- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-02-28
- Bylos Nr.
- 2-146-223/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Mėlinauskienė
- Atsakovas
- Ž. I., E. K.
- Trečiasis asmuo
- T. K.
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal LR transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams E. K., Ž. I., trečiajam asmeniui T. K. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą informuotas, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Ieškovas prašo iš atsakovų priteisti solidariai 17 892,62 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-04-15 Kėdainių rajone autoįvykio metu dėl E. K. vairavusio Ž. I. priklausantį automobilį AUDI 100 , valst. (duomenys neskelbtini), kaltės buvo apgadinta A. M. priklausanti transporto priemonė BMW, valst. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonė AUDI 100 , valst. (duomenys neskelbtini) nebuvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, dėl eismo įvykio padarytos žalos buvo kreiptasi į ieškovą ir nukentėjusiam asmeniui buvo išmokėta 17 892,62 Lt dydžio draudimo išmoka. Pagal LR CK 6.280 str. ir LR TPVCAPD įstatymo 23 str. ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam eismo įvykio metu asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už autoįvykį asmenį, t.y. vairuotoją ar transporto priemonės savininką. Žala iki šiol neatlyginta, todėl solidariai priteistina iš atsakovų.
Atsakovas Ž. I. su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, kadangi autoįvykio metu jis nebuvo transporto priemonės savininkas, o autoįvykio metu automobilį vairavo E. K.. Paaiškino, kad automobilį AUDI 100 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2006 metais pardavė T. K. už 600 Lt. T. K. visą tą laiką naudojosi parduotu automobiliu, juo važinėjo. Automobilio jis neišregistravo, nes vis nerasdavo tam laiko, o paskui T. K. išvyko į Norvegiją.
Atsakovas E. K. į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą informuotas, prašymų negauta, neatvykimo priežastys nežinomos. Ieškinys su priedais atsakovui E. K. įteiktas asmeniškai ( b. l. 58), atsiliepimo negauta.
Tretysis asmuo T. K. į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą informuotas, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų negauta. Procesiniai dokumentai įteikti, atsiliepimo negauta.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas pilnai.
Byloje nustatyta, kad 2011-04-15 Kėdainių rajone autoįvykio metu buvo apgadinta A. M. priklausanti transporto priemonė BMW valst. NR. (duomenys neskelbtini), dėl įvykio kaltu pripažintas E. K., vairavęs automobilį AUDI 100 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ( b.l. 10-45). Dėl minėto autoįvykio nukentėjusiam asmeniui buvo išmokėta 17 892,62 Lt draudimo išmoka. Atsakovas Ž. I. transporto priemonę išregistravo iš LR transporto priemonių registro 2012-09-27 ( b. l. 78)
Atsakovas Ž. I. savo atsikirtimus grindžia ta aplinkybe, kad ginčo automobilį pardavė T. K. ir autoįvykio metu nebuvo jos savininkas, todėl neturėjo pareigos ją drausti. Pagal šiuo metu susiformavusią teismų praktiką iš esmės atsakovas Ž. I. gali gintis sandorio sudarymo faktu, tačiau tokiu atveju atsakovas privalo nurodyti asmenį, kuriam pardavė automobilį ir pateikti įrodymus, patvirtinančius automobilio pardavimą. Atsakovas Ž. I. nurodė, kad jis automobilį pardavė T. K., kuris buvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, tačiau atsiliepimo nepateikė. CPK 13 str. nustatyta, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio Kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis teisėmis, t.y. šalis pati nusprendžia, kokiomis procesinėmis priemonėmis ginti savo pažeistą teisę arba gintis nuo jai pareikšto materialinio ar kitokio reikalavimo (LAT 2010-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-300/2010). Atsakovui nurodžius aplinkybę, kad automobilį jis pardavė T. K. , kuris kaip automobilio savininkas yra atsakingas Biurui dėl nukentėjusiam trečiajam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo, buvo suteikta galimybė pateikti papildomus įrodymus apie šio fakto buvimą (b.l.99), tačiau atsakovas Ž. I. jokių papildomų įrodymų nepateikė, prašymų dėl įrodymų išreikalavimo neišreiškė. Šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, išskyrus atvejus, kai ji remiasi aplinkybėmis, kurių pagal CPK įrodinėti nereikia (178 str.). Rašytinės pirkimo-pardavimo sutarties Ž. I. nepateikė ir paaiškino, kad tokios sutarties nebuvo surašyta. Savo atsikirtimus į ieškinį atsakovas Ž. I. grindė tik liudytojų O. I. ir K. K. paaiškinimais. Įrodinėjimo priemonių leistinumo taisyklė (CPK 64 str.) nustatyta ne tik siekiant neleisti naudoti teismo procese abejotinos įrodomosios vertės informaciją, kurios tikrumo patikrinimas gali būti sudėtingas ar apskritai neįmanomas, tačiau ir siekiant apsaugoti viešą interesą. Civiliniame procese faktą, kuriuo remiasi šalis, galima pripažinti įrodytu, jeigu nekyla pagrįstų, protingų abejonių dėl to fakto buvimo. Šioje byloje tokių pagrįstų abejonių kyla. Vien liudytojų paaiškinimų, tuo labiau, kai vienas iš jų (O. I.) yra artimas atsakovui Ž. I. asmuo, laikyti automobilio pirkimo-pardavimo faktą įrodytu nepakanka. Tuo labiau, kad liudytojų paaiškinimai yra gana abstraktūs ,t.y. liudytoja O. I. tiksliai prisiminė kada jos sūnus Ž. I. pardavė automobilį ir už kiek, tačiau neprisiminė kada šis automobilis buvo nusipirktas, o liudytojas K. K. savo išvadas dėl neva buvusio automobilio pardavimo fakto grindė daugiausia ta aplinkybe, kad T. K. važinėjo minėtu automobiliu. Tai nėra pakankamas pagrindas pirkimo-pardavimo faktui įrodyti, nes kitas asmuo automobiliu gali naudotis ir nuomos ar panaudos pagrindais. Atsakovas Ž. I. labai ilgą laiką nesiėmė jokių priemonių automobiliui išregistruoti ir tai padarė tik iškėlus bylą teisme ( 2012-09-27, b.l. 78), kas rodo, kad jis realią galimybę tai padaryti turėjo ir anksčiau, bet kažkodėl tai ja nepasinaudojo. Taigi, įvertinus išvardintas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovas Ž. I. savo atsikirtimų neįrodė, o šaliai, nepasirinkusiai tinkamos reikiamos procesinės gynybos priemonės, tenka neigiamų padarinių rizika.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. 1, 2 d. nustatyta transporto priemonės savininko pareiga apdrausti ją transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, o šio straipsnio 3 d. – draudimas naudoti pačiam ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustą transporto priemonę. Ginčo transporto priemonės AUDI 100 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas – Ž. I. – nevykdė šios pareigos ir nesilaikė nurodyto draudimo, todėl ieškovas turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ne tik iš asmens (transporto priemonę valdžiusio E. K.), atsakingo už eismo įvykį, bet ir iš transporto priemonės savininko – Ž. I. . Automobilis yra didesnio pavojaus šaltinis (CK 6.270 str.), todėl atsakovas Ž. I. turėjo suvokti automobilio, nors ir perleisto naudojimui kitam asmeniui, naudojimo riziką ir galimus neigiamus padarinius. Atsakovo Ž. I. veiksmai, neapdraudžiant automobilio transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, taip pat neišregistruojant šio automobilio, pažeidžia pirmiau nurodytas įstatymo nuostatas. Taigi, atsakovų Ž. I. ir E. K. atsakomybė yra solidari, todėl ieškinys tenkintinas pilnai abiejų atsakovų atžvilgiu.
Ieškinį patenkinus bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų (CPK 88,92, 93 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti pilnai.
Priteisti solidariai iš atsakovų E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir Ž. I., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, į. k. 125709291, naudai 17 892, 62 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2012-08-06) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir po 268,50 Lt žyminio mokesčio.
Priteisti iš atsakovų E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir Ž. I., a.k. (duomenys neskelbtini) po 36 Lt ( trisdešimt šešis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.