Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erinija Kazlauskienė viešame teismo posėdyje, sekretoriaujant Simonai Šukytei, Ugnei Martinauskaitei, dalyvaujant ieškovo atstovėms advokatei V. T., V. B., atsakovui S. Z., išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Paslaugos būstui“ ieškinį atsakovui S. Z. dėl skolos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas pareiškė reikalavimus priteisti iš atsakovo 395,38 Lt skolos (368,83 Lt už atliktus remonto darbus ir 26,55 Lt delspinigius), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu ieškovas nurodė aplinkybes, kad atsakovas tinkamai nevykdo savo pareigos atsiskaityti už atliktus elektros remonto darbus, todėl susidarė įsiskolinimas 395,38 Lt (b.l. 2-3).

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, paaiškino, kad ieškovas, vykdydamas funkcijas, atliko (duomenys neskelbtini) namo elektros instaliacijos remonto darbus. Namas buvo labai senas, nustatyta avarinė būklė, todėl gyventojų sutikimas buvo nereikalingas. Atlikus remonto darbus, paskaičiuota mokėtina suma kiekvienam gyventojui, tačiau atsakovas jau daugiau nei dvejus metus nesumokėjo priskaičiuotos sumos. Byloje yra įrodymai, kad darbai buvo atlikti tinkamai. Visas remontas kainavo 2621,38 Lt, namo bendras plotas yra 180,17 kv.m., 2621,38/180,17= 14,55 Lt už vieną kvadratą. Padauginus šitą sumą iš atsakovo buto ploto, kuris yra 25,35 Lt, gaunasi 368,84 Lt. Rekonstruota visa elektros instaliacijos sistema, iki tos ribos, kas įeina į žmonių butus, negali sumažinti atliktų darbų kainos, kadangi mano, kad darbai, kuriuos atsakovas atliko 2006 metais, buvo atlikti atsakovo asmeniniams poreikiams. Atsakovo kabelis buvo netinkamas dėl techninių priežasčių, kadangi buvo reikalingas 5 gyslų kabelis, nes reikėjo pravesti 3 fazes, o atsakovo kabelis buvo 3 gyslų su viena faze. Atsakovo laidas buvo nuimtas, suvyniotas ir padėtas prie atsakovo durų. Atsakovo pateikti įrodymai įrodo, kad darbai buvo atlikti tik atsakovo bute.

Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu nesutiko, paaiškino, kad kiekvienam butui elektros buvo skirta tik po 1,5 kilovato, 2006 metais nuėjo ir paprašė ieškovo, kad už savo lėšas leistų įsivesti kabelį. Tik įvykdžius visas iškeltas sąlygas, darbai buvo atlikti, priduoti ieškovui. Fakto, kad 2011 metais atlikti darbai yra nereikalingi neginčija, darbai atlikti tinkamai, kokybiškai, tačiau remonto sumą reikėjo išdalinti 5 butams, o ne 6, nes jis jau buvo viską susitvarkęs pats ir antrą kartą mokėti už ieškovo atliktus darbus jo butui neturi. Sutinka, kad visam namui reikėjo įvesti vieną kabelį, kad visa elektros sistema, kuri buvo įrengta 2011 metais, priklauso namo gyventojams, visa elektros instaliacija yra bendroji dalinė savininkų nuosavybė. Niekas jo įdėtų pinigų nekompensavo, priešieškinio šioje byloje dėl padarytos žalos nepageidauja pareikšti, priešieškinį pareikš kitoje byloje. Sutiktų sumokėti ne daugiau nei 50 Lt už bendro naudojimo patalpų apšvietimo tinklą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Vertinant byloje esančių įrodymų visumą nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 15). Ieškovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-04-14 įsakymu Nr. AD1-608 yra paskirtas namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriumi (b.l.6-11). Atlikus patikrinimą, 2010-11-25 priimtas avarinės būklės aktas, kuriuo nutarta skubiai atlikti elektros instaliacijos remonto darbus daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kadangi nustatyta, jog esamo stovio namo elektros instaliacija naudojimui yra nesaugi (b.l. 17). 2011-01-03 ieškovės įsakymu Nr. 1 nutarta atlikti apklausą dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), magistralinių tinklų keitimo pagal leistiną vartoti gyventojams elektros galią, bendro naudojimo patalpų apšvietimo tinklo keitimo, įvadinio namo paskirstymo skydo remonto, įvadinių skydų į gyventojų butus remonto (b.l. 18). UAB „Tobula instaliacija“ atliko remonto darbus ir pateikė 2011-05-02 PVM sąskaitą-faktūrą TOB Nr. 0409 2621,38 Lt sumai (b.l. 33-34). Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus raštas patvirtina, kad elektros įrenginių nuo pastato įvado iki esamų apskaitų skydų laiptinėse remonto (keitimo) darbai atlikti tinkamai (b.l. 63-64). Fakto, kad darbai atlikti kokybiškai ir tinkamai neginčija ir pats atsakovas (b.l. 80). Atsakovas už elektros remonto darbus nesumokėjo, įsiskolinimas 368,83 Lt, paskaičiuoti 26,55 Lt delspinigiai (b.l. 12).

Byloje iškilo ginčas tarp ieškovo, kaip bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, ir atsakovo, kaip daugiabučio namo patalpų savininko, pareigos proporcingai apmokėti su bendruoju turtu susijusias išlaidas, tai yra, elektros instaliacijos remonto išlaidas.

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos CK 4.72 straipsnio 1 dalyje bendroji nuosavybės teisė apibrėžiama kaip dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti.

Bendrosios nuosavybės teisę ir įstatyminį bendraturčių tarpusavio santykių sureguliavimo režimą, kaip ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja Civilinio kodekso IV knygos V skyriaus IV skirsnio normos.

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja DNSBĮ 2 straipsnio 15 dalis, pagal kurią pastato bendrojo naudojimo objektai yra 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, kitų balkonų ir lodžijų išorinės (fasado) konstrukcijos, išorės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos, stogeliai); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas.

Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 5 dalis).

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendrojo naudojimo elektros įranga. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas 2011 m. atliko bendrojo naudojimo elektros įrenginių, instaliacijos remonto darbus.

Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, ieškovas reiškia reikalavimą atsakovui apmokėti už magistralinių tinklų keitimą, bendrojo naudojimo patalpų apšvietimo tinklo keitimą, įvadinio namo paskirstymo skydo, įvadinių skydų į gyventojų butus remontą.

Lietuvos Respublikos CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal Lietuvos Respublikos CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.

Formuojama teismų praktika, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (LAT 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003, LAT 2003 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2003) ir kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (LAT 2009-11-27 nutartis byloje Nr. 3K-7-515/2009).

Aptariamos bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifiką lemia, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo.

Kai pareikštas reikalavimas dėl aptariamų įstatyminių pareigų vykdymo priteisimo, svarbu atriboti, kurios išlaidos skirtos bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti, o kurios – bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti.

Lietuvos Respublikos CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato šios bendrosios taisyklės išimtį, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo Lietuvos Respublikos CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.

Šie reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme, aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002/2010 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (toliau – Reglamentas) su pakeitimais. Nurodytas Reglamentas apibrėžia gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus (1 punktas). Reglamentas yra privalomas gyvenamųjų namų naudotojams, techniniams prižiūrėtojams, savivaldybių administracijoms, vykdančioms statinių naudojimo priežiūrą (Reglamento 2 punktas). Šio Reglamento 5–5.2.2. punktai numato, kad privalomųjų reikalavimų visumą sudaro: reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus; mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos saugojimo, reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registro duomenyse, būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos. Reglamento 6 punktas numato, kad gyvenamojo namo savybės turi atitikti privalomųjų reikalavimų visumą per visą ekonomiškai pagrįstą gyvenamojo namo trukmę. Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas nuolatine gyvenamojo namo priežiūra, inžinerinės įrangos techniniu aptarnavimu ir kitais prevenciniais darbais; esminiu energijos taupymu ir šilumos išsaugojimu; gyvenamojo namo ir jo dalių atnaujinimo darbais; įskaitant energijos taupymo priemonių įgyvendinimą; gyvenamojo namo avarijų likvidavimo darbais (Reglamento 7–7.4 punktai). Reglamento prasme privalomieji darbai – atskiri ar kompleksas darbų, kuriuos atlikus užtikrinama gyvenamojo namo būklė, atitinkanti statinių naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų visumą (Reglamento 4.3 punktas).

Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atlikus elektros tinklų patikrinimą nustatyta, kad ant namo fasado išorinės sienos sujungimų dėžutės, išeinančios linijos į gyventojų apskaitos skydus, be apsaugos aparatų; visas namo gyventojų elektros tinklas pajungtas nuo vienos fazės, nors AB „VST“ paklotas 4x16 įvadinis namo kabelis iki fasado išorinės sienos sujungimų dėžutės; į II laiptinės gyventojų įvadinės apskaitos skydą paklotas potinkinis, neapsaugotas laidininkas su šviesai neatsparia išorine izoliacija, namo fasadu; todėl esamo stovio namo elektros instaliacija naudojimui yra nesaugi. Iš esmės atsakovas šių aplinkybių neginčija.

Esant nustatytoms aplinkybėms, nurodytam teisiniam reglamentavimui, yra pagrindas išvadai padaryti, jog buvo atlikti darbai, privalomiesiems reikalavimams užtikrinti, todėl išlaidos, atliekant šiuos darbus, yra susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.

Atsakovas nesutinka, kad turi mokėti už atliktus darbus, kadangi 2006 m. elektros remonto darbus jau atliko savo lėšomis, neturi pareigos apmokėti antrą kartą už atliktus darbus. Ieškovas nurodo, kad 2006 m. atsakovo atlikti darbai buvo atlikti asmeniniams poreikiams tenkinti, atsakovo panaudotų kabelių, kitų medžiagų nebuvo galimybės panaudoti, atliekant darbu dėl techninių galimybių.

Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatytos aplinkybės, kad atsakovas didino savo buto įvado galią (galia padidinta nuo 2 kw iki 8 kw) ir įrengė atskirą vienfazį kabelį iki jam priklausančios apskaitos bendrame apskaitų skyde, kurį 2006-12-01 elektros tinklo nuosavybės ribų aktu Nr. RA 06-17-1268 pasirašytu trišaliu aktu perdavė eksploatuoti ieškovui, galia buvo padidinta dėl elektrinės viryklės (b.l. 41-60). Teismo nuomone, esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, yra pagrindas išvadai padaryti, kad 2006 m. atsakovo atliktas jo nurodomas remontas buvo skirtas atsakovo asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti, tai yra, jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute turėti elektrinę viryklę, o ne bendrajam turtui išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti.

Atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo nesutikimo motyvus su ieškiniu, kad jis 2006 metais atliko tokius pačius darbus, panaudojo medžiagas, kuriuos buvo galimybė panaudoti ieškovei, atliekant elektros instaliacijos remontą 2011 metais. Iš ieškovės atstovės V. B. paaiškinimų, schemos (b.l. 79, 82), nustatyta, buvo įrengta trifazė sistema, kabelis penkių gyslų, o atsakovo buvo įrengta vienfazė sistema su trijų gyslų kabeliu.

Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovo kabelis buvo suvyniotas ir padėtas prie durų. Atsakovas teigia, kad ieškovas kabelio negrąžino, nekompensavo išlaidų už išmontuotą elektros instaliaciją. Atsakovas dėl patirtų nuostolių priešieškinio šioje byloje nereiškė, nors tokia teisė buvo išaiškinta, atlyginti nuostolių neprašė, todėl teismas šiuo klausimu ir nepasisako. Atsakovui išaiškintina, kad dėl patirtų nuostolių atlyginimo atsakovas su ieškiniu gali kreiptis į teismą civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, atsakovui nuosavybės teise priklauso 25,35 kv.m. bendro ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini), jam kyla pareiga proporcingai savo turimai daliai išlaikyti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius bendrojo naudojimo objektus. 2011 m. atlikti elektros remonto darbai atitinka įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus privalomuosius reikalavimus, atlikti kokybiškai, todėl buto ir kitų patalpų savininkas, kaip bendraturtis, privalo apmokėti šių darbų išlaidas. Aplinkybė, kad atsakovas 2006 m. savo asmeninėms reikmėms atliko elektros remontą, nepašalina įstatyme numatytos savininko pareigos apmokėti išlaidas už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, išlaikymą, remontą.

Butų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (Lietuvos Respublikos CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama (Lietuvos Respublikos CK 6.59 straipsnis).

Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir nurodytam teisiniam reguliavimui, pripažįstama, kad atsakovas yra įgijęs prievolę ieškovui sumokėti už atliktus elektros remonto darbus, tačiau šios prievolės nevykdė ir laikomas pažeidusiu prievolę, todėl jis turi pareigą atlyginti įgytos prievolės pažeidimu padarytus nuostolius ir netesybas (Lietuvos Respublikos CK 6.1 straipsnis, 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

UAB „Tobula instaliacija“ už atliktus darbus (įvadinės paskirstymo spintos ant namo sienos rekonstrukcija, paskirstymo skydo laiptinėje rekonstrukcija, laidų, kabelių tiesimas, jungiklių montavimas, magistralinio kabelio tiesimas, įžeminimo kontūrų įrengimas) pateikė ieškovei 2011-05-02 PVM sąskaitą-faktūrą TOB Nr. 0409 2621,38 Lt sumai. Atsakovas atliktų UAB „Tobula instaliacija“ darbų apimties ir kainos pagrįstumo neginčijo. Atsakovui tenkanti mokėti dalis sudaro 368,83 Lt (2621,38/180,17= 14,55 Ltx25,35 = 368,83).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas dėl remonto išlaidų priteisimo laikytinas pagrįstas, todėl tenkintinas, iš atsakovo priteistina už elektros remonto darbus 368,83 Lt.

Atsakovas už elektros remonto darbus ieškovei nesumokėjo nuo 2011 m., todėl atsakovė paskaičiavo 26,55 Lt delspinigius. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu, ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Ieškovė delspinigius paskaičiavo už 6 mėnesius (368,83x0,04:181), todėl iš atsakovo yra pagrindas priteisti 26,55 Lt delspinigius (1995-01-25 LR Vyriausybės nutarimo Nr.124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ 3.1 punktas).

Iš atsakovo yra pagrindas priteisti ieškovui 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo (Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje yra įrodymai apie ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas – 72,00 Lt žyminio mokesčio (b.l. 4). Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas, todėl ieškovo bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo.

Pagal 2011-11-17 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10,00 Lt. Nustatyta, kad byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma neviršija 10,00 Lt, todėl išlaidos valstybei nepriteistinos (Lietuvos Respublikos CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260, 263, 284 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo S. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), 368,83 Lt (tris šimtus šešiasdešimt aštuonis Lt 83 ct), skolos, 26,55 Lt (dvidešimt šešis Lt 55 ct) delspinigius, iš viso 395,38 Lt, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2013-05-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 72,00 Lt (septyniasdešimt du Lt) žyminio mokesčio ieškovui UAB „Paslaugos būstui“, esančiam L. Giros g. 4, Klaipėdoje, įmonės kodas 140337250.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu nuo sprendimo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.