- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-16
- Bylos Nr.
- I-8280-596/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02110-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- V. T.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Advokatai
- Regina Agrba
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė, dalyvaujant pareiškėjo V. T. atstovei advokatei Reginai Agrbai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. T. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino 2015-05-04, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 4 000 Eur neturtinę žalą. Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2005-03-14 iki 2009-02-09 buvo laikomas Lukiškių TI-K nežmoniškomis sąlygomis. Kameros buvo drėgnos ir šaltos, nevėdinamos, dirbtinė šviesa degė visą parą, plotas vienam asmeniui neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų, dėl to negalėjo laisvai judėti, sanitarinis mazgas atskirtas nuo gyvenamosios erdvės tik pertvara, stalas stovėjo vieno metro atstumu nuo sanitarinio mazgo, kamerų langai buvo maži ir uždengti metalinėmis sklendėmis, nebuvo karšto vandens, kai kurie kaliniai rūkė pačioje kameroje. Pareiškėjas neturėjo jokios veiklos už kameros ribų, išskyrus kasdienį valandos trukmės pasivaikščiojimą, todėl likusią dienos dalį buvo laikomas kameroje. Lukiškių TI-K maistas ir teikiamos medicinos paslaugos buvo nepatenkinamos, jam teko valgyti atšalusį maistą, kadangi prie kameroje esančio stalo neužtekdavo vietos visiems kalintiems asmenims. Dėl laikymo nepriimtinomis sąlygomis pablogėjo pareiškėjo sveikata, jam ne kartą teko gulėti ligoninėje, neigiamas pasekmes jaučia iki dabar, patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurios nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Pareiškėjas taip pat remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose. Nurodo, kad ieškinio senaties terminas jo atžvilgiu negali būti taikomas, kadangi teisė pateikti skundą pareiškėjo atžvilgiu atsirado 2014-11-14, kai buvo lygtinai paleistas iš Pravieniškių pataisos namų-atviros kolonijos, 3-ojo sektoriaus (b. l. 38–43).
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remdamasi jame išdėstytais argumentais. Papildomai nurodė, kad pareiškėjas ieškinio senaties termino dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra praleidęs, tačiau tuo atveju, jei teismas laikytų, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, jį prašo atnaujinti dėl objektyvių priežasčių, susijusių su tuo, kad po laikotarpio, praleisto Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, pareiškėjas toliau atlikinėjo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, iš kur buvo paleistas tik 2014 m. lapkričio mėnesį. Būdamas nelaisvėje pareiškėjas, kuris neturi teisinio išsilavinimo, be advokato pagalbos nebūtų sugebėjęs parengti teismui skundo, atitinkančio įstatymo reikalavimus, todėl šias priežastis prašo laikyti svarbiomis.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas per laikotarpį nuo 2005-03-14 iki 2009-02-04, išskyrus laikotarpius nuo 2005-03-23 iki 2005-04-01, nuo 2006-07-10 iki 2006-07-14, nuo 2006-07-31 iki 2006-08-11, nuo 2007-07-10 iki 2007-07-20, nuo 2007-08-20 iki 2007-08-23, nuo 2007-09-11 iki 2007-09-19, nuo 2008-03-26 iki 2008-04-01, nuo 2008-09-23 iki 2008-09-30, nuo 2008-11-02 iki 2008-11-14, buvo laikomas Lukiškių TI-K. Nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto. Pažymi, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Nurodo, kad Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą. Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra – 954. Tačiau šis skaičius nuolat viršijamas. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems, todėl negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 str. nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Dėl šių aplinkybių, kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos. Esant tokiai situacijai, administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką ir atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas taip pat kitas teisės aktuose nustatytas inventorius. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) yra išduodami į kameras. Taip pat išduodama soda, skirta kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti. Už administracijos reikalavimų nevykdymą yra skiriamos nuobaudos. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri kiekvienais metais buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka minėtus darbus, patalpų priežiūrą ir profilaktinius patikrinimus. Pažymi, kad nuo 2015 metų Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Dėl kamerų remonto nurodo, kad kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji patys piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją ir pan.
Taip pat nurodo, kad sprendžiant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai turėjo įtakos atsirasti pareiškėjo nurodytai žalai. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, o reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Pažymi, kad tam tikras suimtųįų/nuteistųįų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita. Taip pat prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti CK 1.125 str. 8 d. nustatytą ieškinio senatį (b. l. 51–58).
Atsakovės atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
2015-05-11 teismo nutartimi buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą toje dalyje, kuria prašoma priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, 1 622 Eurus turtinės žalos advokato pagalbai apmokėti ir 8 574 Eurus neturtinės žalos, atsiradusios dėl pareiškėjui netinkamai parinktos bausmės atlikimo vietos laikotarpiu nuo 2005-03-14 iki 2009-02-04 bei priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, 10 318 Eurų neturtinės žalos, atsiradusios dėl negalėjimo laiku pasinaudoti lygtinio paleidimo teise. Šioje byloje nagrinėjamas pareiškėjo skundas dalyje dėl 4 000 Eur neturtinės žalos dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime priteisimo už laikotarpį nuo 2005-03-14 iki 2009-08-09.
Pareiškėjo paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2005-02-08 atvyko į Lukiškių TI-K, kur buvo laikomas: 2005-02-08 kameroje Nr. 112, 2005-02-10 – kameroje Nr. 321, 2005-06-08 – kameroje Nr. 327, 2005-06-16 – kameroje Nr. 228, 2005-07-04 – kameroje Nr. 235, 2005-10-05 – kameroje Nr. 75, 2006-08-11 – kameroje Nr. 123, 2006-08-16 – kameroje Nr. 75, 2007-07-20 – kameroje Nr. 71, 2008-02-21 – kameroje Nr. 88A, 2009-02-20 išvyko į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją, 3ąjį sektorių (b. l. 51–58).
Pareiškėjas savo reikalavimą priteisti jam neturtinę žalą grindžia netinkamomis jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygomis, t. y. kad laikotarpiu nuo 2005-03-14 iki 2009-02-09 jam nebuvo užtikrintas teisės aktų nustatytas minimalus plotas kameroje, kameros buvo drėgnos ir šaltos, nevėdinamos, dirbtinė šviesa degė visą parą, sanitarinė patalpa buvo kameroje ir atskirta tik pertvara, stalas stovėjo vieno metro atstumu nuo sanitarinio mazgo, kamerų langai buvo maži bei papildomai uždengti metalinėmis sklendėmis, nebuvo karšto vandens, kai kurie kaliniai rūkė pačioje kameroje, pareiškėjui buvo teikiamas netinkamas maistas ir medicinos paslaugos, jam teko valgyti atšalusį maistą, ir prašo priteisti 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 str. prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 str. 1 d. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Minėta, kad pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2005-03-14 iki 2009-08-09. Atsakovė pareiškėjo reikalavimui prašo taikyti CK 1.125 str. 8 d. nustatytą ieškinio senatį.
CK 1.124 str. 1 d. nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. CK 1.125 str. 8 d. nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, o CK 1.127 str. 1 d. – ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, o 5 d. nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. CK 1.126 str. 2 d. nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Kaip nustatyta bylos medžiaga, pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2005-02-08 ir buvo laikomas iki 2009-02-20 (b. l. 51–58). Pagal CK 1.131 str. 1 d. ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti.
Atsižvelgiant į atsakovės reikalavimą taikyti ieškinio senatį ir CK 1.125 str. 8 d. nuostatą, kad reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas, taip pat CK 1.127 str. 5 d., į tai, kad skundas dėl netinkamų sąlygų Lukiškių TI-K teismui buvo pateiktas 2015-04-10 (b. l. 1-6), pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2005-03-14 iki 2009-02-09 negali būti tenkinamas. Pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą nėra: CK 1.131 str. 2 d. nustato, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistojo teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. CK ir kiti įstatymai nenustato aplinkybių, kurias nustačius yra pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti, taip pat nėra įvardinti ir kriterijai, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant išimtinai tik į ieškovo interesus: kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos viešųjų interesų užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą pusiausvyros.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, o tai, kad teisė pateikti skundą, pareiškėjo nuomone, atsirado 2014-11-14, kai pareiškėjas buvo lygtinai paleistas iš Pravieniškių pataisos namų-atviros kolonijos, nurodyto vertinimo nekeičia. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K jautė nepatogumus, sutriko sveikata, patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, todėl jis turėjo ir galėjo suvokti, kad jo teisės gali būti pažeidžiamos. Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises. Įvertinęs administracinėje byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo atnaujinti pareiškėjo praleistą ieškinio senaties terminą.
Byloje nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, o ginčo šalis reikalauja ieškinio senatį taikyti, teismas gali skundą atmesti, motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu. Tokiu atveju teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstyti argumentų dėl pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo nebūtina, pakanka teismo sprendimą motyvuoti ieškinio senaties taikymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-06-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-2256-12).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. T. skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.