- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-08-07
- Bylos Nr.
- e2-395-1185/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04652-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Simona Čėsnienė
- Ieškovas
- O. B.
- Atsakovas
- M. G., V. B.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 2.3.3.4Tėvystės nustatymas
- 2.3.3.5Tėvystės (motinystės) nuginčijimas
- 2.3.4.4.1Ginčai dėl vaiko vardo ir pavardės
- 2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.4.1.3Bylų dėl tėvystės (motinystės) nustatymo nagrinėjimo ypatumai
- 3.4.1.4Bylų dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nagrinėjimo ypatumai
išvadą byloje teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei G. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. B. patikslintą ieškinį atsakovams V. B. ir M. G. dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė O. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams V. B. ir M. G. ir, patikslinusi ieškinio dalyką ir pagrindą, prašė pripažinti, kad atsakovas V. B. nėra nepilnamečio vaiko M. B. tėvas ir pripažinti negaliojančiais gimimo įrašo duomenis, kad vaiko tėvas yra V. B., nustatyti, kad atsakovas M. G. yra nepilnamečio vaiko M. B. tėvas ir pakeisti gimimo įrašo duomenis, kad vaiko tėvas yra M. B., pakeičiant vaiko pavardę iš B. į G., nepilnamečio vaiko M. B. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti iš atsakovo M. G. išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. B. po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad nepilnametis vaikas M. B. gimė (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus mažiau nei 300 dienų nuo santuokos su V. B. nutraukimo (duomenys neskelbtini), todėl gimimo įraše jis buvo įrašytas vaiko tėvu, tačiau dar būdama santuokoje su V. B. ieškovė 2023 m. vasarą išvyko iš Ukrainos, atvyko į Lietuvos Respubliką ir pradėjo gyventi su atsakovu M. G., nuo jo pastojo ir pagimdė sūnų. Ieškovė nurodė, kad nuo vaiko gimimo vaiko gyvenamoji vieta yra su ja, nes vaikas nuo gimimo gyvena su ja, tai labiausiai atitiktų vaiko interesus. Ieškovė nurodė, kad vaiko reikmėms per mėnesį šiuo metu reikia apie 400,00 Eur, todėl iš atsakovo M. G. priteistina 1/2 dalis reikalingo išlaikymo. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad vaikas yra dar labai mažas ir savo identiteto su jam duota pavarde kol nesieja, todėl jos pakeitimas ir tikrojo tėvo pavardės suteikimas neturės jokios neigiamos įtakos vaiko interesams. Ieškovė nurodė, kad ginčo dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nėra, todėl nereikalauja jos nustatyti.
Atsiliepimas
2. Atsakovas M. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Atsakovas nurodė, kad su ieškove pradėjo gyventi 2023 m. vasarą ir gyvenant kartu jiems gimė sūnus M. B., kuris yra jo biologinis vaikas, tačiau jo tėvu gimimo įraše įrašytas buvęs ieškovės sutuoktinis. Atsakovas nurodė, kad sutinka su visais ieškinio reikalavimais, tačiau mano, kad prašomas priteisti išlaikymo dydis yra per didelis, jis sutiktų teikti 100,00 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad būtina įvertinti, ar atsakovas M. G. pripažįsta esantis vaiko tėvas, ar vykdo pareigas savo vaikui, rūpinasi juo, materialiai išlaiko, bei kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas ir ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydis atitinka vaiko teises ir geriausius vaiko interesus, o pavardės pakeitimas neprieštarauja vaiko teisėms ir teisėtiems interesams.
Šalies argumentai
4. Ieškovė O. B. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai. Ieškovė paaiškino, kad jau nuo 2022 m. negyveno su atsakovu V. B., nes jis gyveno kitame mieste Ukrainoje, paskutinį kartą matėsi Ukrainoje 2023 m. liepos 29 d., nuo to laiko iki vaiko gimimo praėjo beveik pusantrų metų. Ieškovė taip pat paaiškino, kad 2023 m. liepos 31 d. atvyko į Lietuvos Respubliką pas atsakovą M. G. ir apsigyveno jo bute (duomenys neskelbtini), po savaitės su atsakovu atvyko į (duomenys neskelbtini), atsakovas išnuomojo butą, kuriame jie kartu iki šiol gyvena, o 2024 m. sausio mėn. sužinojo, kad laukiasi, todėl, kai sužinojo apie galimybę nuotoliniu būdu nutraukti santuoką Ukrainoje, kreipėsi į teismą, tačiau santuoka su atsakovu V. B. buvo nutraukta tik (duomenys neskelbtini). Ieškovė pažymėjo, kad visą tą laiką nuo jos atvykimo pas atsakovą M. G. jie gyveno kaip šeima, atsakovas išlaikė ją ir jos dukrą, sužinojęs, kad ieškovė laukiasi, pripažino, kad ji laukiasi jo vaiko, rengėsi vaiko gimimui, skirdamas pinigus reikalingiems daiktams įsigyti, ir pats pirko daiktus, lankė ligoninėje ir padėjo prižiūrėti ieškovės dukrą, rūpinosi namais.
5. Ieškovės O. B. atstovas advokato padėjėjas Ž. K. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai. Atstovas nurodė, kad vaikas gimė ieškovei būnant santuokoje su atsakovu V. B., todėl pagal įstatymą buvo įregistruota jo tėvystė, nors tikrasis vaiko tėvas yra atsakovas M. G., kuris vaiku rūpinasi, su ieškove gyvena kaip šeima. Atstovas nurodė, kad ginčo dėl gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo nėra, atsakovas M. G. teikia išlaikymą, ieškovė ir atsakovas rengiasi sudaryti santuoką, todėl iki santuokos sudarymo šie klausimai šiuo metu turėtų būti išspręsti teismo sprendimu.
Atsiliepimas
6. Atsakovas M. G. teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies. Atsakovas paaiškino, kad iki ieškovės atvykimo į Lietuvos Respubliką su ja jau bendravo apie pusę metų, o jai atvykus į Lietuvos Respubliką apsigyveno kartu ir gyveno kaip šeima, ieškovė pranešė, kad laukiasi ir jam nekilo jokių abejonių, kad tai jo vaikas, ruošėsi vaiko gimimui, pirko daiktus, lankė ieškovę ligoninėje. Atsakovas taip pat nurodė, kad gimus vaikui jie toliau gyvena kaip šeima, teikia vaikui ir ieškovei išlaikymą, kartu gyvena, nors dėl darbo pobūdžio išvyksta į komandiruotes, tačiau kai būna namuose visada bendrauja su vaiku, išvykęs bendrauja telefonu.
7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė G. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko pateiktą rašytinę išvadą, yra tikslinga ieškinį tenkinti visiškai, nes jis atitinka nepilnamečio vaiko geriausius interesus.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.
8. Atsakovui pripažinus ieškinį iš dalies, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalį šiame sprendime surašytini sutrumpinti motyvai dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.
Dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.140 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo, ar po vyro mirties, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.150 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.146 straipsnio 2 dalį, jei vaikas gimė susituokusiai motinai arba jo kilmė iš tėvo yra patvirtinta pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.152 straipsnio 1 dalį kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas.
10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.148 straipsnio 1 dalį pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai.
11. Nagrinėjamu atveju ieškovė su ieškiniu kreipėsi 2024 m. spalio 4 d. ir nurodė, kad dar būdama santuokoje su atsakovu V. B. pradėjo gyventi su M. G., nuo jo pastojo ir (duomenys neskelbtini) pagimdė sūnų, tačiau jos santuoka su atsakovu V. B. buvo nutraukta tik (duomenys neskelbtini) ir rajono teismo 2024 m. birželio 24 d. sprendimu byloje Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. vaikas gimė praėjus mažiau nei 300 dienų nuo santuokos su V. B. nutraukimo, todėl gimimo įraše atsakovas V. B. yra įrašytas vaiko tėvu. Ieškovės paso duomenys patvirtina, kad dar būdama santuokoje su V. B. ieškovė 2023 m. vasarą išvyko iš Ukrainos, 2023 m. liepos 31 d. atvyko į Lietuvos Respubliką, iš jos daugiau nebeišvyko. Tiek ieškovės, tiek atsakovo M. G. paaiškinimai patvirtina, kad ieškovei atvykus į Lietuvos Respubliką jie pradėjo gyventi kaip šeima, dar iki atvykstant atsakovas išlaikė ieškovę ir jos dukrą, o apie nėštumą ieškovė sužinojo 2024 m. sausio mėn. Taigi, esant aplinkybėms, kad ieškovė į Lietuvos Respubliką atvyko 2023 m. liepos 31 d. ir daugiau iš Lietuvos Respublikos į Ukrainą neišvyko, pagal vaiko gimimo datą tikėtina, kad ieškovė pastojo apie 2023 m. gruodžio mėn. Kaip nurodė ieškovė, su atsakovu V. B. paskutinį kartą matėsi 2023 m. liepos 29 d. Todėl, teismo vertinimu, visi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas V. B. negali būti vaiko tėvu. Kaip minėta, teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad jis yra vaiko biologinis tėvas, vaikui teikia išlaikymą ir juo rūpinasi, toliau su ieškove gyvena kaip šeima ir ketina su ieškove sudaryti santuoką.
12. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, pripažintina, kad atsakovas V. B. nėra nepilnamečio vaiko M. B. tėvas, o M. B. nėra atsakovo V. B. sūnus, bei nustatytina, kad atsakovas M. G. yra M. B. tėvas, o M. B. yra atsakovo M. G. sūnus, pakeičiant nepilnamečio vaiko M. B. gimimo įrašo duomenis apie tėvą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.148 straipsnis). Atsakovui M. G. išaiškintina įstatymo nuostata, kad nustačius tėvystę teismo sprendimu, vėliau jos nuginčyti nebegalima (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.149 straipsnio 2 dalis).
Dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo
13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.161 straipsnio, reglamentuojančio vaikų teises, 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas vaikas turi neatimamą teisę gyventi bei sveikai vystytis ir nuo gimimo turėti vardą ir pavardę. Šioje normoje įtvirtinta vaiko teisė nuo gimimo turėti vardą ir pavardę atitinka Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, įtvirtinančias teisę vaikui nuo gimimo momento turėti vardą. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnyje taip pat nustatyta neatimama kiekvieno vaiko teisė turėti vardą ir pavardę. Vaiko pavardės suteikimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.167 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė.
14. Vaiko vardas ir pavardė keičiami vadovaujantis Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 (toliau – Taisyklės), nustatytais pagrindais ir tvarka. Pagal šių Taisyklių 13 punktą jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardė registruojant tėvystės pripažinimą, tėvystės (motinystės) nustatymą ir tėvystės (motinystės) nuginčijimą keičiama teisingumo ministro tvirtinamų civilinės būklės aktų registravimo taisyklių nustatyta tvarka. Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334, 60 punkte nurodyta, kad registruojant tėvystės (motinystės) nustatymą ar nuginčijimą, paliekama vaiko turima pavardė ir tautybė, jei teismo spendime dėl tėvystės (motinystės) nustatymo ar nuginčijimo nenurodyta kitaip.
15. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo V. B. tėvystė vaiko M. B. atžvilgiu yra nuginčyta ir nustatyta atsakovo M. G. tėvystė vaiko M. B. atžvilgiu, ieškovė ieškiniu reikalauja pakeisti vaiko pavardę, vaiko pavardė Šiaulių mieto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) pakeistina iš B. į G..
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.169 straipsnio 2 dalį, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.
17. Ieškovė nurodė, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą, sūnus gyvena su ja nuo gimimo, o atsakovas su šiuo ieškovės reikalavimu sutiko. Šalys nuomojasi butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame kartu gyvena, taigi iš esmės ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, vaikas gyvena su abiem tėvais. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje sutiko su ieškovės reikalavimu nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja. Teismas sprendžia, kad ieškovės gyvenamoje vietoje vaikui augti ir gyventi sudarytos geros sąlygos, tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko M. B. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkintinas.
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
18. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis.
19. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo M. G. išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės. Ieškovė nurodė, jog vaiko reikmėms per mėnesį šiuo metu reikalinga apie 400,00 Eur suma. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyta pinigų suma, išleidžiama vaiko išlaikymui, yra pagrįsta.
20. Kaip minėta, išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaiko išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008).
21. Atsakovas yra darbingo amžiaus, jis nepateikė duomenų, kad jo darbingumas būtų apribotas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), jo atlyginimas, neatskaičius mokesčių, laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2025 m. birželio 30 d. buvo nuo 1 217,92 Eur iki 4 000,31 Eur. Atsakovas patvirtino, kad daugiau išlaikytinių neturi. Lietuvos Respublikos kelių transporto registro duomenimis atsakovas transporto priemonių neturi, o Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovas neturi ir nekilnojamojo turto. Įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiems tėvams yra vienoda, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui M. B. periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2024 m. spalio 4 d., iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.208 straipsnis).
22. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina nepilnamečio vaiko M. B. motina – ieškovė O. B., išimtinai vaiko interesams tenkinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3.190, 3.203 straipsniai).
23. Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikui formos ir dydžio nustatymo res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios bylos šalims neįgyja, todėl po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus kitoms svarbioms aplinkybėms, tiek motina, tiek ir tėvas gali kreiptis dėl išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų klausimų
24. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
25. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį už reikalavimus priteisti išlaikymą, o už neturtinį reikalavimą nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ieškovė sumokėjo 110,00 Eur žyminį mokestį. Iš viso šioje byloje už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 164,00 Eur (200,00 Eur × 12 mėn. × 3 procentai) × 75 procentai + 110,00 Eur už neturtinį reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo). Tačiau ieškovė neprašė priteisti iš atsakovų jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.
26. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 29,01 Eur ir jos yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą.
27. Kaip minėta, atsakovas M. G. su ieškovės ieškiniu sutiko iš dalies, dalyvavo teismo posėdyje, o atsakovas V. B. buvo įrašytas vaiko tėvu tik dėl to, kad ieškovė vaiką pagimdė praėjus mažiau nei 300 dienų nuo santuokos su atsakovu V. B. nutraukimo. Todėl laikytina, kad pagal nagrinėjamu atveju susidariusią situaciją atsakovų procesinis elgesys byloje buvo tinkamas, o bylinėjimosi išlaidų susidarymą lėmė objektyvios aplinkybės. Todėl teismas sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų valstybei nepriteistinos.
28. Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
29. Kadangi atsakovo V. B. gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, todėl teismo sprendimas atsakovui V. B. įteiktinas viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 268 straipsnio 5 dalimi, 269–270, 282 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 392, 399 straipsniais, teismas
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti, kad atsakovas V. B., gimęs (duomenys neskelbtini), nėra nepilnamečio vaiko M. B., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o nepilnametis vaikas M. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra atsakovo V. B., gimęs (duomenys neskelbtini), sūnus.
Nustatyti, kad atsakovas M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio vaiko M. B., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o nepilnametis vaikas M. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.
Pakeisti nepilnamečio vaiko M. B., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Šiaulių mieto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie tėvą, nurodant, kad vaiko tėvas yra atsakovas M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Pakeisti nepilnamečio vaiko M. B., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Šiaulių mieto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie nepilnamečio vaiko M. B., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardę iš B. į G..
Nustatyti nepilnamečio vaiko M. B., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2024 m. spalio 4 d., iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Paskirti ieškovę O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimą atsakovui V. B. įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant interneto tinklalapyje www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai apie nagrinėjamas bylas“ šio turinio pranešimą:
„Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) visiškai patenkintas ieškovės O. B., gimusios (duomenys neskelbtini), patikslintas ieškinys atsakovams V. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir M. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir vaiko pavardės pakeitimo. Atsakovo V. B. gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl sprendimas atsakovui įteikiami viešo paskelbimo būdu. Su sprendimu galima susipažinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose (Algirdo Juliaus Greimo g. 77, Šiauliuose). Atsakovas V. B. informuojamas, kad procesiniai dokumentai laikomi įteikti pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Atsakovas V. B. informuojamas, kad sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus. Informacijos teirautis tel. (0 41) 598 494.“.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.
Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.