- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-03
- Bylos Nr.
- 1A-332-929/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34060-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Bielskė, Rasa Paužaitė, Eglė Gruodienė
- Nuteistasis
- A. V.
- Nukentėjusysis
- A. Š.
- Civilinis ieškovas
- A. Š.
- Advokatai
- Stasys Lileikis, Saulius Kibilda, Stasis Kibilda
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Eglės Gruodienės ir Rasos Paužaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. gynėjo advokato Stasio Lileikio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, ir jam paskirta 55 MGL (2750 eurų) dydžio baudą, nustatant 12 mėnesių terminą jai sumokėti.
Iš A. V., dalinai patenkinus civilinio ieškovo A. Š. civilinį ieškinį, priteista 266,69 eurų turtinei ir 700 eurų neturtinei žalai atlyginti bei 1050 eurų atstovo advokato paslaugoms apmokėti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Pirmos instancijos teismo nuosprendžiu A. V. nuteistas už tai, kad 2018 m. birželio 28 d. apie 07.26 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) Vilniuje, vairuodamas automobilį „VW Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) aplenkė ir užblokavo nukentėjusiojo A. Š. vairuojamą automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo, tokiu būdu sutrikdydamas eismą, išlipo iš savo automobilio, priėjo prie A. Š. automobilio ir matant pašaliniams asmenims kumščiu ne mažiau dviejų kartų sudavė A. Š. į veidą ir į dešinę ranką, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą bei padarydamas jam sumušimą dešiniajame dilbyje, taip nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatą, ir tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. V. gynėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 28 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį bei atmesti nukentėjusiojo A. Š. civilinį ieškinį. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių ir netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, dėl ko padaryta nepagrįsta išvada, kad nuteistasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
2.1. Skunde remdamasis teismų praktika nuteistojo gynėjas pažymi, kad ne bet kuri teisei priešinga veika, padaryta viešoje vietoje, vertintina kaip viešosios tvarkos pažeidimas, net jeigu ir buvo sukelti BK 284 straipsnyje numatyti padariniai. Todėl teismas, nustatęs, kad nuteistojo ir nukentėjusiojo konfliktas įvyko dėl asmeninių priežasčių bei padaręs išvadą, kad nukentėjusiajam buvo sukeltas tik fizinis skausmas ir sumuštas dešinysis dilbis, turėjo jo veiką kvalifikuoti pagal atsiradusias pasekmes, t. y. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Be to, galiojantys teisės aktai numato specialią atsakomybę asmenims, pažeidusiems Kelių eismo taisykles. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ir ANK) 420 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už pavojingą ir chuliganišką vairavimą, sukėlusį šioje teisės normoje numatytas pasekmes. Nuosprendyje nurodyti nuteistojo veiksmai - A. Š. vairuojamo automobilio aplenkimas ir užblokavimas, turėtų būti vertinami kaip Kelių eismo taisyklių pažeidimas, užtraukiantis administracinę atsakomybę.
2.2. Skunde nurodoma, kad tai, jog įvykis sukėlė tam tikrą jį mačiusio liudytojo V. B. reakciją, negali būti vertinama kaip visuomenės rimties sutrikdymas Liudytojas V. B. atsitiktinai pamatė įvykius gatvėje ir būdamas profesionalus fotografas bei suprasdamas, kad tarp kelių eismo dalyvių įvyko konfliktas, dalį jų nufilmavo. Tai, kad V. B. filmavo įvykį, neginčytinai įrodo, kad jis nebuvo šokiruotas, kitaip būtų nesugebėjęs filmuoti. Nors teismas pripažino, kad nukentėjusiojo automobilį nuteistasis aplenkė ir sustabdė dėl asmeninių priežasčių, spręsdamas dėl BK 284 straipsnio taikymo, neįvertino subjektyviųjų požymių. Nuteistasis tiek ikiteisminiame tyrime, tiek nagrinėjant bylą teisme nurodė, kad dėl nukentėjusiojo pavojingų veiksmų - staigaus stabdymo, bandymo išstumti nuteistojo vairuojamą automobilį į priešpriešinę eismo juostą, dėl ko išsigando jo kartu važiuojančios mažametės dukros, o viena iš jų susižeidė, nuteistasis nusprendė įsitikinti, ar nukentėjusysis vairuoja blaivus, todėl sustabdė savo vairuojamą automobilį. Vienai iš automobilyje vežtų nuteistojo dukrų nustatyti sužalojimai bei nukentėjusiojo pateiktas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kaip jo vairuojamas automobilis yra stumiamas į priešpriešinę eismo juostą, patvirtina automobilio sustabdymo priežastis. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistojo paskatos stabdant nukentėjusiojo vairuojamą automobilį nebuvo chuliganiškos, t. y. nėra vienos iš būtinųjų sąlygų kvalifikuoti nuteistojo veiką pagal BK 284 straipsnį.
2.3. Gynėjas nurodo, kad nukentėjusiojo parodymai nėra nuoseklūs ir jų nepatvirtina kiti įrodymai. Remiantis nukentėjusiojo parodymais, tariamas smurtavimas turėjo būti užfiksuotas nukentėjusiojo mobiliuoju telefonu nufilmuotame vaizdo įraše, tačiau jame nėra nufilmuoti, teismo nurodyti, ne mažiau kaip du smūgiai į veidą, o nufilmuotas tik nuteistojo rankos judesys su praskėstais delno pirštais (kaip nuteistasis teigia, stengiantis uždengti telefoną ir taip apsaugoti nuo filmavimo mažamečius jo vaikus). Be to, anot gynėjo, teismas taip pat šališkai sprendė, kad nuteistojo tariamą smurtavimą patvirtino liudytojas V. B.. Remiantis nukentėjusiojo parodymais, šis liudytojas, matydamas įvykį, nuo to momento, kai nukentėjusiojo vairuojamas automobilis buvo sustabdytas, turėjo matyti mažiausiai tris nuteistojo suduodamus smūgius ar bent jau rankos judesiu - ne mažiau du smūgius, suduodamus į nukentėjusiojo veidą ir vieną smūgį į ranką, tačiau liudytojas matė tik vieną.
2.4. Skunde nurodoma, kad specialisto išvadoje Nr. (-) konstatuotas sumušimas dešiniajame dilbyje nereiškia, kad šį sužalojimą padarė nuteistasis, nes išvadoje nurodyta, kad sumušimas dilbyje padarytas kietu buku daiktu, be to, joje nepaneigiama tikimybė, kad dilbį nukentėjusysis tyčia ar netyčia galėjo susižalojo pats. Iš nukentėjusiojo pateiktos filmuotos medžiagos bei jo parodymų teisme, jis filmavo atsilošęs ant priekinės automobilio keleivio sėdynės. Jo rankos, laikančios telefoną, atstumas nuo vairuotojo pusės lango buvo toks, kad nuteistasis objektyviai neturėjo fizinės galimybės suduoti į ranką smūgį. Be to, pats nukentėjusysis apie dilbio sumušimą viso proceso metu davė nenuoseklius parodymus. Specialisto išvada nepatvirtina ir dviejų smūgių sudavimo nukentėjusiajam į veidą. Su nukentėjusiojo bendravę policijos pareigūnai E. Č. ir D. J., apklausti teisme nurodė, kad nei išoriškai, nei iš nukentėjusiojo elgesio nesimatė, jog jis būtų patyręs smurtą. Visuma šių aplinkybių patvirtina, kad teismas apkaltinamąjį nuosprendį pagrindė vien tik nukentėjusiojo parodymais.
2.5. Skunde teigiama, kad teismas neįvertino ikiteisminiame tyrime padarytų grubių baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų pažeidimų ir juos nepagrįstai vertino kaip mažareikšmius. Nukentėjusiojo pareiškimas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos buvo užregistruotas 2018 m. birželio 28 d., o ikiteisminis tyrimas pradėtas tik 2018 m. liepos 11 d., t. y. po 13 dienų, dėl ko buvo pažeistas BPK 168 straipsnio 1 dalyje nustatytą 10 dienų terminas. Be to, 2018 m. liepos 11 d. ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal naujai parašytą pareiškimą, tačiau šis pareiškimas ROIK buvo įregistruotas tuo pačiu registracijos numeriu, kaip pirminis pareiškimas. Be kita ko, dar iki pradedant ikiteisminį tyrimą, nukentėjusysis buvo apklaustas liudytoju 2018 m. liepos 10 d., tačiau apklausos protokolas nebuvo užregistruotas IBPS sistemoje, o nukentėjusiojo ir jo atstovo pasirašytas tik kitą dieną, t. y. 2018 m. liepos 11 d. Nuo 2019-02-26 iki 2019-02-28 vaizdo įrašų apžiūros iš bylos dingo 4 vaizdo įrašai, kuriuose galimai buvo nufilmuotos įvykio aplinkybės, paneigiančios nukentėjusiojo pateiktų parodymų teisingumą bei patvirtinančios nuteistojo parodymus, kad ne jis, o nukentėjusysis, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, bandė jo vairuojamą automobilį išstumti per ištisinę eismo liniją į priešpriešinę eismo juostą, kas ir buvo konflikto priežastimi.
2.6. Skunde taip pat nurodoma, kad nepriklausomai nuo byloje pateikto Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau –VSAT) atsakymo, nuteistojo teiginio teisingumą, kad jis su nukentėjusiuoju buvo susitikęs darbo reikalais, jam dirbant VSAT Vilniaus rinktinėje, netiesiogiai pripažino pats nukentėjusysis. Be to, nukentėjusiojo keršto motyvo buvimą rodo dalies įvykio filmavimas telefonu, nukentėjusysis iš karto po įvykio nuvykęs į policijos komisariatą atsisakė rašyti pareiškimą, nurodydamas, kad tai padarys pasitars su advokatu, kad buvo sudaužytas jo mobiliojo telefono ekranas nurodė tik pradėjus ikiteisminį tyrimą, o įvertinant tai, kad telefonu filmuotą vaizdo įrašą jis rodė pagal iškvietimą atvykusiems policijos pareigūnams, tikėtina, kad sudaužytą mobiliojo telefono ekrano stiklą būtų pastebėjęs ir pareigūnas D. J., tačiau jis šios aplinkybės nepatvirtino. Nukentėjusysis pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie naujo telefono aparato įsigijimą, nors iš tikrųjų įsigijo kompiuterį, kas leidžia teigti, kad be keršto jis turėjo ir pasipelnymo motyvą. Teismo šališkumą taip pat patvirtina nuosprendyje padaryta išvada, jog nuteistasis turi finansinę galimybę įsigyti išskirtinius automobilius. Tačiau „VW Tiguan“ nėra išskirtinis automobilis, be to, ilgą laiką iki nuosprendžio priėmimo nuteistasis buvo bedarbis, taigi priešingai, nei teigia teismas, jis neturi finansinių galimybių įsigyti išskirtinius automobilius.
Atsiliepimas
3. Nukentėjusiojo A. S. atstovo advokato Stasio Kibildos atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą, nešališką ir surinktų įrodymų visuma pagrįstą nuosprendį. Todėl atsiliepime nesutinkama su nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais dėl ikiteisminio tyrimo metu padarytų proceso, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, teismo šališkumo.
3.1. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika, teisingai kvalifikavo A. V. veiksmus pagal BK 284 straipsnį. Nuteistasis savo veiksmais dienos metu viešoje vietoje, įžūliu elgesiu pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir nukentėjusiajam, todėl šiam būnant savo transporto priemonėje kitų žmonių akivaizdoje sudavė kumščiu į veidą ir dešinę ranką, taip nukentėjusiajam padarydamas kūno sužalojimą, įvertintą nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nuteistasis elgėsi akivaizdžiai įžūliai, be to neleistinais veiksmais, panaudodamas smurtą, sudaužė nukentėjusiajam priklausančio mobiliojo ryšio telefono ekraną, nes buvo akivaizdu, kad jį bandė atimti iš nukentėjusiojo, suvokęs, kad yra filmuojamas daromas viešosios tvarkos pažeidimas. Netoli įvykio vietos buvęs atsitiktinis, pašalinis žmogus – liudytojas V. B., kuris savo parodymuose, duotuose teismo posėdžio metu, t. y. praėjus beveik pusantrų metų po įvykio, patvirtino, kad jį sukrėtė šis įvykis, šokiravo visas vaizdas. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad minėtas konfliktas įvyko visiškai atsitiktinai, jokių priežasčių kelti konflikto nukentėjusysis niekada neturėjo. Dar ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis parodė, kad jį užpuolęs vyras, pastebėjęs, kad jis viską filmuoja mobiliojo ryšio telefonu, atidarė vairuotojo pusės duris ir bandė iš jo dešinės rankos atimti mobiliojo ryšio telefoną, kuriuo jis užfiksavo savo užpuolimą. Jis telefoną laikė labai tvirtai ir nepažįstamas vyras, norėdamas telefoną atimti, keletą kartų sudavė jam į dešinę ranką, buvo stipriai sugriebęs už dešinės rankos, kuria jis laikė telefoną.
3.2. Atsiliepime pabrėžiama, kad A. Š. nepažino nuteistojo, nes, jeigu būtų pažinęs, policijos pareigūnams būtų įvardijęs vardu ir pavarde. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistojo iniciatyva buvo inicijuotas susitikimas vienoje iš Vilniaus advokatų kontorų, į kurią buvo pakviestas A. Š., kur nukentėjusysis ir sužinojo, kas prieš jį panaudojo s smurtą, tačiau susitikimo iniciatoriai jokios iniciatyvos dėl susitaikymo, atsiprašymo, žalos atlyginimo neišreiškė. Nukentėjusysis neturėjo jokio motyvo nei kerštauti, nei juo labiau siūlyti kyšio, nei tyčia ar netyčia susižaloti pats. Nuteistojo keliama versija apie viešuosius pirkimus, kad dėl to nukentėjusysis kerštavo, yra akivaizdus melas ir šmeižtas siekiant pažeminti nukentėjusįjį dar kartą, neturint tam jokių įrodymų. Nukentėjusysis nedirba UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. gegužės mėnesio ir yra oficialiai registruotas darbo biržoje, todėl jokių galimų keršto motyvų, kaip teigia nuteistasis, nukentėjusysis nesiekė ir jokių veiksmų dėl to neatliko. Nukentėjusysis iš karto po įvykio paskambino Nr. 112, išklausė BPC pareigūno nurodymo ir, sulaukęs pagalbos, atvykusiems policijos pareigūnams papasakojo, o vėliau visas įvykio aplinkybės išdėstė raštu. Po to, tą pačią dieną nukentėjusysis susisiekė su Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus priimamuoju ir susitarė dėl vizito, apmokėjo pinigus į nurodytą sąskaitą ir paskirtu laiku, t. y. kitą dieną, atvyko ir specialistai jį priėmė bei apžiūrėjo.
3.3. Apibendrinant atsiliepime nurodytus argumentus nurodoma, kad A. V. veiksmai pagal BK 284 straipsnį kvalifikuoti teisingai. Teismas jam paskyrė teisingą bausmę, atsižvelgdamas į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai tik patvirtina, kad nukentėjusiojo patirta 266,69 eurų turtinė žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su A. V. nusikalstamais veiksmais, todėl teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė jam iš A. V. 266,69 EUR turtinei žalai atlyginti ir 700 EUR neturtinei žalai atlyginti, taip pat 1050 EUR bylinėjimosi išlaidų. Atsiliepime pateiktas papildomas prašymas priteisti A. Š. patirtas išlaidas apeliacinėje instancijoje advokato paslaugoms apmokėti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nuteistojo A. V. gynėjo apeliacinio skundo bei nukentėjusiojo atstovo atsiliepimo motyvais, įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl A. V. kaltės padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką.
5. Byloje nustatyta, kad nuteistasis A. V. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas automobilį „VW Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) aplenkė ir užblokavo nukentėjusiojo A. Š. vairuojamą automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo, tokiu būdu sutrikdydamas eismą, išlipo iš savo automobilio, priėjo prie A. Š. automobilio ir kumščiu ne mažiau dviejų kartų sudavė A. Š. į veidą ir į dešinę ranką, sukeldamas jam fizinį skausmą bei padarydamas sumušimą dešiniajame dilbyje. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas nustatė remdamasis nukentėjusiojo A. Š., liudytojo V. B. paaiškinimais, liudytojais apklaustų policijos pareigūnų E. Č. ir D. J. parodymais, specialisto išvada Nr. (-), nukentėjusiojo bei liudytojo A. B. pateiktais vaizdo įrašais, kurie buvo tiesiogiai ištirti teisiamajame posėdyje.
6. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad byloje apklaustų asmenų parodymus pirmosios instancijos teismas analizavo, vertindamas jų nuoseklumą, detalumą, logiškumą, bei lygino su kitais byloje surinktais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių. Nuteistasis A. V., apklausiamas teismo posėdyje, neneigė aplinkybių, kad 2018 m. birželio 28 d. apie 07.26 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje aplenkė ir sustabdė A. Š. vairuojamą automobilį, tačiau nurodė, kad nukentėjusysis pažeidė Kelių eismo taisyklės, todėl jis norėjo patikrinti, ar vairuotojas blaivus. Prieš A. Š. nesmurtavo, tik rankos delnu bandė uždengti jo telefono kamerą, kad pastarasis nenufilmuotų tuo metu iš automobilio išlipusių jo dukrų. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs šiuos A. V. parodymus, padarė išvadą, kad jie neatitinka tikrovės, nes juos paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.
7. Nukentėjusysis A. Š., tiek 2018 m. birželio 28 d. rašydamas paaiškinimą, tiek 2018 m. liepos 10 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo tyrėjos nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, o būtent, kad A. V. trenkė jam į veidą, bandydamas iš rankų ištraukti mobiliojo ryšio telefoną, bandė dar kelis kartus trenkti (1 t., b. l. 10), be jokio perspėjimo trenkė kumščiu keletą kartų (kiek prisimena) į kairės pusės veido sritį, norėdamas atimti telefoną, keletą kartų sudavė jam per dešinę ranką, kurioje laikė telefoną (1 t., b. l. 55). Bendrojo pagalbos centro garso įraše užfiksuota, kad nukentėjusysis iš karto po įvykio nurodė, jog nepažįstamas asmuo jį blokavo, išlipo, pradėjo jį mušti, yra nufilmuota“ (1 t., b. l. 29, 31). Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai E. Č. ir D. J. apklausų metu taip pat patvirtino, A. Š. jiems nurodė, kad nuteistasis jam sudavė į veidą. Apklausiamas teismo posėdyje A. Š. paaiškino, kad nuteistasis rėkdamas pribėgo prie jo automobilio, sudavė du kartus jam į veidą. Pirmą kartą smogė į veidą pro atvirą langą. Pamatęs, kad yra filmuojamas, jis apsisuko, sugrįžo, atidarė dureles, griebė už rankos norėdamas atimti telefoną, smogė į ranką. Nukentėjusiojo parodymai dėl esminių bylos aplinkybių yra nuoseklūs, aiškūs, neprieštaringi ir atitinkantys kitus byloje surinktus įrodymus. A. Š. tą pačią dieną (netrukus po įvykio) kreipėsi į gydymo įstaigą, jį priėmė sekančią dieną – 2018 m. birželio 29 d. Medicininiuose dokumentuose yra užfiksuota, kad jam nustatytas sumušimas dešiniame dilbyje - užpakalinio paviršiaus viršutiniame trečdalyje 4x3 cm lokalus minkštųjų audinių patinimas, padarytas kietu buku daiktu, prieš 1-2 paras iki apžiūros. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 18-19). Ši specialisto išvada pagrįstai pripažinta įrodymu, patvirtinančiu nukentėjusiojo parodymus apie nuteistojo smurtą. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų daryti bent prielaidą, kad dilbį nukentėjusysis tyčia ar netyčia galėjo susižalojo pats, kaip nurodoma apeliaciniame skunde. Nors specialisto išvadoje sužalojimai veido srityje A. Š. nenustatyti, tačiau aplinkybę, kad nuteistasis sudavė smūgius nukentėjusiajam į veidą patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Be to, kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį, nėra būtina, kad nukentėjusysis dėl smurtinių ir viešąją tvarką pažeidžiančių kaltininko veiksmų patirtų kokius nors sužalojimus.
8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. Š. parodymų nepatvirtina jo ikiteisminiam tyrimui pateiktas vaizdo įrašas, nes jame nėra nufilmuoti pirmosios instancijos teismo nustatyti ne mažiau kaip du smūgiai nukentėjusiajam į veidą, o nufilmuotas tik nuteistojo rankos judesys, taip siekiant uždengti telefoną. Atmesdama šiuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad iš A. Š. mobiliuoju telefonu nufilmuoto vaizdo įrašo matyti, kaip agresyviai nusiteikęs A. V. pribėga prie jo automobilio, pro atvirą automobilio langą kiša ranką į saloną, nukentėjusiojo telefono aparatas tuo momentu yra staigiai judinamas. Trumpam nuėjęs prie savo automobilio ir verkiančios dukros, nuteistasis vėl grįžta prie nukentėjusiojo automobilio, bando atidaryti dureles ir vaizdas nutrūksta. Nors šiame vaizdo įraše tiesiogiai nėra užfiksuoti du smūgiai A. Š. į veidą, tačiau aiškiai matyti smurtiniai, smūgiuojamojo pobūdžio A. V. judesiai ranka link automobilyje sėdinčio nukentėjusiojo, kurie akivaizdžiai nėra nukreipti vien tik uždengti mobiliojo ryšio telefoną, kaip apeliaciniame skunde teigia nuteistojo gynėjas. Teisėjų kolegijos vertinimu, visiškai logiška, kad nukentėjusysis, rankoje laikydamas mobiliojo ryšio telefoną, negalėjo tiksliai nufilmuoti A. V. suduodamų smūgių, nes jų sudavimo momentu telefonas pradėjo judėti, dėl to filmuojamas vaizdas pakrypo. Tačiau vaizdo įraše užfiksuota, kad A. V. dukra, išlipusi iš automobilio, verkdama šaukia: „tėti einam iš čia, baik“, kas taip pat leidžia spręsti, kad mergaitę išgąsdino smurtiniai nuteistojo veiksmai. Papildomai pažymėtina, kad šis vaizdo įrašas paneigia A. V. parodymus, kad jis priverstinai sustabdė nukentėjusiojo automobilį, nes norėjo įsitikinti, ar pastarasis yra blaivus. Iš vaizdo įrašo matyti, kad nuteistasis, pribėgęs prie automobilio, iš karto atlieka judesius ranka link A. Š. ir vartodamas keiksmažodžius kelis kartus klausia: „ką tu darai?“, „tu mano vaikus išgąsdinai“. Jis nukentėjusiajam neužduoda jokių klausimų dėl tariamo neblaivumo bei neatlieka kitokių veiksmų, siekdamas įsitikinti nukentėjusiojo blaivumu. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad A. V. aplenkė ir užblokavo A. Š. vairuojamą automobilį bei prie jo pribėgo vedinas pykčio ir agresijos, o ne norėdamas įsitikinti pastarojo blaivumu.
9. A. Š. parodymus apie nuteistojo veiksmus tam tikra apimtimi patvirtina ir liudytojo V. B. parodymai. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šis liudytojas, matydamas įvykį nuo to momento, kai nukentėjusiojo vairuojamas automobilis buvo sustabdytas, turėjo matyti ne mažiau du smūgius, suduodamus į nukentėjusiojo veidą ir vieną smūgį į ranką, tačiau matė tik vieną. Šie apeliacinio skundo teiginiai yra nepagrįsti, nes liudytojas V. B. patvirtino, kad nuteistojo ir nukentėjusiojo konflikto pradžios nematė, matė tik jo pabaigą, todėl tikslaus suduotų smūgių skaičiaus (įvertinus ir tai, kad jis įvykį stebėjo per atstumą) galėjo nepamatyti. Apklausiamas teismo posėdyje šis liudytojas nurodė, kad ėjo takeliu iki automobilio (duomenys neskelbtini) gatvėje, apie 30 metrų nuo jo atstumu matė du automobilius – „Toyota Prius“ ir užskersuotą „Volkswagen“. Vyko konfliktas, buvo triukšmas, matė, kad vyras per langą lyg ir smūgiavo ar bandė smūgiuoti (2 t., b. l. 33-39). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. B. analogiškai teigė, kad iš automobilio „VW Tiguan“, kuris stovėjo maždaug 1-2 m. atstumu nuo automobilio „Toyota Prius“ išlipo vyriškis, kuris greitu žingsniu priėjo prie „Toyota Prius“ automobilio, pradėjo rėkti ant „Toyota Prius“ automobilio vairuotojo, kuris tuo metu sėdėjo automobilyje ir staiga „VW Tiguan“ vairuotojas ranka, kaip jam pasirodė, sudavė arba bandė suduoti automobilio „Toyota Prius“ vairuotojui, tik nepamena, ar sudavė per atidarytas „Toyota Prius“ duris ar atidarytą langą. Jis matė tik smūgiavimą, ar smūgis buvo suduotas, jis nežino (1 t., b. l. 66). Šias liudytojo nurodytas aplinkybes iš dalies atitinka ir jo pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kad viduryje kelio yra sustoję du automobiliai, šalia automobilių stovi du vyrai. Vienas vyras stovi prie automobilio atidarytų vairuotojo pusės durelių, o kitas maždaug 2 metrų atstumu nuo jo, jiedu šnekasi, gestikuliuoja, po ko įsėda į savo automobilius (1 t., b. l. 33).
10. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nuteistasis dienos metu, viešoje vietoje - gatvių sankryžoje - aplenkė ir užblokavo A. Š. vairuojamą automobilį, sustojo, tokiu būdu sutrikdydamas eismą, be to, panaudojo fizinį smurtą - sudavė A. Š. į veidą ir į dešinę ranką, taip nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą bei sudaužydamas jam priklausančio mobiliojo ryšio telefono ekraną. Šiuos nuteistojo veiksmus matė ne tik liudytojas V. B., ėjęs gatve ir atsitiktinai pamatęs įvykį, bet ir kiti asmenys. A. V. sukeltas konfliktas atkreipė liudytojo V. B. dėmesį, jis net ėmė filmuoti konfliktą telefonu ir apklausos metu nurodė, kad pamatytas vaizdas jį šokiravo. V. B. darytame vaizdo įraše matyti, kad judrioje gatvėje šalia nuteistojo ir nukentėjusiojo automobilių sustojęs dar vienas pilkos spalvos automobilis, gretima juosta lėtai pravažiavo dar keli automobiliai. A. V. dukra išlipo iš automobilio, buvo išsigandusi ir verkė prašydama jį eiti iš čia. Pažymėtina, kad A. V. veiksmai judrioje gatvėje sukėlė blokuojant nukentėjusiojo automobilį pavojų ne tik kitiems eismo dalyviams, bet ir tuo metu automobilyje buvusioms jo mažametėms dukroms. Be kita ko, tai, kad nuteistojo vairavimas buvo pavojingas ir chuliganiškas pripažįstama ir pateiktame apeliaciniame skunde. Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad dėl aptartų nuteistojo veiksmų nukentėjusysis patyrė sužalojimą, buvo šokiruotas ir pažemintas, jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, todėl tokiais veiksmais buvo peržengtos asmeninio konflikto ribos ir sutrikdyta visuomenės rimtis. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstais laikytini apeliacinio skundo argumentai, kad A. V. veiksmai turėjo būti kvalifikuojami pagal atsiradusius padarinius t. y. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį arba jam taikoma ANK 420 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už pavojingą ir chuliganišką vairavimą.
11. A. V. apklausų metu nurodė, kad A. Š. vairavo chuliganiškai, neleido persirikiuoti ir du kartus staigiai sustabdė automobilį. Siekdamas išvengti eismo įvykio jis taip pat buvo priverstas sustabdyti savo automobilį, dėl to susižeidė automobilyje buvusi jo mažametė dukra. Tuo tarpu nukentėjusysis, apklausiamas teismo posėdyje, nurodė, kad būtent nuteistasis važiavo dideliu greičiu, „nardė“ tarp eismo juostų ir lėkė tiesiai į jį. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, daro išvadą, kad buvo išnaudotos visos įrodinėjimo galimybės siekiant patikrinti nuteistojo parodymus dėl nukentėjusiojo galimai padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Į bylą SĮ „Susisiekimo paslaugos“ pateiktuose vaizdo įrašuose A. V. ir A. Š. automobilių judėjimas iki įvykio neužfiksuotas, o liudytojas V. B. šį įvykį pamatė tada, kai abu automobiliai jau stovėjo. Visgi, iš Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo apžiūros protokolo, kuriame užfiksuotas A. V. pokalbis su operatore, matyti, kad nuteistasis nurodo, kad „mano vaikai susižeidė, bet atidaviau dabar į baseiną, tai pas medikus nesikreipėm“ (t. 1, b. l. 29-30, 31). Šie duomenys leidžia abejoti A. V. parodymais, duotais teismo posėdyje, kad jo dukra smarkiai susižeidė, spjaudėsi krauju.
12. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad net ir nustačius, kad A. Š. vairuodamas automobilį pažeidė Kelių eismo taisykles, ši aplinkybė neturėtų teisinės reikšmės kvalifikuojant A. V. veiką pagal BK 284 straipsnį. Analogiškai, kaip nepagrįsti vertintini ir apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistojo paskatos stabdant nukentėjusiojo vairuojamą automobilį nebuvo chuliganiškos, todėl jo veika neatitinka BK 284 straipsnio taikymo sąlygų. Pažymėtina, kad chuliganiškos paskatos nėra vienas būtinų aptariamo nusikaltimo sudėties požymių. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai asmeninio pobūdžio santykiams aiškintis pasirenkama vieša vieta ir būdas, kuriuo akivaizdžiai sutrikdoma visuomenės rimtis, pademonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, nesutarimai tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo negali būti sureikšminami, ir tokia veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316-222/2016). Nagrinėjamu atveju, byloje nustatytų aplinkybių vertinimas rodo, kad A. V. veiksmai (sustabdant nukentėjusiojo automobilį judrioje gatvėje ir panaudojant fizinį smurtą prieš jį) buvo nukreipti ne tik į asmeninių santykių aiškinimąsi dėl galimai padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, bet ir į viešosios tvarkos pažeidimą.
13. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nukentėjusysis A. Š., kerštaudamas dėl jam nepalankių viešųjų pirkimų rezultatų A. V. dirbant VSAT Vilniaus rinktinėje, apkaltino jį nusikalstamos veikos padarymu. Apklausiamas teismo posėdyje nuteistasis taip pat nurodė, kad A. Š., žinodamas kokiu automobiliu jis važinėja bei jo maršrutą, kelyje sukėlė pavojingas eismui sąlygas, todėl jis buvo priverstas užblokuoti nukentėjusiojo automobilį bei įsitikinti jo blaivumu. Šiuos nuteistojo argumentus pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kaip jo gynybinę versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaip matyti iš bylos medžiagos, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo surinkti papildomi duomenys, tačiau jie nepatvirtino, kad nukentėjusysis turėjo tikslą išprovokuoti ir neteisingai apkaltinti nuteistąjį. Iš prokurorės 2019 m. lapkričio 29 d. paklausimo matyti, kad VSAT Vilniaus pasienio rinktinės buvo prašyta pateikti duomenis, ar laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 8 d. iki birželio 20 d. pas tuo metu VSAT Vilniaus pasienio rinktinėje dirbusį A. V. buvo atvykęs A. Š., taip pat pateikti tai patvirtinančių dokumentų (registracijos žurnalo) kopijas ar išrašus (t. 2, b. l. 76). Vilniaus pasienio rinktinės vado pavaduotojo E. J. rašte pateiktas atsakymas, kad minėtu laikotarpiu duomenų apie A. Š. atvykimą į VSAT Vilniaus pasienio rinktinę nėra. Kiti nuteistojo pateikti duomenys (t. 2, b. l. 56-62) apie viešuosius pirkimus taip pat nei patvirtina, nei paneigia jo nurodytus argumentus dėl nukentėjusiojo A. Š. galimo kerštavimo dėl kaltinamojo anksčiau vykdytų pareigų VSAT viešųjų pirkimų srityje. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai atkreiptas dėmesys ir į tai, kad aptariamą kerštavimo versiją A. V. nurodė pirmosios instancijos teisme, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu tokių argumentų nuteistasis neišsakė.
14. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl galimai ikiteisminio tyrimo metu padarytų baudžiamojo proceso pažeidimų, nurodant, kad po vaizdo įrašų apžiūros iš bylos dingo 4 vaizdo įrašai, kuriuose galimai buvo nufilmuotos įvykio aplinkybės, patvirtinančios kad nukentėjusysis grubiai pažeidė Kelių eismo taisykles. Kaip matyti iš bylos duomenų, aiškinantis šią aplinkybę pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo apklausta liudytoja (vyresnioji tyrėja) K. L., kuri paaiškino, kad nurodydama įrašų skaičių apsiriko. Naudojo programėlę, kad galėtų peržiūrėti SĮ „Susisiekimo paslaugos“ vaizdo įrašus, todėl jie buvo konvertuoti į kitą formatą, tačiau bylai reikšmingos aplinkybės juose nebuvo užfiksuotos (2 t., b. l. 33-39). Teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad SĮ „Susisiekimo paslaugos“ vaizdo įrašai ((duomenys neskelbtini)) būtų suklastoti. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti, gynėjo vertinimu, padaryti proceso pažeidimai, o būtent, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas, praleidus BPK 168 straipsnio 1 dalyje nustatytą 10 dienų terminą, nukentėjusiojo pareiškimas ROIK buvo įregistruotas tuo pačiu registracijos numeriu, kaip pirminis pareiškimas, o jo apklausos protokolas nebuvo užregistruotas IBPS sistemoje, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nuosprendį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pakankamai išsamiai analizavo ir A. Š. telefono „Xiomi Mi Note3“ sugadinimo aplinkybes, tinkamai nustatė nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos dydį bei motyvuotai atmetė nuteistojo versiją, kad jis įvykio metu šio telefono nesugadino, bei kad nukentėjusysis įsigijo naują kompiuterį, bet ne telefoną. Teisėjų kolegija su šiais argumentais sutinka, todėl jų nekartoja.
15. Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo A. V. veiksmai atitinka BK 284 straipsnyje nusikalstamos veikos sudėties požymius. Už šią nusikalstamą veiką nuteistajam paskirta bausmė – bauda, kurios dydis nustatytas artimas minimaliam, individualizuota teisingai ir nei savo dydžiu, nei rūšimi nėra per griežta. Pirmosios instancijos teismas nepadarė materialiosios teisės ar procesinių pažeidimų, dėl kurių turėtų būti naikinamas ar keičiamas skundžiamas nuosprendis, todėl nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.
16. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nukentėjusiojo A. Š. atstovas prašė priteisti iš nuteistojo išlaidas, kurias nukentėjusysis patyrė apmokėdamas atstovo teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme, t. y. už atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimą ir parengimą – 400 eurų bei nukentėjusiojo atstovavimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje – 100 eurų. Kaip įrodymas buvo pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas bei mokėjimo nurodymai dėl 100 ir 400 eurų (t. 2, b. l. 146-147, 156-157). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad buvo nagrinėjamas nuteistojo apeliacinis skundas, įvertinusi pateiktų apeliacinio skundo bei nukentėjusiojo atsiliepimo apimtis bei apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatus, bylos sudėtingumą, protingumo ir sąžiningumo principus, daro išvadą, kad prašymas priteisti proceso išlaidas apeliacinės instancijos teisme yra pagrįstas, prašoma priteisti išlaidų suma nėra neadekvati, todėl turi būti atlyginta pilna apimtimi. Atsižvelgiant į tai, iš nuteistojo A. V. nukentėjusiajam A. Š. priteisinta 500 Eur advokato, kuris dalyvavo apeliacinėje instancijoje kaip jo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. V. gynėjo advokato Stasio Lileikio apeliacinį skundą atmesti.
Nukentėjusiajam A. Š. priteisti 500 (penkių šimtų) eurų dydžio turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo apeliacinėje instancijoje kaip jo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.