Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2022-03-28 · Baudžiamoji byla Nr. T-497-1082/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-28
Bylos Nr.
T-497-1082/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31804-2019-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rita Dirkė
Nuteistasis
G. J.
Kategorijos
NuorašasByla Nr. T-497-1082/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31804-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.12; 2.5.19 (S)
Panevėžio apylinkės teismasNUTARTIS2022 m. kovo 28 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė,sekretoriaujant Raimundai Šateikienei,dalyvaujant prokurorei Justinai Vingilytei,Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus atstovei Indrei Baranauskienei,nuteistajam G. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus (toliau – Institucija) teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo G. J. ir jo pasiuntimo atlikti laisvės atėmimo bausmę,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J. 2021 m. kovo 16 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu ir jį pakeitusiu 2021 m. gegužės 27 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant jam 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Ši bausmė vadovaujantis BK 63 str. 4, 9 d. dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-08-12 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir G. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 2 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 3 (trejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: tęsti darbą; neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; neišeiti iš namų nuo 22 vai. iki 06 vai., jeigu tai nesusiję su darbu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 16 d. nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. gegužės 27 d. Bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga – 2024 m. gegužės 27 d.

Institucija teikimu siūlo vadovaujantis Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo 30 str. 2 d. 3 p. panaikinti nuteistajam G. J. bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti jį atlikti laisvės atėmimo bausmę, nes jis, žinodamas apie jam skirtą bausmę, nevykdo probacijos sąlygų, 3 kartus pažeidė įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė palaikė teikimą ir prašė jį tenkinti, prokurorė taip pat prašė teikimą tenkinti, o nuteistasis prašė teikimo netenkinti.

Teikimas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį.

Kaip matyti, nuteistajam G. J. Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą trejiems metams buvo skirti sekantys įpareigojimai: 1) tęsti darbą, 2) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, 4) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Iš nuteistojo asmens bylos duomenų seka, kad G. J. elgesį probacijos tarnyba kontroliuoja nuo 2021 m. birželio 7 d. Jis supažindintas su probacijos vykdymo sąlygomis ir teisinėmis pasekmėmis, nevykdant teismo paskirtų įpareigojimų ar darant administracinius nusižengimus. Tačiau, kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, nepaisant to, taip pat paaiškinimų rašymo, priminimų jam apie teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymo teisines pasekmes, sekė G. J. teismo skirtų įpareigojimų nevykdymo faktų užfiksavimas.

Kaip minėta, teismas nuteistajam taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą be kita ko įpareigojo G. J. nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Tačiau teismui pateikti duomenys liudija, kad nuteistasis pažeidė šį įpareigojimą, nes 2021 m. rugsėjo 10 d. 00.01 val. jam buvo nustatytas 0,37 prom. girtumas, 2021 m. spalio 18 d. 23.20 val. jam nustatytas 0,69 prom. girtumas, 2022 m. kovo 23 d. 18.45 val. jam nustatytas 1,11 prom. girtumas. Kaip matyti iš nuteistojo raštiškų paaiškinimų bei paaiškinimų teisme, G. J. negalėjo nurodyti alkoholio vartojimą bei kartu – teismo įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų pažeidimą pateisinančių priežasčių. Tokių priežasčių nenustatė ir teismas.

Institucija teikime pažymi, taip pat teismui pateikti duomenys rodo ir tai, kad probacijos laikotarpiu G. J. 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu buvo nubaustas 90 eurų bauda už ANK 108 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą.

Pastarosios aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistojo G. J. elgesys probacijos vykdymo metu iš tiesų nėra visiškai atsakingas bei tinkamas ir formaliai bausmės vykdymo atidėjimas Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto prasme jam galėtų būti panaikintas. Tačiau sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo klausimą, surinktus bei teismui pateiktus duomenis būtina vertinti ne tik formaliu pagrindu, bet ir vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais.

Teismui pateikta medžiaga liudija, kad nors nuteistasis G. J. priklauso vidutinei pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei, yra nubaustas vieną kartą administracine nuobauda už administracinio nusižengimo padarymą, jis nėra įtariamas ar kaltinamas naujų nusikalstamų veikų padarymu, vykdo individualią veiklą, teismo įpareigojimų neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo pažeidimų nefiksuota. Be to, G. J. dalyvavo ir baigė reabilitacijos programą „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, lankėsi Respublikiniame priklausomybės ligų centre, kur jam buvo sudaryti atkryčių prevencijos planai, skirtas medikamentinis gydymas.

Iš teismui pateiktų duomenų be kita ko seka, ką teismo posėdžio metu patvirtino ir Institucijos atstovė, kad probacijos skyrius iš esmės nusiskundimų dėl G. J. neturi, jis gyvena nurodytu adresu, visada atvyksta į probacijos tarnybą, su probacijos atstove bendradarbiauja. Teismui pateikti duomenys liudija ir apie nuteistojo tam tikras pastangas gydantis nuo alkoholizmo. Visi šie duomenys rodo, kad nuteistasis vykdo didžiąją dalį probacijos sąlygų, bei leidžia manyti, kad jis siekia pakeisti gyvenimo būdą ir integruotis į visuomenę. Todėl teikimą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau nurodytas aplinkybes siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, užtikrinant probuojamojo resocializaciją tapti visaverčiu visuomenės nariu bei saugumo pusiausvyrą, atsižvelgiant į nuteistojo gyvenimo sąlygas, socialinius įgūdžius, jo pavojingumą visuomenei, siekį pasitaisyti, vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo metu dar nėra pagrindo kategoriškai išvadai, jog G. J. nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo ir dėl to yra būtina šiuo metu nuteistąjį pasiųsti atlikti laisvės atėmimo bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus visas aukščiau išvardintas aplinkybes, taip pat ir tai, kad G. J. kviečiamas atvykti į probacijos tarnybą atvyksta, supranta jam skirtų įpareigojimų prasmę ir žada jų laikytis, teismas sprendžia, kad bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiuntimas atlikti laisvės atėmimo bausmės šiuo metu būtų neadekvati bei neproporcinga priemonė. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nuteistajam G. J. dar gali būti suteikta galimybė pasitaisyti ir Probacijos įstatyme numatyti tikslai, t. y. užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą, G. J. atžvilgiu vis dar gali būti pasiekti nepasiunčiant jo atlikti laisvės atėmimo bausmės. Todėl Institucijos teikimas netenkinamas.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal teismui pateiktus duomenis nuteistajam pačiam be aplinkinių pagalbos sunku kovoti su priklausomybe alkoholiui ir jo paties pastangų nepakanka, teismas sprendžia, jog G. J. papildomai reikalinga ir psichologinė pagalba, todėl jam skirtinas naujas papildomas įpareigojimas – lankyti individualias konsultacijas pas psichologą.

Teismas be kita ko atkreipia nuteistojo dėmesį į tai, kad jis turi būti itin pavyzdingas ir pateisinti teismo jam parodytą pasitikėjimą, kuris yra ne begalinis, ir vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, nes priešingu atveju bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas ir jis gali būti pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 ir 364 straipsniais ir Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus teikimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo G. J. ir jo pasiuntimo atlikti laisvės atėmimo bausmę netenkinti.

Nuteistajam G. J. papildomai paskirti naują įpareigojimą – individualių konsultacijų lankymą pas psichologą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Rita Dirkė