- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-24
- Bylos Nr.
- e2-2259-743/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00119-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Vailionienė
- Kategorijos
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 2.6.11.5Energijos pirkimas-pardavimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.6.6.1Sprendimo už akių priėmimo sąlygos ir tvarka, draudimai priimti sprendimą už akių
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta Vailionienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Nano sprendimai“ dėl skolos už šilumos energiją ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės UAB „Nano sprendimai“ 1 252,42 Eur skolos, 123,25 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 35,06 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovei be pateisinamos priežasties nepateikus atsiliepimo į ieškinį arba paruošiamojo procesinio dokumento, prašo priimti sprendimą už akių.
Ieškinys grindžiamas šiais argumentais. 2002 m. vasario 1 d. ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“, UAB „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybė ir bendrovė „Dalkia“ sudarė Vilniaus miesto šilumos ūkio nuomos sutartį, pagal kurią UAB „Vilniaus energija“ 15 metų terminui buvo perduotas valdyti nuomos teise visas su šilumos gamybos ir centralizuoto tiekimo veikla susijęs ieškovės turtas. Nuo 2002 m. kovo 29 d. iki 2017 m. kovo 29 d. šilumos tiekimo veiklą Vilniaus mieste vykdė šilumos tiekimo licenciją turėjusi UAB „Vilniaus energija“. Nuo 2017 m. kovo 30 d. šilumos energijos tiekimo Vilniuje funkcijas vykdo ieškovė. Vykdant nuomos sutarties sąlygas, 2017 m. kovo 29 d. turto priėmimo–perdavimo ieškovei buvo perleisti UAB „Vilniaus energija“ reikalavimai į ankstesnio laikotarpio klientų skolas, tame tarpe ir į iš atsakovės UAB „Nano sprendimai“ gautinas sumas. Apie minėtą reikalavimo teisių perleidimą atsakovei buvo pranešta, kartu su sąskaita už 2017 metų birželio mėnesį suteiktas paslaugas, taip pat ši informacija buvo viešai skelbiama ieškovo interneto svetainėje, atsakovė papildomai informuota 2018 metų spalio mėnesio pretenzija. Energetikos įmonė (iki 2017 m. kovo 29 d. UAB „Vilniaus energija“, o nuo 2017 m. kovo 30 d. ieškovė) tiekia centralizuotą šilumos energiją atsakovei nuosavybės teise skolos susidarymo laikotarpiu priklausiusiai patalpai, adresu: A. Juozapavičiaus g. 9A-166, Vilniuje. Už laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 15 d. patiektą šilumos energiją/karštą vandenį yra susidariusi 1 252,42 Eur skola. Kadangi atsakovė laiku neatsiskaitė, už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. jai paskaičiuotos 6 procentų dydžio palūkanos, kurios sudaro 123,25 Eur (el. b. l. 1–5).
Nepavykus įteikti procesinių dokumentų atsakovei ir jos direktoriui (el. b. l. 57–58, 66–67), vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalimi, procesiniai dokumentai 2019 m. balandžio 23 d. atsakovei išsiųsti jos buveinės adresu (el. b. l. 68–69) ir laikomi įteikti 2019 m. gegužės 6 d. Atsakovė per nustatytą 14 dienų terminą be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, ieškovės prašymu, priimamas sprendimas už akių, neinformuojant šalių apie sprendimo priėmimo laiką ir vietą (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
atlikęs formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą nagrinėjamoje byloje, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti visiškai.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ tiekia centralizuotą šilumos energiją patalpai, esančiai A. Juozapavičiaus g. 9A-166, Vilniaus m. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad negyvenamoji patalpa, esanti A. Juozapavičiaus g. 9A-166, Vilniaus m., laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 20 d. iki 2018 m. vasario 28 d. nuosavybės teise priklausė atsakovei UAB „Nano sprendimai“ (e. b. l. 12–16). Ieškovės pateiktoje mokesčių paskaičiavimo pažymoje nurodyta, kad atsakovės skola už laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 15 d. patiektą šilumos energiją/karštą vandenį sudaro 1 252,42 Eur, už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. paskaičiuota 123,25 Eur palūkanų (e. b. l. 11). Atsakovei buvo pranešta apie reikalavimo perleidimą, pateikta pretenzija dėl skolos apmokėjimo (e. b. l. 6, 8).
Tarp šalių susiklostė teisiniai prievoliniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1, 6.2 straipsniai). Šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reguliuoja bendrosios visų rūšių energijos pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams taikytinos CK normos (CK 6.391 straipsnis) ir specialiosios normos – Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas bei jį detalizuojantys teisės aktai. Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos pirkimo–pardavimo sutartys sudaromos ar keičiamos laikantis standartinių sąlygų, o pagal 19 straipsnio 2 dalį standartinės sąlygos galioja šilumos pirkimo–pardavimo sutartims tiek, kiek jos neprieštarauja šalių individualiai aptartoms sąlygoms ir įstatymams. Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartines sąlygas tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija ir paskelbia Teisės aktų registre. Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, suderinusi su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba), ir paskelbia Teisės aktų registre. Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu daugiabučio namo butų savininkai nenusprendžia dėl šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas, laikinai, kol bus sudarytos tokios sutartys, tiekėjų ir vartotojų tarpusavio santykiai grindžiami pagal šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas. Nors tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta rašytinė šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau atsakovė faktiškai patalpoms tiekiamą šilumos energiją naudojo, todėl laikoma, kad šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis su atsakove buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis, 6.384 straipsnio 1 dalis), o tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip sutartiniai teisiniai santykiai dėl energijos pirkimo-pardavimo (CK 6.2 straipsnis, 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnis).
Pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga; butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 1, 3 dalys). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 straipsnio 1 dalis). Abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.388 straipsnio 1 dalis). Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo–pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Sutarties nevykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant įvykdymo termino praleidimą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis). Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis).
Duomenų, jog atsakovė mokėjo ieškovei už ieškinyje nurodomu laikotarpiu patiektą šilumos energiją, byloje nėra. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prievolės ir skolos dydžio neginčijo. Įrodymų, kad iki sprendimo priėmimo būtų sumokėjusi skolą, taip pat nepateikė (CPK 178 straipsnis). Teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 1 252,42 Eur skolos yra pagrįstas ir tenkintinas.
Pagal CK 6.261 straipsnį, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais nuostoliais. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reguliavimą ir pirmiau nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 123,25 Eur palūkanų laikomas pagrįstu, todėl tenkintinas.
Atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl ieškovei iš jos priteistinos 6 procentų dydžio palūkanos už priteistą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Patenkinus ieškinį, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos: ieškovei – 35,06 Eur (31,00 Eur žyminis mokestis, 3,19 Eur už Juridinių asmenų registro duomenų išrašą, 0,87 Eur išlaidų už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką, peržiūrėjimą ir išrašą); valstybei – 5,66 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 10 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės UAB „Nano sprendimai“, juridinio asmens kodas 302213530, 1 252,42 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt du eurus 42 ct) skolos, 123,25 Eur (vieną šimtą dvidešimt tris eurus 25 ct) palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2019 m. kovo 13 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 35,06 Eur (trisdešimt penkis eurus 06 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 124135580, naudai.
Priteisti iš atsakovės UAB „Nano sprendimai“, juridinio asmens kodas 302213530, 5,66 Eur (penkis eurus 66 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5660).
Atsakovė sprendimo už akių negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams.
Ieškovė dėl sprendimo per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo gali paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.