutartį šios išlaidos būtų priskiriamos kurios nors šalies patiriamoms išlaidoms. Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu, patyrė ne ieškovė, kuriai buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, o valstybė, todėl šios išlaidos turi būti atlyginamos. Teismas, gavęs Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą apie patirtas išlaidas, turėjo spręsti šių išlaidų priteisimą atskirai, nesiejant su bylos šalių patirtomis asmeninėmis išlaidomis. Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo Nr. NTP-7-7344 teismui buvo pateikta 2017 m. birželio 15 d., t. y. prieš 2017 m. birželio 20 d. įvykusį teismo posėdį.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Byloje nagrinėjamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo už antrinės teisinės pagalbos suteiktas paslaugas, kuomet byla yra baigiama patvirtintus tarp proceso šalių sudarytą taikos sutartį.
Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartimi buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir civilinė byla nutraukta. Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-16-T-5000-20188 buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Valstybė, atstovaudama ieškovei, byloje patyrė 150,85 Eur išlaidas, 2017 m. birželio 15 d. pirmosios instancijos teismui buvo pateikta antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį patvirtinanti pažyma. 2017 m. rugpjūčio 23 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, prašydama atnaujinti terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti, priteisti iš atsakovo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidas, kurias valstybė patyrė teikdama antrinę teisinę pagalbą ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Pirmosios instancijos teismas atmetė šį Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą, motyvuodamas tuo, kad šalys taikos sutartyje susitarė dėl visų byloje susidariusių išlaidų, atskirai neišskirdamos išlaidų už valstybės suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Su šiuo procesiniu sprendimu nesutinka Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, atskirąjį skundą grįsdama tuo, kad pirmosios instancijos teismas ex officio privalėjo spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu, patyrė ne ieškovė, kuriai buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, o valstybė. Apeliacinės instancijos teismas šį atskirojo skundo argumentą pripažįsta pagrįstu.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos esmė yra ta, kad dalis ar visos tokios pagalbos teikimo tam tikrų kategorijų asmenims išlaidos yra apmokamos iš specialiai tam skirtų valstybės biudžeto lėšų. Asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, susijusios su civilinės bylos nagrinėjimu, išlaidų atlyginimo tvarka įtvirtinta CPK 99 straipsnio 2 dalyje, t. y. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavęs duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.
Iš šalių sudarytos taikos sutarties nustatyta, kad taikos sutarties 7 punktu (Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 6 punktu) šalys susitarė dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų viena kitai neatlyginimo, tačiau šalys neaptarė bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė valstybė, teikdama ieškovei antrinę teisinę pagalbą, atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog šalys taikos sutartyje susitarė dėl bylinėjimosi išlaidų viena kitai atlyginimo (neatlyginimo), neteikia pagrindo išvadai, kad teismas neturi spręsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei klausimo CPK numatyta tvarka.
Nagrinėjamu atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai nusprendus teikti ieškovei valstybės garantuojamą 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovei advokatą, valstybė, o ne byloje dalyvaujantys asmenys, patyrė išlaidas. Dėl to nei ieškovė, nei atsakovas, sudarydami taikos sutartį, negalėjo išspręsti klausimo dėl valstybės išlaidų, kadangi jie jų nepatyrė. Šiuo atveju bylinėjimosi išlaidas patiria valstybė, kuri tiesiogiai nedalyvauja šalims sudarant taikos sutartį, todėl šalims nesusitarus, kuri iš jų atlygins visas valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos valstybei turi būti atlygintos remiantis CPK 96 straipsniu (CPK 99 straipsnio 2 dalis).
CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Iš byloje pareikšto ieškinio, taikos sutartimi išspręstų reikalavimų, spręstina, kad buvo patenkinta 67 procentai ieškovės reikalavimų (iš trijų reikalavimų patenkinti du). Byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 96 straipsnio 4 dalis), todėl iš jo valstybei turėjo būti priteista 101,07 Eur (150,85 x 67 / 100) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma.
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl padarytų procesinės teisės normų pažeidimų ir klausimas išspręstinas iš esmės, priteisiant iš atsakovo valstybei 101,07 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
Priteisti iš atsakovo R. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) valstybei 101,07 Eur (šimto vieno euro 7 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas, nurodant, kad šios išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.