Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2019-05-24 · Civilinė byla Nr. e2-2259-743/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-24
Bylos Nr.
e2-2259-743/2019
Teisminio proceso Nr.
2-27-3-00119-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Vailionienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2259-743/2019Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00119-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.10.5.1; 2.6.11.5; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 24 d.Lazdijai

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta Vailionienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Nano sprendimai“ dėl skolos už šilumos energiją ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės UAB „Nano sprendimai“ 1 252,42 Eur skolos, 123,25 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines procesines palū­kanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 35,06 Eur bylinėji­mosi išlaidų. Atsakovei be pateisinamos priežasties nepateikus atsiliepimo į ieškinį arba paruošiamojo procesinio dokumento, prašo priimti sprendimą už akių.

Ieškinys grindžiamas šiais argumentais. 2002 m. vasario 1 d. ieškovė AB „Vilniaus šilu­mos tinklai“, UAB „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybė ir bendrovė „Dalkia“ suda­rė Vilniaus miesto šilumos ūkio nuomos sutartį, pagal kurią UAB „Vilniaus energija“ 15 metų termi­nui buvo perduotas valdyti nuomos teise visas su šilumos gamybos ir centralizuoto tiekimo veikla susi­jęs ieškovės turtas. Nuo 2002 m. kovo 29 d. iki 2017 m. kovo 29 d. šilumos tiekimo veiklą Vilniaus mieste vykdė šilumos tiekimo licenciją turėjusi UAB „Vilniaus energija“. Nuo 2017 m. kovo 30 d. šilumos energijos tiekimo Vilniuje funkcijas vykdo ieškovė. Vykdant nuomos sutar­ties sąlygas, 2017 m. kovo 29 d. turto priėmimo–perdavimo ieškovei buvo perleisti UAB „Vilniaus ener­­gija“ reikalavimai į ankstesnio laikotarpio klientų skolas, tame tarpe ir į iš atsakovės UAB „Nano sprendimai“ gautinas sumas. Apie minėtą reikalavimo teisių perleidimą atsakovei buvo pra­neš­ta, kartu su sąskaita už 2017 metų birželio mėne­sį suteiktas paslaugas, taip pat ši informacija buvo viešai skelbiama ieškovo interneto svetai­nėje, atsakovė papildomai informuota 2018 metų spa­lio mėnesio pretenzija. Energetikos įmonė (iki 2017 m. kovo 29 d. UAB „Vilniaus energija“, o nuo 2017 m. kovo 30 d. ieškovė) tiekia centra­li­zuotą šilumos energiją atsakovei nuosavybės teise skolos susidarymo laikotarpiu priklausiusiai patal­pai, adresu: A. Juozapavičiaus g. 9A-166, Vilniuje. Už laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 15 d. patiektą šilumos energiją/karštą van­de­­nį yra susidariusi 1 252,42 Eur skola. Kadangi atsakovė laiku neatsiskaitė, už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. jai paskaičiuotos 6 procentų dydžio palūkanos, kurios sudaro 123,25 Eur (el. b. l. 1–5).

Nepavykus įteikti procesinių dokumentų atsakovei ir jos direktoriui (el. b. l. 57–58, 66–67), vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalimi, procesiniai dokumentai 2019 m. balandžio 23 d. atsakovei išsiųsti jos buveinės adresu (el. b. l. 68–69) ir laikomi įteikti 2019 m. gegužės 6 d. Atsakovė per nustatytą 14 dienų terminą be patei­sinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, ieškovės prašymu, priimamas spren­di­mas už akių, neinformuojant šalių apie sprendimo priėmimo laiką ir vietą (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

atlikęs formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą nagrinėjamoje byloje, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ tiekia centralizuotą šilumos energiją patalpai, esančiai A. Juozapavičiaus g. 9A-166, Vilniaus m. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad negyvenamoji patalpa, esanti A. Juozapavičiaus g. 9A-166, Vilniaus m., laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 20 d. iki 2018 m. vasario 28 d. nuosavybės teise priklausė atsakovei UAB „Nano sprendimai“ (e. b. l. 12–16). Ieškovės pateiktoje mokesčių paskaičiavimo pažymoje nurodyta, kad atsakovės skola už laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 15 d. patiektą šilumos energiją/karštą vandenį sudaro 1 252,42 Eur, už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. paskaičiuota 123,25 Eur palūkanų (e. b. l. 11). Atsakovei buvo pranešta apie reikalavimo perleidimą, pateikta pretenzija dėl skolos apmokėjimo (e. b. l. 6, 8).

Tarp šalių susiklostė teisiniai prievoliniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodek­so (toliau – CK) 6.1, 6.2 straipsniai). Šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius regu­­liuoja bendrosios visų rūšių energijos pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams taikytinos CK normos (CK 6.391 straipsnis) ir specialiosios normos – Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstaty­mas bei jį detalizuojantys teisės aktai. Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos pirkimo–pardavimo sutartys sudaromos ar keičiamos laikantis standartinių sąlygų, o pagal 19 straipsnio 2 dalį standartinės sąlygos galioja šilumos pirkimo–pardavimo sutartims tiek, kiek jos neprieštarauja šalių individualiai aptartoms sąlygoms ir įstatymams. Šilumos ūkio įstatymo 19 straip­snio 4 dalyje nustatyta, kad šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartines sąlygas tvirti­na Vyriausybė arba jos įgaliota institucija ir paskelbia Teisės aktų registre. Šilumos pirkimo–parda­vi­mo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas tvirtina Vyriausybė arba jos įgalio­ta institucija, suderinusi su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba), ir paskel­­bia Teisės aktų registre. Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu daugia­­bučio namo butų savininkai nenusprendžia dėl šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių sudary­mo pagal individualiai aptartas sąlygas, laikinai, kol bus sudarytos tokios sutartys, tiekėjų ir varto­to­jų tarpusavio santykiai grindžiami pagal šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas. Nors tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta rašytinė šilumos energi­jos pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau atsakovė faktiškai patalpoms tiekiamą šilumos energi­ją naudojo, todėl laikoma, kad šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis su atsakove buvo suda­­ry­ta konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis, 6.384 straipsnio 1 dalis), o tarp šalių susi­k­lostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip sutartiniai teisiniai santykiai dėl energijos pirkimo-par­da­vimo (CK 6.2 straipsnis, 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnis).

Pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinklia­voms ir kitoms įmokoms. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudo­ji­­mo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga; butų ir kitų patalpų savininkai priva­lo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstaty­muo­se nusta­tyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 1, 3 dalys). Prie­volės turi būti vykdomos sąži­ningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstaty­mų ar sutar­ties nuro­­dy­mus (CK 6.38 straip­snio 1 dalis). Drau­džiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Kiekvie­nas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdy­ti savo sutar­tines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per pri­jungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numa­ty­tos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutar­ty­je numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksplo­atavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įren­ginių tvarkingumą (CK 6.383 straipsnio 1 dalis). Abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.388 straip­snio 1 dalis). Šilu­mos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad šilumos vartotojai atsiskaito su šilu­mos tiekėju už sunaudotą šilu­mą pagal šilumos pirkimo–pardavimo vietoje įrengtų atsiskaito­mų­jų šilu­mos apskaitos prietaisų rodmenis. Jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos varto­to­jas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvie­nas varto­tojas moka už jam priskirtą šilu­mos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nusta­čius, kokia visų vartotojų bendrai suvar­to­to šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Sutarties nevykdy­mu lai­ko­mas bet kokios iš sutar­ties atsiradusios prievolės nevyk­dy­mas, įskaitant įvykdymo termino pralei­­­­dimą (CK 6.63 straip­s­nio 1 dalies 2 punktas, 6.205 straips­nis). Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievo­lės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvyk­dyta natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis).

Duomenų, jog atsakovė mokėjo ieškovei už ieškinyje nurodomu laikotarpiu patiektą šilu­mos energiją, byloje nėra. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prievolės ir sko­los dydžio negin­­čijo. Įrodymų, kad iki sprendimo priėmimo būtų sumokėjusi skolą, taip pat nepa­teikė (CPK 178 straipsnis). Teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 1 252,42 Eur skolos yra pagrįstas ir tenkintinas.

Pagal CK 6.261 straipsnį, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas priva­­­lo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais nuostoliais. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai abi sutarties šalys yra versli­­ninkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reguliavimą ir pirmiau nurodytas aplinkybes, ieško­­vės reikalavimas priteisti iš atsakovės 123,25 Eur palūkanų laikomas pagrįstu, todėl tenkin­ti­nas.

Atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl ieškovei iš jos priteistinos 6 procentų dydžio palūkanos už priteistą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Patenkinus ieškinį, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos: ieškovei – 35,06 Eur (31,00 Eur žyminis mokestis, 3,19 Eur už Juridinių asmenų registro duomenų išrašą, 0,87 Eur išlai­dų už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką, peržiūrėjimą ir išrašą); valstybei – 5,66 Eur išlai­­dų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punk­­tas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 10 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Nano sprendimai“, juridinio asmens kodas 302213530, 1 252,42 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt du eurus 42 ct) skolos, 123,25 Eur (vieną šimtą dvidešimt tris eurus 25 ct) palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2019 m. kovo 13 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 35,06 Eur (trisdešimt penkis eurus 06 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 124135580, naudai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Nano sprendimai“, juridinio asmens kodas 302213530, 5,66 Eur (penkis eurus 66 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (jas sumokant Valstybinei mokesčių inspek­ci­jai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto paja­mų surenkamąją sąskaitą Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5660).

Atsakovė sprendimo už akių negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams.

Ieškovė dėl sprendimo per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo gali paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Teisėja Asta Vailionienė