- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-12
- Bylos Nr.
- A-502-297-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Antanas Ablingis, Stasys Gudynas (pran.)
- Pareiškėjas
- V. Š.
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto vyriausiajam policijos komisariatui
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamentas prie Lietuvos
- Kategorijos
- 69.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Stasio Gudyno (pranešėjas) ir Antano Ablingio, sekretoriaujant Ilonai Kovger, dalyvaujant pareiškėjo atstovei R. V. , viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovui Klaipėdos miesto vyriausiajam policijos komisariatui dėl tarnybinio patikrinimo išvados dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretysis suinteresuotas asmuo – Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. Š. kreipėsi su skundu į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas: 1) panaikinti Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos miesto VPK) 2008 m. vasario 22 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 30-IS-25 ,,Dėl V. Š. sužalojimo“ 2 punktą; 2) įpareigoti Klaipėdos miesto VPK nustatyti, kad tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi gyvybei ar sveikatai; 3) įpareigoti Klaipėdos miesto VPK siųsti pareiškėją į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicininės ekspertizės komisiją dėl sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad dirba Klaipėdos miesto VPK kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos Nepilnamečių nusikalstamumo kontrolės skyriaus tyrėju. Pareiškėjas 2007 m. rugsėjo 21 d. apie 9 val. 50 min, vykdydamas Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo vyriausiosios valdybos 2007 m. rugsėjo 14 d. pavedimą Nr. 38-S-2-3070, nuosavu automobiliu Renault Laguna (v/n (duomenys neskelbtini) važiavo apklausti liudytojo V. P. . Klaipėdos mieste Pilies-Žvejų gatvių sankryžoje pareiškėjas pateko į eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintos trys transporto priemonės ir nesunkiai sutrikdyta pareiškėjo sveikata. Dėl patirto sveikatos sutrikdymo Klaipėdos miesto VPK buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir 2008 m. vasario 22 d. buvo patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 30-IS-25, kurioje konstatuota, jog nėra aplinkybių, leidžiančių teigti, kad pareiškėjo sužalojimo priežastis buvo jo tarnybinių pareigų vykdymas, susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika jo gyvybei ar sveikatai. Išvados rezoliucinės dalies 2 punkte pripažinta, kad pareiškėjas buvo sužalotas tarnybinių pareigų vykdymo metu, tačiau jų vykdymas nebuvo susijęs su padidėjusiu pavojumi jo gyvybei ar sveikatai. Taip pat pripažinta, kad pareiškėjas nebuvo sužalotas dėl tarnybinių pareigų vykdymo ar jo statuso. Pareiškėjo nuomone, tokia išvada yra nepagrįsta. Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama nuo vienų iki 5 metų (nuo 12 iki 60 mėnesių) jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Vidaus tarnybos statutas ir jį įgyvendinantys teisės aktai neapibrėžia padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos gyvybei ar sveikatai sąvokos, todėl šią sąvoką reikėtų aiškinti vadovaujantis kitais teisės aktais. Pagal Civilinio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimą Nr. 27 transporto priemonė yra padidėjusio pavojaus šaltinis. Pareiškėjas savo tarnybines pareigas vykdė naudodamasis transporto priemone ir sveikatos sutrikdymą patyrė eismo įvykio metu, susidūrus trims transporto priemonėms. Todėl, pareiškėjo nuomone, laikytina, kad jo tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika jo gyvybei ar sveikatai.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos miesto VPK prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalimi, kompensacija pareigūnams mokama dviem atvejais: 1) kai pareigūno sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarp šių pareigų atlikimo, susijusio su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, ir pareigūno sveikatos sutrikdymo yra priežastinis ryšis; 2) kai pareigūno sveikata buvo sutrikdyta dėl pareigūno tarnyboje atliekamų ar atliktų pareigų arba dėl pareigūno statuso (pavyzdžiui, trečiųjų asmenų neteisėtos veikos prieš pareigūną motyvu buvo pareigūno tarnyboje atlikti veiksmai). Tais atvejais, kai pareigūno sveikata buvo sutrikdyta tarnybos metu, tačiau ne dėl aukščiau nurodytų priežasčių, pareigūnas turi teisę į išmoką, kurios mokėjimo tvarką nustato valstybinio socialinio draudimo santykius reglamentuojantys teisės aktai. Nagrinėjamu atveju nebuvo aplinkybių, leidžiančių teigti, kad pareiškėjo sužalojimo priežastis buvo jo tarnybinių pareigų vykdymas, susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika jo gyvybei ar sveikatai, arba leidžiančių teigti, kad pareiškėjas buvo sužalotas dėl savo tarnybinių pareigų atlikimo ar statuso. Atsakovo nuomone, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 8 dalimi, eismo įvykis, kurio metu nukentėjo pareiškėjas, vertintinas kaip nelaimingas atsitikimas tarnyboje.
Tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, tarnybinio patikrinimo išvadoje pagrįstai nurodyta, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatytas priežastinis ryšys tarp pareiškėjo patirtos traumos ir tarnybinių pareigų vykdymo, susijusio su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika jo gyvybei ar sveikatai, ir nenustatytos aplinkybės, leidžiančios teigti, kad pareiškėjas buvo sužalotas dėl savo tarnybinių pareigų atlikimo ar statuso.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. balandžio 30 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Teismas sprendime nurodė, jog šiuo atveju Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2006 m. birželio 16 d. nutarimu Nr. 27 išaiškinta praktika negali būti taikoma, nes ginčas yra kilęs dėl Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio nuostatų taikymo. Vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies bei 41 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, draudimo išmokos mokamos visais atvejais, kai pareigūnas žūsta ar yra sužalojamas (susižaloja) tarnybos metu arba kai jis vykdo tarnybines pareigas (išskyrus nedraudiminius įvykius), o kompensacijos – kai pareigūnas žūsta ar yra sužalojamas (susižaloja) tarnybinių pareigų vykdymo metu, jei tarnybinių pareigų vykdymas susijęs su padidėjusiu pavojumi pareigūnų gyvybei ar sveikatai, kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, jei jų atlikimas susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata yra sutrikdoma dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso (pavyzdžiui, trečiųjų asmenų neteisėtos veikos prieš pareigūną motyvu buvo pareigūno atlikti veiksmai). Tais atvejais, kai pareigūno sveikata buvo sutrikdyta tarnybos metu arba jam vykdant tarnybines pareigas, tačiau nesant Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytų sąlygų, pareigūnas turi teisę į išmoką, kurios mokėjimo tvarką nustato valstybinio socialinio draudimo santykius reguliuojantys teisės aktai. Pareiškėjas vykdė jam paskirtą pavedimą – vyko apklausti liudytojo V. P. . Liudytojo apklausa pati savaime nekėlė pavojaus pareigūno gyvybei ar sveikatai. Pareiškėjas nežymų sveikatos sutrikimą patyrė ne betarpiškai apklausdamas liudytoją, o važiuodamas apklausti liudytojo, patekęs į eismo įvykį, kurio priežastis buvo saugaus atstumo nepasirinkimas, o ne sąmoningas pakenkimas pareigūno sveikatai ar gyvybei, siekiant jį, kaip pareigūną, sužaloti. Pareiškėjas patyrė sužalojimus tarnybos metu, dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Pareiškėjas dėl sveikatos sutrikdymo autoįvykio metu gali gauti visas jam priklausančias valstybinio socialinio draudimo išmokas. Priežastinis ryšys tarp pareiškėjo atliekamų pareigų arba trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų prieš pareigūną panaudojimo ir kūno sužalojimo nenustatytas. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo 2008 m. vasario 22 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 30-IS-25 ,,Dėl V. Š. sužalojimo“ 2 punktas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti nėra pagrindo. Kadangi tarnybinio patikrinimo išvados 2 punktas nepanaikintas, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą siųsti pareiškėją į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicininės ekspertizės komisiją dėl sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymo.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas V. Š. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Pareiškėjo nuomone, teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, o teismo priimtas sprendimas prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai (2007 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A18-874/2007). Teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog sveikatos sutrikdymą pareiškėjas patyrė vykdydamas tarnybines pareigas. Nagrinėjamu atveju turėjo būti įvertintas skundžiamos tarnybinio patikrinimo išvados pagrįstumas ir teisėtumas tuo aspektu, ar tokių pareigų vykdymas (vykimas automobiliu apklausti liudytojo) buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi pareigūno gyvybei ar sveikatai. Tačiau teismas šio klausimo neišnagrinėjo. Teismas nepagrįstai netaikė teisės analogijos. Vidaus tarnybos statutas ir jį įgyvendinantys teisės aktai neapibrėžia padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos gyvybei ar sveikatai sąvokos, todėl ji yra aiškintina vadovaujantis kitais teisės aktais. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalies nuostatomis, transporto priemonių naudojimas yra padidėjusio pavojaus šaltinis. Pareiškėjas į eismo įvykį pateko vykdydamas Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo vyriausiosios valdybos 2007 m. rugsėjo 14 d. pavedimą Nr. 38-S-2-3070, t. y. sveikatos sutrikdymo metu pareiškėjas vykdė tiesiogines tarnybines funkcijas, kurios buvo susijusios su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika jo gyvybei ar sveikatai, kadangi vykdamas apklausti liudytojo pareiškėjas vairavo automobilį. Pareiškėjo nuomone, jo sveikatos sutrikdymas yra tiesiogiai susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ir atitinka Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytas sąlygas, todėl jis turi teisę į kompensaciją.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą atsakovas Klaipėdos miesto VPK prašo palikti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 30 d. sprendimą nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo nuomone, teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teisėtai bei pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjo teisės gauti Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytą kompensaciją. Pareiškėjas ginčija tarnybinio patikrinimo išvadą, kuria pripažinta, kad pareiškėjo sužalojimas padarytas tarnybinių pareigų vykdymo metu, tačiau jų vykdymas nebuvo susijęs su padidėjusiu pavojumi jo gyvybei ar sveikatai., taip pat jis nebuvo sužalotas dėl tarnybinių pareigų vykdymo ar jo statuso.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atskirose administracinėse bylose pateikiamas skirtingas tarnybinio patikrinimo išvados sampratos aiškinimas. Todėl siekiant suformuoti vienodą administracinių teismų praktiką taikant Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio atitinkamas nuostatas, analogiškoje administracinėje byloje Nr. A143-67/2009 sudaryta išplėstinė teisėjų kolegija bylai nagrinėti.
Kadangi, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, išplėstinės teisėjų kolegijos procesinis sprendimas analogiškoje byloje gali turėti reikšmės nagrinėjant šią bylą. Todėl administracinė byla sustabdytina kol bus išnagrinėta Vyriausiajame administraciniame teisme administracinė byla Nr. A143-67/2009.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Administracinę bylą sustabdyti kol Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėta administracinė byla Nr. A143-67/2009.
Nutartis neskundžiama.