Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Prapiesčio, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

uždarame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2005 m. birželio 6 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 17 d. nutarties.

Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2005 m. birželio 6 d. nuosprendžiu A. J. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septyniom parom.

Nukentėjusiojo V. K. civilinis ieškinys iš dalies tenkintinas ir priteista V. K. iš UAB (duomenys neskelbtini) 1499,50 Lt žalai atlyginti.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 17 d. nutartimi nuteistojo A. J. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, nukentėjusiojo, jo atstovo ir prokuroro, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. nuteistas už tai, kad 2004 m. kovo 19 d., apie 23 val. 30 min., prie kavinės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tyčia sudavė V. K. vieną smūgį kumščiu į veidą bei penkis smūgius rankomis ir koja į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas V. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį nosikaulių ir pertvaros lūžiais bei poodinėmis kraujosruvomis pakaušio kairėje pusėje, kairės akies vokuose, nubrozdinimais juosmens dešinėje pusėje, poodinėmis kraujosruvomis kairėje blauzdoje ir abejose šlaunyse.

Kasaciniu skundu nuteistasis A. J. prašo teismą panaikinti Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2005 m. birželio 6 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 17 d. nutartį ir bylą nutraukti.

Skunde kasatorius teigia, kad jo veiksmai turi būti pripažinti būtinąja gintimi, nes jis gynėsi nuo nukentėjusiojo V. K. pavojingo kėsinimosi. Kasatorius nurodo, kad agresyviai nusiteikęs nukentėjusysis nepakluso kasatoriaus draudimui neleisti į kavinę nuo alkoholio apsvaigusių asmenų ir bandė jam suduoti smūgius galva. Dėl šių priežasčių iškilo reali grėsmė kasatoriaus sveikatai, todėl jis buvo priverstas gintis. Tuo tarpu teismai nepagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, kad kasatorius veikė būtinosios ginties situacijoje, nes besikėsinančiajam buvo padaryta didesnė žala negu ta, kuri buvo atremta.

Kasatorius skunde pažymi, kad teismai nepagrįstai rėmėsi liudytojos B. V. parodymais, kurie buvo nenuoseklūs ir skyrėsi ikiteisminiam tyrime bei teisme. Taip pat teismas nevertino tos aplinkybės, kad nukentėjusysis negalėjo paaiškinti, ką jis veikė laikotarpiu nuo konflikto pabaigos iki greitosios medicinos pagalbos, kurią iškvietė liudytojas policijos pareigūnas R. U., atvykimo. Teismas kasatoriaus manymu nepaneigė pagrįstos abejonės, kad nukentėjusįjį minėtu laikotarpiu galėjo sužaloti ir kiti asmenys.

Nuteistojo A. J. kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl būtinosios ginties (BK 28 straipsnis)

Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį būtinoji gintis yra tada, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Pavojingas kėsinimasis yra viena iš būtinų būtinosios ginties teisėtumo sąlygų, todėl nesant pavojingo kėsinimosi, nėra pagrindo pripažinti asmenį veikus, esant būtinajai ginčiai.

Teismo nustatytų aplinkybių visuma rodo, kad A. J. veika nebuvo padaryta būtinosios ginties sąlygomis. Pirma, sprendžiant iš bylos aplinkybių, nustatytų teismo nuosprendyje, baudžiamojo kodekso nuostatų prasme nebuvo pavojingo kėsinimosi, kuris sukeltų teisę į būtinąją gintį. Nei kasatoriaus sveikatai, nei gyvybei, nei kitiems įstatymo saugomiems interesams pavojus negrėsė. Kasatorius vykdė saugos darbuotojo funkcijas, t. y. profesines pareigas, ir turėjo užtikrinti viešąją tvarką bei saugumą saugomame objekte. Saugos darbuotojo teises ir pareigas apibrėžia pareiginės instrukcijos, kuriose nustatyta, kad kilus konfliktinei situacijai ir esant vidaus tvarkos pažeidimams bei teisėtvarkos pažeidimams saugomame objekte, saugos darbuotojas imasi veiksmų nutraukti šiuos pažeidimus ir sulaikyti pažeidėjus, naudojant specialias priemones (kovinius veiksmus), jeigu kitomis priemonėmis pašalinti ar pasiekti užduotį neįmanoma. Kartu instrukcijose pažymėti, kad saugos darbuotojui draudžiama naudoti fizinę prievartą (specialias priemones) be įspėjimo. Nors konfliktą išprovokavo nukentėjusysis V. K., kuris elgėsi agresyviai, nepakluso saugos darbuotojo A. J. reikalavimui nesiveržti į kavinę ir norėjo jėga patekti į kavinės vidų, tačiau nukentėjusiojo veiksmai neturėjo pavojingo kėsinimosi požymių. Įvyko susistumdymas tarp kasatoriaus ir nukentėjusiojo. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis V. K. nors ir buvo išgėręs, elgėsi agresyviai, tačiau smūgių A. J. nesudavė.

Kasatorius iš pradžių vykdęs profesines funkcijas įstatymo leidžiamuosiuose rėmuose, vėliau nukentėjusįjį išstūmus į gatvę, sudavė jam smūgius ranka į veidą, o šiam nukritus ant žemės, toliau smūgiavo ant žemės gulinčiam nukentėjusiajam rankomis į veidą. Taigi kasatorius panaudojo smurtą, kuris neatitinka ir kitos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos - kėsinimosi akivaizdumo reikalavimo. Teisė į būtinąją gintį išlieka tik kėsinimosi momentu. Nukentėjusiajam V. K. smūgius kumščiu į veidą bei rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, kasatorius padarė tuo momentu, kai V. K. nepuolė kasatoriaus. Taigi kasatoriui nebuvo nuo ko gintis. Kasatoriaus teiginys, kad nesudavė smūgių nukentėjusiajam, o tik gynėsi nuo pavojingo nukentėjusiojo kėsinimosi, paneigiamas tiek paties nukentėjusiojo, tiek liudytojos B. V. parodymais, kurie tiek ikiteisminiam tyrime, tiek teisme buvo nuoseklūs ir atitiko byloje nustatytas kūno sužalojimų padarymo aplinkybes bei teismo medicinos specialistų išvada. Liudytoja B. V., kuri matė antrąją konflikto dalį, parodė, kad nukentėjusiam V. K. bandant įeiti į kavinę antrąjį kartą, jį sustabdė nuteistasis A. J., kuris sudavė ranka nukentėjusiajam į veidą, o šiam nukritus, pradėjo smūgiuoti gulinčiam nukentėjusiajam rankomis į veido sritį. Nurodytą kūno sužalojimų pobūdį ir padarymo mechanizmą patvirtina teismo medicinos specialisto 2004 m. kovo 22 d. Nr. 1172 ir 2004 m. balandžio 26 d. Nr. 1857 išvados. Bylos duomenys patvirtina, kad sužalojimai buvo padaryti būtent konflikto tarp nukentėjusiojo ir kasatoriaus metu, nes, kaip parodė pats nukentėjusysis ir liudytoja B. V., nuteistasis A. J. smūgiavo gulinčiam ant žemės nukentėjusiajam ranka į veido sritį, o po vieno iš tokių smūgių nukentėjusiajam ištryško kraujas. Byloje nėra nustatyta, kad nuteistajam A. J. buvo padaryti kokie nors sužalojimai. Taigi kolegija laiko, kad kasatoriaus veiksmai negali būti vertinami kaip būtinoji gintis. Teismai teisingai kvalifikavo juos pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Nukentėjusysis pateikė teismui du pinigų priėmimo kvitus: 2006 spalio 26 d. kvitą 900 Lt sumai ir 2006 m. lapkričio 6 d. 280 Lt sumai, ir prašymą priteisti šias pinigų sumas, kurias jis sumokėjo advokatui V. Zabielai už atstovavimą Lietuvos Aukščiausiame Teisme, iš kasatoriaus kaip proceso išlaidas.

BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas priimdama nuosprendį turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas, advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nustatydama išieškotinos piniginės sumos dydį kolegija atsižvelgia ne tik į pateiktus kvitus, bet ir į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 2 d. nutarimo Nr. 396 redakcija) nustatytais advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžiais. Šio nutarimo 12.4.5. punktas nustato, kad nukentėjusiojo, civilinio ieškovo interesų atstovavimas baudžiamojoje byloje kasacinės instancijos teisme įvertinamas - 0,1 MMA (2 valandos). Atsižvelgiant į šiame Vyriausybės nutarime nustatytus dydžius, mažintinas priteistinos sumos dydis.

Rezoliucinė dalis

nuta r i a:

Nuteistojo A. J. kasacinį skundą atmesti.

Priteisti iš A. J. nukentėjusiajam V. K. 600 Lt. advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo atstovui, paslaugoms apmokėti.