Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011-06-28 nuosprendžio, kuriuo S. G. pripažintas kaltu:

- padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. (2010-12-12 nusikalstamos veikos epizodas) ir nuteistas areštu 30 parų;

- padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. (2011-04-01 nusikalstamos veikos epizodas) ir nuteistas areštu 35 paroms;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. (2011-04-13 nusikalstamos veikos epizodas) ir nuteistas areštu 40 parų;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta subendrinta bausmė – areštas 45 paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str., paskirtą bausmę subendrinus su Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011-02-23 nuosprendžiu paskirta bausme, S. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 45 paroms ir 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda, arešto bausmę atliekant areštinėje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. G. 2010-12-12, apie 21.20 val., iš UAB „Lietuva Statoil“ degalinės „Statoil Šeškinės kalnas 2“, esančios Geležinio Vilko g. 4, Vilniuje, slaptai pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą – į automobilį „SAAB“, v/n (duomenys neskelbtini) įsipylė 52,17 litrų dyzelino 202,42 vertės ir nesumokėjęs išvažiavo.

Be to, jis 2011-04-01, apie 19.14 val., iš UAB „Lietuva Statoil“ degalinės „Statoil Šeškinės kalnas 2“, esančios Geležinio Vilko g. 4, Vilniuje, slaptai pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą – į automobilį „SAAB“, v/n (duomenys neskelbtini) įsipylė 54,33 litrus dyzelino 240,68 Lt vertės ir nesumokėjęs išvažiavo.

Be to, jis 2011-04-13, apie 8.15 val., iš UAB „Lietuva Statoil“ degalinės „Statoil Fabijoniškės“, esančios Ukmergės g. 177, Vilniuje, slaptai pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą – į automobilį „SAAB“, v/n. (duomenys neskelbtini) įsipylė 51,25 litrus dyzelino 229,09 Lt vertės ir nesumokėjęs išvažiavo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. G. apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Pažymėtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės bylos Nr. 2K-31/2006, 2K-300/2006, 2K-491/2007, 2K-43/2008, 2K-57/2008, 2K-301/2008, 2K-353/2008, 2K-38/2009, 2K-259/2009).

Kadangi apeliantas kaltę pripažino ne savo noru o verčiamas neginčytinai jo kaltę patvirtinančių įrodymų (byloje esančių vaizdo įrašų, kitų rašytinių bylos įrodymų), kolegija apelianto argumentus, jog apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad jis prisipažino dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų ir nuoširdžiai gailisi, atmeta, kaip nepagrįstus ir vertina kaip siekį išvengti griežtesnės baudžiamosios atsakomybės.

Dėl nuteistojo prašymo paskirti jam švelnesnę bausmę, konstatuotina, jog BK 54 straipsnyje reglamentuojami bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. BK 54 straipsnio 1 dalyje suformuluota bendra taisyklė, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Išimtis iš šios bendros taisyklės numato BK 62 straipsnis ir 54 straipsnio 3 dalis. BK 62 straipsnyje konkrečiai nurodytos sąlygos, kurioms esant nuteistajam gali būti paskirta švelnesnė nei taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta bausmė. Tuo tarpu, BK 54 straipsnio 3 dalis suformuluota taip: jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tiek tokia šios normos formuluotė, tiek jos vieta kitų bausmės skyrimą reglamentuojančių normų sistemoje, sąlygojo tai, kad teismų praktikoje ji taikoma tik išimtinais atvejais. Todėl spręsdamas švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimo klausimą teismas pirmiausia turi nustatyti, ar nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų pritaikyti kaltinamajam BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tik tokių sąlygų nenustačius, gali būti pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis. Tačiau tokiu atveju teismas turi nustatyti ir nurodyti nuosprendyje išimtines aplinkybes, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinė nutartis Nr. 2K-376/2008).

Nagrinėjamo skundo kontekste, pažymėtina, jog nėra BK 62 str. 1 d. ir 2 d. būtinų sąlygų, kad S. G. atžvilgiu būtų galima taikyti BK 62 str. 3 d. nuostatas. Taip pat nėra nustatyta, jokių išimtinių aplinkybių, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti BK 54 str. 3 d. ir paskirti jam švelnesnę bausmę.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaudamasis LR BK 61 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšies ar nustatyti jos dydžio, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio.

Apylinkės teismas, įvertinęs, kad nėra S. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat tai, kad S. G. baustas administracine tvarka, teistas 7 kartus už nusikaltimus nuosavybei, tris naujas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas rodo, kad jis nedaro teisingų išvadų, nenori paklūsti visuotinai privalomoms elgesio normoms ir yra linkęs nusikalsti, pagrįstai paskyrė jam arešto bausmes, kurios, būdamos artimos BK 178 str. 4 d. sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies vidurkiui, yra aiškiai ne per griežtos.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės yra tinkamai subendrintos, galutinė subendrinta bausmė atitinka siekiamus bausmės tikslus, keisti ją į dar švelnesnę nėra įstatyminio pagrindo.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo S. G. apeliacinį skundą atmesti.