Kauno apylinkės teismo sprendimas

Motina K. A., kurios mergautinė pavardė P. dar iki santuokos sudarymo statė kooperatinį butą ir 1964-03-24 iš savo sąskaitos taupomojoje kasoje statybos kooperatyvui pervedė pirminį įnašą 1572,03 rub. Motina K. P. ir tėvas G. A. susituokė 1966-11-19, o 1965-06-28 Įsipareigojime jų motina K. P. įsipareigojo Kooperatyvui „Vilnis‘ sumokėti kooperatinio buto statybai gautą, paskolą. 1872,991 rublių. Įsipareigoja mokėti per laikotarpį nuo 1966 metų iki iki 1979 m. birželio mėnesio, mokėti lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį, apmokant procentus už naudojimąsi paskola 0,5 metinius.

Motina K. A. įregistravo nuosavybės teises nekilnojamojo turto registre - 1991-06-21 kooperatyvo „Viltis" Pažymėjimo pagrindu. Įstatymo „Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų“ 1 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narys, visiškai išmokėjęs pajų už butą tampa buto savininku ir nustoja būti kooperatyvo nariu. Iki santuokos sudarymo už kooperatinį butą sumokėta iš K. A. asmeninių lėšų pajinių įnašų dalis sudaro asmeninę jos nuosavybę. Šiuo atveju kooperatinis butas buvo suteiktas K. A. iki santuokos įregistravimo, jis įregistruotas K. A. vardu.

G. A. nebuvo nei geras vyras, nei rūpestingas tėvas, jis nesirūpino šeima, vengė prisidėti prie šeimos biudžeto. Tėvas nuolat kuriam laikui dingdavo iš namų ir vėl grįždavo. 1999 m. pradžioje tėvas eilinį kartą dingo iš namų nepranešęs nei motinai, nei savo vaikams toks tėvo elgesys buvo įprastas, todėl pradžioje nenustebino nei motinos, nei ieškovų, tačiau praėjus keletui mėnesių tėvas nesugrįžo, kaip ir buvo įprasta mama kreipėsi į Kauno miesto vyriausiąjį policijos komisariatą, pranešė apie tėvo dingimą, buvo paskelbta tėvo paieška. Praėjus kuriam laikui policijos pareigūnai motiną informavo, jog paiešką nutraukia, nes tėvas niekur nedingęs, o pats paliko namus, nes susirado kitą moterį ir su ja apsigyveno sodų bendrijos esamame būste. Policija pranešė, jog tėvas neketina grįžti, kad jis liepė šeimai nepranešti jo naujos gyvenamosios vietos adreso.

G. A. nuo 1999 metų paliko šeimą ir visiškai ja nesirūpino, nesirūpino butu, nemokėjo mokesčių, todėl būtų neteisinga įgytą K. A. iki santuokos sudarymo butą, jai sumokėjus ½ dalį pajaus už butą iš asmeninių lėšų, o nuo 1999 metų iki 2016 metų jai mokėjus mokesčius, išlaikius iš asmeninių lėšų butą, kadangi jie su G. A. nevedė bendro ūkio, kartu negyveno, santuokinių ryšių nepalaikė, laikyti butą jų bendrąja jungtine nuosavybe. Neabejotina, jog atsakovui 1999 metais išėjus ir palikus šeimą bei butą likimo valiai, turtas buvo išsaugotas, remontuotas ir išlaikytas tik K. A. asmeninėmis lėšomis. Atsakovas 15 metų buvo visiškai nusišalinęs nuo savininko pareigos išlaikyti turtą. Todėl butas pripažintinas asmenine K. A. asmenine nuosavybe. Motina gautą 1872,991 rublių paskolą privalėjo gražinti kooperatyvui „Vilnis" iki 1979 metų birželio, mokėdama lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį, o tai reiškia, kad paskolos sumą ji įsipareigojo ir privalėjo grąžinti per 12 metų, kiekvieną mėnesį mokėdama po 12,48 rublių 150 mėnesių. Tokiu būdu, iki santuokos sudarymo ji sumokėjo iš asmeninių lėšų 1964,34 rublių, likusią buto pajaus suma 1735,55 rublių sumokėta santuokos metu. Santuokos metu K. A. ir G. A. sumokėta buto pajaus dalis priklauso jiems lygiomis dalimis 1735,55 rublių padalijus iš 2 ir sudaro 867,75 rublius.

Byloje pateiktas 1999 metų skelbimas laikraštyje dėl G. A. paieškos, ieškovų paaiškinimai, namo gyventojų parašai, apklausta liudytoja patvirtina, jog nuo 1999 m. pradžios G. A. negyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), G. A., palikęs namus, niekada nebuvo į juos sugrįžęs, niekada neprisidėjo prie buto išlaikymo.

AB „Kauno energija“ išklotines patvirtina, kad K. A. sumokėjo už šilumos energiją 5871,70 EUR. Butų savininkų bendrijos „Viltis" 2016-01-28 pažymoje konstatuota. jog per laikotarpį nuo 1999 metų iki 2016 metų bendrijos narė K. A. bendrijai yra sumokėjusi 2664,12 Eur. Neabejotina, jog K. A. mokėjo už buto administravimą, šiukšlių išvežimą, už šilumą.

Nepaisant teisės aktų reikalavimų nuo 1999 metų pradžios, tai yra visus 16 metų, G. A. nusišalino nuo nekilnojamo turto priežiūros, išlaikymo, energijos apmokėjimo, tai reiškia, kad savininko pareigos nevykdė, o turtas buvo išsaugotas, nes K. A. visas nekilnojamojo turto priežiūros ir išlaikymo išlaidas apmokėjo asmeninėmis lėšomis.

Aplinkybė, kad atsakovas neva nuo 1999 metų negyveno ginčo bute neturi reikšmės, nes atsakovas nebuvo pripažintas, netekusiu teisės naudotis ginčo butu teismine tvarka. Be to, sutuoktinė nesikreipė į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, nesudarė testamento ir neatėmė teisės paveldėti iš savo sutuoktinio atsakovo G. A.. Ieškovai pateikė teismui rašytinius dokumentus, patvirtinančius, kad komunaliniai mokesčiai už ginčo butą buvo sumokėti, bet šie įrodymai nepatvirtina, kad mirusi K. A. mokėjo mokesčius asmeninėmis lėšomis. G. A. jau nuo 2001 metų yra nedarbingas ir turėjo II invalidumo grupę, kuri susijusi su buvimu tremtyje. 1999 metų atvejis, kai atsakovas neva dingo iš ieškovų namų, susijęs su G. A. atminties praradimu, sąlygotu daugkartinių insultų. 1999 metais ieškovai buvo pilnamečiai, jie gyveno savarankiškai, atsakovas neprivalėjo juos išlaikyti. Ieškovai gyvena bute, todėl privalo mokėti komunalinius mokesčius, o ne reikalauti jų iš neįgalaus tėvo. Butas įgytas santuokoje. K. A. neišreiškė valios, kad butas būtų jos nuosavybe, kadangi 1991 metais įregistruojant nuosavybės teise nebuvo išreikšta tokia valia. Ieškovai registruoti ir gyvena tame bute, procesas reikalingas, kad jie liktų gyventi tame bute, o nenustatyti motinos valią. Buto išsimokėjimas vyko 15 metų būnant K. A. santuokoje.

Faktas, kad butas priklauso asmeninės nuosavybės teise gali būti patvirtintas tik tai rašytiniais įrodymais, kurių ieškovai nepateikė, išskyrus Taupomojo banko pažymos ir Įsipareigojimo. Atsakovė prašo nesivadovauti ieškovų atstovės skaičiavimais, nes jie prieštarauja CK 3.89straipsniui. K. A. nepaliko testamento, nenutraukė santuokos, nesikreipė dėl G. A. išregistravimo iš buto. Mano, kad K. A. valia buvo, kad palikimo klausimas būtų spręstina įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad jų motinos valia buvo tokia, kuri atitiktų jų ieškinio reikalavimams. Byloje nepakanka įrodymų, kad butas įgytas K. A. lėšomis.

G. A. buvo išvarytas iš namų, pateiktos G. A. pažymos apie darbo užmokestį patvirtina, kad jis dirbo ir gavo darbo užmokestį apie 200 rublių. Visą gyvenimą G. A. dirbo, tai reiškia, kad jis gerino ir išlaikė sutuoktinį turtą. Dalintino turto vertė turi būti 2015 metų rinkos kainomis, kai pasibaigė jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Liudytojos parodymai, kad G. A. išėjo į pakrantę nepatvirtina, kad jis paliko šeimą. Nuosavybė į butą buvo įregistruota 1991-06-21 Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažymos pagrindu santuokos metu, o turtas įgytas santuokos metu yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kurios dalys yra lygios. Ieškovai nepateikė rašytinių įrodymų, kad K. A. viena savo asmeninėmis lėšomis įsigijo butą. G. A. visą laiką buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą ginčo bute, prisidėjo prie jo išlaikymo, pagerinimų.

Šioje byloje kilo ginčas tarp šalių dėl kooperatinio buto, į kurį nuosavybė įforminta santuokos metu, pripažinimo vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe kaip įgyto iš jo asmeninių lėšų.

Ieškovai, būdami savo motinos K. A., mirusios 2015-12-10 pirmos eilės įpėdiniais, priėmusiais po motinos mirties atsiradusį palikimą, kreipėsi į teismą su ieškinio reikalavimais atsakovui, savo tėvui G. A. dėl buto, į kurį nuosavybė įforminta santuokos metu pripažinimo motinos asmenine nuosavybe/ b.l. 3-6,12-16,20/. Bylos nagrinėjimo metu, mirus atsakovui G. A. 2016-03-31, į bylą įstojo jo teisių perėmėja testamentinė įpėdinė D. M., kuri tapo atsakove šioje byloje ir perėmė visas atsakovo G. A. teises ir pareigas, kuri visiškai palaiko atsakovo poziciją, argumentus, atsiliepimą, su ieškiniu visiškai nesutinka/ b.l. 132,133, 134,137,143/.

Bylos medžiaga nustatyta, kad K. P. ir G. A. susituokė 1966-11-19 Kauno rajono CMB, įrašo Nr 533 ir K. P. tapo K. A., šias aplinkybes patvirtina santuokos liudijimas/ b.l. 15/. Iš mirties įrašo matyti, kad K. A. mirė 2015-12-10/ b.l. 12/. G. A. mirė 2016-10-31/ b.l. 132/.Ieškovai yra K. A. ir G. A. vaikai, šias aplinkybes patvirtina gimimo liudijimai/b.l.13,14/. K. A. nebuvo sudariusi testamento, po jos mirties palikimą pagal įstatymą priėmė jos vaikai-ieškovai K. A. ir S. A., šias aplinkybes patvirtina Kauno m 15-ojo notarų biuro notarės A. P. 2016-01-08 liudijimas/b.l. 20/.Taip pat po K. A. mirties palikimą pagal įstatymą priėmė G. A., šias aplinkybes patvirtina Kauno m 15-ojo notarų biuro notarės A. P. 2016-01-26 liudijimas, antstolės A. A. 2016-03-23 palikimo apyrašas, kuriame nurodytas palikėjos K. A. turtas, t.y. butas (duomenys neskelbtini), neišmokėta pensija 241,14EUR, transporto priemonė VW PASSAT, v.n. (duomenys neskelbtini) 47,36EUR skolinės pareigos AB „Kauno energija“/ b.l. 153, 154-156 /.

G. A. 2016-04-21 Kauno m 15-me notarų biure sudarė testamentą, kuriuo paliko visą savo turtą, kuris jam priklausys jo mirties dieną D. M. /b.l. 131/. Duomenų apie K. A. ir G. A. santuokos nutraukimą, nėra, abu sutuoktiniai yra mirę, tai reiškia, kad sutinkamai su CK 3.49str 1 dalimi K. A. ir G. A. santuoka pasibaigė, o sutinkamai su CK 3.100str. 1 punktu pasibaigė ir jų bendroji jungtinė nuosavybė. Tačiau sutinkamai su CK 5.1 straipsniu prasidėjo mirusiųjų K. A. ir G. A. turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių teisių perėjimas jų įstatyminėms ir testamentinėms įpėdiniams, o paveldima tik tiek, kiek mirusiajam priklausė jo mirties dieną, o tai reiškia, kad įpėdiniai negali daugiau paveldėti nei turėjo patys palikėjai. Todėl šioje byloje nustatinėjimas faktas ar priklausė K. A. asmeninės nuosavybės teise butas, į kurį nuosavybė K. A. vardu įforminta santuokos metu su G. A..

Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Vilijampolės seniūnijos pažymų apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą 2016-02-26 matyti, kad K. A., gimusi (duomenys neskelbtini), deklaravo savo gyvenamąją vietą 1967-05-17, ieškovas S. A., gimęs (duomenys neskelbtini), - 2015-02-20, ieškovas K. A., gimęs (duomenys neskelbtini),, adresu (duomenys neskelbtini), / b.l. 17-19/. Išrašas apie asmenį gautas iš Registrų centro gyventojų registro departamento, Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Vilijampolės seniūnijos pažyma 2016-04-28 Nr /2016-47748-PD/-1230 patvirtina tas aplinkybes, kad G. A., gimęs (duomenys neskelbtini), 1981-05-14 deklaravo savo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), / b.l. 125, 157/. Tačiau G. A. sudarydamas 2016-04-21 testamentą 15-me Kauno m. notarų biure atsakovės D. M. naudai nurodė savo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini),, šiuo adresu yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą jo testamentinė įpėdinė atsakovė D. M./ b.l. 131, 166/.

Pagal galiojusio SŠK 21striapsnio 1 dalį turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra jungtinė jų nuosavybė, į kurį sutuoktiniai turi lygias teises. Pagal SŠK 22straipsnio 1 dalį turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė.

Pagal CK 3.88str.1d.1p bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamas turtas įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Pagal 3.89str. 1dalį 1punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas abiejų sutuoktinių atskirai įgytas. Pagal 3.88str.1d. 7 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas. Tokiu būdu sutuoktinio nuosavybė laikomas turtas įgytas iki santuokos sudarymo ir už asmenines lėšas.

Iš nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo matyti, kad K. A. vardu yra įregistruotas butas su rūsiu, 2 kambarių, 45,03 kv.m. bendro ploto, kurio unikalus Nr (duomenys neskelbtini), pagrindas nurodytas gyventojų namų statybos kooperatyvo pažyma 1991-06-21 Nr 28, įrašas galioja nuo 1991-07-08/ b.l. 16/.

Pagal CK 3.88str.3 dalį turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Tačiau CK įsigaliojo 2001-07-01, o registracija atlikta 1991-07-08 galiojant SŠK. 21straipsniui, kurio 3 dalis nustatė, kad turtas įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu.

Byloje yra pateiktas Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo „Vilnis“ Pažymėjimas, kuris VĮ Registrų centro išraše nurodomas kaip pažyma Nr 28 1991-06-21, remiantis kuria buvo įregistruota buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybė K. A. vardu, kurioje pažymima, kad kooperatyvo „Vilnis“ narės A. K., Antano, gyv. (duomenys neskelbtini), pajus sumoje 3699,89 rublių pilnai išmokėtas, kad išmokėtas buto pajus atitinka buto sąmatinę vertę 3699,89 rublių. Pažymėjimas duotas pristatyti jį Kauno m. Inventorizacijos biurui/ b.l. 24/.

Byloje esanti Kauno miesto valstybinės Taupomosios kasos pažyma dėl piniginio mokėjimo pervedimo 1964-03-24 patvirtina, kad Taupomoji kasa K. P., Antano pavedimu pervedė už kooperatinę statybą 1572,03 rublių į sąskaitą 216/026 Statybos banke 1964-03-64/ b.l. 22,23/. Tai reiškia, kad iki santuokos sudarymo K. A. 1964-03-24 sumokėjo įnašą 1572,03 rublių už kooperatinio buto statybą, tuo pačiu išreikšdama savo valą įgyti nuosavybę į butą statybos ir kooperatyvo narystės būdu./ LTSR Civilinio kodekso 110str., 111str., 472str., LR „Dėl statybos kooperatyvų“ įstatymo 1str, Civilinio Kodekso 4.47str. 4p/.

Tokiu būdu, K. P., po santuokos A. buvo gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo „Vilnis“ nare nuo 1964 metų, jos vardu ir buvo įregistruota nuosavybė Nekilnojamojo turto registre į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį ji gavo iki santuokos sudarymo su G. A. remiantis naryste gyvenamųjų namų statybos kooperatyve „Vilnis“, kuri išmokėjo visą pajų už butą 3699,89 rublių sumoje, kuris atitinka buto vertei.

Santykius, susijusius su kolektyvinių namų statyba bei pastatytų namų eksploatacija, valdymu, reguliavo Individualinių gyvenamųjų namų statytojų kolektyvų LTSR miestuose ir darbininkų gyvenvietėse reguliavo nuostatai, patv. LR Ministrų Tarybos 1958-09-03 nutarimu Nr 388-1 ir LTSR Civilinio kodekso normos / 110str., 111str, 472str-476str./ Lietuvos TSR Civilinio kodekso komentaras, pusl. 88,89/.

1990-10-16 įstatymu Nr. I-680 „Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų“ buvo pakeisti ir papildyti Pavyzdiniai gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų įstatai bei papildytos iki 1998-06-16 galiojusio Butų kodekso normos, reglamentavusios kooperatyvo narių teises. Šio įstatymo 1 straipsnis nustatė, kad gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narys, visiškai išmokėjęs pajų už butą, tampa buto savininku ir nustoja būti kooperatyvo nariu. Iki šių teisės normų priėmimo, kooperatyvo nario nuosavybė buvo tik pajiniai įnašai, o butas priklausė kooperatyvui.

Tokiu būdu, iš teisės aktų matyti, kad gyvenamųjų namų statybos kooperatyvai buvo steigiami tam, kad aprūpinti kooperatyvo narius butais, pastatant daugiabutį gyvenamąjį namą ar namus ir išlaikomi iš narių stojamojo mokesčio, narių pajaus mokesčio, įmokų gyvenamajam namui eksploatuoti ir prižiūrėti, amortizacinių atskaitymų įmokų ir kitų įmokų. Tam, kad asmuo įgytų teisę apsigyventi kooperatyvo bute, jis privalėjo būti kooperatyvo nariu, t. y. nustatyta tvarka priimtas į kooperatyvą ir sumokėjęs stojamąjį mokestį bei pirmąją pajaus įmoką.

Pavyzdiniai gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų įstatai / 27str., 34str/ numatė kooperatyvo nario šeimos narių, gyvenusių kartu su kooperatyvo nariu, lygias teises naudotis gyvenamosiomis patalpomis, tačiau disponuoti jais jie negalėjo, kooperatyvų namuose savarankiškai naudotis gyvenamąja patalpa galėjo tik tai kooperatyvo narys.

K. A. registruojant nuosavybę į butą galiojo L R Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtinta pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija, kurios 8.11 punkte buvo nurodyta, jog įregistravimo pagrindu buvo numatyti kooperatyvų išduoti pažymėjimai, t.y. šiuo atveju gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo „Vilnis“ pažyma Nr 28 1991-06-21.

Tokiu būdu, butas (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas ir suteiktas naudoti iki santuokos su G. A. sudarymo.

Byloje pateiktas 1965-06-28 Įsipareigojimas patvirtina tas aplinkybes, K. P. kaip gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo „Vilnis“ narė gavo paskolą 1872,991 rublių iš Kapitalinės statybos butui įsigyti ir įsipareigojo asmeniškai gyvenamųjų namų statybos kooperatyvui „Vilnis“ mokėti kiekvieną mėnesį lygiomis dalimis nuo 1965-06-28 iki 1979 metų 06 mėnesio įmokas paskolos dengimui. Taip pat kartu su pagrindine paskola įsipareigojo mokėti 0,5 proc. metinių palūkanų, o už praleistą paskolos grąžinimo laiką įsipareigojo mokėti 3 procentus metinių palūkanų. Taip pat įsipareigojo sumokėti procentus, priskaičiuotus jai kai buvo statomas namas, kuriuos įsipareigojo sumokėti su pirmu įmokėjimu už paskolą. Įsipareigojime K. P. įsipareigojo per 3 dienas pranešti kooperatyvui apie darbo vietos pakeitimą. Įsipareigojime nurodyti K. P. paso duomenys, yra K. P. kaip skolininkės parašas ir gyvenamojo namo statybos kooperatyvo įgalioto asmens parašas ir kooperatyvo antspaudas/b.l. 100/. Tai reiškia, kad K. P., sumokėjusi stojamąjį mokestį iš asmeninių lėšų, įstojant į gyvenamųjų namų statybos kooperatyvą „Vilnis“, sumokėjusi už buto statybą įnašą 1572,03 rublių iš asmeninių lėšų, viso 3699,89 rublių pajaus už butą padengimui gavo iš Kapitalinės statybos trūkstamai sumai paskolą 1872,99 rublių, kurią įsipareigojo asmeniškai išmokėti kooperatyvui „Vilnis“ iki 1979 metų birželio mėnesio, t.y. per 14 metų, mokant kiekvieną mėnesį įmokas lygiomis dalimis, be to, mokant 0,5 proc. dydžio metines palūkanas.

Iš namų valdos techninės apskaitos bylos, inv. Nr 6076, adresu Demokratų g.42-53, Kaunas, gyvenamojo namo buto techninio paso (duomenys neskelbtini), matyti, kad buto teisinė registracija atlikta 1991-07-08 K. A. vardu remiantis kooperatyvo „Vilnis“ pažyma Nr 28 1991-06-21, kuri patvirtina visos paskolos, pajaus sumokėjimo faktą, buto vertė nurodyta 3699,89rublių, buto savininke valdanti butą nuosavybės teise nurodyta K. A./ bylos priedas, namų valdos techninės apskaitos byla (duomenys neskelbtini), inv. Nr 6076 /.

Pateikta 1991-06-21 kooperatyvo „Vilnis“ pažyma/ Pažymėjimas/ Nr 28, 1965-06-28 Įsipareigojimas, buto teisinė registracija patvirtina tas aplinkybės, kad suteikta K. P. buto įsigijimui paskola su palūkanomis gyvenamųjų namų statybos kooperatyvui „Vilnis“ buvo sumokėta, jokių kitų duomenų neva tai, kad K. P. būtų pradelsusi ar nemokėjusi paskolos dengimui įmokų, palūkanų kooperatyvui „Vilnis“ byloje nėra. Pažymoje Nr 28 nurodyta buto vertė 3699,89 rublių susideda iš buto pajaus 3699,03 rublių, kuris buvo sumokėtas dalimis, t.y. stojant į gyvenamųjų namų statybos kooperatyvą „Vilnis‘ sumokėto stojamojo mokesčio, 1964-03-24 K. P. sumokėto įnašo už kooperatinę statybą - 1572,03 rublių asmeninėmis lėšomis per Taupomąją kasą, K. P. sumokėtos pajaus dalies iki 1966-11-19 santuokos sudarymo su G. A. dengiant gautą 1965-06-28 1872,991 rublių paskolą, mokant kiekvieną mėnesį nuo 1965-06-28 lygiomis dalimis įmokas paskolos dengimui ir 0,5 procentus metinių palūkanų, be to, su pirmu mokėjimu padengiant priskaičiuotas palūkanas už namo statybą Įsipareigojime nustatyta tvarka, taip pat iš dalies, kuri buvo sumokėta santuokos su G. A. metu.

Tokiu būdu, iš išnagrinėtų bylos aplinkybių ir ištirtų įrodymų matyti, kad K. P. buvo sumokėjusi ne tik tai įnašą už kooperatinio buto statybą 1964-03-24 statant namą 1572,03 rublių iš asmeninių lėšų, tačiau ir stojamąjį mokesti įstojant į gyvenamųjų namų statybos kooperatyvą „Vilnis“, taip pat priskaičiuotus procentus už namo statybą, kas nurodyta Įsipareigojime. Taip pat iš bylos medžiagos akivaizdu, kad sumokėjus 1572,03 rublių iš asmeninių lėšų už buto statybą ir suteikus K. P. 1872,991 rublių paskolą, šiuos sumos buto pajaus 3699,89 rublių sumoje nepadengia, o tai reiškia, kad skirtumą tarp 3699,89 rublių pajaus ir šių sumų, kas sudaro 254,87rublių, sumokėjo taip pat K. P. iš savo asmeninių lėšų kaip stojamąjį mokestį, priskaičiuotus mokesčius buto statybą, amortizaciją, procentus už buto statybą/ b.l.22-24, 100/.

Ieškovai nurodo, kad nuo 1999 metų jų motina viena išlaikė butą, mokėjo mokesčius, jį prižiūrėjo, o atsakovas nuo 1999 metų bute negyveno, mokesčių nemokėjo, todėl yra pagrindas pripažinti visą butą motinos K. A. asmenine nuosavybe.