- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-08-20
- Bylos Nr.
- 1-2700-957/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-01207-2013-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Kaltinamasis
- R. L.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rūtos Pečkaitytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, specialaus vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ gyvenantis (duomenys neskelbtini),
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. L., žinodamas, jog pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. birželio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-3307-600/2008 privalo R. L. naudai mokėti lėšas dukters I. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus R. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008 m. liepos 10 d. iki vaikų pilnametystės ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikams bei galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdė, t.y. nemokėjo pinigų vaikų išlaikymui nuo 2008 m. spalio 26 d. iki 2009 m. balandžio 30 d., nuo 2009 m. birželio 18 d. iki 2009 m. rugsėjo 14 d., nuo 2010 m. gegužės 3 d. iki 2010 m. rugpjūčio 9 d., nuo 2010 m. rugpjūčio 20 d. iki 2011 m. kovo 14 d., nuo 2011 m. rugsėjo 26 d. iki 2012 m. kovo 26 d., nuo 2012 m. liepos 27 d. iki 2014 m. vasario 17 d., ir neteikė jiems kitos būtinos materialinės paramos, dėl ko 2014 m. kovo 1 d. susidarė 21 284,08 Lt įsiskolinimas.
Kaltinamasis R. L. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas 2013 m. spalio 9 d., 2014 m. gegužės 13 d. parodė, kad dėl inkriminuojamos veikos prisipažįsta visiškai. Žino, kad teismo buvo paskirta mokėti išlaikymą R. L. ir I. L., tačiau pats niekada nėra pervedęs į žmonos sąskaitą priteistų pinigų išlaikymui. Su vaikais bendravo, susitikdavo, keletą kartų yra padovanojęs simbolinių dovanėlių. Priteistų alimentų nemokėjo, nes niekur nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje, gavo socialinę pašalpą. Nuo 2013 metų vasario pabaigos įsidarbinęs UAB „Jotvitas“ įmonėje, kiek jam yra žinoma kad iš jo algos alimentai yra išskaičiuojami. Toliau alimentus mokėti žada. Su buvusia žmona R. L. šiuo metu derasi dėl susitaikymo ir tolimesnių alimentų mokėjimo bei skolos padengimo. 2008-05-10 įvyko teismo posėdis dėl skyrybų ir alimentų priteisimo, buvo sutarta mokėti po 300 Lt kiekvienam vaikui. Kai vyko teismo posėdis jau nedirbo, kodėl teismas paskyrė tokį didelį išlaikymą- nežino, mokėti neišgalėjo. 2008 m. balandžio 1 d. įsidarbino įmonėje „ Elmesser Lit“, kur dirbo iki 2008 m. liepos 28 d., gavo labai mažas pajamas, gyveno po skyrybų padalintame bute, kadangi gaudavo tik apie 400 litų, jų užtekdavo tik pragyvenimui, asmeniniams poreikiams, maistui ir butui. Po darbo praradimo iš karto užsiregistravo darbo biržoje, jokių išmokų negavo. Darbo birža teikė darbo pasiūlymus, tačiau darbdaviai, sužinoję, kad iš jo išieškomi alimentai nenorėdavo priimti dirbti. Jis privalėjo mokėti alimentus ir kitai buvusiai žmonai. Pats taip pat ieškojo darbo, tačiau nesėkmingai, dirbo pavienius darbus, neoficialiai. 2013 m. vasario 19 d. įsidarbino UAB „Jotvitas“, įmonėje dirbo iki 2014 m. vasario 14 d. Iš darbo išėjo, nes netenkino darbo sąlygos. Tuo laikotarpiu kai dirbo, mokėjo senas skolas, kurias išskaičiuodavo antstoliai ir nepilkdavo pinigų alimentų mokėjimui. Po to vėl užsiregistravo darbo biržoje. Šiuo metu jau pora savaičių įsidarbino UAB „Autositus“. Kai įsidarbino, antstolės neinformavo, kadangi įmonė pasakė, kad gauna iš antstolių laiškus ir iš algos skolos yra išieškomos (b. l. 78, 82).
Nukentėjusioji R. L. 2013 m. balandžio 11 d. apklausos metu parodė, kad su R. L. gyveno santuokoje 13 metų, susituokė 1995 m. 1997 m. balandžio 5 d. gimė dukra Ieva, 2002 m. lapkričio 16 d. - sūnus Rokas. Po jo gimimo vyras liko be darbo, turėjo klubo traumą, pradėjo vartoti alkoholį. 2007 m. vasarą ji padavė prašymą skyryboms, 2008 m. birželio mėnesį Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas santuoką nutraukę, nurodydamas vaikų gyvenamąją vietą su motina. R. L. įpareigojo mokėti išlaikymą kiekvienam vaikui po 300 Lt iki vaikų pilnametystės. Sprendimas nebuvo skųstas, tačiau vyras dar teisme pasakė, kad alimentų nemokės. Po teismo sprendimo moteris kreipėsi į antstolės J. B. kontorą, kur buvo pradėta vykdomoji byla. Bylos eiga R. L. domėjosi, tačiau antstolė nurodydavo, kad vyras neturi lėšų. Pažymi, kad į nurodytą sąskaitą nėra gavusi jokių pinigų. 2008 m. kreipėsi į vaikų išlaikymo fondą. Nuo 2008 m. gruodžio 23 d. vaikų išlaikymo fondas moka kiekvienam vaikui po 195 Lt. Po skyrybų vaikų auklėjime vyras nedalyvavo, materialiai neparėmė, nepirko dovanų, nebendravo su jais telefonu (b. l. 22).
Iš 2008 m. birželio 10 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo matyti, kad R. L. nepilnamečių vaikų – I. L. ir R. L., išlaikymui įpareigotas mokėti periodines išmokas po 300 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės (b.l. 25-26).
Iš vykdomosios bylos kopijos matyti, kad R. L. pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. birželio 10 d. sprendimu priteistų periodinių išmokų vaikams išlaikymui nemokėjo (b. l. 30-52).
Iš antstolės J. B. rašto matyti, kad ji vykdo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-3307-600. Alimentų įsiskolinimas 2014 m. kovo 1 d. yra 21 284,08 Lt (b. l. 54).
Lietuvos darbo biržos pateiktoje pažymoje nurodoma, kad R. L. darbo biržoje buvo registruotas šiais laikotarpiais nuo 2008 m. birželio 25 d. iki 2008 m. spalio 26 d., darbo paieška nutraukta savarankiškai įsidarbinus, išmokų negavo Nuo 2009 m. balandžio 30 d. iki 2009 birželio 18 d. darbo paieška nutraukta asmens pageidavimu, išmokų negavo. Nuo 2009 m. rugsėjo 14 d. iki 2010 m. gegužės 3 d., nuo 2010 m. rugpjūčio 9 d. iki 2010 m. rugpjūčio 20 d. ir nuo 2011 m. kovo 14 d. iki 2011 m. rugsėjo 26 d., darbo paieška minėtais laikotarpiais nutraukta, be pateisinamos priežasties neatvykus į darbo biržą, išmokų negavo. Nuo 2012 m. kovo 26 d. iki 2012 m. liepos 27 d. darbo paieška nutraukta, be pateisinamos priežasties neatvykus į darbo biržą, išmokų negavo. Nuo 2013 m. sausio 28 d. iki 2013 m. vasario 18 d., darbo paieška nutraukta įsidarbinus UAB „Jotvitas“ (b. l. 59-62).
Valstybinio socialinio draudimo fondo pažymoje nurodoma, kad nuo 2008 m. balandžio 1 d. R. L. buvo įsidarbinęs įmonėje UAB „Elme meserr Lit“, dirbo iki 2008 m. liepos 28 d. Nuo 2013 m. vasario 19 d. iki 2014 m. vasario 14 d. dirbo įmonėje UAB „Jotvitas“ (b. l. 63-67, 69-74).
Kaltinamojo R. L. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti išsami byloje surinktų įrodymų visumos analizė.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 164 straipsnį atsako tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Kaltinamasis R. L. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę visiškai pripažino ir patvirtino, kad po teismo sprendimo niekada nėra pervedęs į žmonos sąskaitą priteistų pinigų išlaikymui. Alimentų nemokėjo, nes niekur nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje, gavo socialinę pašalpą. Įsidarbinęs gaudavo mažas pajamas, kurių užtekdavo tik pragyvenimui ir asmeniniams poreikiams. Tuo laikotarpiu kai dirbo, mokėjo senas skolas, kurias išskaičiuodavo antstoliai ir nepilkdavo pinigų alimentų mokėjimui. Kaltinamojo parodymus patvirtina ir nukentėjusiosios R. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš kurių matyti, kad santuoka tarp jos ir kaltinamojo buvo nutraukta 2008 metų birželio mėnesį, R. L. žinojo apie pareigą mokėti išlaikymą vaikams – kiekvienam po 300 Lt iki vaikų pilnametystės, tačiau kaltinamasis alimentų nemokėjo, vaikų auklėjime nedalyvavo, materialiai neparėmė, nepirko dovanų, nebendravo su vaikais telefonu. Kaltinamojo kaltę pagrindžią ir kiti byloje surinkti įrodymai: I. L. ir R. L. gimimo liudijimai, patvirtinantys, kad jų tėvas yra R. L., vykdomosios bylos medžiagos kopija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2014 m. birželio 11 d. bei 2014 m. balandžio 30 d. pažymos, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Be to, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal minėtą straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tiek tuo atveju, kai pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma visiškai, tiek ir tuo atveju, kai ji vykdoma iš dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-491/2005).
Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis vaikų išlaikyti negalėjo dėl sveikatos būklės, amžiaus, ar kitos svarbios nuo jo valios nepriklausančios aplinkybės. Kaltinamasis yra pakankamai jauno amžiaus, darbingas. Jis patvirtino, kad žinojo apie teismo sprendimą, kuriuo buvo priteistas išlaikymas dukrai I. L. ir sūnui R. L. po 300 Lt iki jų pilnametystės. Į teismą dėl išlaikymo dydžio peržiūrėjimo pasikeitus aplinkybėms jis nesikreipė.
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad jų pakanka išvadai, jog R. L. vengė išlaikyti savo dukrą I. L. ir sūnų R. L.. Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes R. L. padaryta veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 164 straipsnyje.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu R. L. pareiškė, kad sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu ir jos dydžiu (b. l. 100).
Skirdamas kaltinamajam R. L. bausmę, teismas atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas vaikui, nusikalstama veika baigta. Įvertinama ir tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį R. L. – dirba (b. l. 90), neteistas (b.l. 87), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė, į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 96-98). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, vienerių metų laisvės apribojimo bausmė yra pakankama, ji atitinka teisingumo ir proporcingumo kriterijus.
Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, kaltinamajam R. L. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kardomosios priemonės R. L. netaikytos.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
R. L. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir skirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti R. L. galutinę bausmę – aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.