Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės, teisėjų Ramunės Mikonienės, Vido Stankevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. C. ir A. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų V. C., A. C. patikslintą ieškinį atsakovui Sodininkų bendrijai „Šermukšnėlė“, tretiesiems asmenims Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, M. P., V. P., A. K. dėl sodininkų bendrijos „Šermukšnėlė“ (toliau – SB „Šermukšnėlė“) valdybos 2015-09-05 nutarimo dėl draudimo naudotis Šaltalankių keliu pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

I. V. C. ir A. C. patikslintu ieškiniu prašė: pripažinti SB „Šermukšnėlė“ 2015-09-05 įvykusio valdybos posėdžio protokolinį susirinkimo sprendimą „neleisti V. C. ir kitiems žemės savininkams, įsigijusiems žemės sklypus už SB „Šermukšnėlė“ ribų naudotis SB narių lėšomis įrengtu Šaltalankių gatve – keliu“ negaliojančiu. Nurodė, kad ieškovai V. C., A. C. bei tretieji suinteresuoti asmenys M. P., V. P., A. K. yra žemės sklypų esančių G. k.v., P. k.v., M. sen., Vilniaus r., savininkai. Patekimas į šiuos žemės sklypus iš valstybinių kelių buvo numatytas žemės sklypų padalinimo projekte, nustatyti servitutai numeruoti: 1,2,6,7,8. Šie servitutiniai keliai, kurie ribojasi su SB „Šermukšnėlė" kadastro bloko Nr.41320802 šiaurine ir vakarine ribomis bei per Šaltalankių kelią-gatvę susisiekia su rajoninės reikšmės keliu. Šiuo keliu, kuris turi Šaltalankių gatvės-kelio pavadinimą nuo 2004 naudojasi visi ieškinyje nurodyti žemės sklypų savininkai. Iki šių metų jokių nesusipratimų nei su sodų bendrijos valdyba, nei su atskirais sodų bendrijos nariais nebuvo.Ieškovai kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją su prašymais išduoti sąlygas planavimo dokumentams rengti, siekiant pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2015-05-05 raštu Nr. A33(l)-3044 atsakė, kad prašo pateikti SB „Šermukšnėlė" leidimą (pritarimą) naudotis sodininkų bendrijoje esančiais keliais. Nors Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius 2015-03-24 raštu Nr.48SD-3098-(14.48.104) išaiškino, kad Šaltalankių kelio ribos nėra nustatytos ir šis kelias esantis valstybinėje žemėje nepriklauso SB „Šermukšnėlė", vis tik ieškovai 2015 m. balandžio mėnesį kreipėsi į SB „Šermukšnėlė" valdybą su prašymu leisti naudotis Šaltalankių keliu.2015-09-05 SB „Šermukšnėlė“ valdyba posėdžio metu nusprendė „neleisti V. C. ir kitiems žemės savininkams, įsigijusiems žemės sklypus už s/b „Šermukšnėlė" ribų, naudotis s/b narių lėšomis įrengtu Šaltalankių gatve-keliu. Ieškovų nuomone, toks SB „Šermukšnėlė" nutarimas neteisėtas ir naikintinas. 2015-09-05 valdybos protokole nurodyta, kad valdybos pirmininkė yra V. Ž., kuri ir pirmininkavo posėdžiui, sekretoriavo P. K.. Pagal išplėstinio VĮ Registrų centro JAR išrašą, 2015-08-22 visuotiniame sodo bendrijos narių susirinkime išrinkta nauja valdyba, pagal 2015-09-08 VĮ Registrų centro JAR duomenis V. Ž. ir P. K. nėra valdybos narių tarpe, o valdybos pirmininkas yra J. Č.. Nesant kitų duomenų mano, kad šį protokolą senosios valdybos vardu surašė V. Ž., kuri jau neturėjo įgaliojimų, kaip ir už posėdžio sekretorių pasirašęs P. K.. SB „Šermukšnėlė" valdyba skundžiamame protokole neteisingai nurodo, kad Šaltalankių kelias-gatvė yra įrengtas bendrijos narių lėšomis. Šis kelias buvo nuo seno, iki atsirandant bendrijai ir kelis kartus remontuojamas kaimo gyventojų pastangomis organizuojant bendras talkas. Daug darbų konkrečiai gerinant šio kelio būklę Pavidokų kaimo gyventojų pastangomis buvo atlikta 1994-1995 metais. Iš sodų bendrijos prie kelio remonto darbų prisidėjo tik 155 sklypo savininkas, kuris savo asmeninėmis pastangomis pagerino įvažiavimą į įkalnę. Sodų bendrija šiam keliui remontuoti jokių lėšų neskyrė.SB „Šermukšnėlė" valdyba neatsižvelgė į faktus, kad nėra galimybės žemės sklypų savininkams kitu būdu užtikrinti susisiekimą su bendro naudojimo keliais, kad planavimo dokumentuose jau yra nustatyti kelio servitutai iki Šaltalankių kelio, ir jei sodų bendrija būtų teisėtas Šaltalankių kelio savininkas, ieškovai turėtų teisę reikalauti nustatyti šio kelio servitutą.Atsakovas SB „Šermukšnėlė" atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2015-09-05 valdybos susirinkimas ir 2015-08-22 šios bendrijos visuotinis susirinkimas dėl nesutikimo naudotis bendrijos keliu yra teisėtas, jis yra priimtas bendrijos narių dauguma. Kelias į kurį pretenduoja ieškovai yra suprojektuotas ir įrengtas bendrijos lėšomis. Šis kelias nėra skirtas kaip bendro naudojimo kelias. Šiuo metu bendrija už bendrijos kelius moka mokesčius savivaldybei. Už naudojimąsi šiais keliais atsakovas 2014 m. yra sumokėjęs apie 11 000.00 Lt. Ieškovai ir tretieji asmenys nėra prisidėję prie ginčo kelio projektavimo, įrengimo, priežiūros, remonto. Šie keliai yra uždaroje atsakovo teritorijoje. Teritorija yra suplanuota ir atlikti šios teritorijos geodeziniai matavimai. Ieškovai ir tretieji asmenys savo sklypuose ruošiasi ir stato gyvenamuosius namus. Bendrijos keliu bus gabenamos statybinės medžiagos ir kita statybinė technika. Šis kelias nėra pritaikytas sunkios technikos ar krovinių gabenimui, nes po keliu yra pratiestos komunikacinės vandens ir elektros linijos. Ieškovai turi visas galimybes įrengti kitą kelią, kuris nepažeis bendrijos narių teisių bei interesų. Šiuo metu ieškovai, savavališkai išardė bendrijos SB „Šermukšnėlė'' tvorą, gadina bendrijos turtą, tuo pažeidinėja bendrijos narių interesus.Trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad sodininkų bendrijai buvo teisėtai suteikta naudotis atitinkamo ploto valstybine žeme, už kurią jie moka nuomos mokestį, taip pat ir už žemę, kurioje nutiesti keliai. Todėl visus kelius SB „Šermukšnėlė" teritorijoje iki šiol valdo sodininkų bendrija. Kelio priežiūros darbų SB „Šermukšnėlė" teritorijoje Vilniaus rajono savivaldybės administracija nevykdė, tai daro sodininkų bendrija. Todėl neribotai, neatlygintinai ir be SB „Šermukšnėlė" sutikimo ieškovai negali naudotis keliu. Mano, kad ieškovai ir kiti žemės sklypų savininkai tinkamai įvertino, kad jų žemės sklypai - tai paprasčiausias laukas. Teritorijose nėra įrengtų jokių inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų. Ieškovai planavo, kaip teritorija bus tvarkoma ateityje, kaip atrodys kraštovaizdis, kiek ir kokių reikės inžinerinių komunikacijų, kaip bus plėtojami keliai, kas juos ties bei kiek šiems tikslams pasiekti reikės investicijų. Ieškovai privalo inžinerinės infrastruktūros ir susisiekimo komunikacijų plėtrą vykdyti savo lėšomis. Pirmiausia savo lėšomis turėtų parengti kelio techninį projektą.Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašė patikslinto ieškinio pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 3 dalį mėgėjų sodo teritorijoje esančius bendrojo naudojimo objektus bendrija valdo CK, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatas, mėgėjų sodų bendrijos bendro naudojimo žemėje keliai savivaldybei gali būti perduodami esant bendrijos prašymui bei atlikus kadastrinius matavimus. Šaltalankių kelio, esančio mėgėjų SB „Šermukšnėlė“ teritorijoje, ribos atliekant kadastrinius matavimus nėra nustatytos. Pagal Sodininkų bendrijos Įstatymo nuostatas, jeigu bendrijos bendro naudojimo žemėje esantys vidaus keliai, atlikus jų kadastrinius matavimus, nėra perduoti savivaldybei, taip pat šios bendro naudojimo teritorijos sodininkų bendrija nėra išsipirkusi, konstatuotina, kad mėgėjų sodų bendrijos teritorijoje esantys vidaus keliai yra valstybinėje žemėje, tol kol jie, atlikus kadastrinius matavimus nebus perduoti savivaldybei. Taigi, Šaltalankiu keliu, esančiu mėgėjų SB „Šermukšnėlė" teritorijoje gali naudotis fiziniai ir juridiniai asmenys. Pagal sodininkų bendrijos įstatymo 7 straipsnio 6 dalį sodininkai ir kiti asmenys mėgėjų sodo teritorijoje privalo laikytis bendrijos nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir be bendrijos valdymo organo leidimo savavališkai nekeisti, neremontuoti mėgėjų sodo teritorijos bendrosios inžinierinės įrangos, bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų ir objektų.

II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 3 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė. Priteisė lygiomis dalimis iš ieškovų A. C. ir V. C. atsakovui SB „Šermukšnelė“ 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti t.y. iš kiekvieno ieškovo po 150 Eur; priteisė lygiomis dalimis iš ieškovų A. C. ir V. C. valstybei, viso 8,28 Eur pašto išlaidų t.y. iš kiekvieno po 4,14 Eur. Teismas, vadovaudamasis CK 2.66 str. 5 d., jog steigimo dokumentų pakeitimai įsigalioja tik nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre, išskyrus įstatymų numatytas išimtis, atsižvelgęs į VĮ Registro centras Juridinių asmenų registro išrašuose esančiais duomenis apie SB „Šermukšnėlė“, tame tarpe, apie SB valdymo organus, kad V.M. Ž. ir P. K. SB valdybos nariais buvo išrinkti 2015-05-10, registre įregistruoti nuo 2015-06-04 iki 2015-09-08, o J. Č. – naujos valdybos nariu buvo išrinktas 2015-08-22, registre įregistruotas nuo 2015-09-08, sprendė, kad ieškovų argumentai, jog priimant ginčijamą SB valdybos nutarimą, valdyba neturėjo įgaliojimų jį priimti, yra visiškai nepagrįsti ir atmestini. Teismas taip pat sprendė, jog kiti ieškovų nurodyti argumentai, apie tai, kad SB valdyba apskritai neturėjo teisės spręsti naudojimosi ginčo keliu klausimo ir neleisti juo naudotis, jog ginčo kelias nebuvo įrengtas SB narių lėšomis, o prie ginčo kelio įrengimo prisidėjo 1994-1995 metais Pavydokių kaimo gyventojai, yra neįrodyti. Šias ieškovų nurodytas aplinkybes paneigia atsakovo SB pateikti įrodymai - pažyma apie tai, kad SB esantys keliai yra prižiūrimi ir eksploatuojami atsakovo narių lėšomis; atsakovo pateiktas SB sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, kuris yra suderintas su Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriumi dar 2013 metais, kuriame nurodytos SB ribos, sklypų išdėstymas, SB esantys keliai, projektuojami išsipirkti valstybinės žemės sklypai ir pan., taip pat UAB „Geolukas“ 2010-10-08 parengtas SB teritorijos ribų planas, 2009-06-08 SB turto inventorizavimo aprašas, iš kurio matyti, kad ginčo Šaltalankių kelias yra įtrauktas į SB turto aprašą, SB kelių sandaros planas, liudytojos R. K. parodymai. Teismas nurodė, kad ieškovų argumentai, kad nėra galimybės ieškovams kaip žemės sklypų savininkams kitu būdu užtikrinti susisiekimą su bendro naudojimo keliais, kad planavimo dokumentuose jau yra nustatyti kelio servitutai iki Šaltalankių kelio, nagrinėjamu atveju neturi jokios reikšmės. Teismo nuomone, patys ieškovai turi prisiimti atsakomybę sau, kad jiems priklausančių žemės sklypų teritorijų planavimo dokumentuose nenumatė bei nesprendė ir dabartiniu metu nesprendžia patekimo į jiems priklausančius žemės sklypus galimybės, o ketina neatlygintinai naudotis SB esančiu ginčo keliu.

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovai V. C. ir A. C. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-05-03 sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų V. C. ir A. C. ieškinį dėl SB „Šermukšnėlė“ valdybos 2015-09-05 nutarimo dėl draudimo naudotis Šaltalankių keliu pripažinimo negaliojančiu tenkinti; priteisti iš atsakovo SB „Šermukšnelė“ visas ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino teisės normas šios bylos kontekste, todėl pirmosios instancijos teimo sprendimas naikintinas. CK 2.66 str. 5 d. reiškia, jog juridinio asmens duomenų pakeitimų išviešinimas įvyksta tik nuo tos dienos, kuomet jie įregistruojami juridinių asmenų registre. Tai reiškia, kad tokių duomenų, kol jie neįregistruoti juridinių asmenų registre, negalima panaudoti prieš trečiuosius asmenis. Apeliantų nuomone ši nuostata jokiu būdu nereiškia, kad juridinio asmens organų įgaliojimai pasibaigia ar prasideda nuo pakeitimų įregistravimo dienos. Nei LR Sodininkų bendrijų įstatyme, nei atsakovo įstatuose nėra nurodyta nuo kurio momento įsigaliojo sodininkų bendrijos valdybos priimti sprendimai, taip pat nėra nurodyta, nuo kurios dienos įgaliojimus įgija išrinkta valdyba. Būtų neteisinga, jei bendrijos narių pasitikėjimo netekusi ir atšaukta valdyba po visuotinio susirinkimo turėtų teisę valdyti bendriją ir priimti visiems sodininkamas aktualiais klausimai sprendimus. Apeliantų nuomone šiuo atveju taikytina įstatymo analogija, LR Akcinių bendrovių įstatymo 33 str. 8 d. numatyta, kad akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės valdyba ar jos nariai savo veiklą pradeda pasibaigus valdybą ar jos narius išrinkusiems visuotiniam akcininkų susirinkimui ar stebėtojų tarybos posėdžiui. To paties straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad kai bendrijos įstatai keičiami dėl valdybos sudarymo ar jos narių skaičiaus padidinimo, naujai išrinkti valdybos nariai veiklą gali pradėti tik nuo pakeistų įstatų įregistravimo dienos.Atsakovo naujai išrinkta valdyba savo veiklą pradėjo 2015-08-22 t.y. pasibaigus ją išrinkusios valdybos posėdžiui. Tuo tarpu 2015-09-08 šie duomenys buvo išviešinti viešame registre, tačiau tai nereiškė naujos valdybos įgaliojimų pradžios. 2015-09-05 vykusios atsakovo valdybos posėdžio metu priimtas sprendimas dėl ieškovų bei trečiųjų asmenų neteisėtas, nes tuo metu sprendimą priėmusios valdybos įgaliojimai jau buvo pasibaigę. Apeliantų teigimu, atsakovo valdyba negalėjo atsisakyti tenkinti ieškovų ir trečiųjų asmenų prašymo. Atsakovui neleidžiant naudotis šiuo keliu, ieškovai ir treteji asmenys neturi susisiekimo su valstybinės reikšmės keliu, dėl ko pažeidžiamos ne tik ieškovų bei trečiųjų asmenų teisės ir interesai, bet ir imperatyvūs teisės aktai.

Motyvuojamoji dalis

IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Byloje kilęs ginčas dėl sodininkų bendrijos valdybos įgaliojimų priimti sprendimus pasibaigimo, kai visuotiniame sodininkų bendrijos narių susirinkime valdyba neperrenkama ir naujai išrinktos valdybos įgaliojimų įsiteisėjimo momento. VĮ Registro centras juridinių asmenų registro duomenis SB „Šermukšnėlė“ valdymo organų nariais V.M. Ž. ir P. K. buvo išrinkti 2015-05-10, registre įregistruoti nuo 2015-06-04 iki 2015-09-08, o J. Č. – naujos valdybos nariu buvo išrinktas 2015-08-22, o registre įregistruotas nuo 2015-09-08. Apeliantai apeliacinį skundą grindžia argumentais, jog 2015-09-05 atsakovo valdybos priimtas sprendimas dėl ieškovų bei trečiųjų asmenų galimybės važinėti transporto priemonėmis per atsakovo teritoriją buvo neteisėtas, nes tuo metu sprendimą priėmusios valdybos įgaliojimai jau buvo pasibaigę. Todėl kolegija neišeidama už apeliacinio skundo ribų pasisako šiuo klausimu. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-08-22 SB „Šermukšnėlė“ pakartotinio bendrijos narių susirinkimo metu buvo išrinkta nauja SB valdyba: J. Č., T. B., V. B., J. Z., K. P., N. M., A. B., valdybos pirmininku išrinktas J. Č.. Juridinių asmenų registre šie duomenys įregistruoti 2015-09-08. 2015-09-05 SB „Šermukšnėlė“ valdybos posėdžio (posėdžio pirmininkė V. Ž., sekretorius P. K.) metu, kuriame dalyvavo SB valdybos nariai O. G., K. Z., J. B., V. Ž., P. K., V. J. (nedalyvaujant J. Č.) išnagrinėtas žemės sklypų, esančių šalia SB teritorijos, savininkų ieškovų ir trečiųjų asmenų prašymas dėl galimybės važinėti transporto priemonėmis per SB teritoriją, nutarta neleisti pareiškėjams, įsigijusiems žemės sklypus už SB ribų, naudotis Šaltalankių keliu-gatve. Pagal Bendrijos Įstatus aukščiausias bendrijos valdymo organas, per kurį bendrijos nariai įgyvendina savo teises ir pareigas, sprendžia Bendrijai svarbius klausimus yra visuotinis bendrijos narių susirinkimas, kurio kompetencija nustatyta Bendrijos įstatų VI dalies 33-35 straipsniuose. Įstatų 33 straipsnyje įtvirtinta išimtinė visuotinio bendrijos narių susirinkimo kompetencija, teisė spręsti itin svarbius visiems bendrijos nariams klausimus tame tarpe išimtinai visuotinio bendrijos narių susirinkimui suteikta ir išimtinė teisė iš Bendrijos narių rinkti ir atšaukti Bendrijos valdybos narius, iš jos narių rinkti valdybos pirmininką, bei tvirtinti valdybos darbo reglamentą. Nustatyti Bendrijos ūkinės veiklos organizavimo ir valdymo tvarką bei su tuo susijusius įgaliojimus Bendrijos valdybai (Įstatų 33.2. ir 33.3. punktai). Taigi, įgaliojimus veikti Bendrijos valdybai suteikia Visuotinis Bendrijos narių susirinkimas. Tuo tarpu valdybos ir jos narių įregistravimas juridinių asmenų registre reiškia tik Visuotinio bendrijos susirinkimo sprendimo ir rvalios išrinkti savo valdymo organą – valdybą, veikiančią tarp visuotinių bendrijos narių susirinkimų išviešinimą. Bendrijos valdybos nariai gali būti atšaukiami bendrijos narių susirinkimo sprendimu, kuris priimamas paprasta balsų dauguma (Įstatų 44-46 p.). Juridinio asmens valdymo organo funkcijos yra dvejopos: 1)išorinės; ir 2)vidinės. Išorinė funkcija apima juridinio asmens atstovavimą šiam turint santykių su trečiaisiais asmenimis. Į šią kategoriją įeina įvairių sutarčių ir kitokių sandorių sudarymas, atstovavimas juridinio asmens interesams (įvairiose institucijose, įmonėse, įstaigose). Vidinė valdymo organo funkcija apima kasdienį juridinio asmens valdymą ir su tuo susijusių sprendimų priėmimą. CK 2.66 str. 1 d. išvardinta, kokie duomenys pateikiami Juridinių asmenų registrui, pagal 1 d. 5-6 p. juridinių asmenų registre turi būti nurodyti juridinio asmens organai, valdymo organų nariai. Civilinio kodekso 2.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai pasikeičia šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti duomenys, taip pat kai pakeičiami steigimo dokumentai ar kiti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti duomenys, juridinis asmuo privalo pateikti nustatytos formos prašymą įregistruoti pakeitimus juridinių asmenų registre per trisdešimt dienų nuo pakeitimų padarymo dienos. Kartu su prašymu įregistruoti pakeitimą turi būti pateikti dokumentai, nurodyti šio kodekso 2.64 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir visas pakeisto dokumento tekstas, jei dokumentas keičiamas. Šio straipsnio 1 dalies 1–7 ir 11 punktuose išvardytų duomenų, taip pat steigimo dokumentų pakeitimai įsigalioja tik nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre, išskyrus įstatymų numatytas išimtis (CK 2.66 str. 5 d.).Nei įstatyme, nei Bendrijos įstatuose nenumatyta, jog valdymo organas - valdyba, įgyja įgaliojimus veikti nuo įregistravimo viešajame registre dienos. Sutiktina su apeliantų argumentais, kad duomenų viešajam registrui pateikimas apie pakeitimus atlieka ne įgaliojimus nustatančias funkcijas. Pagal CK 2.66 str. 5 d., juridinio asmens duomenų pakeitimų išviešinimas įvyksta nuo tos dienos, kuomet jie įregistruojami juridinių asmenų registre, duomenų pakeitimo įregistravimas juridinių asmenų registre iš esmės atlieka duomenų išviešinimo funkciją, suteikia pagrindą tokius faktus panaudoti prieš trečiuosius asmenis. Pagal Bendrijos įstatus Bendrijos valdybos nariai gali būti atšaukiami bendrijos narių susirinkimo sprendimu (Įstatų 46 p.). Nagrinėjamos bylos atveju atsakovo SB „Šermukšnėlė“ valdyba 2015-08-22 vykusiame pakartotiniame bendrijos narių susirinkime nutarė išrinkti naują valdybą ir atšaukti seną valdybą, valdybos pirmininku išrinktas J. Č.. Nors 2015-08-22 bendrijos nariai išreiškę savo valią išsirinko naują valdybą, senoji valdyba 2015-09-05 posėdžio metu visgi išnagrinėjo ieškovų ir trečiųjų asmenų prašymą dėl galimybės važinėti transporto priemonėmis per atsakovo teritoriją. Nepaisant to, kad juridinių asmenų registre pakeitimai įregistruoti t.y. išviešinti 2015-09-08, senoji valdyba, netekusi bendrijos narių pasitikėjimo ir esant išrinktai naujai valdybai, šios bylos kontekste negalėjo spręsti arba bent jau turėjo susilaikyti nuo sprendimų priėmimo bendrijos nariams aktualiais klausimais. Duomenų, jog naujoji valdyba būtų laikoma išrinkta neteisėtai nebuvo, nenuginčytas susirinkimo, kuriuo buvo išrinkta valdyba, sprendimo teisėtumas. Tai reiškia, kad 2015-09-05 susirinkusi valdyba buvo neteisėtos sudėties. Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija spredžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai, jog valdyba negalėjo atsisakyti tenkinti ieškovų ir trečiųjų asmenų prašymo, šiuo nagrinėjamu atveju nekeičia šio sprendimo esmės, todėl plačiau dėl jų nepasisakytina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo ir atlyginimo.

CPK 93 str. 5 d. nustatyta, jog tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantai pirmosios instancijos teisme patyrė 340,95 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų: 30,75 Eur žyminis mokestis; 200 Eur už ieškinio surašymą ir atstovavimą teisme; 110,20 Eur apmokėjimas VĮ Registrų centrui už įrodymų gavimą. Šios išlaidos yra pagrįstos ir neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015-03-19 redakcija) (toliau – Rekomendacijos) nustatyto maksimalaus dydžio. Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovo apeliantams priteistinas 340,95 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantai apeliacinės instancijos teisme patyrė 131 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų: už apeliacinio skundo surašymą 100 Eur; žyminis mokestis – 31 Eur. Šios išlaidos yra pagrįstos ir neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Apeliacinį skundą patenkinus iš atsakovo apeliantams priteistinas 131 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. sprendimą panaikinti. Priimti naują sprendimą – ieškovų V. C. ir A. C. patikslintą ieškinį atsakovui Sodininkų bendrijai „Šermukšnėlė“, tenkinti ir pripažinti SB „Šermukšnėlė“ 2015-09-05 įvykusio valdybos posėdžio protokolinį susirinkimo sprendimą „neleisti V. C. ir kitiems žemės savininkams, įsigijusiems žemės sklypus už SB „Šermukšnėlė“ ribų naudotis SB narių lėšomis įrengtu Šaltalankių gatve – keliu“ negaliojančiu.

Priteisti iš atsakovo SB „Šermukšnėlė“, juridinio asmens kodas 191672489, ieškovų V. C. ir A. C. naudai 471,95 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt vieną eurą ir 95 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.