- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-27
- Bylos Nr.
- e2YT-293-204/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Bagdonienė
- Pareiškėjas
- T. B.
- Suinteresuotas asmuo
- I. S., D. D., VĮ Turto bankui, Šilutės rajono 3-iojo notaro biuro
- Advokatai
- Irma Grikšelieneiir
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjo T. B. atstovei advokatei Irmai Grikšelienei ir pareiškėjo atstovei pagal įgaliojimą A. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. S., D. D., VĮ Turto bankui, Šilutės rajono 3-iojo notaro biuro notarei Astai Aukštakalnienei dėl juridinio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Suinteresuoti asmenys I. S., D. D., VĮ Turto banko atstovas, Šilutės rajono 3-iojo notaro biuro notarė Asta Aukštakalnienė į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.
Suinteresuotas asmuo I. S. nedalyvavimo teismo posėdyje priežasčių nepranešė, prašymo atidėti teismo posėdį nepateikė.
Suinteresuotas asmuo D. D. pateikė rašytinį pranešimą, kuriame prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Suinteresuoti asmenys Šilutės rajono 3-iojo notaro biuro notarė Asta Aukštakalnienė ir VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimus, kuriuose prašoma bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
Byla nagrinėtina, nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 str. 5 d.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo V. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti kaip savo. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini)buvo nutraukta pareiškėjo tėvų K. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. B., gim. (duomenys neskelbtini), santuoka. Pareiškėjo tėvas be pareiškėjo turėjo dar du vaikus, t. y. I. S. ir D. D., kurie byloje įtraukti į suinteresuotais asmenims. Pareiškėjo tėvas V. B. gyveno jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Be to, jam asmeninės nuosavybės teise priklausė ir dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bei 0,5200 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) tėvas V. B. mirė. Po tėvo mirties pareiškėjas visą tėvui priklausantį nekilnojamąjį turtą, namų apyvokos daiktus, jo asmeninius daiktus priėmė ir juos valdo iki šiol kaip savo. Kadangi pareiškėjas gyvena Vokietijoje, todėl pasirūpino, kad aukščiau minėtą nekilnojamąjį turtą saugotų ir prižiūrėtų jo giminaitė A. P.. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinį faktą dėl palikimo priėmimo, siekdamas įgyvendinti savo turtines teises.
Pareiškėjo atstovė advokatė I. Grikšelienė ir atstovė pagal įgaliojimą A. P. prašo pareiškimą tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad 2015-03-20 pradėta rinkti informacija dėl valstybės galimybės paveldėti mirusiojo V. B. turtą, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas dar nėra išduotas. Nurodė, kad jeigu išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad T. B. priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo pareiškimo tenkinimui.
Suinteresuotas asmuo Šilutės rajono 3-iojo notaro biuro notarė Asta Aukštakalnienė pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad 2017-06-21 buvo gautas VĮ Turto bankas pareiškimas apie V. B. palikimo priėmimą, kuris 2017-06-27 buvo įregistruotas Testamentų registre, tačiau šiuo metu palikimo perėjimo valstybei liudijimas dar neišduotas. Notarė prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo D. D. pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka.
Suinteresuotas asmuo I. S. atsiliepimo nepateikė.
Liudytoja R. P. teismo posėdžio metu parodė, kad yra pareiškėjo giminaitė, jos mama yra A. P.. V. B. po patirtos traumos negalėjo savimi pasirūpinti, gyveno Macikų globos namuose. Dar būnant jam gyvam, butu rūpinosi pareiškėjas, kuris jos mamos paprašė padėti rūpintis tuo butu. Žeme buvo rūpintasi pagal susitarimą. Po V. B. mirties pareiškėjas prašė prižiūrėti butą, jis turėjo buto dokumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
iš pareiškėjo T. B., jo atstovės advokatės I. Grikšeleinės ir atstovės pagal įgaliojimą A. P., liudytojos R. P. nurodytų faktinių aplinkybių, kitos byloje esančios medžiagos matyti, kad K. B. ir V. B. santuokos metu (duomenys neskelbtini)gimė sūnus T. B. (el. b. 1 t. b. l. 5). (duomenys neskelbtini)buvo nutraukta K. B. ir V. B. santuoka (el. b. 1 t. b. l. 9-16). V. B. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t. b. l. 17). Po V. B. mirties liko jo vardu registruotas turtas: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).; dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 0,5200 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t. b. l. 18-20). V. B. turėjo dar du vaikus, t. y. I. S. ir D. D.. Iš VĮ Registrų centro Testamentų registro išrašo matyti, kad dėl palikimo perėjimo valstybei ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo kreipėsi VĮ Turto bankas, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas dar nėra išduotas.
Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjo pareiškime išdėstytos aplinkybės, suinteresuotų asmenų pozicijos, liudytojos parodymai, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po V. B. mirties (duomenys neskelbtini), jo sūnus T. B. perėmė ir pradėjo valdyti palikėjo turtą, t. y. faktiškai priėmė V. B. palikimą. Duomenų apie kitus asmenis, kurie pretenduotų į V. B. turtą, nėra.
Esant šiems įrodymams nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po V. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė sūnus T. B., faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti ir jį valdo iki šiol (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
2019-02-08 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – įpareigojimo neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo - paliktina galioti iki sprendimo įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 150, 259, 260, 270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo T. B. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė sūnus T. B., gim. (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti ir jį valdo iki šiol.
Juridinis faktas nustatytas tikslu paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
2019-02-08 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - įpareigojimo neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo - palikti galioti iki sprendimo įsiteisėjimo.
Sprendimas per trisdešimt (30) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismui per Šilutės rūmus.